Civilinė byla Nr. e2S-1460-1097/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06164-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuotieji asmenys – antstolė Daiva Milevičienė, G. G., uždaroji akcinė bendrovė „Kvaga“.

Teismas

nustatė: 

                                                                 I. Bylos esmė

1.       Pareiškėja antstolė Daiva Milevičienė (toliau – ir antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti suinteresuotam asmeniui G. G. 10 Eur baudą už kiekvieną areštuoto skolininkui V. G. priklausančio turto – žiedo iš tauraus metalo su brangakmeniu – neperdavimo antstolei dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki antstolei bus perduotas nurodytas turtas.

2.       Antstolė nurodė, jog vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3812-912/2019 dėl 1 293 118,12 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. G., išieškotojui T. E. (kuris 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-21-12-3800 pakeistas išieškotoja UAB „Kvaga“). 2023 m. kovo 31 d. turto arešto aktu Nr. 0012/20/01493 areštuotas skolininkui V. G. priklausantis turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu, areštuoto turto saugotoja paskirta G. G. 2023 m. balandžio 4 d. išieškotojos UAB „Kvaga“ atstovas pateikė antstolei prašymą pakeisti minėto turto saugotoją į brangių daiktų saugojimu užsiimantį ūkio subjektą, siekiant, kad areštuoto turto apsauga būtų tinkamai užtikrinta. 2023 m. balandžio 17 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl numatomų vykdymo veiksmų atlikimo Nr. S-23-12-6462, kuriuo vykdymo proceso šalys informuotos, kad 2023 m. balandžio 27 d. bus perimamas skolininkui priklausantis areštuotas turtas (ginčo žiedas) iš turto saugotojos G. G. Pastarajai buvo išaiškinta, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas baudžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

3.       Antstolė paaiškino, jog 2023 m. balandžio 26 d. gautas suinteresuoto asmens G. G. skundas dėl 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymo, kuris 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu buvo atmestas. Tą pačią dieną atvykus į suinteresuoto asmens G. G. gyvenamąją vietą, buto durų niekas neatidarė, telefonu neatsiliepė. Areštuoto turto perimti nepavyko, todėl buvo surašytas aktas dėl vykdymo veiksmų atlikimo. Jokių papildomų raštiškų paaiškinimų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens G. G. nedalyvavimo areštuoto turto perėmimo procedūroje priežastis, antstolei iki šiol nėra pateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolė padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo G. G. sąmoningai ir be pateisinamų priežasčių nedalyvavo (ar tiesiog neįsileido į butą) saugotino turto perdavimo procedūroje, nors jai buvo pasirašytinai įteiktas patvarkymas dėl numatomų vykdymo veiksmų atlikimo. Toks elgesys vertintinas kaip kliudymas antstolei atlikti procesinius veiksmus, t. y. pakeisti areštuoto turto saugotoją, dėl ko yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-10659-868/2023 pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė suinteresuotam asmeniui G. G. 100 Eur dydžio vienkartinę baudą už antstolės Daivos Milevičienės 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymo dėl numatomų vykdymo veiksmų atlikimo Nr. S-23-12-6462 nevykdymą.

5.       Teismas nustatė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens G. G. nedalyvavimo areštuoto turto perėmimo procedūroje 2023 m. balandžio 27 d. 10 val., priežastis. Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymas dėl numatomų vykdymo veiksmų atlikimo Nr. S-23-12-6462 suinteresuotam asmeniui įteiktas tinkamai. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo G. G. antstolės reikalavimą būtų įvykdžiusi ar pateikusi įrodymus, dėl kokių priežasčių negali įvykdyti antstolės reikalavimo.

6.       Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog suinteresuotam asmeniui G. G. buvo žinomas antstolės įpareigojimų turinys, t. y. patvarkyme nustatyti atitinkami įpareigojimai, jų vykdymo tvarka ir nevykdymo teisiniai padariniai. Teismas sprendė, jog nėra duomenų, dėl kokių priežasčių suinteresuotas asmuo nevykdo antstolės įpareigojimų ir neinformuoja antstolės apie įpareigojimų nevykdymą galinčias pateisinti priežastis. Byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti suinteresuotą asmenį nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad antstolės patvarkymas suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai įteiktas asmeniškai, tačiau nebuvo įvykdytas, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolės reikalavimas suinteresuotam asmeniui G. G. skirti baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą yra pagrįstas ir teisėtas.

7.       Atsižvelgdamas į tai, kad į teismą su pareiškimu dėl baudos šiam asmeniui skyrimo antstolė kreipiasi pirmą kartą, taip pat į tai, kad antstolės reikalavimai nėra vykdomi, nors jiems įvykdyti nėra reikalingos ypatingos pastangos, suinteresuotas asmuo G. G. jokių pastangų šiems reikalavimams įvykdyti neparodė, reikalavimų nevykdymo priežasčių nenurodė, nors tokią pareigą turėjo, teismas padarė išvadą, kad 100 Eur bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą yra adekvati bei proporcinga padarytam pažeidimui, todėl pareiškimą tenkino iš dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismas nepagrįstai paskyrė apeliantei baudą, nes apeliantė nėra skolininkui priklausančio žiedo saugotoja. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1733-852/2021, kuria nusprendė areštuoti atsakovų A. G. ir V. G. turimą žiedą iš tauraus metalo su brangakmeniu, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, bei paskyrė areštuoto turto saugotoju atsakovą A. G. Teismai nėra priėmę jokios kitos nutarties, kurios pagrindu būtų pakeistas areštuoto žiedo saugotojas, todėl antstolė priėmė nepagrįstą patvarkymą dėl žiedo perdavimo, kuriame nurodė, kad jo saugotoja yra apeliantė. Teismo nutartis yra galiojanti, todėl antstolės patvarkymas negali būti laikomas aukščiau už teismo priimtą nutartį.

8.2.                      Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes apeliantė neturėjo pareigos saugoti žiedo ir neturėjo pareigos jo perduoti antstolei ar bendradarbiauti su antstole dėl jo perdavimo. Vieną kartą paprašyta A. G., apeliantė buvo fiziškai parodžiusi žiedą, tačiau tą kartą žiedą jai buvo perdavęs A. G., Tai nereiškia, kad žiedo saugotoja tapo apeliantė, kuri savo žinioje žiedo neturi ir neturi teisės pagal minėtą teismo nutartį jo saugoti.

8.3.                      Antstolė nepagrįstai nusprendė keisti žiedo saugotoją. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1950-562/2023 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovams A. G. ir V. G. dėl paveldimo turto padalijimo/atidalijimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovė, be kita ko, prašo priteisti jai iš atsakovų piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį žiedo. Šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB ,,Kvaga“, kuriai yra žinoma, jog teisme vyksta byla, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl to, kuriems įpėdiniams atiteks po skolininko V. G. mirties likęs žiedas, dėl kurio antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą. Šiai dienai dėl minėto žiedo vyksta civilinė byla ir nėra aišku, kam teismas priteis žiedą, o kam mokėtiną kompensaciją, todėl A. G. nėra tikslinga perduoti žiedo, kuris yra atidalinimo ginčo objektas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1950-562/2023, saugoti kitiems tretiesiems asmenims, iki kol byloje nebus priimtas galutinis teismo sprendimas. A. G. tinkamai saugo žiedą, žino, kokia atsakomybė jam gali būti taikoma už netinkamą jam patikėto turto saugojimą, o antstolė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios pagrįstų, jog žiedas yra netinkamai saugomas bei kad dėl to iškilo poreikis perduoti jį saugoti brangių daiktų saugojimui užsiimančiam ūkio subjektui.

8.4.                      Turto saugotojas A. G. neturi pagrindo perduoti žiedo saugoti kitiems tretiesiems asmenimis, kuriems už saugojimą turi būti mokamas 205 Eur per metus mokestis. A. G. žiedą saugo neatlygintinai, todėl perdavimo atveju būtų nepagrįstai didinama skolininko skola bei jo įpėdinių išlaidos, kurios nėra būtinos. Be to, vykstanti civilinė byla, kurios ginčo objektu yra ir žiedas, gali būti nagrinėjama ne vienerius metus, todėl nėra protinga, teisinga ir sąžininga vien dėl išieškotojo pageidavimo nepagrįstai didinti skolininko skolos, perduodant saugoti žiedą kitiems tretiesiems asmenims.

9.       Suinteresuotas asmuo UAB „Kvaga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, įpareigoti apeliantę sumokėti 650 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantei skirti 5 000 Eur baudą, įpareigojant apeliantę pusę šios baudos sumokėti suinteresuotam asmeniui UAB „Kvaga“, taip pat priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Apeliantė klaidina apeliacinės instancijos teismą – atskirajame skunde nurodoma civilinė byla Nr. e2-1733-852/2021 buvo išnagrinėta 2022 m. spalio 21 d. ir areštas žiedui buvo panaikintas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Apeliantės teiginiai apie tai, jog žiedo saugotojas yra A. G., yra nepagrįsti ir net galimai melagingi, nes, kaip minėta, turto areštas yra panaikintas išnagrinėjus civilinę bylą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-10666-1134/2023 apeliantė, skųsdama antstolės veiksmus, nurodo, kad ji yra areštuoto turto saugotoja.

9.2.                      Antstolės procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti, jų turinys apeliantei turi būti žinomas, todėl už jų nevykdymą apeliantei pagrįstai skirta bauda. 

9.3.                      Apeliantė yra suinteresuotas asmuo, nes pretendavo į dalį mirusiojo, kuriam priklausė ir ginčo žiedas, turto. Dėl to nei apeliantė, nei A. G., nei kiti suinteresuoti asmenys negali saugoti tokio kilnojamojo turto, kaip didelės vertės žiedas, kurį galima lengvai pamesti, pasisavinti arba perleisti kitiems asmenims.

9.4.                      Apeliantė teismui pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, kuris yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir tai yra žinoma jai ir jos atstovui, profesionaliam teisininkui. Dėl to yra pagrindas įpareigoti apeliantę sumokėti 650 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei paskirti 5 000 Eur baudą, kurios pusė turėtų būti sumokėta suinteresuotam asmeniui UAB „Kvaga“.

10.       Pareiškėja antstolė Daiva Milevičienė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                       Atskirajame skunde melagingai nurodoma, kad žiedo saugotoju šiuo metu yra paskirtas A. G. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1733-852/2021 pagrindu. Ši nutartis yra išregistruota iš turto arešto aktų registro 2023 m. kovo 31 d. (Turto arešto akto identifikavimo kodas 2021019835). Nutarties išregistravimo iš turto arešto akto registro pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-634-852/2022, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-172-933/2023 paliktas nepakeistu.

10.2.                      Turto arešto aktų registro duomenimis šiuo metu nėra registruota jokių teismo nutarčių, kuriomis žiedas būtų pavestas saugoti A. G. ar bet kokiems kitiems asmenims, išskyrus G. G. Šiuo metu turto arešto aktų registre yra įregistruota vienintelė minėtojo turto saugotoja – G. G.

10.3.                      Areštuotas turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu, yra itin vertingas (apeliantės atstovas skunde nurodo jo vertę 192 610,06 Eur), tačiau šiuo metu saugomas ne specializuotoje įstaigoje, užsiimančioje panašaus pobūdžio turto saugojimu, o bute. Duomenų, kad žiedas būtų saugomas seife ar jo apsaugai imtasi kitų specifinių priemonių, nėra. Pats žiedas yra kilnojamasis turtas, todėl tokį turtą saugant bute kyla grėsmė, kad žiedas gali būti pamestas, pagrobtas įsilaužus į butą ar tiesiog paslėptas. Svarbu ir tai, kad didžiąją žiedo vertės dalį sudaro jame įmontuotas brangakmenis, todėl palikus turtą saugoti fiziniam asmeniui kyla grėsmė, kad žiedas gali būti modifikuotas pakeičiant jame esantį brangakmenį į mažesnės vertės akmenį ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui (apeliantei) skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą.

Dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo

14.       Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

15.       Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimų, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2008, 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015).

16.       Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

17.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė 2023 m. balandžio 17 d. priėmė patvarkymą dėl numatomų vykdymo veiksmų atlikimo Nr. S-23-12-6462, kuriuo apeliantė, kaip turto saugotoja, buvo įpareigota dalyvauti areštuoto turto perdavime, kuris turėjo vykti 2023 m. balandžio 27 d. 10 val., adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, jog apeliantė susipažino su patvarkymo turiniu, patvirtina vykdomojoje byloje esantis 2023 m. balandžio 18 d. aktas dėl vykdymo veiksmų atlikimo, kuriame nurodoma, jog antstolės padėjėjas pasirašytinai įteikė apeliantei nurodytą patvarkymą bei apeliantės atstovo pateiktas 2023 m. balandžio 26 d. skundas dėl 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymo Nr. S-23-12-6462.

18.       Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog patvarkymas buvo tinkamai įteiktas apeliantei, tačiau duomenų apie tai, jog patvarkymas būtų apeliantės įvykdytas, arba informacijos apie jo neįvykdymo priežastis, byloje nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė, žinodama apie antstolės nurodymą ir ketinamus atlikti vykdymo veiksmus, neužtikrino sklandaus jų atlikimo – nustatytu laiku patvarkymą vykdę asmenys nebuvo įleisti į butą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų pranešusi antstolei dėl negalėjimo vykdyti antstolės nurodymą priežastis ar kitas aplinkybes, dėl kurių nesudarytos sąlygos turtui perimti. Tokių priežasčių apeliantė iš esmės nenurodė ir atskirajame skunde. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantei baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą.

19.       Šios išvados nepaneigia atskirajame skunde apeliantės dėstomi argumentai dėl to, kad ji nėra turto (žiedo) saugotoja, kad žiedo perdavimas yra netikslingas dėl vykstančių ginčų ar dėl to, kad žiedas yra tinkamai saugomas, kad perdavimas kitam saugotojui kainuos papildomai ar pan. Šiais argumentais apeliantė iš esmės nesutinka su antstolės nurodymu ir ginčija jo turinį. Nesutikimas su antstolio nurodymu gali būti pagrindas skųsti antstolio veiksmus įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nesudaro pagrindo ir nepateisina antstolio nurodymų ignoravimo. Taigi, nurodyti apeliantės argumentai neatleido jos nuo pareigos tinkamai vykdyti antstolės nurodymus arba argumentuotai nurodyti nevykdymo priežastis, aktyviai bendradarbiauti su antstole vykdymo procese ir informuoti apie kliūtis, dėl kurių nurodytu laiku turto perimti atvykę asmenys negalėjo būti įleisti. To nepadarius, o tiesiog ignoruojant vykdymo veiksmus atlikti atvykusius asmenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikydamas aktualias teisės normas skyrė apeliantei baudą už antstolio nurodymų nevykdymą.

20.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs procesą reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl baudos skyrimo ir įpareigojimo sumokėti užstatą

22.       CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

23.       CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

24.       Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

25.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, prašydamas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš esmės remiasi pačiu atskirojo skundo pateikimo faktu ir aplinkybe, kad, suinteresuoto asmens teigimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti, o dėstomos aplinkybės neatitinka realybės. Įvertinus bylos medžiagą, pripažintina, kad konkrečiu atveju, vien tai, kad apeliantė pasinaudojo teise skųsti jos atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą konstatavo, jog šis yra nepagrįstas, nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos, dėl kurios apeliantės naudojimasis procesinėmis teisėmis turėtų būti pripažintas piktnaudžiavimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens UAB „Kvaga“ prašymo dėl baudos apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

26.       Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

27.       Šiai normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinos sąlygos: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).

28.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, išimtinės situacijos, dėl kurios apeliantės naudojimasis procesine teise teikti atskirąjį skundą turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu teise, nenustatyta. Nepagrįstų argumentų nurodymas nėra pakankamas piktnaudžiavimui nustatyti. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo gali piktybiškai vengti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to prašymas dėl užstato taip pat atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į atskirojo skundo nagrinėjimo procesinį rezultatą, t. y. į tai, jog skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista, dėl šio proceso suinteresuotų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.  

30.       Suinteresuotas asmuo UAB „Kvaga“ prašo priteisti iš apeliantės 650 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą; pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (DOK-81040).

31.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas suinteresuotam asmeniui UAB ,,Kvaga“ iš apeliantės.

32.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kvaga“ (j. a. k. 305707025) iš suinteresuoto asmens G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja           Rūta Latvelė