Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-118-404/2018

                                                                                            Proceso Nr. 1-01-1-52681-2017-5

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2

(S)

PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS

N U O S P R E N D I S

LIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU

2018 m. kovo 29 d.

Plun­gė

              Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,

sek­re­to­riau­jant Vi­li­jai Bud­ri­kie­nei,

da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei Eleonorai Kudriavcevai,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. Ž. ,

kaltinamajam R. G. ,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je R. G. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vidurinio iš­si­la­vi­ni­mo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teis­tas 2014-11-06 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64(1) straipsnio 1 dalies nuostatas, sumažinta laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, su įpareigojimu 2 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų. 2015-02-02 to paties teismo nutartimi 2014-11-06 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę 90 parų, arešto bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

              Teismas

n u s t a t ė:

2017 m. spalio 9 d., apie 12.00 valandą, kaltinamasis R. G. būdamas ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), T. Ž. pradarius ūkinio pastato duris, vieną kartą tyčia kumščiu sudavė smūgį T. Ž. į veido sritį, ko pasėkoje T. Ž. nugriuvo ant žemės, tokiu būdu dėl apatinės lūpos sumušimo su pažeidimu vidiniame paviršiuje, nuskelto vieno viršutinio kandžio vainiko ir paviršinio kaktos odos nubrozdinimo, nukentėjusiajam T. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. G. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku nebuvo tame pastate, tą dieną buvo darbo biržoje ir skaitė skelbimus, buvo nuvažiavęs pas A. P. , gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino, su nukentėjusiuoju nebendravo ir jo nesužalojo. Sužinojęs, kad yra kaltinamas nukentėjusiojo sumušimu, pats nuvyko į policijos komisariatą išsiaiškinti. Pripažįsta, kad anksčiau yra buvęs tame pastate su L. R. , ten gėrė, L. R. skambinėjo į tarnybas pranešdamas melagingas informacijas, atvyko policija ir juos išsivežė. Jokio keršto T. Ž. neturėjo, jo nepažinojo, buvo matęs tik vieną kartą kai atvyko su policija. Prašo jį išteisinti ir civilinį ieškinį atmesti.

          Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. Ž. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) viename kieme yra ūkinis pastatas ir namas. Brolis, mama ir sesuo yra išvažiavę į užsienį, niekas ten negyvena, todėl jis kiekvieną dieną važiuoja patikrinti, nes pastebėjo, kad patalpose yra lankomasi, jos gadinamos. Buvo išplėšta ūkinio pastato durų spyna, ją sutvarkė, tada buvo išdaužtas langas ir pro jį lipama į vidų. Spalio 9 dieną atrakino duris, gavo smūgį į veidą, nugriuvo, galimai trumpam buvo praradęs sąmonę, nes, kai atsipeikėjo, R. G. ten nebebuvo. Kaltinamąjį spėjo įsidėmėti iki smūgio jam sudavimo, jį buvo anksčiau matęs tame ūkiniame pastate, kvietė policiją. Po jo sužalojimo bandė pats surasti kaltinamąjį, kreipėsi į policiją. Kai pamatė R. G. einantį mieste, paskambino numeriu 112, kad jį sulaikytų, nes pareigūnai sakydavo, jog neranda. Jam buvo nuskeltas priekinis dantis žemiau dantenų, sutinusi lūpa, nubrozdintas veidas. Prašo iš kaltinamojo priteisti 360 eurų už danties sutvarkymą, 1000 eurų neturtinės žalos, kadangi dėl danties nuskėlimo patyrė nepatogumų valgant, kalbant, buvo nepatogu pasirodyti viešumoje, patyrė skausmą sužalojimo metu ir gydantis, buvo emocinis sukrėtimas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal T. Ž. pareiškimą policijai, kad 2017-10-09, apie 12 valandą, ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jį sumušė R. G. (b. l. 8).

Specialisto išvadoje Nr. G 1921/2017(03) konstatuota, kad T. Ž. dėl apatinės lūpos sumušimo su pažeidimu vidiniame paviršiuje, nuskelto vieno viršutinio kandžio vainiko ir paviršinio kaktos odos nubrozdinimo, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 25).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta liudytojų mačiusių kaip buvo sužalotas T. Ž. , jų nenustatyta ir teisiamojo posėdžio metu. R. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino (b. l. 64, 66, 69, 71), jam pareikštas įtarimas grindžiamas T. Ž. pareiškimu policijai (b. l. 12), specialisto išvada apie padarytus sužalojimus T. Ž. ir jam sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 25), T. Ž. parodymais jį apklausus liudytoju iki pripažinimo nukentėjusiuoju (b. l. 40-41, 43, 44).

Paduodamas pareiškimą policijai T. Ž. nurodė prieš jį pavartojusį smurtą R. G. , pareiškėjas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 14). Prieš duodant parodymus teisme T. Ž. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 122). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti T. Ž. parodymai iš esmės vieni kitiems, specialisto išvadai dėl padarytų sužalojimų, neprieštarauja (b. l. 40-41, 125, 25), jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato pareigos įtariamajam ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajam teisiamojo posėdžio metu, duoti parodymus prieš save, pripažinti kaltę. Naudodamasis šia procesine teise R. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pasirinko gynybinę taktiką nepripažinti kaltės.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. G. neneigė porą kartų matęsis su T. Ž. , tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad iki smūgio sudavimo jis turėjo galimybę atpažinti smurtautoją.

Iš byloje esančių duomenų apie registruotus pranešimus (b. l. 32-36) matyti, kad policijos pareigūnai 2017-09-15 užfiksavo R. G. buvimą patalpoje (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, jog kaltinamajam galimybė patekti į patalpą buvo žinoma.

           Nukentėjusysis T. Ž. teisme parodė, kad toje patalpoje buvo radiatoriai, dujinė viryklė, dujų balionas, kiti daiktai. R. G. patekimo į šią patalpą motyvai nenustatyti, tačiau netikėtas nukentėjusiojo pasirodymas nebuvo pageidaujamas, todėl prieš jį buvo pavartotas smurtas.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo R. G. kaltę, kad jis tyčia ranka suduodamas smūgį T. Ž. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokia R. G. veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė. 

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi 12 galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 82-92), teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti R. G. paskyrus laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.    

Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovo T. Ž. ieškinys tenkintinas iš dalies. Turtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatas, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas teismui pateikė gydytojos odontologės R. P. pažymą apie T. Ž. sumokėtus 360,0 Eur už danties gydymą, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas pilnai. Neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes, ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 1000 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovą sužalojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ieškovas patyrė skausmą ir įvairius nepatogumus dėl nuskelto danties. Atsižvelgiant į tai, kad po danties gydymo procedūrų ieškovas gali gyventi pilnavertį gyvenimą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, ir, siekiant nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, tuo pačiu užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, ieškovo prašomą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina iki 300 Eur.

              Teismas, vadovau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vienerius) metus. Paskirti įpareigojimus: 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, visą bausmės vykdymo laiką dirbti ir nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

T. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. G. priteisti 360,0 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, 300,0 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės  tei­smą Plungės rūmus.

Tei­sė­jas                                                        (parašas)                                              Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis