Baudžiamoji byla Nr. 1-395-983/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50588-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.3.

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. sausio 15 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

vertėjaujant K. M.,

dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,

kaltinamajam V. G.,

nukentėjusiajam S. A.,

liudytojams N. D., S. J., V. F., I. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, lietuvis, dirbantis UAB „Intajos“ darbininku, turintis pagrindinį išsilavinimą, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) ,faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. G. nesunkiai sutrikdė S. A. sveikatą, o būtent: 2015-08-31 apie 21.00 val. kieme prie namų, adresu (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė S. A. viena kartą į veidą bei vieną kartą koja spyrė į kairį šoną, po to dar vieną kartą kumščiu sudavė S. A. į veidą, padarydamas apatinio žandikaulio lūžimą kairėje pusėje žandikaulio kampo srityje ir dešinėje pusėje tarp 44 ir 45 dantų, tai yra nesunkiai sutrikdė S. A. sveikatą, kadangi dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką,  numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 138 str. 1. d.

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su S. A. santykiai konfliktiški. 2015-08-31 vakare jo sugyventinė S. J. nuėjo pas brolį S. A. parsivesti vaiko. Kai sugyventinė S. J. atėjo pasiimti vaiko, S. A. ją pavadino necenzūriniais žodžiais. Apie tai sugyventinė S. J. atėjo ir papasakojo jam. Tuomet jis nuėjo pas S. A. jo paklausė, kodėl jis prisikabino prie jo sugyventinės. Tuomet S. A. jam pasiūlė išeiti į lauką. Lauke jie pradėjo aiškintis, tarp jo ir S. A. kilo žodinis konfliktas. Tiek S. A., tiek jis išvadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Po to jie jau skirstėsi, jis ėjo į savo namus, S. A. ėjo į savo namus. Užtrenkdamas namų duris S. A. jam pasakė kažkokią repliką, dėl ko jis grįžo, atidarė duris, o S. A. jį pastūmė, tada ir jis S. A. pastūmė. Tada S. A. pirmas jam sudavė kumščiu vieną kartą į galvą. Tuomet ir V. G. S. A. sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į galvos sritį. S. A. puolė jį smaugti. Jis S. A. atstūmė, tada S. A. dar kartą sudavė jam kumščiu į veidą. Tada V. G. dar kartą kumščiu davė S. A. į galvą. Po šio jo suduoto smūgio muštynės baigėsi. Teigė, kad konflikto metu koja S. A. į šoną jis tikrai nespyrė. Pripažino, kad tuomet, kai jis konflikto metu sudavė S. A. kumščiu į veidą, jam galėjo lūžti žandikaulis. Po S. A. kumščiu suduotų smūgių jam į galvą, galvoje buvo gumbas, patinimas, bet į medikus dėl to jis nesikreipė. Po minėto konflikto su S. A. jis nekalbėjo, jo neatsiprašė. Jo manymu, S. A. pats išprovokavo konfliktą, jis nenorėjo sužaloti S. A., nenorėjo sulaužyti jam žandikaulio. Nurodė, kad sutinka apmokėti 602,36 Eur dydžio civilinį ieškinį Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tačiau su S. A. pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-08-31 apie 20 val. jis grįžo iš darbo. Namuose buvo jo draugė N. D., jo mama I. N. bei netoliese gyvenantis kaimynas V. F.. Jie visi šnekėjosi, tuomet mama užsiminė, kad jo sesuo S. J. nori kažką padaryti. Jis labai dėl to pasipiktino ir sesers atžvilgiu pavartojo necenzūrinį žodį „sūka“. Netrukus atėjo sesers draugas V. G. ir jie išėjo į kiemą. V. G. jam priekaištavo, kad neva jis jam pavydi. Tuomet jis ir V. išsiskyrė eiti į namus. Jis buvo nuėjęs į savo prieangį, kai išgirdo, kad V. kažką pasakė jo atžvilgiu, tada V. priėjo prie jo ir sudavė smūgį į veidą. Tada jis jam sudavė smūgį į veidą ir tada V. spyrė jam koja į kairį šoną dėl ko jis sulaikė kvapą ir pajuto skausmą. Po to V. G. jam sudavė ranka dar vieną smūgį į veidą. Nuo šio smūgio jis pajuto skausmą ir jis suprato, kad jam bus lūžęs žandikaulis. Tada jis nuėjo į namus ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Ligoninėje jam buvo nustatytas žandikaulio lūžimas. Ligoninėje jis gulėjo savaitę, o šoną jam skaudėjo dar apie mėnesį. Nurodė, kad po žandikaulio lūžio jis 1,5 mėn. turėjo valgyti tik skystą maistą, jį kamavo skausmai, buvo nepatogu, negalėjo aiškiai kalbėti, žandikaulis blogai suaugo, todėl jis prašo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja N. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną apie 21.00 val. ji su sugyventiniu, mama, kaimynu ir S. J. vaiku sėdėjo virtuvėje. Pas juos užėjo S. J. ir  S. ją pavadino „ Kale“, kadangi jis buvo ant jos supykęs. Netrukus atėjo jos draugas V. G., kuris ėmė priekaištauti S., kodėl jis Saulę pavadino „sūka“. Tada S. ir V. abu išėjo į lauką. N. S. grįžo su sudaužytu žandikauliu, jam bėgo kraujas. Dėl sužalojimo jis gulėjo ligoninėje, 1,5 mėn. maitinosi tik skystu maistu, sunkiai kalbėjo, skundėsi, kad jam nutirpusi lūpa. Teigė, kad jis S. A. yra nekonfliktiškas, neagresyvus.

Liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-08-31 apie 20.00 val. ji atėjo pas savo brolį S. A., nes pas jį buvo nuėjęs jos vaikas. Brolis S. A. pavadino ją necenzūriniais žodžiais, dėl ko ji pasiskundė savo sugyventiniui V. G., kuris nuėjo pas brolį aiškintis. Ji liko namuose ir įvykio nematė. Po kiek laiko į namus grįžo sugyventinis V. G. ir pasakė, kad jis susimušė su jos broliu S. A.. Taip pat sugyventinis V. G. jai pasakė, kad brolis S. A. pradėjo jį smaugti ir jis kumščiu vieną kartą sudavė broliui į veidą. Sugyventinis V. G. dar paminėjo, kad brolis S. A. kumščiu jam trenkė į galvą. Ji pati matė, kad pas V. G. galva buvo patinusi, buvo gumbas. V. į medikus nesikreipė, po trijų dienų gumbas jam praėjo. Po konflikto, tą pačią dieną, brolis S. A. atbėgo pas ją ir pasakė: „ o dabar taupykite pinigus“. Ji tuomet pastebėjo, kad brolis S. A. blogai kalba, ar buvo kraujo, ji nepastebėjo.

Liudytojas V. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad  S. A. yra jo kaimynas. 2015-08-31 vakare, tikslaus laiko jis pasakyti negali, vienas atėjo pas S. A.. Tuomet pakvietė jo motiną ir jie kalbėjosi apie gyvenimą. Tuomet S. A. išėjo iš virtuvės į kiemą, ko jis išėjo, jis nepasakė. Tada S. A. grįžęs pasakė, kad jam sesers sugyventinis lauke sudavė kumščiu į veidą. Kiek kartų sudavė nepasakė. Ant veido pas S. A. jis nieko nepastebėjo, kraujo nebuvo, S. ranka laikėsi už žandikaulio. Jis nežino, kodėl S. A. sesers sugyventinis jam sudavė. S. A. jam tik pasiskundė, kad sesers sugyventinis sudavė jam į žandikaulį, daugiau nieko nesakė.

