Baudžiamoji byla Nr.1-1120-445/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20678-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.1.7.1..;1.1.7.2.5.;1.1.8.1.1;1.1.8.6.2.;
1.1.8.7.9.;1.1.8.7.13.;1.1.10.1.;1.2.4.6.2.1.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 8 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei,
dalyvaujant nukentėjusiajai I. A.,
dalyvaujant gynėjai advokatei Angelei Ikasalienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
N. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2020-04-24 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos epizodai) 1 metais laisvės apribojimo, 2020-08-21 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, nuo 2020-09-29 atlieka arešto bausmę areštinėje prie Kauno tardymo izoliatoriaus,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
N. C. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, t.y. asmenį, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, o būtent: 2020-05-29, apie 00 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė du smūgius asmeniui su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, t.y. I. A. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo virš dešinės akies, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir tuo pačiu jai sukeldamas fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. C. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko prokurorė, nukentėjusioji, gynėja, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis N. C. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Su sugyventine I. A. gyveno apie 2 metus. Pragyvena iš atsitiktinių darbų. 2020-05-28 po pietų jis kartu su I. nuėjo pas S. J., ten papietavo, vėliau visi namo kieme gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant susibarė su sugyventine, gal ką nors blogo pasakė. Konflikto metu sugyventinei kumščiu sudavė veido ar galvos sritis, o kur tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena. Prisimena, kad atliko veiksmus, įvykio vietoje buvo S. J.. Sudavęs pasišalino, nuėjo pasivaikščioti. Buvo girtas, dėl tokių pasekmių kaltas alkoholis, gėrė abu su nukentėjusiąja. Prieš nukentėjusiąją yra smurtavęs ir anksčiau.
Nukentėjusioji I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su N. C. pažįstami apie 2 metus, bendrauja kaip sugyventiniai, tačiau dabar kartu negyvena. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o N. gyvena (duomenys neskelbtini). 2020-05-28 apie 16 val. kartu su sugyventiniu N. C. atėjo pas jų bendrą draugą S. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir čia namo kieme gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu N. C. be jokios priežasties, nieko nesakęs, sudavė jai mažiausia du smūgius dešiniosios rankos kumščiu į galvą, dėl to jai labai skaudėjo. Po šių suduotų smūgių sugyventinis kažkur iš kiemo pasišalino. Visą šį įvykį, kaip ją sumušė, matė ir kartu buvęs S. J., kuris ir iškvietė policiją. Atvykę greitosios pagalbos medikai ją apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigą nesivežė. Sugyventinis N. C. yra ir anksčiau smurtavęs prieš ją (b. l. 11, b. l. 33-36)
Liudytojas S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Laikinai yra leidęs savo bute pagyventi savo pažįstamiems I. A. ir N. C.. 2020-05-28 po pietų pas jį buvo atėjusi I. su N.. Namo kieme jie gėrė degtinę ir alų. Begeriant naktį, tikslios valandos jis neprisimena, N. su I. pradėjo bartis. N. I. kumščiu smūgiavo link veido ar galvos, kur tiksliai pataikė, jis nepastebėjo. Ar I. buvo padaryti kokie sužalojimai, jis nematė, nes buvo tamsu. Jis, nieko nelaukęs, paskambino numeriu 112 ir pranešė apie smurtą. N. iškart iš kiemo pabėgo. Po kurio laiko į jo namus atvažiavo policijos pareigūnai. Kokias aplinkybes jis šiems nurodė, neprisimena. Pareigūnai jam nustatė neblaivumą. Daugiau nieko paaiškinti negali, visų įvykio aplinkybių gali neprisiminti, nes įvykio dieną buvo neblaivus (b. l. 55-57).
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
I. A. 2020-05-29 pareiškimu, kad 2020-05-29 apie 00 val. 25 min., jai būnant kartu su savo sugyventiniu N. C. pas S. J., (duomenys neskelbtini), namo kieme, geriant alkoholinius gėrimus, sugyventinis N. C. be jokios priežasties sudavė mažiausiai du smūgius dešiniosios rankos kumščiu į galvą, dėl to jai labai skaudėjo. Ji prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ( b. l. 10);
2020-05-29 01.47 val. I. A. alkotesteriu "Alcotest 6810" Nr. ARFM-0249 nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, S. J. 02.21 val. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas ( b. l. 12);
Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini) kieme, kur, kaip nurodė I. A., jai išgertuvių metu sudavė smūgius N. C. ( b. l. 11, 18-20);
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje pažymėta, kad 2020-05-29 įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta I. A. ir nustatytas veido minkštųjų audinių sužalojimas, trauminiai sužalojimai (b.l. 45);
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 506/2020 (06) nurodyta, kad I. A. odos nubrozdinimas virš dešinės akies, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai nurodyto laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti, suduodant kumščiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė (b. l. 50).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
kaltinamojo kaltė įrodyta.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Kaltinamojo N. C. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t.y. jis mušdamas ir smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajai smūgius rankos kumščiais į veido/galvos sritį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdijimo virš dešinės akies, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, tuo sukeldamas ir fizinį skausmą, t.y. atliko teisei priešingus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.
BK 140 straipsnio numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).
Kaltinamasis N. C. sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veido sritį ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, t.y. atliko teisei priešingus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą. Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina nukentėjusiosios I. A. parodymai (jai labai skaudėjo galvą), teismo medicinos specialisto išvada, Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos darbuotojos, patikrinta jos sveikatos būklė, nustatyti kilę padariniai po patirto sužalojimo.
Kaltinamasis N. C. veikė tiesiogine tyčia, t.y. asmeninio konflikto metu, be jokios priežasties, tyčia sudavė smūgius kumščiu nukentėjusiajai į veido sritį, t.y. tai nebuvo nevalingas rankos mostas, stūmimas ir pan., o tiklsinga ir kryptinga kaltinamojo veika smurtaujant. Nusikalstama veika baigta.
BPK 38 straipsnis numato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Todėl pagal nurodyto įstatymo nuostatas yra įvardijama ir nukentėjusioji I. A., kaip asmuo, kuri bendrai nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno neįregistravusi santuokos su kaltinamuoju.
Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Gynėja prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tokia aplinkybė nenustatyta.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Pagal kaltinamojo N. C. aiškinimus negalima nustatyti priežasties, kodėl jis smurtavo nukentėjusios atžvilgiu, išskyrus jo nurodytą aplinkybę – dėl girtumo nesuvokė savo netinkamo elgesio ir elgėsi kaip norėjo.
Teismas, spręsdamas, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Pagal nukentėjusios I. A. aiškinimus tarp jos ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas. Tokių aplinkybių nepaneigė ir kaltinamasis. Liudytojas S. J. nurodė, kad nukentėjusiajai ir kaltinamajam barantis (kivirčijantis žodžiais), pastarasis smūgiavo kumščiu. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusios elgesys prieštaravo moralės normoms, tai buvo tarpusavio buitinis konfliktas žodžiais ir jokių įžeidžiančių žodžių ar veiksmų iš nukentėjusios kaltinamojo atžvilgiu nebuvo.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio, kai dėl apsvaigimo nelabai ir prisimena įvykio aplinkybes. Kaltinamasis dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to ir atliko smurtinius veiksmus. Kaltinamajam N. C. įsiteisėjusiu 2020-04-24 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį); N. C. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, kadangi jis 2020-04-24 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, teistumui neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinus, padarė naują nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) . Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už viešosios tvarkos pažeidimą.
Kaltinamasis nurodė, jog yra darbingas asmuo, gali dirbti, bet šiuo metu nedirba ir nesiregistruoja bedarbiu užimtumo tarnyboje, neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą.
BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas N. C. jau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau nevykdant paskirtų įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonės, buvo pakeista arešto bausme. Tokios aplinkybės reiškia, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė teigiamai neįtakojo kaltinamojo asmenybės nedaryti nusikalstamų veikų ateityje.
Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis N. C. neturi faktinės, nuolatinės gyvenamosios vietos, taigi nėra galimybės teismui nustatyti kaltinamojo buvimo vietą. Parinkta ir paskirta arešto bausmė N. C. būtų atliekama realiai, o tai vis tik yra trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, kai galima bausmės tikslus pasiekti be realios bausmės atlikimo. Kaltinamajam N. C. parinktina ir paskirtina bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, kadangi naują, tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, asmenybė charakterizuojama neigiamai – niekur nedirbantis ir neturintis legalių pajamų, buvę jo darbiniai santykiai trumpalaikiai ir susiklostė dėl paskirto įpareigojimo pagal teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau jis net ir įsidarbinęs savavališkai išvyko iš Lietuvos į užsienio valstybę, nors žinojo, kad privalo atsiskaityti Probacijos tarnybai apie paskirtos bausmės vykdymą, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, darantis viešosios tvarkos nusižengimus, nusikalstamą veiką padarė prieš tą patį asmenį, su kuriuo kurį laiką gyveno, kaip asmuo, neįregistrvęs santuokos. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina nustatytas lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kilusias pasekmes.
Kaltinamajam N. C. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo, o kaltinamojo elgesys – šiuo metu kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką, sutinka gydytis priklausomybės ligą nuo alkoholio, legaliai dirbti ir būti socialiai orientuotinu asmeniu. Tai leidžia teigti ir daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo gali būti perauklėtas. Kaltinamajam, paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti.
Kaltinamojo N. C. ir nukentėjusios I. A. santykiai, kaip asmenų, kurie bendrai gyveno neįregistravę santuokos, nėra nuolatiniai. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020-05-29, I. A. aiškino, kad jie tik draugauja kaip sugyventiniai, bet kartu negyvena. Nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą dėl to, kad N. C. netinkamai vykdo 2020-04-24 teismo baudžiamąjį įsakymą, buvo nurodytos aplinkybės, kad I. A. kartu su N. C. negyvena. Tiek pagal 2020-04-24 teismo baudžiamąjį įsakymą, tiek pagal šioje byloje pareikštą kaltinimą N. C., jis smurtauja prieš I. A., kai tik jie kartu vartoja alkoholinius gėrimus. Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, pripažįstant kaltu N. C. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. A. padarymo, paskirti pareigą kaltinamajam nebendrauti kurį laiką, o taip pat kitos pareigos, kad būtų pašalintos priežastys smurtiniams veiksmams atlikti – dirbti, nevartoti alkoholinių gėrimų, nedarbo laiku būti namuose.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis N. C. laikinai BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo sulaikytas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
BK 641 straipsnis numato, kad baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė, sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.
Šiuo metu N. C. atlieka arešto bausmę areštinėje prie Kauno tardymo izoliatoriaus (nuo 2020-09-29) 90 parų arešto.
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, N. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirtas keturių (4) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 5, 7, 9, 10 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimą terminą paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio); nebendrauti su I. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėjas Dalis Žilionis