Civilinė byla Nr. e2A-1653-773/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00290-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.8.10.; 2.1.5.2.; 2.6.2.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliamiškis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žaliamiškis“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei ,,Valstybinių miškų urėdija“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovės valstybės įmonės ,,Valstybinių miškų urėdija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliamiškis“ dėl baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Žaliamiškis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti vienašalį 2016 m. gruodžio 6 d. apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. I-17-13 nutraukimą negaliojančiu ir pripažinti atsakovo reikalavimą dėl 647,50 Eur baudos negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-10). Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ (buvusi VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“) 2016 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. I-17-13. Šia sutartimi atsakovė kaip pardavėjas įsipareigojo patiekti sutarties 1 ir 2 prieduose nurodytą medieną, o ieškovė kaip pirkėjas įsipareigojo priimti ir sumokėti už ją sutartyje nustatytą kainą. Sutarties 1 priedas numatė parduodamos medienos kiekius: bendras kiekis – 3000 m3; 2017 m. – 1000 m3, 2018 m. – 1000 m3, 2019 m. – 1000 m3. Sutartyje numatyta, kad medienos kainos nurodytos sutarties 1.1 p., ir kad medienos kainos kitam pusmečiui tikslinamos kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti. 2018 m. birželio 12 d. atsakovė pateikė ieškovei pasirašyti Priedą Nr. 5, kuriame nurodyta, kad medienos kaina 2018 metų II pusmetyje bus 46,25 Eur/m3. Medienos kaina nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. birželio mėnesio, t. y. per 1,5 metų, pakilo nuo 25 Eur/m3 iki 46,25 Eur/m3, t. y. beveik dvigubai. Taigi, jei sutarties pasirašymo metu ieškovė tikėjosi per 3 metus įsigyti 3000 m3 medienos už maždaug 75 000 Eur, tai pasirašius atsakovo siūlomą kainų padidinimą reikštų, kad vien už per vieną pusmetį įsigyjamos 500 m3 medienos ieškovė turėtų sumokėti 23 125 Eur, t. y. 1/3 dalį visų suplanuotų ir 3 metams numatytų pirkimui pinigų. Ieškovė nepasirašė atsakovės pateikto Priedo Nr. 5, kadangi ieškovės netenkino ženkliai padidėjusi medienos kaina. 2018 m. birželio 14 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovės siūlomos kainos ieškovei yra per didelės ir nepriimtinos, todėl paprašė atsakovės sustabdyti sutarties galiojimą 2018 m. II pusmečiui arba ją nutraukti dėl nesuderintų kainų nuo 2018 m. liepos 1 d. 2018 m. birželio 28 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė susitarimą dėl 2016 m. gruodžio 6 d. sutarties Nr. I-17-13 Priedo Nr. 4, kuriuo susitarė pratęsti 2017 m. gruodžio 5 d. Priedo Nr. 4, numačiusio 33,12 Eur/m3 medienos kainą, galiojimą iki 2018 m. liepos 31 d. Šiuo susitarimu nebuvo sutartas 2018 metų II pusmečio medienos kiekis ketvirčiais ir medienos kaina, ir nebuvo sutartas medienos kiekis bei kaina ir susitarimo laikotarpiui. Šalys tiesiog pratęsė terminą deryboms dėl medienos kainos ir kiekių 2018 m. II ketvirčiui. Iki 2018 m. liepos 31 d. taip ir nebuvo pasirašytas priedas, kuriuo būtų sutartas 2018 metų II pusmečio medienos kiekis ketvirčiais ir medienos kaina. Tuo tarpu atsakovė 2018 m. birželio 28 d. susitarimą nepagrįstai vertino kaip įpareigojantį ieškovę pirkti atsakovės paruoštą ir pasiūlytą pirkti medienos kiekį atsakovės nurodytu terminu sutarties 2.2 p. nustatyta tvarka. 2018 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 3-676 atsakovė informavo ieškovę, kad, vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 7.1 p., nutraukia sutartį, ir kad sutartis bus laikoma nutraukta praėjus 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 3-694 atsakovė, vadovaudamasi sutarties 6.2 p., apskaičiavo ir pareikalavo sumokėti 10 procentų neįvykdyto sandorio dalies dydžio baudą, sudarančią 647,50 Eur.  Vienašališkas atsakovės atliktas tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes atliktas nesilaikant sutarties 7.1 p. reikalavimų. Minėtas sutarties punktas suteikia teisę nutraukti sutartį, jeigu ieškovė neperka medienos numatytais sutartyje kiekiais, o ne jei ieškovė nenuperka atsakovės paruošto ir pasiūlyto medienos kiekio sutarties 2.2 punkte numatytais terminais, kadangi sutartyje numatyti bendras medienos kiekis, metinis, pusmetinis ir ketvirtinis kiekiai ir šiuo atveju yra reikšmingas būtent metinis medienos kiekis. Be to, šalys nebuvo sutarusios dėl nuperkamo medienos kiekio per 2018 m. II pusmetį. Todėl atsakovei nepagrįstai vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovei nepagrįstai apskaičiuota bauda, taikant tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų neatitinkantį įkainį. Be to, atsakovės reikalavimui priteisti baudą taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tada, kai atsakovui pagal sutartį baigėsi terminas nupirkti atsakovės paruoštą medieną.

