Byla Nr. ATP-898-785/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03905-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimo O. Š. teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

O. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2014 m. balandžio 25 d. apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į šalia stovėjusią transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos abi transporto priemonės, nepranešusi policijai apie eismo įvykį, iš jo pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutarimu pripažino O. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena O. Š. dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. numatyto pažeidimo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą ir O. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą, taikant ATPK 301 str. nuostatas, paskirti 3000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, o administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais nenuginčijamais faktiniais duomenimis. Teigia, kad O. Š. nevykdė pareigos, numatytos KET 234 p., kuriame nustatyta, kilus eismo įvykiui, jeigu dėl jo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Įvykio pobūdis akivaizdus, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo tyčinis. Teismo prielaida, kad O. Š. galimai pablogėjo sveikata dėl jos veiksmų kilusių pasekmių, nepagrįsta jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Iniciatyva atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą neįrodo pažeidimą padariusio asmens tyčios nebuvimo pažeidimo padarymo metu, o būtent pasišalinimo iš įvykio vietos. Ši aplinkybė (noras atlyginti padarytą žalą) vertintina tik galutinės nuobaudos skyrimo kontekste. O. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl pažeidimo tik patvirtina faktą, jog ji žinojo padariusi pažeidimą. Vien tai, kad O. Š. į policiją atvyko jau praėjus kažkiek laiko po eismo įvykio, nėra ta aplinkybė, kuri apeliuotų į tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. Reikalavimų pažeidimas, subjektyvus ir klaidingas interpretavimas, teisės aktų neišmanymas neišvengiamai sukelia neigiamas pasekmes ir neatleidžia nuo atsakomybės.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. Š. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nėra, tačiau Institucija apeliaciniu skundu prašo O. Š. pripažinti padariusią ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik šioje nutarimo dalyje.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis –įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad O. Š. m. balandžio 25 d. apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į šalia stovėjusią transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos abi transporto priemonės, todėl pažeidėja formaliai turėjo vykdyti Kelių eismo taisyklėse nurodytas pareigas, numatytas įvykus eismo įvykiui, o būtent KET 232 punkto arba 234 punkto reikalavimus, tačiau šių pareigų neįvykdė, apie eismo įvykį, nesant įvykio vietoje automobilio savininkui, policijai nepranešė, automobilį iš eismo įvykio patraukė, todėl jos veikoje yra formalieji administracinio teisės pažeidimo, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., požymiai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos(pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N575-2198/2009, N575-2263/2011).

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).Taip pat sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Byloje nustatyta, kad O. Š. po eismo įvykio išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo įvykio vietą, tuomet nuvažiavo į kitą stovėjimo vietą toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pastačiusi automobilį ji priėjo prie apgadinto automobilio ir prie jo stovėjo apie 20 minučių, tuomet vėl perstatė savo automobilį į kitą vietą ir grįžusi stovėjo dar apie 25 minutes. Nesulaukusi nukentėjusiojo asmens ji policijai apie įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. O. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad belaukiant jai pablogėjo sveikata, todėl ji užsirašė automobilio duomenis ir bandė per draudimo bendroves sužinoti automobilio savininką. Buvo penktadienis, todėl jai pasiūlė kreiptis pirmadienį, tuomet ji nuvažiavo į policijos komisariatą ir parašė paaiškinimą apie eismo įvykį.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad O. Š. veiksmai po eismo įvykio (po susidūrimo išlipo, apžiūrėjo apgadintą automobilį, laukė kitoje aikštelės pusėje, po to automobilį pastatė prie apgadinto automobilio, vėliau pati savo iniciatyva nuvažiavo į Kelių policijos valdybą ir parašė paaiškinimą dėl eismo įvykio) neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad O. Š. administracinės atsakomybės ar pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam. O. Š. nurodytas aplinkybes pagrindžia V. R. paaiškinimas, tarnybinio pranešimo duomenys, taip pat jos nurodomą aplinkybę dėl pablogėjusios sveikatos patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad ji skundžiasi stipriu skausmu juosmenyje, k. šlaunyje, pasveikimo prognozė nepalanki, galimi paūmėjimai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Institucijos skunde nurodoma aplinkybe, kad prielaida, jog pažeidėja pasijuto blogai, yra niekuo nepagrįsta, priešingai – tai patvirtina minėti medicininiai išrašai, o duomenų, paneigiančių O. Š. nurodomą aplinkybę, byloje nėra. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad automobilių apgadinimai yra nežymūs, padaryta žala nedidelė, O. Š. automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nėra jokių duomenų apie tai, kad ji galėjo būti neblaivi, todėl byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių O. Š. būtų galėjusi siekti išvengti atsakomybės ir būtent dėl šios priežasties išvažiuoti iš įvykio vietos nepranešus policijai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors O. Š. įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens ir nepranešė apie eismo įvykį policijai, tačiau byloje nustatyti duomenys pagrindžia aplinkybę, kad ji sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad surinktų įrodymų visuma neleidžia kategoriškai teigti, O. Š. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, siekdama išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2237/2011).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas               Ramūnas Antanavičius