Administracinė byla Nr. I-102-279-2017

          Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00316-2017-7

                Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1.,20.2.3.2; 37.3. 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2018 m. sausio 16 d.

`                                                            Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja  Nijolė Čekanauskienė,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

Pareiškėjas teismui skundu (b. l. 2-3) bei patikslintu skundu ( b.l. 30 ) prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos  komisariato (toliau- ir Panevėžio apskrities VPK), priteisti jam 500 eurų neturtinę žalą, bei 2,40 eurų dokumentų rengimo bei pašto išlaidų.

 Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad neturtinė žala jam atsirado dėl Panevėžio apskrities VPK pareigūnų  neteisėtų veiksmų. Jis nuo 2016-11-08 vieneriems metams buvo perkeltas į drausmės grupę ir neteko teisės turėti ir naudotis elektros prietaisais, tačiau policijos pareigūnai  nesivadovaudami LR Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio reikalavimais,  2017 m. kovo 31 d. priėmė iš jo žmonos A. O. perduoti jam elektros prietaisus. Policijos pareigūnai  neinformavo jo, kad  priėmė elektros prietaisus,  jam nedalyvaujant atliko elektros prietaisų patikrinimą, kurio metu neva rado mobiliojo ryšio telefoną ir 3 pakelius mielių. Jam šios aplinkybės tapo žinomos tik 2017 m. balandžio 3 d.  Jis mano, kad policijos pareigūnai, būdami iš anksto nusistatę prieš jį ir norėdami su juo susidoroti, tyčia išprovokavo šį nusižengimą. Dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, jo žmonai taikyta administracinė atsakomybė bei skirta bauda, dėl ko jis patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis prašo atlyginti.

Iš pareiškėjo 2018-01-05 teisme yra gautas prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą žodine tvarka, kadangi jis nagrinėjamoje byloje atsakovo atsiliepimą į jo skundą gavo išnagrinėjus bylą iš esmės. Pareiškėjas nenurodo datos kada jis gavo atsiliepimą. Iš žymos ant Alytaus pataisos namų rašto 2017-12-21 Nr. 8-12990 , adresuoto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje E.V. adresuotas laiškas iš Panevėžio apygardos administarcinio teismo, bylos Nr.I-603-279-2017 ( dabartinis Nr. I-102-279-2018 ) buvo gautas 2017-12-27 reg. Nr. 11/91-23363, t.y. prieš teismo posėdį- 2017-12-28. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, jokių prašymų nereiškė, jis buvo išklausytas, teikė paaiškinimus dėl skundo reikalavimų ir juos pagrindžiančius argumentus, išsamiai atsakė į pirmininkaujančios užduotus klausimus, į pirmininkaujančios klausimą, atsakė, kad su visa rašytine bylos medžiaga yra susipažinęs, ir dėl jos jokių pastabų ar prašymų nereiškė. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo Panevėžio AVPK atsiliepime yra nurodytos tos pačios aplinkybės ir teisės aktai, kurie pareiškėjui buvo žinomos iš Panevėžio AVPK rašto į pareiškėjo 2017-04-07 prašymą, tarnybinių pranešimų, bei kitų su skundu pateiktų dokumentų. Nei naujų aplinkybių , nei teisės aktų , kurie būtų nežinomi pareiškėjui, atsiliepime neminima.

Pareiškėjas įvairuose Lietuvos teismuose yra iškėjęs labai daug bylų, todėl jam yra gerai žinomos jo teisės ir pareigos teisminiame procese. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės , teismo vertintinas kaip siekimas piktnaudžiauti savo teise ir vilkinti administracinės bylos procesą.  

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities VPK, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta.

Atsakovės atstovas Panevėžio apskrities VPK savo atsiliepimu teismui (b.l. 35-37) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog asmenų laikymas policijos areštinėse organizuojamas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau- ir Areštinių veiklos taisyklės). Nuteistųjų teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir Bausmių vykdymo kodeksas) 96 straipsnis : nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais; elektros prietaisai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas. 2017 m. kovo 31 d. siuntinys su elektros prietaisais buvo priimtas iš A. O. perdavimui. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad pareiškėjas dalyvautų apžiūrint perduodamus daiktus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie galėtų būti pripažinti neteisėtais. Pareiškėjas formaliai konstatuoja, jog jam padaryta neturtinė žala, tačiau jos nekonkretizuoja, nepagrindžia jokiais įrodymais.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų veiksmų t.y.  2017 m. kovo 31 d. jiems  priimant iš A. O. elektros prietaisus. Iš LITEKO duomenų ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininko G.M. tarnybinio pranešimo ( b.l. 12 ) nustatyta, kad E.V. iš Alytaus pataisos namų į Panevėžio AVPK areštinę buvo perkeltas 2017-03-29 dėl administracinės bylos nagrinėjimo 2017-03-30 Panevėžio apygardos administarciniame teisme, vykdant Panevėžio apygardos administarcinio teismo teisėjos N.Čekanauskienės 2017-03-09 nutratį .

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK  6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

Rašytiniais bylos duomenimis , pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliekančiam pareiškėjui dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu „ Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 49-2918 buvo paskirta nuobauda perkelti pareiškėją vieneriems metams  iš paprastosios grupės į drausmės grupę ( b.l. 14) .

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnį, šio kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau- ir Suėmimo vykdymo įstatymas).

Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtieji teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl bylų nagrinėjimo teisme; toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad policijos areštinėje laikomam asmeniui, tarp jų- ir nuteistajam, taikytinos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), išskyrus šiose taisyklėse numatytas išimtis.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų teisėjo ar teismo nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme. Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad šio įstatymo 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.

Areštinių veiklos taisyklių 7.14 ir 39 punktuose, reglamentuojančiuose areštinėje laikomų asmenų teisę gauti artimųjų ir kitų asmenų perduodamus daiktus bei šių daiktų priėmimo ir įteikimo tvarką, nustatyta, jog minėtieji šių taisyklių punktai netaikomi nuteistojo statusą turinčių asmenų atžvilgiu. Sistemiškai aiškinant aptartas teisės normas daroma išvada, kad pareiškėjo teisę naudotis elektros prietaisais jam būnant Panevėžio AVPK areštinėje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas.

 Pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais, o šio straipsnio 3 dalie 3 punktas numato, kad iš nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę, elektros prietaisai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėtame BVK 96 straipsnyje numatyta nuteistojo teisė naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduodamais elektros prietaisais, įskaitant kompiuteriu, nėra absoliuti. Teisė naudotis minėtaisiais elektros prietaisais, įskaitant kompiuteriu, nesuteikiama nuteistiesiems drausmės grupės laikymo sąlygomis. Paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis nuteistieji minėtaisiais požymiais apibūdintais elektros prietaisais gali naudotis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. BVK 96 straipsnio nuostatas ir jas įgyvendinantys norminiai teisės aktai, priimti kompetentingų subjektų, įgyvendinant šiems subjektams įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai, nes tam tikri nuteistųjų teisių apribojimai nėra savitiksliai, o yra būtini ir turi būti įvertinami atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų visumą (pvz., 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-309/2013, 2016 m. kovo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-261/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1074-143/2016).

Byloje nustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigoje drausmės grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems ir dėl šios priežasties pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį jam neleidžiama naudotis perduotais elektros prietaisais, daroma išvada, kad pareiškėją konvojavus ir jį laikant Panevėžio AVPK areštinėje, tokie pareiškėjo, perkelto į nuteistųjų drausminę grupę, teisių suvaržymai neišnyko bei nepakito.

Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas nagrinėjamojoje byloje neginčija jam Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatyto ir jam pritaikyto apribojimo naudotis savo paties įsigytais ar perduotais elektros prietaisais. 

  Iš bylos duomenų , pareiškėjo ir Panevėžio AVPK pareigūnų G.M. ir B. B. tarnybinių pranešimų ( b.l. 8,9)  nustatyta, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas G.M. pagal prašymą ( b.l. 4) 2017-03-31 priėmė iš A. O. siuntinį ( buitiniai elektros prietaisai ), kuris buvo skirtas areštinėje laikomam nuteistajam E.V. Priimant siuntinį A. O pasirašytinai buvo supažindinta su atsakomybe dėl draudžiamų daiktų perdavimo ( b.l. 4, 23). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas G.M. kartu su Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiuoju postiniu B.B. 2017-04-03 patikrinę minėtą siuntinį , buvo rasti draudžiami daiktai- televizoriuje „ Medion“ buvo rastas paslėptas mobilaus ryšio telefonas „ Posh micro X S240“ IMEI Nr. 353046070239005 bei tris pakeliai sausų mielių „ Fermipan“ ( b.l. 19-22 ). Teisės aktai nenumato, policijos pareigūnams pareigos   informuoti pareiškėją apie priimtus siuntinius bei siuntinio patikrinimas atliekamas dalyvaujant pareiškėjui. Niekuo nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad policijos pareigūnai, būdami iš anksto nusistatę prieš jį ir norėdami su juo susidoroti, tyčia išprovokavo nusižengimą su siuntinyje rastais draudžiamaisiais daiktais.

Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad Panevėžio AVPK pareigūnai, priimdami, tačiau neperduodami pareiškėjui atneštų elektros prietaisų, užtikrino, kad nebūtų pažeisti pareiškėjui nustatyti apribojimai ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, neigiamais emociniais ir psichologiniais išgyvenimais, skunde  sieja su tuo, kad tarp atneštų perduoti elektros prietaisų buvo rasti  draudžiami daiktai ir dėl to  jo žmonai A. O. buvo taikyta administracinė  atsakomybė bei skirta bauda.  Nurodytos neturtinės žalos atsiradimas neturi priežastinio ryšio su Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmais. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, patyrė ilgalaikį, intensyvų neigiamą poveikį. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti  (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas, nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis patyrė žymiai stipresnius bei gilesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami laisvės atėmimo vietoje ir vertintinus kaip neturtinė žala ar kad Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmai būtų neigiamai paveikę pareiškėjo sveikatą. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į pasakytą, pareiškėjo skundas  atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja