Administracinė byla Nr. I-1853-386/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01042-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.11.4.2; 3.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai Z. S. ir jos atstovui advokatui Viktorui Gecui,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovei Virginijai Vermontaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,
2015 m. gruodžio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. skundą (patikslintą skundą) atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja Z. S. skundu ir patikslintu skundu (reikalavimai tie patys) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) Palangos skyriaus 2015-06-12 sprendimą Nr. 16S-220 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. J. S." (toliau – ir 2015-06-12 sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos tėvui V. J. S. tenkančią buvusio savininko K. S. žemės dalį - 3,2045 ha, grąžinant žemę natūra.
Nurodo, jog NŽT Palangos skyrius priėmė 2015-06-12 sprendimą atkurti nuosavybės teises į jos mirusiam tėvui V. J. S. tenkančią buvusio savininko K. S. nekilnojamojo turto dalį – 3,2045 ha žemės, atlyginant kitais būdais, t.y. pinigais 6174,34 Eur. Atsakovo 2015-06-12 sprendimo 3 p. nurodyta, kad anksčiau nuosavybės teisės į išlikusią žemės valdos dalį – 1,1089 ha žemės atkuros atitinkamais institucijos sprendimais, todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių atsakovas dėl likusios žemės valdos dalies nusprendė kompensuoti pinigais.
Jos tėvas V. J. S. 1991-12-23 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 12,9434 ha ploto žemės sklypą natūra ir niekada nekeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybei nuo 1991-12-23 iki 2015-06-12 (sprendimo priėmimo data) buvo žinoma, kad pretendentas yra išreiškęs valią nuosavybės teises į išlikusią žemę atkurti tik natūra. Palangos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės laisvas teritorijas planuoti kitiems tikslams, nei nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimui. Palangos miesto savivaldybė vilkino teritorijų planavimą, neformavo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimui. Atsakovas tik iš dalies įgyvendino nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. nuosavybės teises atkūrė suformuodamas keletą žemės sklypų. NŽT, būdama valstybės įgaliota institucija vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusią žemę ir būdama laisvos valstybinės žemės administratoriumi, nereikalavo ir neprieštaravo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija formuotų žemės sklypus kitiems tikslams nei nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K. S. nuosavybės teise valdytą žemę. Teritorijoje, kurioje buvo savininko K. S. žemė, suplanuotos įvairios paskirties teritorijos ir jos nurodomos kaip valstybės išperkamos žemės teritorijos, tokiu būdu valstybės įgaliotos institucijos faktiškai įvykdė pakartotinę turto nacionalizaciją. Palangos miesto savivaldybės .administracija, rengdama miesto bendrąjį planą, nepaisė pretendento V. J. S. 1991-12-23 prašymo ir jo teisėtų interesų dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Palangos miesto savivaldybės taryba 2008-12-30 patvirtino bendrąjį planą, trukdantį tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau šis teritorijų planavimo dokumentas nėra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto teisinio reguliavimo dalykas, nes Palangos miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2008-12-30, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punktas reglamentuoja atvejus, kai iki 1995-06-01 buvo suplanuotos atitinkamos teritorijos, kurios gali būti priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Pažymi, kad ginčo teritorija nėra užimta savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, todėl ši teritorija negali būti priskirtina valstybės išperkamos žemės teritorijai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto reglamentavimą. Valstybės įmonės Registrų centro Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, jog minėta teritorija nėra užstatyta.
Iš Atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 3 punkte (2003-01-31 redakcija) įtvirtintų teisės normų yra akivaizdu, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą savo nuožiūra atsiranda tik tuomet, kai asmuo iki 2003-04-01 apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Atsakovo 2015-06-12 sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, numatančių, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Skundžiamas sprendimas yra be motyvų, nes nenurodyta, kokiais įstatymo pagrindais buvo priimtas būtent toks institucijos sprendimas; nenurodytos priežastys, kodėl žemė nėra grąžinama natūra.
Pareiškėja ir jos atstovas prašo tenkinti pareiškėjos skundą (patikslintą skundą) juose nurodytais motyvais ir argumentais.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog buvęs savininkas K. S. iki nacionalizacijos valdė 12,9400 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini). Asmenys, turintys teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių atkūrimą, V. J. S., G. S. ir J. K. S. 1991-12-23 pateikė Palangos agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja yra V. J. S. teisių paveldėtoja. Pareiškėjos tėvui V. J. S. į jam tenkančią valdos dalį - 1,1089 ha žemės, buvo atkurtos Klaipėdos paskirties viršininko 2006-02-06 sprendimu Nr. 1152, 2008-02-13 sprendimu Nr. 2030, Nacionalinės žemės tarnybos 2014-04-16 sprendimu Nr. 16S-90, 2014-04-18 Nr. 16S-104, 2014-04-22 sprendimu Nr. 16S-108, 2014-04-23 sprendimu Nr. 16S-109, 2014-05-02 sprendimu Nr. 16S-114, 2014-05-05 sprendimu Nr. 16S-119 ir 2015-02-10 sprendimu Nr. 16S-13.
Remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013-10-08 raštu Nr. (4.17.)- D3-4513 „Dėl informacijos pateikimo" pateikta informacija, jog likusi neatkurtos buvusio savininko K. S. valdytos žemės dalis (posesija 231) pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-11-29 sprendimu Nr. T2-311 patvirtinto Šventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, detaliojo plano korektūros sprendinius, patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinių zonų teritorijas bei į suformuotus žemės sklypus, skirtus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, likusi neatkurta buvusio savininko K. S. dalis, taip pat ir V. J. S. tenkančios žemės valdos dalis 3,2045 ha patenka į teritoriją, kuri yra priskiriama valstybės išperkamai žemei.
Pažymi, kad NŽT Palangos skyrius informavo asmenis, turinčius teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo pakeisti administracine tvarka.
Vytauto J. S. nuosavybės teisių paveldėtoja Z. S. šia teise nepasinaudojo. Kiti asmenys, turintys teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, tokia teise pasinaudojo ir likusi neatkurta žemės valdos dalis buvo atkurta jų pasirinktu būdu.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos skundu.
Paaiškina, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau - Bendrasis planas) Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos Valstybės išperkamai žemei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai negali būti atkurta nuosavybės teisė natūra toje teritorijoje.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Konstatuojama:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių srityje. Pareiškėja Z. S. prašo panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2015-06-12 sprendimą Nr. 16S-220 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. J. S.", kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. J. S. į 3,2045 ha žemės, atlyginant kitais būdais – pinigais už 3,2045 ha žemės ir įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos tėvui V. J. S. tenkančią buvusio savininko K. S. žemės dalį – 3,2045 ha, grąžinant žemę natūra.
Remiantis Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 41 esančiais dokumentais, nustatyta, kad buvęs savininkas K. S. iki nacionalizacijos valdė 12,9400 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini). Asmenys, turintys teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių atkūrimą, V. J. S., G. S. ir J. K. S. 1991-12-23 pateikė Palangos agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę.
Pareiškėja yra V. J. S. teisių paveldėtoja.
Nuosavybės teisės pareiškėjos tėvui V. J. S. į jam tenkančią valdos dalį - 1,1089 ha žemės buvo atkurtos anksčiau: Klaipėdos paskirties viršininko 2006-02-06 sprendimu Nr. 1152, 2008-02-13 sprendimu Nr. 2030, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-04-16 sprendimu Nr. 16S-90, 2014-04-18 sprendimu Nr. 16S-104, 2014-04-22 sprendimu Nr. 16S-108, 2014-04-23 sprendimu Nr. 16S-109, 2014-05-02 sprendimu Nr. 16S-114, 2014-05-05 sprendimu Nr. 16S-119 ir 2015-02-10 sprendimu Nr. 16S-13.
Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjos tėvui V. J. S. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,2045 ha žemės ir kad pareiškėjos tėvas nekeitė savo valios dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, t. y. jis siekė, kad žemė būtų atkurta natūra. Šioje byloje reikia įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos atliktus veiksmus ir priimtą sprendimą neatkurti nuosavybės teisių natūra į dalį ginčo žemės sklypo.
Palangos miesto savivaldybės administracija 2013-10-08 raštu Nr. (4.17.)- D3-4513 „Dėl informacijos pateikimo" (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla 41, b.l. 102-103) pateikė NŽT Palangos skyriui informaciją, kad likusi neatkurtos buvusio savininko K. S. valdytos žemės dalis (posesija 231) pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-11-29 sprendimu Nr. T2-311 patvirtinto Šventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, detaliojo plano korektūros sprendinius, patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinių zonų teritorijas bei į suformuotus žemės sklypus, skirtus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, likusi neatkurta buvusio savininko K. S. dalis, taip pat ir V. J. S. tenkančios žemės valdos dalis 3,2045 ha, patenka į teritoriją, kuri yra priskiriama valstybės išperkamai žemei.
