Civilinė byla Nr. e2A-658-657/2023
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01050-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimo ir 2023 m. vasario 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Naftėnas“ kreipėsi į teismą ir 2022 m. rugsėjo 13 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo A. S. 21 900 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje yra patvirtintas 38 801,86 Eur dydžio ieškovės reikalavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje atlikus dokumentų patikrinimą nustatyta, kad 2019-2020 metais bendrovė sistemingai nesilaikė mokėjimų eiliškumo tvarkos, užuot mokėjusi ieškovei įsisenėjusias skolas, arba mokėjo kitiems asmenims avansinius (išankstinius) mokėjimus, arba vykdė mokėjimus pagal kitus nebūtinus sandorius (pavyzdžiui paskolos) arba grąžino pinigus pažeisdama mokėjimų eiliškumą, dėl ko ieškovei padaryta 36 366,40 Eur žala.
3. Atsakovas A. S. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo susidarymo ieškovei. Kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ar dalyviams tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo. Tik tais atvejais, kai bankrotas teismo pripažintas tyčiniu, kreditorius turi galimybę atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodymų prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo susidarymo ieškovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ proporcingai atsiskaitinėjo su visais savo kreditoriais, įskaitant ir ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui A. S. 4 387 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 8,96 Eur; 2023 m. vasario 8 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui 3 457,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo tarptautinis krovinių pervežimas vakarų Europoje. Bendrovė naftos produktus pirko iš tiekėjų ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir vakarų Europoje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovė neturi degalinių tinklo užsienio valstybėse, todėl bendrovė buvo priversta kurą pirkti ne tik iš ieškovės, bet ir iš kitų tiekėjų kitose Europos valstybėse. Circle K ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties sąlygos lėmė, jog bendrovei kurą piltis užsienio valstybėse buvo galima tik atlikus išankstinį mokėjimą, nes jo neatlikus būtų blokuojamos bendrovės turimos kuro kortelės.
7. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra ieškovės filialo (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl tiesiogiai bendravo su atsakovu A. S., derino degalų kainas, apmokėjimo tvarką ir terminus, jį atsakovas buvo perspėjęs apie bendrovei kilusius finansinius sunkumus. Vėliau atsakovas nurodė, kad bendrovė bankrutuoja ir viską spręs bankroto administratorius.
8. Atsakovės 2020 m. balandžio 2 d. pateiktame skolininkų sąraše Circle K nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove, kadangi bankroto bylos iškėlimo dienai jos atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo apie 25 000 Eur, tačiau buvo atsiskaitoma tik su kitais subjektais, nors skola ieškovei buvo susidariusi už praėjusį laikotarpį. A. S. 2020 m. birželio 16 d. iš įmonės sąskaitos į savo sąskaitą pravedė 7 000 Eur, kuriuos vėliau grąžino, o jo sutuoktinė S. S. 2020 m. birželio 23 d. įkūrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“.
9. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, o 2021 m. sausio 19 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama. Bankrto byloje yra patvirtinti 28 įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų Jurbarko kredito unijos – 27 962 Eur, Circle K – 28 063 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus – 10 199 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 37 812 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto faktas nebuvo nustatytas.
10. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad, likvidavus bendrovę, ji liko neatsiskaičiusi ne tik su ieškove, bet ir kitais kreditoriais. Bankrutavusi bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su ieškove dėl nemokumo, kuris vienodai paveikė tiek ieškovę, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Nėra pagrindo dėl neatsiskaitymo su ieškove atsakovui, kaip bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, taikyti atsakomybę ir jį įpareigoti atlyginti ieškovei žalą, neįrodžius, kad žala atsirado ne dėl bendrovės ūkinės komercinės rizikos nulemto nemokumo, o dėl jos vadovo nesąžiningų veiksmų, išskirtinai nukreiptų prieš ieškovę.
11. Kreditorės ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, tačiau tokios aplinkybės byloje neįrodytos. Nenustatyta, kad ieškovei padaryta būtent individuali žala į ją išskirtinai nukreiptais nesąžiningais atsakovo A. S. veiksmais.
12. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 4 387 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 267 Eur advokato išlaidos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (iki 2022 m. vasario 23 d. teismo sprendimo priėmimo), 770 Eur sumokėtas žyminis mokestis, paduodant apeliacinį skundą, ir 350 Eur advokato išlaidos šioje byloje. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), ir yra pagrįstos. Ieškinio netenkinus, atsakovui iš ieškovės priteistinos 4 387 Eur bylinėjimosi išlaidos.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, sprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 4 387 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepriteisė visų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Papildomu sprendimu, teismas priteisė iš ieškovės UAB „Naftėnas“ atsakovui A. S. 3 457,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Naftėnas“ prašė Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą ir 2023 m. vasario 8 d. papildomą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
14.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti tiesioginį ieškinį, nes neįrodė individualios žalos fakto. Be to, ieškovė neginčija aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, bet ji šia aplinkybe nesirėmė. Ieškiniu ieškovė gynė išimtinai savo teises ir interesus. Individuali žala ieškovei buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimais, akivaizdžiai pažeidusiais CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Patikrinus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, buvo nustatyta, kad 2019-2020 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, privalėjusi atsiskaityti pagal imperatyviai nustatytus CK 6.9301 straipsnio reikalavimus, turėdama neapmokėtų sąskaitų, kurių mokėjimo terminai seniai suėję, vykdė išankstinius mokėjimus bendrovei Circle K. Per laikotarpį nuo 2019 metų iki 2020 m. birželio mėn. Circle K gavo 57 proc. (tame tarpe įskaitant ir ieškinyje nurodytus išankstinius mokėjimus), UAB „AS 24 Lietuva“ – 35 proc., o ieškovė gavo tik 7 procentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro pirkimui panaudotų piniginių lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 2 d. klientų mokėjimo planas atskleidžia, kad tuo metu įsiskolinimas ieškovei – 29 170,01 Eur buvo pagal 15 neapmokėtų sąskaitų nuo 2019 metų; įsiskolinimas UAB „AS 24 Lietuva“ buvo 947,38 Eur pagal vieną sąskaitą ir pradelstas 18 dienų, o Circle K įsiskolinimo nebuvo. Taigi, kitų tos pačios produkcijos (kuro) tiekėjų interesai buvo tenkinami ieškovės sąskaita, o teismas visiškai nevertino šių ieškovės pateiktų duomenų ir paaiškinimų. Teismas sprendimą motyvavo diskriminaciniu elementu, nes atsakovas laikėsi pozicijos, kad su ieškove neatsiskaitinėjo, nes ši neturi degalinių tinklo užsienyje, o bendrovės Circle K ir AS 24 Lietuva degalinių tinklą užsienyje turi. Tokia motyvacija neatitinka ne tik privalomo mokėjimo eiliškumo, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsakingas už bendrovės kasdieninę veiklą, sandorius, operacijas, sąmoningai nusprendė nesilaikyti CK 6.9301 straipsnio reikalavimų. Šios normos pažeidimas sukėlė tiesioginę žalą ieškovei.
14.2. Teismas atsakovui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Dalis šių išlaidų – 1 000 Eur – nepagrįstos jokiais dokumentais.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašė apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir 2023 m. vasario 8 d. papildomo sprendimo palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
15.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo reikšti tiesioginio ieškinio bankrutavusio juridinio asmens vadovui dėl žalos atlyginimo. Bendrovės veiklai vykdyti buvo reikalingas kuras, kurio už Lietuvos Respublikos ribų ieškovė tiekti nebuvo pajėgi. Tokių įmokų atlikimas buvo neišvengiamai būtinas, vykdant bendrovės veiklą. Bendrovei buvo suteiktas 20 000 Eur dydžio mėnesinis kredito limitas, kurį viršijus, kurą iš Circle K degalinių tinklo bendrovė galėjo įsigyti, tik iš anksto apmokėdama už degalus. Neatsiskaičius su kuro tiekėju Circle K, tiekėjas turėjo teisę blokuoti bendrovės kuro korteles ir kuro tiekimą visiškai nutraukti. Circle K ir UAB „AS 24 Lietuva“ teikta produkcija buvo gyvybiškai svarbi bendrovės veiklos vykdymui. Apeliantė sutiko su apmokėjimų už pateiktas prekes atidėjimu ir bendrovės atsiskaitymu su ieškove pagal galimybes. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo veiksmai buvo nukreipti išimtinai į kuo didesnį bendrovės finansinių reikalavimų patenkinimą. Atsakovui inicijuojant bendrovei nemokumo procesą, ji turėjo turto už beveik 40 000 Eur sumą, kuri buvo naudojama bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, todėl atsakovo nesąžiningumui konstatuoti nėra jokio teisinio pagrindo. Vien tai, kad atsakovas atliko mokėjimus ne tik ieškovei, bet ir kitiems bendrovės kreditoriams, nėra pakankamas pagrindas atsakovą pripažinti nesąžiningu ieškovės atžvilgiu. Ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, nepateikė jokių jai padarytos žalos individualumą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tik tais atvejais, kai bankrotas pripažintas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo.