2.       Atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama priteisti iš ieškovės atsakovei 647,50 Eur baudą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 7-11). Nurodė, kad ieškovei laimėjus aukcioną ir 2016 m. gruodžio 6 d. sudarius su ja ilgalaikę sutartį, atsakovė įsipareigojo patiekti ieškovei bendrą 3 000 kub. m medienos kiekį (po 1 000 kub. m per metus), o ieškovė įsipareigojo priimti medieną ir sumokėti už ją pagal sutarties 4.2. p. nuostatą, t. y., jog medienos kainas ateinančiam pusmečiui atsakovė tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti, kadangi toks reikalavimas buvo numatytas Prekybos mediena taisyklėse, patvirtintose LR Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DI-327, ir galiojusiose iki 2018 m. sausio 1 d.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu patvirtintame Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos apraše (toliau – Aprašas) esantys įkainių koregavimo kriterijai yra objektyvūs ir nepriklauso nuo atsakovės valios, nes patikslinta kaina nustatoma kaip paskutinių įvykusių aukcionų pusmetinėms sutartims sudaryti atitinkamo medienos asortimento vidutinė svertinė kaina. Sutartis iš viso nenumato galimybės ieškovei prieštarauti medienos kainos koregavimo tvarkai ir nesutikti su perskaičiuota objektyvia medienos pardavimo kaina. Be to, ieškovės su ieškiniu pateiktas 2018 m. birželio 14 d. pranešimas atsakovei apie tai, kad ieškovei 2018 m. II pusmečio medienos kainos yra per didelės ir ieškovė prašo sustabdyti ar nutraukti sutartį, atsakovei nebuvo teiktas. Atsakovė, vykdydama sutarties 4.2. p nurodytus įsipareigojimus patikslinti medienos pardavimo kainas, 2018 m. birželio 12 d. Priedu Nr. 5 prie sutarties nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. medienos pardavimo kaina tikslinama nustatant 46,25 Eur/kub. m įkainį. Atsakovė, vykdydama sutarties 1.1. p. numatytą įsipareigojimą pateikti apvaliąją medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas, ir sutarties 2.2. p. numatytą prievolę pranešti ieškovei apie paruoštą pardavimui medienos kiekį, 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 14 d. pranešimais informavo ieškovę apie paruoštą pardavimui medienos kiekį (viso 140 kub. m ), kurį ieškovė pagal sutarties 2.2. p. privalėjo nupirkti per 5 darbo dienas, tačiau to nepadarė. Tiek Prekybos mediena taisyklių 44 p. numatė, tiek Aprašo 51 p. numato, jog pardavėjas raštu informuoja pirkėją apie paruoštą medienos kiekį. Gavęs pardavėjo pranešimą, pirkėjas per sutartyje nustatytą laikotarpį privalo nupirkti pardavėjo pasiūlytą medienos kiekį. Ieškovei tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta apsisprendimo galimybė atsisakyti įsigyti medienos, kurią paruošia atsakovė, kadangi mediena yra greitai gendanti žaliava, todėl ieškovei jos nenupirkus, atsakovė privalo greitai ją parduoti trumpalaikių sutarčių pagrindu kitiems pirkėjams, kadangi priešingu atveju mediena supūtų. Ieškovės pozicija, kad ji neprivalėjo įsigyti šios pasiūlytos medienos, kadangi sutartis nenurodo tokių kiekių, visiškai neatitinka sutarties turinio. Sutarties Priede Nr. 1 yra nurodyti aiškūs bendri medienos kiekiai pagal metus. Atitinkamai perskaičiuojant medienos kainas tiek 2017 m., tiek 2018 m., kiekiai vienodai buvo išdėstyti / paskirstyti dar ir pagal pusmečius. Taigi, sutartimi buvo nustatyti bendri medienos kiekiai per tam tikrą laikotarpį, kuriuos privalėjo užtikrinti ir patiekti atsakovė, tačiau tai nereiškė, kad per tam tikrą laikotarpį visas nurodytas medienos kiekis vienu kartu ir turėjo būti pasiūlytas. Tai pagrindžia ir pats faktinis sutarties vykdymas, kai nuo sutarties sudarymo ieškovė įsigydavo skirtingų kiekių paruoštą medieną. Todėl, atsižvelgiant į medienos specifiškumą, konkretų atsakovės paruoštą ir pasiūlytą kiekį ieškovė įsipareigojo įsigyti pagal sutartį pagal kainą, apskaičiuotą Apraše nustatyta tvarka. Sutarties 6.2 p. numato, jog jeigu nenuperkama arba pardavėjas neparduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Vadovaujantis sutarties 6.2 p. nuostatomis, ieškovei pažeidus savo prievolę nupirkti atsakovės pagal sutartį paruoštą ir pasiūlytą ieškovei medieną (140 kub. m), buvo pagrįstai paskaičiuota 10 proc. neįvykdyto sandorio dalies dydžio bauda, 627,25 Eur, už neįsigytą 140 kub. m medieną pagal objektyviai nustatytą 2018 m. II pusmečio medienos kainą – 46,25 Eur/kub. m. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 28 d. pateikė  ieškovei raštą Nr. 3-694 „Dėl sandorio nevykdymo“, kuriuo informavo apie paskaičiuotą ir taikytą baudą bei pagal pateiktą sąskaitą Nr. 18-09-28 pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 28 d. sumokėti baudą į atsakovo nurodytą banko sąskaitą, tačiau ieškovė iki šiol jos nėra sumokėjusi.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovės UAB ,,Žaliamiškis“ atsakovei VĮ ,,Valstybinių miškų urėdija“ 647,50 Eur baudos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (647,50 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme (2019 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 891,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., e. b. l. 96-111).

4.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovei nepasirašius tarp šalių 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties priedo Nr. 5 dėl numatyto 2018 m. II pusmečio apvaliosios medienos kiekio – 500 m3 ir kainos – 46,25 Eur/m3, ieškovei išliko pareiga vykdyti įsipareigojimus pirkti medieną pagal sutartį.

5.       Teismas nustatė, kad sutartimi ieškovė ir atsakovė prisiėmė įsipareigojimus: atsakovė – patiekti medieną, o ieškovė – ją priimti ir sumokėti. Teismas pažymėjo, kad sutarties šalims nepasirašius sutarties priedo Nr. 5, atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė nepaisant to, kad sutarties priedas dėl naujų kainų ir nebuvo pasirašytas. Apie tai, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdo, ieškovei buvo žinoma iš gaunamų siūlymų pirkti medieną, pranešimų apie mažinamą numatytą parduoti bendrąjį medienos kiekį. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė asmeniškai pateikė 2018 m. birželio 14 d. pranešimą atsakovei dėl per didelių kainų, prašydama sustabdyti sutartį ir ją nutraukti, grindžiama tik pačios ieškovės direktoriaus paaiškinimais, nes nurodyto pranešimo gavimas nėra užfiksuotas atsakovės dokumentų registre, šių aplinkybių nepatvirtino ir liudytoja N. J., vykdanti atsakovės gautų dokumentų registraciją. Ieškovė, būdama sąžininga sutarties šalis ir suprasdama, kad atsakovė toliau vykdo 2016 m. gruodžio 6 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – ruošia medieną ir ją siūlo ieškovei, turėjo informuoti atsakovę apie tai, kad neketina medienos pirkti. Atsakovės veiksmai po 2018 m. birželio 14 d. vis siūlant pirkti skirtingus medienos kiekius leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės pranešimo apie pageidavimą stabdyti sutartį arba ją nutraukti, atsakovė negavo. Ieškovė nepateikė daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad informavo atsakovę apie neketinimą vykdyti savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimu, nors atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė ir po 2018 m. birželio 14 d. Teismas pažymėjo ir tai, kad šalys 2018 m. birželio 28 d. (tai yra jau po 2018 m. birželio 14 d.) pasirašė dar vieną susitarimą, taigi ieškovės ketinimas nutraukti sutartį, negalėjo būti aiškiai suprantamas.

6.       Teismas taip pat konstatavo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje būtent pardavėjui numatyta pareiga tikslinti kainą kaip tai buvo numatyta tiek Prekybos mediena taisyklių 40 punkte, tiek Aprašo 36 punkte. Šalys, pasirašydamos 2016 m. gruodžio 6 d. sutartį dėl medienos pirkimo nenumatė, kad patikslintos kainos kitam pusmečiui bus įforminimas atskiru šalių susitarimu. Tokios formuluotės nenumatė ir sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Remiantis šiais argumentais teismas darė išvadą, kad sudarant sutartį nebuvo teisinio pagrindo manyti, kad kaina privalo būti suderinta su pirkėju. Teismas pažymėjo, kad tokia sutarties sąlyga yra skirta ne tik apsaugoti pirkėjo interesus, bet ir garantuoti valstybei, kad rinkos kainai pakilus, mediena nebus tiekiama už per mažą kainą.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Jeigu sutartines prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Ieškovės vadovas teismo posėdyje patvirtino, kad medieną aukciono būdu perka jau nuo 1993 m. Byloje esančios medienos pirkimo ilgalaikės sutartys, sudarytos su Švenčionėlių miškų urėdija 2010 m. gruodžio 20 d., 2011 m. gruodžio 11 d., 2012 m. gruodžio 7 d., 2013 m. gruodžio 10 d., 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d., kuriose numatytas 10 metų galiojimo terminas, patvirtina, kad ieškovė aktyviai dalyvauja šiame versle. Teismo vertinimu, ieškovė prieš sutikdama su sutarties 2.2 punkto sąlyga, kaip patyręs ūkio ir verslo subjektas, galėjo tinkamai suprasti sutarties sąlygas ir įvertinti visas savo galimybes tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nes šis punktas užtikrina ne tik ieškovės kaip ūkio subjekto nepertraukiamą gamybos ciklą, bet ir atsakovės – valstybės institucijos – sezoninę ir nepertraukiamą miško ruošos veiklą. Be to, ieškovės atstovas patvirtino, kad dalyvauja ne tik ilgalaikių sutarčių aukcionuose, taigi jam yra suprantama, kad esant jam nepriimtinoms ilgalaikių sutarčių medienos kainos nustatymo taisyklėms, jis turėjo galimybę dalyvauti trumpalaikių sutarčių aukcionuose ir sudaryti trumpalaikes sutartis su fiksuotomis kainomis.

8.       Teismas, atsižvelgęs į sutarties metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir sutarties nuostatas, darė išvadą, kad atsakovė, neturėdama teisės spręsti dėl kainos dydžio, neturėjo nei teisės, nei pareigos kainos dydį derinti su ieškove, o sutarties priedus vertino kaip informacinio pobūdžio dokumentus. Ieškovė, pasirašydama ilgalaikę trejų metų trukmės sutartį, prisiėmė pareigą ją vykdyti – pirkti medieną pagal sutarties 4.2 punkte numatytą kainos nustatymo tvarką. Ieškovės nesutikimą pasirašyti sutarties priedą Nr. 5, kuriame kaina nustatyta būtent sutartyje numatyta tvarka, teismas vertino kaip ieškovės atsisakymą be teisinio pagrindo vykdyti ilgalaikėje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus pirkti medieną pagal viešosios teisės normų reglamentuojamą kainų nustatymo tvarką.

9.       Dėl atsakovės įvykdyto vienašalio sutarties nutraukimo teismas pažymėjo, kad ieškovė nepirko medienos nuo 2018 m. liepos 20 d. pranešimo, taigi 2018 m. rugsėjo 17 d. surašant pranešimą dėl sutarties nutraukimo jau buvo praėję daugiau nei 30 dienų. Atsakovė medieną siūlė 3 kartus, tačiau atsakovė į siūlymus neatsiliepė. Jokių force majore aplinkybių nenustatyta, o ir įstatymas be kita ko, reglamentuoja, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovės įsipareigojimai pirkti medieną trejus metus (2017 m. sausio 1 d. - 2019 m. gruodžio 31 d.) už kainą, kurios nustatymo tvarką reglamentuoja viešosios teisės normos, kyla ne iš kiekvieno sutarties priedo, kuriuo įforminama kiekvieną pusmetį kintanti kaina, bet iš 2016 m. gruodžio 6 d. sutarties esminių įsipareigojimų medienos pirkimą vykdyti trejus metus pagal kas pusmetį kintančias aukcionų būdu nustatytas kainas. Ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, verslo subjektas, ir sudarydama ilgalaikę trejų metų sutartį, prisiėmė verslo riziką pirkti medieną kintančiomis kainomis, kurių dydžiui neturi teisės daryti įtakos nei viena sutarties šalių. Remdamasis šiais argumentais teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad negalima pažeisti sąlygų dėl kurių šalys nesusitarė, ir todėl ieškovė teisėtai nepirko medienos, atsisakiusi pasirašyti sutarties priedą Nr. 5, kuriame numatytos medienos kainos ir kiekiai 2018 m. II pusmečiui. Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad sutartį atsakovė nutraukė teisėtai ir pagrįstai, o sutarties nutraukimas atitiko sutarties sąlygas ir atsakovės pareigas, reglamentuojamas viešosios teisės normų.

10.       Teismas, nustatęs, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove, sprendė, kad atsakovė pagrįstai apskaičiavo baudą ieškovei. Teismas pažymėjo, kad kintanti kaina, pagal kurią apskaičiuotas baudos dydis, nustatyta laikantis viešosios teisės normų nustatytos tvarkos, todėl ji galiojo ir ieškovei, nepriklausomai nuo to, sutiko ar nesutiko ieškovė su nauja kaina 2018 m. II pusmečiui. Taigi, baudos skaičiavimui pagrįstai taikyta kaina, kurios dydis nustatytas pagal viešosios teisės normas, todėl ieškovės atsisakymas pasirašyti Sutarties priedą Nr. 5 baudos skaičiavimui neturi teisinės reikšmės. Teismui nustačius, kad ieškovė be teisinio pagrindo nevykdė pareigos nupirkti pasiūlytą 140 m3 medienos po 46,25 Eur/m3, todėl teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti baudą yra teisėtas, pagrįstas, ir priteisė iš ieškovės atsakovei priteisiama 647,50 Eur baudą.

11.       Dėl ieškovės pareikšto prašymo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, teismas nurodė, kad atsakovė pareikalavo ieškovę sumokėti baudą 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu kuriame nurodyta baudos sumokėjimo terminas iki 2018 m. spalio 28 d. Ieškovei neįvykdžius šios prievolės atsakovė apie savo pažeistą teisę gauti iš ieškovės reikalaujamą baudą sužinojo 2018 m. spalio 29 d. Priešieškinis teismui pateiktas 2019 m. kovo 27 d., todėl sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti baudą nepraleistas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Žaliamiškis“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 119-130). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Ieškiniu ieškovė neginčijo kainos dydžio ir to kainos dydžio nustatymo tvarkos, nereikalavo sumažinti ar kitaip pakeisti nustatytos kainos. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai sutapatino medienos kainos nustatymo kas pusę metų procedūrą (tvarką) su šalių sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir pakeitimu, t. y. su nustatytos medienos kainos pakeitimo įforminimu ir įsigaliojimu bei privalomumu šalims. Pažymėjo, kad sutarties 4.2 punktas aiškiai nustato, jog kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą, o pagal sutarties 9.1 puntą, pirkėjo ir pardavėjo pasirašyti sutarties priedai, papildymai ir pakeitimai yra neatskiriamos sutarties dalys. Taigi, tiek sutarties nuostatos, tiek sutarties sudarymo metu ir iki sutarties pasibaigimo galiojęs teisinis reglamentavimas aiškiai nustatė, kad dėl medienos kainos ateinančiam pusmečiui pasikeitimo šalys turi sutarti raštu, abi pasirašydamos priedą prie sutarties, t. y. šalys turi sutarti dėl kainos ateinančiam pusmečiui pasikeitimo ir privalomumo abiem šalims, o ne dėl kainos dydžio, ką visiškai nepagrįstai ir klaidingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. 

1.2.                      Ieškovei ir atsakovei nesutarus dėl kainos taikymo 2018 m. II pusmečiui, šalys nebuvo sutarę dėl esminės sutarties sąlygos – medienos kainos. Todėl ieškovė neturėjo prievolės pirkti atsakovės siūlomos medienos, o atsakovė neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės pirkti atsakovės siūlomą medieną, t. y. ieškovė negalėjo ir neprivalėjo vykdyti sutarties, dėl kurios esminių sąlygų šalys nebuvo sutarusios. Tik raštu abiejų šalių įformintas priedas prie sutarties dėl medienos kainų keitimo turėjo šalims įstatymo galią ir tik tokį abiejų šalių raštu įformintą priedą ieškovė turėjo vykdyti, o šalims nesutarus dėl kainos ir neįforminus kainų pakeitimo priedu, atsakovė turėjo teisę ne vienašališkai nustatyti kainą, bet turėjo kreiptis į teismą ir reikalauti patvirtinti kainą. Esant šioms aplinkybėms sutarties priedus vertinti tik kaip informacinio pobūdžio dokumentus nėra pagrindo. Atitinkamai, ieškovė negalėjo pažeisti ir nepažeidė sutarties 7.1 punkto reikalavimo dėl sutartyje numatytų medienos kiekių pirkimo per numatytus terminus, nes ieškovė neturėjo pareigos pirkti medienos. Todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė su ieškove 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytą sutartį.

1.3.                      Atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė prieš sutikdama su sutarties 2.2 punkto sąlyga, kaip patyręs ūkio ir verslo subjektas, galėjo tinkamai suprasti sutarties sąlygas ir įvertinti visas savo galimybes tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nes šis punktas užtikrina ne tik ieškovės kaip ūkio subjekto nepertraukiamą gamybos ciklą, bet ir atsakovės – valstybės institucijos – sezoninę ir nepertraukiamą miško ruošos veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyviai lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Tai reiškia, kad tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose vienodomis teisėmis. Valstybės įmonės, sudarydamos medienos pirkimo pardavimo sutartis, kad ir aukciono būdu, civiliniuose santykiuose dalyvauja kaip privatūs asmenys, todėl negali turėti išimtinių teisių kitų privačių subjektų atžvilgiu. Vadinasi, be kitą ko, valstybė, kaip ir kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas dalyvaudama civiliniuose teisiniuose santykiuose privalo vadovautis visais civilinės teisės principais, tarp jų ir sutarties laisvės principu.

1.4.                      Dėl atsakovės naudai priteistos baudos pažymėjo, kad šalims nesutarus dėl parduodamos medienos kainos, nebuvo nei pagrindo apskaičiuoti baudą, nei pagrįstai taikyti 46,25 Eur/m3 įkainį. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė patyrė kokius nors nuostolius ieškovei nenupirkus siūlomo medienos kiekio. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo senaties terminą, kadangi prievolė mokėti baudą atsiranda ne nuo to momento, kai atsakovė pareikalauja sumokėti baudą, o nuo to momento, kai ieškovė nenuperka atsakovės pasiūlyto medienos kiekio per sutartyje numatytą 5 darbo dienų terminą. Paskutinį 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu siūlomą 30 m3 medienos kiekį ieškovė turėjo nupirkti iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., todėl ieškovei nenupirkus šio kiekio senaties termino pradžia 2018 m. rugpjūčio 22 d., o senaties termino pabaiga – 2019 m. vasario 22 d. Atsakovei pareiškus priešieškinį dėl baudos priteisimo 2019 m. kovo 27 d., senaties terminas laikytinas suėjusiu.

1.5.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų V. S. ir N. J. parodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad šie liudytojai yra atsakovės darbuotojai. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 133-142). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Šalių sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas, t. y. Prekybos mediena taisyklės, numatė skirtingus medienos įsigijimo būdus atsižvelgiant į skirtingus medienos pirkėjų pajėgumus ir pirkėjų profilį. Ieškovė užsiregistruodama dalyvauti aukcione ilgalaikei sutarčiai sudaryti, įvertino, kokio pobūdžio sutartį ir kuriam laikui ketina sudaryti, kokį kiekį medienos urėdija įsipareigoja jam pateikti, o ieškovė įsipareigoja (privalo) nupirkti, bei kaip objektyviai bus perskaičiuojama (tikslinama) medienos kaina kitam pusmečiui. Nei teisinis reguliavimas, nei šalių pasirašyta sutartis iš viso nenumato galimybės ieškovei prieštarauti medienos kainos koregavimo tvarkai ir nesutikti su perskaičiuota / patikslinta objektyvia medienos kaina kitam pusmečiui. Prekybos medienos taisyklių 42 punkto ar Aprašo 38 punkto nuostatos, kad medienos kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą, nereiškia, kad perskaičiuota medienos kaina įsigalioja tik tokiu atveju, jeigu sutarties šalys pasirašo sutarties priedą, kaip teigia ieškovė, nes pagal sutarties 4.2. punktą ir Prekybos mediena taisyklių 42 punktą perskaičiuotos medienos pardavimo kainos įsigalioja įvykus aukcionui pusmetinės sutartims sudaryti ir atitinkamai atsakovei atsiųstu priedu informavus ieškovę apie aukcione nustatytas svertines kainas, ką atsakovė ir padarė pateikusi priedą Nr. 5 prie sutarties. Todėl teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į sutarties metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir sutarties nuostatas, atsakovė, neturėdama teisės spręsti dėl kainos dydžio, neturėjo nei teisės, nei pareigos kainos dydį dar derinti su ieškove. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, jog dėl medienos kainos pakeitimo turėjo būti aiškiai išreikšta šalių valia, abiem šalims pasirašant sutarties priedą, o tokio priedo nepasirašius, esą ieškovė toliau sutarties ir neturėjo vykdyti.

2.2.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra patyrusi medienos prekybos rinkos dalyvė, turinti patirtį dalyvaujant medienos pardavimo aukcionuose.  Jei ieškovė norėjo fiksuotos medienos kainos, ji galėjo dalyvauti aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti. Tuo tarpu dalyvaudama aukcione ilgalaikėms sutartims sudaryti, ji įvertino, jog kaina kas pusmetį bus perskaičiuojama ir gali kisti, tačiau taip pat ieškovė užsitikrino, jog visą sutarties laikotarpį ji medieną įsigis už rinkos kainą (pagal įvykusio aukciono vidutines svertines kainas). Todėl ieškovė sudarydama ilgalaikę medienos pirkimo sutartį sutiko, jog kaina bus kas pusmetį objektyviai perskaičiuota ir patikslinta. Jei objektyviai perskaičiuota medienos kaina tapo ekonomiškai nepalanki ieškovei, tai neatleidžia ieškovės nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ne tik ieškovė turėjo lūkestį visą sutarties laikotarpį pirkti medieną, bet ir atsakovė turėjo lūkestį ją paruoštą parduoti sutartyje nurodytais kiekiais ir pagal rinkos kainą. Tuo tarpu ieškovei neperkant atsakovės paruoštos medienos, būtent atsakovės interesas buvo pažeistas, nes nepardavusi paruoštos medienos už rinkos kainą ieškovei, atsakovė skubiai privalėjo ieškoti, kam parduoti šią paruoštą medieną, tik jau už mažesnę kainą. Todėl būtent dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų valstybė patyrė žalą, dėl ko pagrįstai nutraukė sutartį dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės naudai priteistos baudos iš ieškovės.

2.3.                      Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su liudytojų parodymais, nurodė, kad vien tai, jog minėti liudytojai paliudijo aplinkybes, nepalankias ieškovei, nesudaro pagrindo abejoti šių liudytojų patikimumu. Be to, liudytojų duoti paaiškinimai apie medienos pirkimą, kainos nustatymą, pasiūlytos medienos paruošimą ir pan. atitinka ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra prieštaringi. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai visų įrodymų kontekste vadovavosi ir šių liudytojų parodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl pasikeitusios medienos kainos įforminimo tvarkos ir iš to kylančias pasekmes sutarties šalims, tame tarpe ir nustatant netesybų dydį. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas.

Dėl medienos kainos tikslinimo ir sutarties nutraukimo

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su šalių sudarytos sutarties sąlygomis dėl pasikeitusios medienos kainos įforminimo tvarkos:

5.1.                      Ieškovė ir atsakovė 2016 m. gruodžio 6 d. sudarė apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. I7-13, kuria šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja patiekti apvaliąją medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas (sortimentas PP-P), o ieškovė įsipareigoja priimti medieną ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų apvaliosios medienos sortimentų ar miško kirtimų atliekų vidutines svertines kainas, nustatytas pusmetinėse sutartyse, pardavus ne mažiau kaip 50 procentų pusmetiniams pardavimams skirto atitinkamo sortimento kiekio. Pardavus mažesnį atitinkamo sortimento kiekį, kainos tikslinamos po įvykusio pakartotinio aukciono. Kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą. Sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės pasirašyti sutarties priedai, papildymai ir pakeitimai yra neatskiriamos sutarties dalys (1 t., e. b. l. 11-13).

5.2.                      Tarp šalių 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad bendras nuperkamas medienos kiekis yra 3000 m3, kuris išdalintas lygiomis dalimis trejiems metams (1 t., e. b. l. 14).

5.3.                      Tarp šalių sudarytos sutarties 4.2 punkte nurodytuose prieduose kainos tikslinimas iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo atliekamas vadovaujantis Prekybos mediena taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327 (2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. D1-984 redakcija) (toliau – Taisyklės), nuostatomis, nuo 2018 m. sausio 1 d. vadovaujantis Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 (toliau – Aprašas). Tarp šalių sudarytos sutarties priede Nr. 2 numatyta, kad medienos kaina 2017 m. I pusmetį yra 25 Eur/m3, priede Nr. 7 numatyta, kad medienos kaina 2017 m. II pusmetį yra 25,09 Eur/m3, priede Nr. 4 numatyta, kad medienos kaina 2018 m. I pusmetį yra 33,12 Eur/m3. Nuperkamas medienos kiekis lygiomis dalimis paskirstytas pusmečiams ir ketvirčiams (1 t., e. b. l. 16-17).

17.       Teisėjų kolegija nustatė, kad bendras ieškovės įsigyjamos medienos kiekis buvo paskirstytas lygiomis dalimis per trejų metų laikotarpį. Tarp šalių 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties 4.2 punkte ieškovė ir atsakovė susitarė dėl medienos kainos apskaičiavimo tvarkos ir tuo pačiu dėl kainos kitimo kas pusmetį, kaip tai numatyta tiek Taisyklių 42 punkte, tiek Aprašo 38 punkte. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad sudaromuose sutarties prieduose konkrečios kainos galiojimas buvo nurodomas vienam pusmečiui, o jos keitimas siejamas būtent su Taisyklių 42 punkte ir Aprašo 38 punkte įtvirtintų nuostatų įgyvendinimu. Šių priedų kaip tarp šalių sudarytos sutarties sudėtinės dalies statusas apibrėžtas sutarties 9.1 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal minėtas punkto nuostatas tiek sutarties priedai, tiek sutarties pakeitimai išskiriami kaip atskiri elementai, apibrėžiantys tarp šalių sudarytos sutarties sudėtines dalis.

18.       Teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymus dėl kainos įforminimo aplinkybių 2018 m. II pusmečiui pagal tarp šalių 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties 4.2 punktą, nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes:

7.1.                      Priedu Nr. 5 prie 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties buvo patikslinta medienos kaina 2018 m. II pusmečiui, nustatant, kad ji yra 46,25 Eur/m3. Ieškovė šio priedo nepasirašė (1 t., e. b. l. 18).

7.2.                      Ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 28 d. sudarė susitarimą dėl 2016 m. gruodžio 6 d. sutarties Nr. I-17-13 priedo Nr. 4, kuriuo susitarė, kad pratęsiamas 2016 m. gruodžio 6 d. sutarties Nr. I-17-13 priedo Nr. 4, pasirašyto 2017 m. gruodžio 5 d., galiojimas iki 2018 m. liepos 31 d. (1 t., e. b. l. 20). 

19.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovui paruošiamos medienos kiekis išliko nepakitęs, t. y. 500 m3 pusmečiui tiek pagal priedą Nr. 4, tiek pagal priedą Nr. 5 šį kiekį po lygiai išdalinant dviem ketvirčiams. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 28 d. susitarė, jog medienos kaina, kuri buvo numatyta 2016 m. gruodžio 6 d. sutarties priede Nr. 4, 2018 m. I pusmečiui galios papildomai iki 2018 m. liepos 31 d. Priede Nr. 5 numatyta medienos kaina 46,25 Eur/m3 buvo nustatyta likusiam 2018 m. II pusmečiui. Taigi, medienos kaina 2018 m. II pusmečiui buvo nustatyta ta pačia tvarka kaip ir ankstesniais pusmečiais, tačiau kainos tikslinimą nustatantis priedas nebuvo pasirašytas ieškovės, kadangi ieškovės netenkino medienos kaina, nustatyta 2018 m. II pusmečiui. 

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018).

21.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-313/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

22.       Ieškovės vertinimu, medienos kainos kitimas, ją kas pusmetį nustatant sutarties priede, yra sutarties keitimas pagal jos su atsakove 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties 4.2 ir 9.1 punktų sąlygas, kuriam būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia. Ieškovė 2018 m. II pusmečiui neišreiškė savo valios tikslinti kainą, todėl negali būti laikoma, kad šalys susitarė dėl naujos medienos kainos 2018 m. II pusmečiui. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nesutinka su ieškovės vertinimu, kad medienos kainos kitimas, ją kas pusmetį nustatant sutarties priede, yra sutarties keitimas, kuriam būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia.

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties ?17 ir ?19 punktuose nustatytas aplinkybes, pažymi, kad tarp šalių sudarytos sutarties 4.2 punkte buvo susitarta dėl kas pusmetį kintančios medienos kainos ir objektyvių jos nustatymo kriterijų. Aplinkybė dėl kintančios medienos kainos išreikšta nustatant, kad kaina bus tikslinama kas pusmetį, o jos konkreti skaitinė išraiška įforminama sutarties priedu. Būtent aukščiau nurodyta tvarka abi šalys vykdė tarp jų sudarytą sutartį. Pasirašomuose prieduose buvo nurodoma konkreti kaina konkrečiam laikotarpiui, šiuo atveju pusmečiui ir aplinkybė, kad ji nustatoma vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, vėliau Aprašo 38 punktu. Toks sutarties aiškinimas atitinka sutarties esmę ir jos sudarymo aplinkybes, nes ieškovės ir atsakovės 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties objektas valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos pirkimas, kuris yra reguliuojamas viešosios teisės normomis (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

24.       CK. 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad sutarties šalis įpareigoja ne vien sutarties sąlygos, bet ir įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad medienos kainos tikslinimas pagal tarp šalių 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties sąlygas buvo atliekamas vadovaujantis Taisyklių, o vėliau Aprašo nuostatomis, kuriose įtvirtinta objektyvi medienos kainos nustatymo tvarka kiekvieną pusmetį sudarius ilgalaikę sutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių teisės aktų nuostatos buvo privalomos tiek ieškovei, tiek atsakovei vykdant 2016 m. gruodžio 6 d. sutartį. Taigi, įvertinus sutarties esmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutarties sąlygos negali būti aiškinamos kaip reikalaujančios suderinti šalių valią dėl kiekvieną pusmetį taikytinos medienos kainos, kadangi šalys pagrindinėje sutartyje susitarė dėl jos kitimo. Šios aplinkybės nepaneigia ir sutarties 9.1 punkto sąlyga, nes ji savo turiniu išreiškia sutartį sudariusių šalių ketinimą ją keisti tik abipusiu sutikimu, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad medienos kainos tikslinimas kiekvieną pusmetį negali būti vertinamas kaip sutarties keitimas tarp šalių sudarytos sutarties 4.2 punkto prasme. Taigi, aplinkybė, jog sutarties priedas dėl medienos kainos 2018 m. II pusmečiui nebuvo pasirašytas ieškovės, savaime nereiškia, kad šis priedas nėra sutarties priedas ir nepatvirtina nustatytos naujos medienos kainos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į teismą CK 6.309 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinti kainos keitimo kaip sutarties pakeitimo fakto.

25.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytoje sutartyje nurodyta kainos tikslinimo tvarka atitiko tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės sudarytos sutarties objektas – valstybiniuose miškuose paruošta žaliavinė mediena – kaip prekė pasižymi tiek jos realizavimo specifika, tiek greito gedimo požymiais. Būtent dėl šios priežasties Taisyklėse, kurias keitė Aprašas, yra nustatyta valstybiniuose miškuose paruoštos žaliavinės medienos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už medieną speciali tvarka, taip įgyvendinant Lietuvos miškų įstatymo 2 straipsnio į dalyje apibrėžiamą kompleksinę miškų ūkio veiklą, kuri apima ir racionalų miško išteklių naudojimą. Kitoks sutarties sąlygų aiškinimas neatitiktų reikalavimo sutarties sąlygas aiškinti taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių, šiuo atveju atsakovės kaip įgalioto subjekto vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą teisės aktų nustatyta tvarka, atžvilgiu. Aplinkybė, kad ieškovė kaip verslo subjektas, nesitikėjo tokio kainos pokyčio, taip pat negali pateisinti ieškovės pateikiamo sutarties sąlygų aiškinimo, nes jis taip pat neatitinka nei sutarties esmės, nei sutarčiai vykdyti taikytinų teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovei kaip verslo subjektui taikytinų atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimų ir galimybės pasirinkti kitą galimą valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos pirkimo būdą sudarant pusmetinę sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų, numatančių kainos tikslinimo ir įforminimo tvarką, aiškinimo.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė su atsakove 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumą ginčija būtent tuo pagrindu, kad ieškovė neturėjo pareigos pirkti atsakovės siūlomos medienos, nes nebuvo susitarta dėl medienos kainos 2018 m. II pusmečiui. Paneigus šiuos ieškovės argumentus (žr. nutarties ?20 - ?25 punktus), laikytina, kad ieškovė turėjo pareigą nupirkti atsakovės 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. siūlytą medieną (1 t., e. b. l. 21-23). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytą sutartį, sutarties 7.1 punkte nustatyta tvarka, nes ieškovė neginčija fakto, kad nenupirko atsakovės paruoštos medienos.

Dėl ieškovei priteistos baudos

27.       Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinti priešieškinio reikalavimą priteisti 647,50 Eur baudą iš ieškovės atsakovės naudai tiek dėl praleisto dėl senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti, tiek dėl baudos dydžio.

28.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad senaties termino pradžia yra 2018 m. rugpjūčio 22 d., kuomet baigėsi terminas ieškovei nupirkti jai 2018 m. rugpjūčio 14 d. paskutinį atsakovės pasiūlytą medienos kiekį. Atsižvelgiant į reikalavimams dėl netesybų pareikšti taikomą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, senaties termino pabaiga – 2019 m. vasario 22 d., o ieškovė priešieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo pareiškė tik 2019 kovo 26 d. Pirmosios instancijos teismas senaties termino reikalavimui sumokėti baudą pradžią siejo su termino sumokėti ieškovei baudą pagal atsakovės reikalavimą pabaiga, t. y. 2018 m. spalio 28 d.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė senaties termino pradžią reikalavimui sumokėti baudą pareikšti teisme sieja išimtinai su teisės reikalauti sumokėti baudą atsiradimo momentu. Tačiau tokia ieškovės pozicija nepagrįsta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė pareikalavo ieškovės sumokėti baudą 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu (1 t. 29 b. l.), kuriame nurodyta baudos sumokėjimo terminas iki 2018 m. spalio 28 d., todėl iki šios datos atsakovė negalėjo žinoti, jog jos teisė gauti sutartinę baudą yra pažeista. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovė apie savo pažeistą teisę gauti iš ieškovės reikalaujamą baudą sužinojo 2018 m. spalio 29 d., t. y. kitą dieną, kai pasibaigus reikalavime nurodytam terminui ieškovė baudos nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis teismui pateiktas 2019 m. kovo 27 d., sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti baudą negali būti laikomas praleistu, nes jis pasibaigė 2019 m. balandžio 29 d.

30.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl baudos dydžio, nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes:

19.1.                      Tarp šalių 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad jeigu nenuperkama arba pardavėjas neparduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 proc. neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą (1 t., e. b. l. 12).

19.2.                      Ieškovė nenupirko jai 2018 m. liepos 24 d. (80 m3), 2018 m. rugpjūčio 3 d. (30 m3), 2018 m. rugpjūčio 14 d. (30 m3) paruoštos medienos, iš viso 140 m3 (1 t., e. b. l. 21-23). 

31.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė neginčija nenupirktos medienos kiekio, tačiau ginčija taikytą įkainį tuo pagrindu, kad šalys nesusitarė dėl medienos kainos 2018 m. II pusmečiui. Nenupirktos medienos kiekis 2018 m. II pusmetį sudaro 140 m3.

32.       Kaip minėta nutartyje, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog šalys nesusitarė dėl medienos kainos 2018 m. II pusmečiui, nepagrįsti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai pasirinko taikyti 46,25 Eur/m3 įkainį baudos dydžiui apskaičiuoti, nes būtent šis įkainis yra taikytinas sandorio vertei nustatyti 2018 m. II pusmetį pagal šalių 2016 m. gruodžio 6 d. sutarties 4.2 punktą. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovei nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, kai netesybų dydis (šiuo atveju baudos) yra sulygtas sutartimi, nes ši suma laikytina minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovei priteistos baudos, juos taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

33.       Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų V. S. ir N. J. parodymais, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių šių liudytojų teiginių, kurie prieštarautų byloje surinktiems įrodymams ar vertintini kritiškai lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais. Nenurodžius šių aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis remiantis byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visuma, taip pat ir minėtų liudytojų parodymais. Ta aplinkybė, kad tarp ieškovės atstovo ir liudytojo V. S. egzistuoja konfliktiški santykiai, kad tiek V. S., tiek N. J. yra atsakovės darbuotojai, nesudaro pagrindo nesivadovauti šių liudytojų parodymais, jei jų nurodomos aplinkybės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, juo labiau, kad šie liudytojai neslėpė savo darbinių santykių su atsakove ar egzistuojančios konfliktinės situacijos liudytojo V. S. atveju ir taip sudarė prielaidas teismui objektyviai įvertinti šioje byloje surinktų įrodymų visumą. 

34.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, sprendžia, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti 839,98 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė apeliacinės instancijos teismui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (3 t., e. b. l. 148-151). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (500 Eur) yra daugiau nei dvigubai mažesnės nei LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punkte nurodytas maksimalus įkainis už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 641,51 Eur (1262,7 Eur (2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį ir išplėtotą teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatinėtinų faktinių aplinkybių visumą, parengto procesinio dokumento turinio kokybę, sprendžia, kad atsakovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteistinas atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliamiškis“, juridinio asmens kodas 123241851, atsakovei valstybės įmonei ,,Valstybinių miškų urėdija“, juridinio asmens kodas 132340880, 839,98 (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Diana Labokaitė        

                                Mindaugas Šimonis

                                Egidijus Tamašauskas