Pažymėtina, kad NŽT Palangos skyrius informavo asmenis, turinčius teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą apie Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo budo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo pakeisti administracine tvarka (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla 41, b.l. 145-146).
Pareiškėja, t. y. V. J. S. nuosavybės teisių paveldėtoja, Z. S. šia .teise nepasinaudojo. Kiti asmenys, turintys teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, tokia teise pasinaudojo ir likusi neatkurta žemės valdos dalis buvo atkurta jų pasirinktu būdu.
Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra vienalytis. Jis įgyvendinamas tam tikrais etapais, kurie laiko požiūriu gali būti atitolę vienas nuo kito. Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką.
Konstitucinės justicijos bylose ne kartą yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki šios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Aleksa prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27576/05).
Nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę natūra sąlygas ir tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymo (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-919 redakcija (Žin., 2010, Nr. 76-3869) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas (jame įtvirtinta piliečių teisė atgauti natūra žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, jeigu ji yra laisva (neužstatyta), išskyrus žemę, pagal to paties įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei); 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas (kuriame numatyta, kad žemė iš šiame įstatyme nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų) ir Tvarkos 106, 1061 punktai.
Tas pats Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.); nurodyta institucija turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos (Atkūrimo įstatymo 18 str. 1 d.); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Tvarkos 106 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija (Žin., 2011, Nr. 48-2305) nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.
Toliau Tvarkoje detalizuojami konkretūs kiekvienos institucijos veiksmai. Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis nurodyta tvarka.
Teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.). Administracinės jurisprudencijos nuostatose taip pat išaiškinta, kad pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, Administracinė jurisprudencija Nr. 8 (18), 2009). Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007, Administracinė jurisprudencija, Nr. 3 (13), 2007). Žodis ,,įstatymas“ turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, t. y. jis turėtų apimti ir poįstatyminius teisės aktus. Taigi nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai ir teisėtai atsisakė atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį natūra, turi būti vertinama šios institucijos kompetencijos apimtis, t. y. kokie įgaliojimai yra suteikti ir kokie teisiniai įpareigojimai teisės aktuose jai yra nustatyti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atsisakė atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko žemės sklypo, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusio miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, dalį natūra, remdamasis Palangos miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija, kad V. J. S. tenkančios žemės valdos dalis 3,2045 ha, patenka į teritoriją, kuri yra priskiriama valstybės išperkamai žemei.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių, veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau - Bendrasis planas) Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos Valstybės išperkamai žemei.
Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, jog pagal K. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės kartografinę medžiagą, teritorijoje galioja Šventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, detaliojo plano korektūros, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T2-311, sprendiniai. Dalis K. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės yra užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais bei šiuo detaliuoju planu suplanuotais žemės sklypais esamiems pastatams eksploatuoti, gatvėmis, dalis patenka j valstybinės reikšmės miškų plotus, kultūros vertybės ribas (kultūros paveldo objektas; (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini))). Likusi K. S. valdytos žemės dalis yra užimta Šventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, detaliojo plano korektūra, suplanuotomis teritorijomis - atskirųjų želdynų (indeksas E) - skirta rekreacijos, poilsio tikslams, bei inžinerinės infrastruktūros (indeksas I, išskyrus suplanuotus žemės sklypus Nr. 41, Nr. 47 ir Nr. 48) - skirta aptarnauti ūkį ir gyventojus. Šios teritorijos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-307 pripažintos savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingais objektais Palangoje svarbiais vietos bendruomenei. Vadovaujantis Palangos miesto bendruoju planu, nagrinėjama teritorija patenka į ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinių zonų teritoriją. Pagal bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punktą: „teritorijos, esančios bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos" (b.l. 75).
Pažymėtina, jog minėti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimas Nr. T2-317 ir 2012-11-29 sprendimas Nr. T2-311 yra galiojantys, jie paskelbti viešai. Minėtų Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumas šioje byloje nėra tiriamas, todėl teismas šioje byloje netiria, ar buvusio savininko K. S. žemės valdos dalis 3,2045 ha pagrįstai patenka į teritoriją, priskirtą valstybės išperkamai žemei. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas nurodė, jog neprašo sustabdyti šios administracinės bylos iki bus kitoje administracinėje byloje ištirtas Palangos miesto bendrojo plano teisėtumas.