15.2. Visos atsakovo bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovas sutinka, jog teismo 2023 m. vasario 8 d. papildomas sprendimas taisytinas, nurodant, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos iki šio atsiliepimo pateikimo sudarė ne 7 844,70 Eur, o 6 844,70 Eur. Pradinis atsakovo reikalavimas sudarė 36 621,35 Eur. Jį apeliantė sumažino, tik bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos, atsižvelgus ne į patikslinto, o į pradinio reikalavimo apimtį, kuria jis tenkintas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
17. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl buvusio bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės, bankrutavusios įmonės kreditorei (ieškovei) pareiškus tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, kai bendrovės kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį atlyginti žalą
18. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio motyvuodamas tuo, jog ieškovė neįrodė, kad jai padaryta individuali žala, išskirtinai į ją nukreiptais nesąžiningais atsakovo A. S. veiksmais. Ieškovė, nesutikdama su teismo spendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tiesioginį ieškinį ir civilinės atsakomybės sąlygas bei nukrypo nuo teismų praktikos.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).
20. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 str. 3 d.), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį.
21. Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021).
23. Nagrinėjamoje byloje aktualus pirmasis atvejis, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu.
24. Ieškovė reikalavimą atsakovui, kaip bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui atlyginti žalą visų pirma siejo su atsakovo veiksmais perkant iš ieškovės prekes (kurą), už kurias nebuvo atsiskaityta, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas dėl mokėjimų eiliškumo.
25. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio
taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 str.). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, taikomi atsakomybės individualizavimo principai. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas žalos atlyginimo reikalavimas – galimas mokėjimų eiliškumo pažeidimas – pasitvirtinus civilinės atsakomybės sąlygoms galėtų būti atsakovo kaip įmonės vadovo atsakomybės pagrindas, nes šie veiksmai priskirtini įmonės vadovo kompetencijai. Vertinant, ar šiuo atveju egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, svarbu pažymėti, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.
27. Bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas A. S. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 – 2020 m. laikotarpiu iš ieškovės UAB „Naftėnas“ pirkdavo kurą. UAB „Naftėnas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos įmonės direktoriaus atsakovo A. S., 2018 m. birželio 8 d. sudarė Naftos produktų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo apmokėti pardavėjui UAB „Naftėnas“ už prekes PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytomis kainomis per 20 kalendorinių dienų po prekių pristatymo pirkėjui. Už atsiskaitymo termino pažeidimą pirkėjas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Pirkėjui mokant pinigines sumas, pardavėjas turi teisę pirmiausia padengti priskaičiuotus delspinigius, o likusia suma padengiama skola už pateiktas prekes (sutarties 2.1.-2.3. p.).
28. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2021 m. gruodžio 29 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovės nepatenkintų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje suma sudaro 35 597,93 Eur (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-280-343/2022).
29. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad atsakovui, kaip bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės dėl neatsiskaitymo su ieškove, nes ieškovė neįrodė, jog žala atsirado ne dėl bendrovės ūkinės komercinės rizikos nulemto nemokumo, o dėl bendrovės vadovo nesąžiningų veiksmų, išskirtinai nukreiptų prieš ieškovę.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vadovo veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).
31. Byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo tarptautinis krovinių pervežimas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktus pirko ne tik iš ieškovės, bet ir kitų tiekėjų. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog su ieškove nebuvo laiku atsiskaitoma, nes: 1) ieškovė neturėjo ir neturi galimybių tiekti kurą už Lietuvos Respublikos ribų; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškovu 2018 m. birželio 8 d. sudarytos Naftos produktų pardavimo – pirkimo sutarties sąlygos leido bendrovei piltis kurą neatliekant išankstinių (avansinių) mokėjimų, todėl bendrovė, pildamasi kurą Lietuvos Respublikoje pastarųjų ir neatlikinėjo. Tuo tarpu sutarties su Circle K sąlygos reikalavo, jog bendrovei viršijus suteiktą mėnesinį limitą (20 000 Eur), ji kurą iš Circle K degalinių tinklą galėjo įsigyti tik iš anksto apmokėdama už reikalingą degalų kiekį; 3) apeliantei buvo gerai žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius sunkumus, ji sutiko su apmokėjimų už pateiktas prekes atidėjimu, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo raginama atsiskaityti su ieškove; ieškovė sutarties nenutraukė, nors tokia galimybė buvo numatyta šalių pasirašytoje sutartyje, kas reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito su ieškove ne pagal sutartyje numatytas sąlygas, bet pagal galimybes. Su tokia atsakovo pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
32. Pirma, nors, atsakovo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies atsiskaitydavo su ieškove, ir tokia padėtis ieškovę tenkino, tačiau kaip matyti iš pateiktų atsiskaitymų lentelių už 2018 m. – 2019 m. laikotarpį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola ieškovei 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 7 879,75 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 36 611,12 Eur, t. y. padidėjo daugiau nei 4 kartus, nes parduota prekių (kuro) buvo už 43 817,75 Eur, apmokėta – 15 086,38 Eur.
33. Iš byloje pateiktų lentelių apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomus mokėjimus kuro tiekėjams per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (mokėjimų analizės lentelės) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laikotarpiu Circle K buvo atlikta mokėjimų už 114 015,47 Eur, iš jų 2020 m. sausio – gegužės mėn. už 74 506,19 Eur, išankstiniai mokėjimai 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu sudarė 17 800 Eur. Tuo pačiu laikotarpiu UAB „AS 24 Lietuva“ buvo atlikta mokėjimų už 67 955,25 Eur, iš jų 2020 m. sausio – gegužės mėn. už 7 270,99 Eur, o ieškovei – už 14 586,38 Eur, iš jų 2020 m. sausio – gegužės mėn. už 7 206,63 Eur.
34. Antra, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė neturi (neturėjo) degalinių tinklo už Lietuvos Respublikos ribų, neatleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo – atsiskaityti už įsigytą kurą. Sutarties 6.3 punkte buvo numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta vienai iš šalių apie tai pranešus kitai šaliai raštu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ manydama, jog sutartis jai nėra naudinga, nes ieškovė neturi degalinių tinklo už Lietuvos Respublikos ribų, šios sutarties nenutraukė, bet toliau iš ieškovės pirko degalus, už kuriuos atsiskaitydavo tik iš dalies. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, jog šalys buvo susitarusios dėl kitokios atsiskaitymo už įsigytus degalus tvarkos, nei numatyta sutartyje, nors sutarties 6.5 punkte buvo numatyta, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jei jie yra įforminti raštu, abiejų šalių pasirašyti ir patvirtinti antspaudu. Vien tik deklaratyvūs atsakovo teiginiai, jog ieškovei buvo žinoma atsakovo padėtis, ir ieškovė kurį laiką toleravo vėluojančius atsiskaitymus, nesudaro pagrindo išvadai, jog šalys susitarė dėl kitokios apmokėjimo už kurą tvarkos, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokės ieškovei už kurą savo nuožiūra, nesilaikydama sutarties sąlygų.
