Administracinė byla Nr. I-3215-505/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02319-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
nedalyvaujant pareiškėjui M. V., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas M. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2014 m. gydosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kaskart, kai tik būdavo etapuotas į minėtą ligoninę, būdavo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Kamerų plotas apie 10-12 kv.m., jose buvo laikoma nuo 2 iki 5 asmenų, todėl jose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose tualetas būdavo tupimas, neįrengtos pertvaros, todėl gamtinius reikalus atlikinėdavo kitų asmenų akivaizdoje. Gyvendamas perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, pasidarė emociškai nestabilus, t. y. patyrė neturtinę žalą. Laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjas prilygina nežmoniškoms, žiaurioms ir reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b.l. 10-12).
Nurodė, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas: nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. Chirurgijos skyriaus 18 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 7,33 kv.m., joje įrengtos keturios miegamosios vietos, nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. Chirurgijos skyriaus 23 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 8,80 kv.m., joje įrengtos šešios miegamosios vietos. Pripažįsta, kad vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma galėjo būti pažeista, tačiau dėl objektyvių priežasčių, nes Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, joje turi būti suteiktos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Be to, Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi užtikrinti izoliacijos reikalavimus. Pažymėjo, kad ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais, patalpos remontuojamos pagal poreikį, visi atsiradę pažeidimai (neatitikimai) higienos reikalavimams dėl suimtųjų ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami nedelsiant. Pažymėjo, kad ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 punkto reikalavimus. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka higienos normos HN 47-1:2010 reikalavimus, atlikti valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami ligoninėje nustatyta tvarka. Pacientams užtikrinta teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę. Akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo laikomas perpildytose Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - LAVL) palatose, kurios neatitinka higienos reikalavimų – sanitarinis mazgas neįrengtas pagal nustatytus reikalavimus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11 1.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. Chirurgijos skyriaus 18 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 7,33 kv.m., joje įrengtos keturios miegamosios vietos, nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. Chirurgijos skyriaus 23 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 8,80 kv.m., joje įrengtos šešios miegamosios vietos (b.l. 10, 13-15). Byloje nėra duomenų apie kartu su pareiškėju vertinamuoju laikotarpiu laikytų asmenų skaičių palatose Nr. 18, 23, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Pažymėtina, kad LAVL neneigia, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu (dėl ploto normos vienam asmeniui) galėjo būti pažeistos. Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad vienam asmeniui 23 kamerų tipo palatoje teko 1,5 kv.m. gyvenamojo ploto (8,80/6), vienam asmeniui 18 kamerų tipo palatoje teko 1,8 kv.m. gyvenamojo ploto (7,33/4). Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui gydantis LAVL nebuvo visą laiką, t. y. 24 dienas, tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sąlygas LAVL.
LAVL nurodo, kad pareiškėjui galėjo būti neužtikrintas nurodytas plotas, tačiau paaiškina, kad negali riboti atvežamų asmenų skaičiaus, todėl būna atvejų, kai dėl didelio asmenų skaičiaus ir izoliavimo reikalavimų neturi galimybių užtikrinti šio reikalavimo laikymosi. Konstatuotina, kad, pagal LVAT formuojamą nuoseklią praktiką, ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą (žr. LVAT administracines bylas Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui būnant LAVL nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Taigi LAVL neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas teigia, kad kamerų tipo palatose sanitarinis mazgas neįrengtas pagal nustatytus reikalavimus, todėl buvo priverstas šlapintis ir tuštintis kitų asmenų akivaizdoje.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. LAVL nurodė, kad įstaigos kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) pakelti iki 1,5 m ir tai atitinka Taisyklių 35.5 punktą, tačiau ši teisės norma negalioja nuo 2010 m. sausio 27 d., ji buvo panaikinta teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22. Atsakovo atstovo nurodyta sanitarinį mazgą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akto Nr. 08(24.1)-PA-1491 (b.l. 24-25) matyti, kad palatoje Nr. 23 sanitarinis mazgas įrengtas palatoje ir atskirtas sienele, todėl konstatuotina, jog nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas.
Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo kalinimo sąlygų LAVL vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. balandžio 15 d. pareiškėjas iš LAVL išvyko pagerėjus jo sveikatai (b.l. 13, 14, 15), todėl darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamo pareiškėjo laikymo LAVL sąlygotą pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. M. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi, teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę (24 dienos), jo pobūdį (vienam asmeniui atitinkamai teko 1,5 kv.m. gyvenamojo ploto, 1,8 kv.m. gyvenamojo ploto) ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į LAVL administraciją, kad jo sveikatos būklė jam būnant LAVL būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 57 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (kodas (duomenys neskelbtini) ), 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitos skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Daina Kukalienė