Liudytoja I. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-08-31 dieną, tikslios valandos neprisimena, ji atėjo pas dukrą S. J.. Po kiek laiko ji nuėjo pas sūnų į namus, kur kalbėjo su atėjusiu kaimynu. Po kiek laiko pas juos atėjo anūkas, paskui anūką atbėgo dukra S. J., kuri pasiėmė anūką. Tuomet sūnus S. A. pradėjo dukrai S. J. priekaištauti ir pasakė ant jos „sūka“. Greitai pas juos į virtuvę atėjo dukros sugyventinis V. ir jie išėjo į lauką pasikalbėti. Tuomet jie lauke išgirdo kažkokį triukšmą, kas pradėjo muštynes ji nematė. Po to S. jai pasakė, kad V. konflikto metu kumščiu sudavė jam į žandikaulį. Kiek kartų V. jam sudavė, nesakė. Sugyventinė Natalija iškvietė greitąją, kuri atvykusi išvežė sūnų S. A. į ligoninę. Sūnus S. A. apie savaitę laiko gulėjo ligoninėje, jam buvo lūžęs žandikaulis. Tuo, kad jos sūnus S. A. galėjo pirmas suduoti V.  ji  netiki, kadangi sūnus niekada pirmas nekonfliktuoja ir nepuola muštis.

Iš 2015-09-18 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas J. R., susipažinęs su S. A. medicininiais dokumentais, davė išvadą, kad 2015-08-31 S. A. buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžimas kairėje pusėje žandikaulio kampo srityje ir dešinėje pusėje tarp 44-45 dantų. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu kietu buku daiktu paveikus apatinio žandikaulio sritį.  Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 14).

Iš 2015-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) prieiga. Apžiūrima vieta yra prie daugiabučio gyvenamojo vieno aukšto namo. Apžiūrima vieta yra prie įėjimo į 2 – ąjį butą. Žiūrint iš Dzūkų gatvės pusės į namą, jo dešinėje ir kairėje pusėse, yra įvažiavimai prie namo. Prie antruoju numeriu pažymėto buto veda kairėje namo pusėje esantis įvažiavimas. Pasukus iš Dzūkų gatvės, įvažiavimas prie namo yra žvyruotas keliukas. Namo kairėje sienoje, žiūrint nuo Dzūkų gatvės, yra matyti medinis prieškambaris, įėjimas į vidų yra iš Dzūkų gatvės pusės. Priešais įėjimo duris yra paaukštinimas, padarytas iš dviejų betoninių laiptelių (b.l. 4-6).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto išrašo matyti, kad 2015-08-31 pranešėja nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis A. susimušė su sesers vyru. Įtaria, kad sugyventiniui lūžo žandikaulis (b.l. 18-19).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str. 1 d. kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. deklaruoja savitą įvykio aplinkybių versiją, teigdamas, kad jis pripažįsta, jog nukentėjusiajam sudavė du smūgius kumščiu į veidą, tačiau nesutinka, jog jis iniciavo muštynių veiksmus ir nepripažįsta, kad spyrė nukentėjusiajam iš kojos į kairį šoną. Šias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau tokia kaltinamojo versija, nors ir buvo nuosekli viso proceso metu, vertinama kaip jo pasirinktas gynybos būdas ir mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes ši versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Teismas pažymi, kad nors kartinamasis neigia įvykio metu vieną kartą spyręs nukentėjusiajam koja į kairį šoną, tačiau ši aplinkybė yra įrodyta teisiamojo posėdžiu metu apklausto nukentėjusiojo S. A. parodymais, kur jis nurodė, kad V. G. priėjo prie jo ir sudavė smūgį į veidą, tada jis jam sudavė smūgį į veidą ir  tada V. G. spyrė jam koja į kairį šoną dėl ko jis sulaikė kvapą ir pajuto skausmą, o po to V. G. jam sudavė ranka dar vieną smūgį į veidą. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Teismas neturi pagrindo paminėtų įrodymų vertinti nepatikimais, nes jie gauti teisėtais būdais, ištirti teisme ir sutampa tarpusavyje bei atitinka byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamąjį.

