Civilinė byla Nr. 2-1340-180/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00509-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties ieškinio trūkumas pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-1862-264/2016 pagal ieškovų K. V. ir G. V. ieškinį atsakovams L. J. ir R. J. dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai K. V. ir R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:
- pripažinti neteisėtu sutarties pažeidimu atsakovų L. J. ir R. J. vienašališkai įvykdytą 2006 m. birželio 6 d. taikos sutarties, patvirtintos Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008, vykdymo sustabdymą ir atsisakymą vykdyti taikos sutartį;
- priteisti ieškovams iš atsakovų dėl sutarties nevykdymo atsiradusius 115 848 Eur dydžio nuostolių ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovai prašė dėl sunkios turtinės padėties atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje, įvertinęs ieškinio turinį, priėjo prie išvados, kad ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2-6 punkto ir 2 dalies reikalavimų ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas iš dalies atleido ieškovus nuo pareigos sumokėti 1 692 Eur žyminio mokesčio ir įpareigojo per ieškinio trūkumams šalinti nustatytą terminą sumokėti likusią 720 Eur žyminio mokesčio dalį.
Teismas sprendė, kad ieškovų pateiktame procesiniame dokumente išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis jie grindžia turtinio pobūdžio reikalavimus (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), nėra aiškios, nenurodyti įrodymai, pagrindžiantys nurodytas faktines aplinkybes. Iš ieškinio turinio neaiškus atsakovų veiksmų neteisėtumas, nurodytos aplinkybės nesutampa su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Pirmasis ieškinio reikalavimas – pripažinti neteisėtu sutarties vykdymo sustabdymą ir atsisakymą vykdyti taikos sutartį, teismo įsitikinimu, ieškovams nesukurs jokių teisinių pasekmių. Ieškovai nepateikė 2002 m. sausio 7 d. sutarties, o, reikalaudami priteisti nuostolius, neįvardijo atsakovų atsakomybės pobūdžio (dalinė ji ar solidarioji).
Įvertinęs ieškovų argumentus prašyme iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, teismas nustatė, kad ieškovai neturi pakankamai pajamų, tačiau turi vertingo nekilnojamojo turto, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad jų turtinė padėtis sunki; jų sumokėta žyminio mokesčio suma (5 Eur) yra akivaizdžia per maža. Teismas sprendė, kad pagal turtinę padėtį ieškovai pajėgūs sumokėti papildomą žyminio mokesčio dalį – 720 Eur, sudarančią 30 proc. mokėtino žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai K. V. ir R. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Skundo esminiai argumentai:
1. Teismo reikalavimas papildomai paaiškinti ginčo aplinkybes ar pateikti pakankamai įrodymų, nėra savalaikis ir neužkerta galimybės išspręsti ieškinio priėmimo klausimo.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų reikalavimas pripažinti atsakovų veiksmus sutarties pažeidimu nesukurs šalims materialiųjų teisių ir pareigų. Šis reikalavimas sudarys pagrindą iš atsakovų reikalauti žalos atlyginimo.
3. Teismo reikalavimas pateikti ieškinyje minimą sutartį nepagrįstas. Ieškovai turi teisę, bet ne pareigą pateikti įrodymus.
4. Teismo reikalavimas nurodyti (patikslinti) pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ribas (solidarioji ar dalinė atsakomybė) nepagrįstas teisiškai. Tokio reikalavimo nenumato proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ieškinio priėmimą.
5. Teismas nepagrįstai įpareigojo juos (ieškovus) papildomai sumokėti 720 Eur žyminio mokesčio, nes šiuo metu jie (ieškovai) nėra pajėgūs sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį. Aktualią ieškovų turtinę padėtį patvirtina nauji prie atskirojo skundo pateikti įrodymai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. pažymą ir mažosios bendrijos Meleze 2016 m. gegužės 23 d. pažymą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apeliantų turtinę padėtį, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima naujai patiektus įrodymus ir juos vertina visų kitų bylos įrodymų visete (CPK 314 str.).
Dėl ieškinio trūkumų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Kita vertus, trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovų pateiktame procesiniame dokumente nėra aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis jie grindžia turtinio pobūdžio reikalavimus (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), neaišku, kuo pasireiškė atsakovų veiksmų neteisėtumas, ieškinyje išdėstytos aplinkybės nesutampa su reiškiamu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, nenurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovų išdėstytas aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai nepateikė 2002 m. sausio 7 d. sutarties, o reikalaudami priteisti nuostolius, neįvardijo atsakovų atsakomybės pobūdžio (dalinė ar solidarioji civilinė atsakomybė).
Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.
Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
Ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą. Nustatyta, kad ieškinio, kuriuo reikalaujama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su, apeliantų teigimu, neteisėtais atsakovų veiksmais vienašališkai atsisakant vykdyti 2006 m. birželio 6 d. taikos sutartį. Nors tam tikrose ieškinio dalyse ir trūksta papildomos argumentacijos, tačiau iš to galintys kilti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškinio faktinis pagrindas ir reikalavimas gali būti sukonkretinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 str.). Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai nurodė, jų nuomone, neteisėtus atsakovų veiksmus (pareigų pagal taikos sutartį nevykdymas). Aplinkybė, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovų argumentai neįtikino teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo, t. y. kad konkrečios taikos sutarties sąlygos leidžia reikalauti konkretaus dydžio turtinės žalos atlyginimo, nelaikytina ieškinio trūkumu, nes ieškovų reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas iš esmės nagrinėjant bylą.
Nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai neaiškiai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai procesiniame dokumente aiškiai nurodė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrę asmeninio gyvenimo nepatogumus, suvaržymus. Apeliacinio teismo įsitikinimu, šio reikalavimo pagrįstumas turėtų būti vertinamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantai nepateikė visų įrodymų, įvardytų skundžiamoje nutartyje ir pagrindžiančių ieškinyje suformuluotus reikalavimus, nelaikytinas esminiu ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą nepriimti ieškinio. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).
Apeliacinis teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirmasis ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu sutarties vykdymo sustabdymą ir atsisakymą vykdyti taikos sutartį ieškovams nesukurs jokių teisinių pasekmių. Kita vertus, ši aplinkybė pripažintina ne procesinio dokumento trūkumu, o iš esmės ieškinio pagrindo (aplinkybių pagrindžiančių reikalavimo atlyginti žalą) dalimi. Ta aplinkybė, kad ieškovai be pagrindo išplėtė ieškinio dalyką, į jį įtraukdami materialiųjų teisinių pasekmių nesukelsiantį dalyką, neriboja teismo teisės atitinkamą reikalavimą pašalinti. Toks netikslumas nesudaro kliūčių priimti ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti patikslinto ieškinio trūkumai yra formalūs, neesminiai ir nesudarantys pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Dėl prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio
Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės/mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014).
Pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus byloje, turi būti sumokėtas 2 417 Eur žyminis mokestis. Apeliantai sumokėjo tik nežymią žyminio mokesčio dalį, t. y. 5 Eur, ir pateikė teismui prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Apeliantų sumokėta suma siekia vos 0,2 proc. nuo visos mokėtino žyminio mokesčio sumos, dėl to jų prašymo tenkinimas iš esmės reikštų atleidimą nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ir neatitiktų įstatymų leidėjo paminėta teisės norma siekiamų tikslų.
Iš apeliantų pateiktų įrodymų akivaizdu, kad jie turi vertingo nekilnojamojo turto, tačiau jam (turtui) taikomi disponavimo apribojimai. Apeliantų šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, o šeimos pajamas sudaro tik apeliantei periodiškai mokama nedarbo draudimo išmoka. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė aktualius duomenis, patvirtinančius aplinkybę, kad kreipimosi į teismą metu apeliantai negavo jokių pajamų. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliantų turtinė padėtis yra gana sunki – jie neturi realių finansinių galimybių sumokėti nei visą pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus apskaičiuotą žyminį mokestį – 2 417 Eur, nei pirmosios instancijos teismo nustatytą šio mokesčio dalį – 720 Eur. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta mokėtino žyminio mokesčio suma būtų nepakeliama finansinė našta, kuri neproporcingai suvaržytų ieškovų teisę į teisminę gynybą ar net ją eliminuotų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai atleistini nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tai yra nuo 2 300 Eur. Įvertinus iki apskųstosios nutarties priėmimo sumokėtos žyminio mokesčio dalies sumą, apeliantams nustatytinas 10 dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo sumokėti valstybei 112 Eur žyminio mokesčio.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio pakeisti.
Atleisti ieškovus K. V. ir G. V. nuo dalies – 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų), žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigoti ieškovus per dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti valstybei likusią žyminio mokesčio dalį – 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų), ir pateikti Kauno apygardos teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Termino sumokėti žyminį mokestį pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį dėl įpareigojimo ieškovams K. V. ir G. V. pašalinti kitus, nesusijusius su žyminio mokesčio dydžiu, ieškinio trūkumus, panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Nijolė Piškinaitė