Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-418-813/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00563-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 1.5.4; 21.11.10
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutarimo J. A. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. J. A. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1500 eurų bauda, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda paskirta 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.
2. Administracinė nuobauda J. A. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. UAB „N.“ vadovas J. A., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu bei I. H. (gimęs (duomenys neskelbtini)), V. D. (gimęs (duomenys neskelbtini)), O. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir V. D. (gimęs (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu darbdaviu, padarė darbo įstatymų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, pažeidimus, tai yra leido trečiųjų šalių piliečiams I. H. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d.; V. D. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d.; O. K. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.; V. D. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. dirbti įmonėje Lietuvos Respublikos Vyriausybei uždraudus užsieniečiams atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neturint leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.3 punktą ir 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo 2.1.2 punktą.
3. Be to, administracinė nuobauda J. A. pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį paskirta už tai, kad jis Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie į įmonę įdarbintus trečiųjų šalių piliečius V. D., O. K., V. D. ne vėliau kaip jų įdarbinimo dieną, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-40 l/EV-28 l/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 7 punktą bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalį.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutarime konstatavo, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog J. A. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad J. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti J. A. paskiriant sankcijų ribose numatytas baudas.
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. atstovas advokatas Aivaras Alimas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą ir J. A. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirti įspėjimą.
5.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu, jog nėra J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas 2021 m. gegužės 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, kad J. A. pripažįsta savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau apylinkės teismas rašytinių paaiškinimų nevertino, jais nesivadovavo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nenustatyta J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
5.2. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.
5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodyta, jog ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas buvo atsitiktinis, vėliau tokio pobūdžio nusižengimų nebuvo padaryta. Pranešimas apie Lietuvoje dirbantį užsienietį I. H., kuris pagal sudarytą darbo sutartį pradėjo dirbti bendrovėje UAB „N.“ 2020 m. gruodžio 1 d., buvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka ne vėliau kaip jo įdarbinimo dieną. J. A. padaryti administraciniai nusižengimai pasekmių valstybės biudžetui nesukėlė, su užsienio piliečiais buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai. Šios aplinkybės rodo, jog nusižengimas buvo atsitiktinis ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokio pobūdžio nusižengimų nedarys.
5.4. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, apelianto įsitikinimu, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, šiuo atveju bus pasiekti J. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskyrus švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatyta straipsnio sankcijoje, t. y., įspėjimą. Skundžiamu nutarimu paskirta 1500 eurų bauda, jos dydis yra akivaizdžiai per griežta nuobauda.
6. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Ligita Klapavščiuk atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Iš apeliacinio skundo turtinio matyti, kad J. A. kaltė dėl padarytų administracinių nusižengimų, byloje nustatytų faktinių nusižengimų aplinkybių, veikų juridinės kvalifikacijos ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, sprendžiant J. A. kaltės klausimą, neginčijama. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su teismo išvada, kad byloje nenustatyta J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir jam paskirta nuobauda.
Dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės
8. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, konstatavo, kad nenustatyta J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka ir pripažįsta, kad padarė administracinius nusižengimus. Nors J. A. nedalyvavo pirmosios instancijos teisme jo atžvilgiu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, byla išnagrinėta nerengiant teismo posėdžio, tačiau byloje yra pateiktas rašytinis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo paaiškinimas(b. l. 69-71), kuriame nurodytos nusižengimų padarymo aplinkybės, pripažįstama kaltė dėl šių nusižengimų padarymo ir išreiškiamas gailestis dėl padarytų nusižengimų. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigdamas kaltės ir neklaidindamas pareigūnų ir teismo, padėjo išaiškinti nusižengimus ir tai laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėto paaiškinimo niekaip nevertino, dėl jo išvis nepasisakė. Esant šioms aplinkybėms pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino J. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius administracinius nusižengimus ir nuoširdaus gailesčio (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir paskirtos nuobaudos
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. A. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirta 1500 eurų bauda yra aiškiai per griežta. Apelianto įsitikinimu, ši nuobauda turi būti sušvelninta ir paskirtas įspėjimas.
10. Šiame kontekste, visų pirma, pažymima, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
11. Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
12. Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
13. Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Kartu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).
14. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą taikoma bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį už darbo įstatymų pažeidimą taikoma bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 Eur iki 880 Eur.
15. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų, į nusižengimų padarymo aplinkybes, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, J. A. už jo padarytus nusižengimus skyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai baudas (pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – 1500 Eur, pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį – 300 Eur baudą). Pritaikęs 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, galutinę baudą skyrė pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį nusižengimą. Kartu teismas pažymėjo, kad taikyti J. A. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tuo pagrindu sumažinti nuobaudą ar jos neskirti sąlygų nėra. Apygardos teismas, nors ir pripažinęs, kad teismas nepagrįstai nenustatė J. A. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išadai ir konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu J. A. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodytos, apelianto manymu, administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės (daugiau tokio pobūdžio nusižengimų nebuvo padaryta; pranešimas apie Lietuvoje dirbantį užsienietį I. H., kuris pagal sudarytą darbo sutartį pradėjo dirbti bendrovėje UAB „N.“ 2020 m. gruodžio 1 d., buvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka ne vėliau kaip jo įdarbinimo dieną; J. A. padaryti administraciniai nusižengimai pasekmių valstybės biudžetui nesukėlė, su užsienio piliečiais buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai), aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadą, jog jo padaryti nusižengimai šioje byloje yra mažiau pavojingi. Tokia išvada darytina visų pirma įvertinus tai, kad padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, tai yra 4 užsienio valstybės piliečiai skirtingu laikotarpiu buvo įdarbinti nesilaikant visų įstatymo reikalavimų dėl užsieniečių įdarbinimo. Tad nėra pagrindo daryti išvados, kad nusižengimai buvo atsitiktiniai. Be to, užsienio piliečiai buvo įdarbinti laikotarpiu, kuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybė uždraudė užsieniečiams atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neturint leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos. J. A. privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi darbuotojams vykdant darbo funkcijas jo vadovaujamoje bendrovėje, todėl tai, kad su trečiosios šalies piliečiais buvo sudarytos darbo sutartys, mokami mokesčiai ir nesukelta itin neigiamų pasekmių, šiuo atveju skiriant nuobaudą nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos nuostatos taikymą. Darbdavys, eidamas savo pareigas, privalo užtikrinti ir įsitikinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje asmenų įdarbinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju susidarytų ydinga situacija, kuomet nepakankamas asmens atidumas bei rūpestingumas savo veiksmus derinant su teisės aktų reikalavimais sudarytų galimybę jo elgesį vertinti kaip mažiau pavojingą nei rūšinis realizuotų nusižengimų pavojingumas. Aplinkybė, jog apie Lietuvoje dirbantį užsienietį I. H., kuris pagal sudarytą darbo sutartį pradėjo dirbti UAB „N.“ 2020 m. gruodžio 1 d., pranešimas buvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka ne vėliau kaip jo įdarbinimo dieną, tik patvirtina, kad J. A. ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimus, tačiau paties nusižengimo fakto nemenkina, kadangi taip jis ir privalėjo padaryti prieš įdarbindamas ir trečiųjų šalių piliečius V. D., O. K., V. D., kaip atsakingas vadovas, laikydamasis visų įstatymo reikalavimų dėl užsieniečių įdarbinimo. Todėl šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo, juolab, kad J. A. nėra itin teigiamai charakterizuojama asmenybė. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad J. A. eilę kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 45-57). Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad J. A. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų asmuo ir tik simbolinės, jo pageidavimus atitinkančios nuobaudos (įspėjimo) paskyrimas neužtikrintų ANK 22 straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų tikslų.
16. Nežiūrint to, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad papildomai atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nustatytą J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra pagrindas sumažinti J. A. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo paskirtą baudą iki artimos sankcijos minimumui baudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga. Dar labiau ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kadangi už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta bauda yra artima sankcijos minimumui, jos dar labiau švelninti, net ir atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą:
Pripažinti J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
J. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų).
Panaikinti nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos skyrimo ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, J. A. paskirti galutinę nuobaudą pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y., paskirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Darius Kantaravičius