35. Trečia, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 2 d. Klientų mokėjimo planą ieškovei UAB „Naftėnas“ pagal pateiktas sąskaitas nustatytais terminais per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2020 m. vasario 29 d. turėjo būti sumokėta 29 170,01 Eur, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jurbarko kredito unijoje buvusių sąskaitų išrašų, mokėjimai nurodytais terminais nebuvo atliekami arba buvo mokamos nedidelės sumos ne pagal plane nurodytus mokėjimo dokumentus:
- 2019 m. vasario 28 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0006586 turėjo būti sumokėta 649,55 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, o sąskaita apmokėta 2020 m. sausio 13 d. Be to, 2019 m. vasario 26 d. ieškovei buvo sumokėta 409,28 Eur pagal sąskaitą Nr.0005874, kuri į planą nebuvo įtraukta;
- 2019 m. kovo 31 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0006741 turėjo būti sumokėta 1 369,78 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, nors likutis sąskaitoje buvo 12 664,31 Eur. Ieškovei 2019 m. kovo 8 d. buvo sumokėta 200 Eur, o 2019 m. kovo 15 d. – 1 000 Eur pagal sąskaitą Nr.0005874, kuri į planą nebuvo įtraukta;
- 2019 m. balandžio 16 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0006894 turėjo būti sumokėta 1 771,23 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, nors likutis sąskaitoje dienos pabaigoje buvo 3 833,28 Eur. Ieškovei 2019 m. balandžio 30 d. pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0006973 turėjo būti sumokėta 3 284,36 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, likutis sąskaitoje buvo 586,66 Eur. Be to, tą dieną mokėjimai buvo atliekami UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“, UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“, UAB „AS24 Lietuva“, AB „Lytagra“, dienpinigiai darbuotojams. Be to, ieškovei 2019 m. balandžio 5 d. buvo sumokėta 500 Eur, 2019 m. balandžio 12 d. buvo sumokėta 300 Eur pagal sąskaitą Nr.0005874, 2019 m. balandžio 23 d. buvo sumokėta 500 Eur pagal sąskaitą Nr.0006074, kurios į planą nebuvo įtrauktos. Pažymėtina, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta 4 500 Eur;
- 2019 m. gegužės 31 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0007183 turėjo būti sumokėta 2 622,05 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, likutis sąskaitoje buvo 1 995,24 Eur. Ieškovei 2019 m. gegužės 9 d. buvo sumokėta 655,56 Eur pagal sąskaitą Nr.0006074, kuri į planą nebuvo įtraukta. Pažymėtina, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 5 300 Eur;
- 2019 m. birželio 18 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0007356 turėjo būti sumokėta 1 296,09 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, likutis sąskaitoje buvo 200,52 Eur. Ieškovei 2019 m. birželio 30 d. pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0007607 turėjo būti sumokėta 695,44 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, nors likutis sąskaitoje buvo 1 234,46 Eur. Pažymėtina, kad birželio mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 4 800 Eur;
- 2019 m. liepos 31 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0007825 turėjo būti sumokėta 1 192,10 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, nors likutis sąskaitoje buvo 4 028,78 Eur. Tą dieną mokėjimai buvo atliekami UAB „Transgesta Servis“, Dumiko UAB, UAB „Kauno skuba“, UAB „Laneda“, MB „Pesta“, UAB „AS24 Lietuva“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, AB „Lytagra“, Voltronas SPRL, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, kredito unijai. Pažymėtina, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 4 800 Eur;
- 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0008141 turėjo būti sumokėta 2 735,11 Eur. Ieškovei 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo sumokėta 500 Eur (likučio apmokėjimas), likutis sąskaitoje 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo 2 563,51 Eur, 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 1 708,89 Eur. Pažymėtina, kad rugpjūčio mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 2 400 Eur;