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-919 redakcija (Žin., 2010, 76-3869), nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta (pavyzdžiui, bylos Nr. A502-927/2008, A5-1061/2006), jog iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra (Konstitucinio Teismo 2002-05-10 nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs ir tai, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; teisingumo atkūrimas, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra dvejopas: jis atkuriamas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu; okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymėta (bylos Nr. A11-263/2003, A5-1061/2006, A502-927/2008), jog žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pavyzdžiui, toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tuo tarpu detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams (byla Nr. A7-276/2004).
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas patenka į teritorijas, esančias bendrajame plane nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose. Palangos miesto bendrojo plano sprendinių 10 punkte (apibrėžiančiame nurodytų teritorijų statusą), be kita ko, nurodyta, kad šios teritorijos, laikantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatų, priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Jos, kaip jau minėta, patenka į teritorijas, vertinamas kaip svarbūs bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos. Kitaip tariant, ginčo žemės sklypas Palangos miesto bendruoju planu priskirtas teritorijoms, kurioms egzistuoja visuomenės poreikis. Be to, ginčo teritorija turi požymių, būdingų rekreaciniams ištekliams, nes yra prie jūros ir miško. Todėl visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytoje administracinių teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, sudaro vienareikšmišką pagrindą konstatuoti, kad nustatyti požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (žr. administracinė byla Nr. A525-1694/2012).
Konstitucinis Teismas 1994-05-27 nutarime pažymėjo, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog skundžiamas atsakovo 2015-06-12 sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-27 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir LRV 1997-09-27 nutarimas Nr. 1057) 1 priedu (nauja redakcija nuo 2011 04 24 (Žin., 2011, Nr. 48-2305)) yra nustatyta Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo forma. NŽT Palangos skyrius 2015-06-12 sprendimą Nr. 16S-220 priėmė pagal minėtą nustatytą Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo formą (b.l. 5-6). NŽT Palangos skyrius pareiškėjai 2015-06-15 išsiuntė raštą Nr. 16SD-906-(14.16.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla 41, b.l. 177), informuodamas, jog priimtas 2015-06-12 sprendimas Nr. 16S-220, kuriuo V. J. S. (miręs) atkurtos nuosavybės teisės į likusią valstybės išperkamą buvusio savininko K. S. žemės dalį – 3,2045 ha, atlyginant pinigais; kartu siunčiamas minėtas 2015-06-12 sprendimas Nr. 16S-220 ir 2015-06-11 pažyma Nr. 16PAŽI-243 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“; išaiškinta su šiais dokumentais kreiptis į notarų biurą dėl pažymos apie piniginių lėšų paveldėjimą pagal minėtą sprendimą ir kartu su banko sąskaitos Nr. pateikti NŽT Palangos skyriui; išaiškinta priimto sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Pažymėtina, jog 2015-06-11 pažyma Nr. 16PAŽI-243 priimta pagal LRV 1997-09-27 nutarimo Nr. 1057 5 priedu (nauja redakcija nuo 2015-01-01, TAR, 2014, Nr. 2014-15572) patvirtintą formą; išperkamos žemės vertė paskaičiuota pagal nustatytą formą „Privatinėje nuosavybėje turėto sklypo valstybės išperkamos žemės ir miško vertė“ (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla 41, b.l. 173, 174).
Skundžiamas sprendimas priimtas pagal nustatytą Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo formą, NŽT Palangos skyrius 2015-06-15 rašte Nr. 16SD-906-(14.16.104.) nurodė, jog nuosavybės teisės atkurtos į likusią valstybės išperkamą buvusio savininko K. S. žemės dalį, todėl atlyginama pinigais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog skundžiamas sprendimas yra aiškus, išsamus ir suprantamas, nurodytas jo priėmimo pagrindas ir apskundimo tvarka, todėl nepagrįstas pareiškėjos teigimas, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog atsakovas NŽT Palangos skyrius, priimdamas 2015-06-12 sprendimą Nr. 16S-220 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. J. S.", rėmėsi aktualiais teisės aktais, savo pareigą atliko tinkamai ir neturėjo teisinio pagrindo nuosavybės teises atkurti į žemės sklypą natūra, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunduose nurodytais argumentais. Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos tėvui V. J. S. tenkančią buvusio savininko K. S. žemės dalį - 3,2045 ha, grąžinant žemę natūra. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos Z. S. skundą (patikslintą skundą) atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjos Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė
Vida Stonkuvienė