Be to, nors kaltinamasis nepripažįsta ir neigia, jog jis iniciavo muštynių veiksmus, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė taip pat yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų bei iš dalies paties kaltinamojo parodymais duotais teismo posėdžio metu. Iš liudytojų parodymų matyti, jog tai kaltinamasis atėjo pas nukentėjusįjį į namus ir aiškintis santykių pakvietė jį į lauką. Be to, teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad jie jau skirstėsi, jis ėjo į savo namus, S. A. ėjo į savo namus, tačiau užtrenkdamas namų duris S. A. jam pasakė kažkokią repliką, dėl ko jis grįžo ir atidarė duris. Minėta įvykių seka rodo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo jau išsprendę konfliktinę situaciją ir išsiskyrę, nukentėjusysis jau buvo nuėjęs į savo namo prieangį ir užtrenkęs duris, tačiau V. G. vėl grįžo ir atidarė duris, kas rodo, kad siekis tęsti konfliktą buvo iš kaltinamojo pusės ir jis buvo toliau besitęsusio konflikto iniciatorius.

Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantis 2015-09-18 medicininių dokumentų apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad teismo medicinos ekspertas J. R., susipažinęs su S. A. medicininiais dokumentais, davė išvadą, kad 2015-08-31 S. A. buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžimas kairėje pusėje žandikaulio kampo srityje ir dešinėje pusėje tarp 44-45 dantų. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu kietu buku daiktu paveikus apatinio žandikaulio sritį.  Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 14). Taipogi nustatytas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro pateiktas išrašas iš kurio matyti, kad 2015-08-31 pranešėja nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. susimušė su sesers vyru. Įtaria, kad sugyventiniui lūžo žandikaulis (b.l. 18-19).

Dėl to, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai patikimų įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamasis savo veiksmais nesunkiai sutrikdė S. A. sveikatą. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą – padarytas tyčinis baigtas nusikaltimas, kaltinamojo V. G. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka 14 kartų, paskutinį kartą 2014-12-09 pagal ATPK 124 str. 3 d., dirba.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą įstatymo numatytam vidurkiui – t.y., 1 metus 2 mėnesius, įpareigojant kaltinamąjį šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, atlyginti nusikalstama veika padaryta žalą, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

2015-09-29 V. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, iki įsiteisės teismo nuosprendis, paliekama nepakeista.

CK 6.263 str. 3 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 109 str. taip pat numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas S. A. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl V. G. nusikalstama veika padarytos 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad ligoninėje jis gulėjo savaitę, o šoną jam skaudėjo dar apie mėnesį, po žandikaulio lūžio jis 1,5 mėn. turėjo valgyti tik skystą maistą, jį kamavo skausmai, buvo nepatogu valgyti, negalėjo aiškiai kalbėti, žandikaulis blogai suaugo.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 602.36 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Valstybinei teritorinei ligonių kasai sutinka sumokėti 602,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, o S. A. sumokėti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkėlimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Atsižvelgus į tai, civiliniam ieškovui Valstybinei teritorinei ligonių kasai priteistina 602,36 Eur turtinės žalos.

Neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, kurie visada yra individualūs, todėl nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, remdamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis, t.y. atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos mąstą, nukentėjusiojo išgyvenimus, kaltininko turtinę padėtį bei vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika sprendžia, kad civiliniam ieškovui S. A. priteistina 1500 Eur neturtinės žalos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. garso įrašas iš BPC patalpintas voke, paliktinas saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90-91, 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir skirti jam 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, atlyginti nusikalstama veika padaryta žalą, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš V. G. 602,36 Eur turtinės žalos atlyginimo Vilniau teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš V. G. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. A..

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. garso įrašą iš BPC patalpintą voke, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja               Asta Adamonytė-Šipkauskienė