Civilinė byla Nr. 2-859-601/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.2.7.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas:

1.1.       Pripažinti, kad atsakovė Lietuvos valstybė pažemino ieškovo orumą, pažeidė jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą ir diskriminacijos uždraudimą, teisingos informacijos gavimą, teisę apskųsti antrosios instancijos teismui sprendimus ir tuo padarė jam turtinę ir neturtinę žalą;

1.2.       Įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę pateikti įrodymus ir teisingą informaciją apie ieškovo konkrečią įsiskolinimo sumą uždarajai akcinei bendrovei „General financing“ pagal 2014 m. sausio 30 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 5, pagal 2014 m. kovo 4 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 6, bei pagal 2014 m. kovo 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 8, minėtų sutarčių vienašališko nutraukimo dieną;

1.3.       Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 891,22 Eur padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Ieškinį atsisakytina priimti.

2.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

3.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

4.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovė Lietuvos valstybė pažemino ieškovo orumą, pažeidė jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą ir diskriminacijos uždraudimą, teisingos informacijos gavimą, teisę apskųsti antrosios instancijos teismui sprendimus ir tuo padarė jam turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau tokių reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, patenkinimas jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukeltų. Tai tebūtų viena iš prielaidų spręsti dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo. Todėl tokie reikalavimai neturėtų būti formuluojami savarankiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad reikalavimas dėl faktinių aplinkybių pripažinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

5.       Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę pateikti įrodymus ir teisingą informaciją apie ieškovo įsiskolinimo sumą uždarajai akcinei bendrovei „General financing“ pagal vartojimo kredito sutartis, jų nutraukimo dieną. Vis dėlto, teismo vertinimu, šis reikalavimas (kaip savarankiškas) taip pat nenagrinėtas teisme, nes juo iš esmės prašoma surinkti įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir nesiekiama jokio materialaus teisinio rezultato, t. y. šio reikalavimo patenkinimas negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių ieškovui. Todėl konstatuotina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įrodymų išreikalavimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad, jeigu pats ieškovas negali gauti tam tikro įrodymo, jis turi teisę prašyti konkrečią bylą nagrinėjančio teismo išreikalauti tokį rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba jam pačiam išduoti liudijimą apie teisę gauti tam tikrą įrodymą CPK 199 straipsnyje nustatyta tvarka.

6.       Trečiuoju reikalavimu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 891,22 Eur padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pagrįsdamas šį reikalavimą, ieškovas nurodė, kad 500 891,22 Eur turtinę žalą patvirtina civilinėse bylose Nr. e2-482-490/2018 ir Nr. 2-1492-390/2021 esantys įrodymai ir šių civilinių bylų eigoje priimti procesiniai sprendimai. Tuo tarpu patirtą 500 000 Eur neturtinę žalą, pasak ieškovo, pagrindžia minėtų civilinių bylų procesiniai sprendimai, penkis metus besitęsiantis trukdymas gauti teisingą informaciją, orumo žeminimas nebaudžiamai skleidžiant neteisingą informaciją apie ieškovą, dvasiniai išgyvenimai ir patirti nepatogumai įvykdžius dvigubus išieškojimus pagal sudarytus finansavimo sandorius, taip pat vykdoma diskriminacija dėl tautybės ir pilietybės suvaržant veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylų nagrinėjimą, teisę apskųsti sprendimus antrosios instancijos teismui.

7.       Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-482-490/2018 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu iš atsakovo A. B. priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ 642,02 Eur skolą, 4,94 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (646,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, o taip pat Lietuvos valstybei priteisė 13,02 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-1492-390/2021 Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

8.       Teismo vertinimu, nors pats ieškovas prašomą atlyginti žalą pateiktu ieškiniu įvardija kaip turtinę ir neturtinę, tačiau, kaip matyti iš dėstomų aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo), visas prašomos atlyginti žalos dydis siejamas tik su ieškovo patirtais neturtiniais nuostoliais, t. y. nepatogumais, išgyvenimais dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, o jokių turtinių praradimų (konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio paskaičiavimų, pagrindimo) ieškinyje nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškiniu prašoma priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškovo pateiktas ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1–2 punktais, ir 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                  Evaldas Burzdikas