- 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0008415 turėjo būti sumokėta 2 077,50 Eur, sumokėta pagal sąskaitą (Nr. nenurodytas) 814,91 Eur, likutis sąskaitoje buvo 3 641,92 Eur. Tą dieną mokėjimai buvo atliekami ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Trelo“, UAB „AS24 Lietuva“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dienpinigiai darbuotojui, kredito unijai. Be to, 2019 m. rugsėjo 4 d. ieškovei buvo sumokėta 500 Eur (likučio apmokėjimas, sąskaitos Nr. nenurodytas), 2019 m. rugsėjo 12 d. – 500 Eur (likučio apmokėjimas, sąskaitos Nr. nenurodytas), 2019 m. rugsėjo 23 d. – 500 Eur (likučio apmokėjimas, sąskaitos Nr. nenurodytas). Pažymėtina, kad rugsėjo mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 2 100 Eur;
- 2019 m. spalio 31 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0008582 turėjo būti sumokėta 2 540,52 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, likutis sąskaitoje buvo 7 674,24 Eur. Tą dieną mokėjimai buvo atliekami ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, UAB „AS24 Lietuva“, Voltronas SPRL, UAB „Manvesta“, kredito unijai. Be to, 2019 m. spalio 11 d. ieškovei buvo sumokėta 500 Eur, 2019 m. spalio 17 d. – 500 Eur, 2019 m. spalio 25 d. – 506,63 Eur (pagal sąskaitą NFJ Nr. 0006493, kuri į planą nebuvo įtraukta). Pažymėtina, kad spalio mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 2 500 Eur;
- 2019 m. lapkričio 30 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0008756 turėjo būti sumokėta 669,89 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, likutis sąskaitoje buvo 3 639,82 Eur. Be to, 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovei buvo sumokėta 500 Eur, 2019 m. lapkričio 22 d. – 500 Eur, 2019 m. spalio 25 d. – 506,63 Eur (pagal sąskaitą NFJ Nr. 0006493, kuri į planą nebuvo įtraukta);
- 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0009040 turėjo būti sumokėta 2 388,44 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, likutis sąskaitoje buvo 1 197 08 Eur. Ieškovei 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovei buvo sumokėta 500 Eur (pagal sąskaitą NFJ Nr. 0006493, kuri į planą nebuvo įtraukta). Pažymėtina, kad gruodžio mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 1 500 Eur;
- 2020 m. sausio 31 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0009127 turėjo būti sumokėta 2 994,47 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, likutis sąskaitoje buvo 11 484,10 Eur. Ieškovei 2020 m. sausio 13 d. buvo sumokėta 1 700 Eur (pagal sąskaitą NFJ Nr. 0006493, kuri į planą nebuvo įtraukta), 2020 m. sausio 13 d. buvo sumokėta 1 000 Eur (pagal sąskaitą NFJ Nr. 0006586, kuri pagal planą turėjo būti apmokėta 2019 m. vasario 28 d.). Pažymėtina, kad sausio mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 620 Eur;
- 2020 m. vasario 29 d. ieškovei pagal sąskaitą faktūrą NFJ Nr. 0009234 turėjo būti sumokėta 2 883,48 Eur, tačiau mokėjimas neatliktas, likutis sąskaitoje buvo 3 927,85 Eur. Pažymėtina, kad vasario mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 800 Eur
- 2020 m. kovo 20 d. ieškovei buvo sumokėta 500 Eur pagal sąskaitą faktūrą NFJ0006586, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB kovo mėnesį buvo pervesta – 3 300 Eur. Likutis sąskaitoje kovo mėnesį buvo 6 069,47 Eur;
- 2020 m. balandžio – birželio mėnesiais ieškovei jokių mokėjimų nebuvo atlikta, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB balandžio mėnesė buvo pervesta – 1 000 Eur Likutis sąskaitoje balandžio mėnesį buvo 313,94 Eur, 2020 m. gegužės mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Swedbank, AB buvo pervesta – 6 500 Eur. Likutis sąskaitoje gegužės mėnesį buvo 3 781,77 Eur, o 2020 m. birželio mėnesį A. S. suteikta 7 000 Eur paskola. Likutis sąskaitoje birželio mėnesį buvo 17 974,64 Eur.
36. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6407-956/2020 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė ieškovei UAB „Naftėnas“ 36 611,12 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., 1 578,08 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 199 Eur žyminį mokestį, 150 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
37. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasis įmonės pateiktu balansu už 2019 m., konstatavo, jog įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 115 436 Eur. Kaip matyti, iš aukščiau pateiktų dokumentų (Klientų mokėjimo plano, lentelių apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomus mokėjimus kuro tiekėjams, atsiskaitymo su ieškove lentelės) analizės, skola ieškovei 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 36 611,12 Eur, t. y. beveik 1/3 dalį visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų.
38. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovui A. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervesta 8 800 Eur suma: iš jos, 2019 m. liepos 15 d. – 1 300 Eur mokėjimo paskirtis „pinigų grąžinimas“, 2020 m. sausio 10 d. – 500 Eur mokėjimo paskirtis „pinigų gražinimas“, 2020 m. birželio 16 d. – 7 000 Eur paskirtis „Paskola“. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios Jurbarko kredito unijoje į bendrovės sąskaitą, esančią Swedbank, AB per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buvo pervesta 38 320 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų, dėl kokių priežasčių šios sumos buvo pervedamos, kaip jos buvo panaudotos.
39. Aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas įmonės vadovu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau perkant kurą iš ieškovės, sąmoningai tik iš dalies atsiskaitydavo su ieškove, nesistengdamas ir galimai neketindamas visiškai su ja atsiskaityti, didino įmonės skolą ieškovei. Bendrovės vadovo sprendimai įsigyti tos pačios rūšies prekes iš kito tiekėjo, apmokant už tas prekes išankstiniais mokėjimais, rodo, kad buvo veikiama būtent prieš ieškovę. Be to, manydamas, kad gali neatsiskaityti su ieškove vien todėl, jog ji neturi degalinių tinklo už Lietuvos Respublikos ribų, pervedant turimas įmonės lėšas į savo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą kitame banke, atsakovas siekė kuo ilgiau neatsiskaityti arba visiškai išvengti atsiskaitymo su ieškove. Jei, atsakovo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė mokėti ir pirkti kurą iš kitų tiekėjų, turinčių degalinių tinklą užsienyje, buvo galima nutraukti sutartį su ieškove sutarties 6.3 punkto pagrindu, nebepirkti kuro iš ieškovės ir nedidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos ieškovei. Net ir Panevėžio apylinkės teismui priteisus iš atsakovės skolą ieškovei, atsakovas kaip įmonės vadovas nesistengė bent iš dalies sumažinti priteistą skolą, vykdyti teismo įsakymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti neteisėti atsakovo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai ieškovės (kreditorės) UAB „Naftėnas”, o ne kitų kreditorių, atžvilgiu ir buvo nesąžiningi, neatitiko atsakingo ir rūpestingo vadovo kriterijų. Juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamais laikotarpiais turėjo lėšų, tačiau nebuvo vykdomas Mokėjimų klientams planas, o lėšos buvo nukreipiamos ne atsiskaitymui su kreditoriumi, bet pervedamos į kitą įmonės sąskaitą ar išmokamos atsakovui. Šiuo atveju CK 6.3901 straipsnio nuostatų taikymas nėra teisiškai reikšmingas, nes kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas iš esmės vengė atsiskaitymo už įsigytus degalus su ieškove, ne tik suteikdamas pirmenybę kitiems kreditoriams. Taigi, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” neatsiskaitymas su ieškove nebuvo nulemtas UAB „(duomenys neskelbtini)” nemokumo, kuris būtų atsiradęs dėl kažkokių objektyvių priežasčių (pasikeitusios rinkos situacijos ar pan.), o dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo A. S. veiksmais.
40. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, byloje turėjo paneigti kaltės prezumpciją, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.).
41. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020; 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonės vadovo civilinės atsakomybės juridinio asmens kreditoriams prasme konkretaus kreditoriaus patirta žala paprastai yra suprantama kaip dėl juridinio asmens dalyvio ar vadovo neteisėtų veiksmų negalimos įvykdyti juridinio asmens prievolės (ar jos dalies) šiam kreditoriui vertė.
42. Nagrinėjamu atveju žalos faktas yra akivaizdus – dėl atsakovo neteisėtų veiksmų UAB „Naftėnas“ patyrė 21 900 Eur žalą (patikslinto ieškinio suma), kadangi nei geranoriškai, nei priverstiniais veiksmais susidariusi skola padengta nebuvo, jos reikalavimas nebuvo patenkintas nei iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, nei bankroto byloje.
43. Neabejotina, kad žala ieškovei buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovo A. S., kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmų (priežastinis ryšys). Jeigu atsakovas, vykdydamas įprastinę ūkinę komercinę veiklą, nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, būtų elgęsis sąžiningai (nutraukęs sutartį su ieškove, nebepirkęs kuro iš ieškovės ir pan.), stengęsis bent sumažinti skolą ieškovei, įvykdyti įsiteisėjusį teismo įsakymą, o ne visais įmanomais būdais siekęs išvengti atsiskaitymo su ieškove, žala UAB „Naftėnas“ nebūtų buvusi padaryta, arba ji būtų ženkliai mažesnė.
44. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), todėl yra pagrindas tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus.
Dėl procesinių palūkanų
45. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
46. Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 21 900 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino reikalavimų sumą nuo 36 366,40 Eur iki 21 900 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Atsižvelgiant į tai, šiuo sprendimu nutraukiama bylos dalis dėl 14 466,40 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.
48. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino tiesioginį ieškinį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, netinkamai kvalifikavo atsakovo kaip bendrovės vadovo atsakomybės pagrindą, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė specifinio tiesioginio ieškinio taikymo pagrindo ir ieškinį atmetė. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
50. Už sumažintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 493 Eur. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 770 Eur žyminio mokesčio. Nutraukus bylos dalį dėl dalies reikalavimo, ieškovei grąžintina 75 procentai permokėtos (277 Eur) žyminio mokesčio sumos, t. y. 207,75 Eur (CPK 87 str. 2 d.).
51. Nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniame ieškinyje prašė priteisti 36 366,40 Eur žalos atlyginimą. Patikslinusi ieškinio reikalavimus (2022 m. rugsėjo 13 d. DOK-36298), ieškovė atsisakė dalies reikalavimų (14 466,40 Eur sumai) ir prašė priteisti iš atsakovo 21 900 Eur žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta reikalavimų dalis laikytina kaip sprendimu, priimtu priešingos šalies naudai. Todėl atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijos nagrinėjamu atveju skaičiuotinos ne pagal sumažintus, o pagal pradinius ieškinio reikalavimus.
52. Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą. Nagrinėjamu atveju bendra ginčo suma sudaro 36 366,40 Eur (pradinio ieškinio reikalavimų). Ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 21 900 Eur (pagal patiksliną ieškinį). Atitinkamai, ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 60,22 proc. nuo bendros ginčo sumos (36 366,40 x 100 / 21 900), atmestų reikalavimų bylos dalis sudaro 39,78 proc. Pagal nustatytą proporciją paskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
53. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 4 213 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 493 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 2 320 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktas sąskaitas, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ir 1 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktas sąskaitas, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją ieškovei iš atsakovo priteistina 60,22 proc. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme apmokėti – 2 537,07 Eur (4 213 x 60,22 proc.).
54. Atsakovas pagal pateiktus dokumentus turėjo 4 417 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos (3 667 + 750). Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 39,78 proc. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme apmokėti – 1 757,08 Eur (4 417 x 39,78 proc.).
55. Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 779,99 Eur (2 537,07 – 1 757,08) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies – byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (50 proc.). Atsakovas patyrė 2 427,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 770 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą ir 1 657,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Iš ieškovės atsakovui priteistina 1 213,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
57. Pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovės apeliacinis skundas tenkintas visiškai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo, o atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
58. Ieškovė UAB „Naftėnas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 493 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, iš jų: 493 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Kartu su prašymu pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, todėl iš atsakovo priteistina 1 493 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).
59. Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 279,30 Eur (1 493 – 1 213,70) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
60. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei iš viso priteistina 2 272,99 Eur (779,99 + 1 493) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą ir 2023 m. vasario 8 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Nutraukti bylos dalį dėl 14 466,40 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naftėnas“ iš atsakovo A. S..
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naftėnas“ juridinio asmens kodas 148238336, 21 900 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 272,99 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Pavesti Valstybinę mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naftėnas“, juridinio asmens kodas 148238336, žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 11 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 395 dalį, t. y. 207,75 Eur (du šimtus septynis eurus 75 ct).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė