Baudžiamoji byla Nr. 1-177-610/2018

                            Proceso Nr. 1-01-1-27555-2017-7

                            Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.2.2;

(S)

              MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

              N U O S P R E N D I S

              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              2018 m. sausio 25 d.

              Marijampolė

Marijampolės  apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

sekretoriaujant S. P.,

dalyvaujant prokurorei B. Č.,

nukentėjusių atstovei J. B., 

gynėjui advokatui R. M.,

kaltinamajam A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, vedęs, dirbantis A. B. įmonė, vairavimo instruktoriumi, neteistas(teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 3d..

Teismas,

n u s t a t ė:

A. B. mušdamas nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė du smūgius savo mažamečiui sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės  ausies sritį, tuo padarydamas E. B. galvos sumušimą, kairės ausies būgnelio plyšimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo A. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad  2017-08-27  namuose susipešė vaikai. Išgirdęs ir mažesnių vaikų triukšmą, nuėjo pasižiūrėti ir pamatė kaip K. su E. kumščiuojasi. Paprašė, kad baigtų, tačiau jo neklausė. Tada sudavė E., sudavė delnu kartą ar du į galvą, pataikė matomai į ausį, buvo įsikarščiavęs. E. pradėjo verkti. Pripažįsta, kad sužalojimas jo veiksmų pasekmė. Kaltinime teisingai nurodytos faktinės aplinkybės-laikas ir vieta. Iki įvykio su vaikais sutarė.  Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad atlygins kiek bus priteista. Pragyvena iš 260 eurų pensijos, turi vairuotojų mokymo įmonę, tačiau ji nėra pelninga. Prašymą pateikusi laiduotoja L. M. yra dukra iš pirmos santuokos, su ja paskutiniu metu daug bendrauja, ji daro įtaką.   

Liudytoja apklausta J. B. parodė, kad kaltinamasis sutuoktinis, vyksta skyrybų procesas, įvykio laiku buvo išvažiavusi pasiimti sūnaus D. Grįžus namo visi miegojo. Žiūrint televizorių atėjo E. Paklausus kas atsitiko, nurodė, kad nesakys. Paklaustas ar nemušė tėtė, pradėjo verkti  ir  papasakojo, kad tarpusavyje susipešė, o tėvas sudavė ir pataikė į ausį. Pateikusi civilinį ieškinį, kadangi vaikui padaryta žala. Reikėjo psichologo pagalbos. Jeigu būna be kepurės, vakare skundžiasi, kad ausį skauda.  Kaltinamasis vaikus muša ne pirmą kartą, tačiau anksčiau į policiją nesikreipė. Neprieštarauja dėl atleidimo pagal laidavimą.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4d.  perskaityti nukentėjusio E. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio vakarą, motinos J. B. namuose nebuvo. Jis kartu su broliu K. 13 metų amžiaus ir broliais dvyniais G. ir G. buvo namų kuriuose gyvena rūsyje įrengtame kambaryje-virtuvėje. Pamena, kad tą vakarą jis susipyko su broliu K. Kuomet jis su K. susipyko, pamena, kad jis išbėgo iš virtuvės o K. bėgo paskui. Tada, rūsio koridoriuje jam brolis K. smūgiavo į pilvo ir širdies sritis. Kuria ranka nepamena, bet žino, kad smūgiavo kumščiu. Kur daugiau smūgiavo pasakyti negali, nes neprisimena. Į kairės pusės ausį, į veido sritį K. jam nesmūgiavo. Išskyrus, tai, kad jį brolis K. stūmė į sieną ir jis susitrenkė dešinės pusės galvos sritį. Tačiau ausies nesusitrenkė.Tuo metu jautė fizinį skausmą, tačiau sąmonės ir pusiausvyros neprarado ir neapsvaigo. Muštynių metu K. ant jo užvirtęs nebuvo, jis ant ant K. užvirtęs nebuvo taip pat. Jo ir K. muštynės užtruko ne ilgiau pusė minutės. Jiems koridoriuje mušantis, atėjo jųdviejų tėvas A. B.. Kuomet tėvas juos išskyrė, atitraukiant vieną nuo kito, jis sėdėjo ant grindų, o K. gulėjo ant grindų. Tada tėvas A. B. nieko nesakęs jam sudavė rankos delnu du smūgius į kairės ausies sritį. Po šių suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, tačiau galva neapsvaigo, sąmonės ir pusiausvyros neprarado. Tada jis matė, kaip tėvas A. B. broliui K. taip pat sudavė smūgį rankos delnu, tačiau ar tik vieną smūgį, ar daugiau nežino. Taip pat, matė, kad K. tuo metu buvo užsidengęs ausį, todėl tėvas K. sudavė į ranką.  Kurią ausį K. buvo užsidengęs ir į kurią ranką jam tėvas sudavė smūgį, pasakyti negali. Po jam (E. B.) suduoto smūgio į ausį kraujas nebėgo. Dėl to, kad skaudėjo, jis pradėjo verkti. Tėvas A. B. jam ausies neapžiūrėjo, bet liepė eiti miegoti. Nuėjus miegoti, netrukus į jo kambarį atėjo tėvas ir jį nusivedė į vonios kambarį, kur apžiūrėjęs ausį, liepė vėl eiti miegoti. Tada jis atėjo į savo kambarį ir užmigo. Vėliau pabudo nuo stipraus ausies skausmo. Tada nuėjo į vonią ir patikrinęs ausų krapštuku kairę ausį, pamatė, kad iš ausies bėga kraujas. Nestipriai, bet bėgo. Tada nuėjo pas mamą ir papasakojo kas atsitiko. Tėvas prieš jį  daug sykių yra smurtavęs, tačiau bijo kam nors pasakyti, nes bijo tėčio, kad dar labiau nekliūtų. Dabar geriau jaučiasi gyvendamas namuose su motina ir broliais, negu prieš tai, kuomet kartu gyveno tėvas. Vis dar skauda ausį, jis geria vaistus. Po šio įvykio nerimauja, jaučia baimę (b.l. 79-80).

Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaityti K. B. parodymai, kad 2017 m. rugpjūčio 27 dienos vakare, apie 21 val. 00 min., jis kartu su savo broliu E. 11 metų, mažesniais savo dvyniais broliais G.ir G. ketverių metų amžiaus buvo, namuose. Tuo metu, jis kartu su savo broliais buvo namo rūsyje, kuriame yra įrengti trys kambariai. Jis su broliais buvo kambaryje-virtuvėje, kurioje yra televizorius, o tėvas A. B. buvo gretimame kambaryje. Mamos tą vakarą namuose nebuvo. Jam su broliais būnant virtuvėje, broliai G. ketverių metų ir brolis E. vienuolikos metų amžiaus susipešė dėl žaislų. Jis užstojo mažesnį brolį. Tada brolis E. tyčia metė žaislą į jį ir už tai jis trenkė E. dešiniu kumšiu į nugarą, kažkur apačioje. Jis su broliu pradėjo muštis. Praėjus penkioms arba mažiau minučių, jis su broliu E. išbėgo iš virtuvės ir nubėgo į rūsio koridorių. Prisimena, kad jis išbėgo pirmas. Koridoriuje mušėsi gal dvi -tris minutes, kol atėjo juos išskirti, gretimame kambaryje buvęs jųdviejų tėvas A. B.. Jis savo brolį E. mušė į rankas ir lyg į  į nugarą. Žino, kad jis tikrai nemušė E. į kairę ausį. Ar mušantis jis galėjo pastumti E. į sieną, tiksliai nepamena, bet gal taip buvo. Kai tėvas A. B. atėjo jų skirti, jis su broliu buvo stipriai įsikibę vienas į kitą, todėl atitraukiant vieną nuo kito, jis su broliu pargriuvo ant grindų. Pirmasis griuvo E. ir paskui neišlaikęs pusiausvyros griuvo ir jis. Tuo metu jis gulėjo ant kairiojo šono, o E. ant grindų sėdėjo. Tarp jų atstumas buvo metras, ne daugiau. Iš karto, kai tik jis ir E. pargriuvo, tėvas priėjo prie E. ir jam sudavė dešinės rankos delnu du smūgius į kairę ausį. Po šių suduotų smūgių E.pusiausvyros neprarado, tik verkė, nes matyt skaudėjo. Mano, kad smūgiai buvo stiprūs ir kad broliui labai skaudėjo. Tada tėvas priėjo prie jo ir jam gulint ant kairiojo šono bei dešine ranka užsidengus savo dešinę ausį, tėvas A. B. delnu trenkė į K. rankos plaštaką. Tiksliai neatsimena, bet mano, vieną, ar du syk. Po trenkimo jam neskaudėjo. Po suduoto smūgio jis neverkė bet "biškį" išsigando. Jis buvo ranka užsidengęs ausį todėl, kad žinojo, jog tėvas ir jam suduos per ausį. Anksčiau taip pat tėvas A. B. yra ne kartą sudavęs, tik ne į ausį o į kitur. Kada tiksliai taip buvo,  nepamena, bet žino, kad mušė kai buvo mažesnis. Tėvas mušdavo, kai ką nors padarydavo ne taip. Tačiau dėl to nesiskundė, nes jautėsi kaltas. Kai tėvas jį ir E. mušė, mano, kad niekas nematė, nes mažesnis brolis ir sesė buvo virtuvėje ( b.l. 92-93 ).

Bylos nagrinėjimo metu apklausta L. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Pateikusi prašymą dėl laidavimo. Santykiai su tėvu geri, bendrauja, šiuo metu  jam padeda buityje, patarimais. Patarimus duoda pagal dievo žodį, man, kad jos klauso. Į tiriamą atvejį tėvas žiūri kaip dėl emocijų padarytą kvailą klaidą.

Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėta E. B. ligos istorija Nr. 4025, iš kurios matyti, kad paskutinis įrašas padarytas lape 44 -2017-08-30.

2017-08-28 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra V. K. skg. 2, Kalvarijos m., po apžiūros  niekas nepaimta (b.l. 15-22).

2017-08-28 Tarnybiniu pranešimu "Dėl informacijos pateikimo", fiksuojama, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja K. P.,  siekdama išsiaiškinti įvykio, dėl kurio 2017-08-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44103-17, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str., aplinkybes telefonu bendravo su Kalvarijos socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja L. R., kuri paaiškino, kad jai pabendravus su mažamečiu E. B., gim. 2006m., pastarasis pokalbio metu paaiškino, jog 2017-08-27 apie 22 val. 00 min., jis susipešė su savo broliu K. B.. Pamatęs tėvas A. B. vaikus išskyrė ir rankos delnu E. sudavė du smūgius į kairę ausį, dėl ko vaikui bėgo kraujas iš ausies, po to, ranka sudavė broliui K. K. B., gim. 2004m., paaiškino, kad 2017-08-27, vakarą susipešė su broliu E. o juos išskyrė tėvas A. B. ir po to rankos delnu sudavė keletą smūgių į dešinę galvos, ar veido pusę. Taip pat tėvas mušė brolį E. (b.l.23).

Kalvarijos savivaldybės administracijos CMS 2006-01-20 gimimo įrašu Nr. 13 nustatyta, jog E. B. gimimo data (duomenys neskelbtini); motina- J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas- A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 60).

Specialisto išvada 2017-08-29 Nr. G 571/2017 (09), E. B. konstatuota galvos sumušimas, kairės ausies būgnelio plyšimas. E. B. konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio plyšimo jo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu 2017-08-27 ( b.l. 75).

2017-11-08 VšĮ Marijampolės ligoninė pateiktais duomenimis (rašto Nr. 1-2469(1.7.), E. B., gim. 2006-01-04, 2013-2016 metų laikotarpiu į ligoninės Konsultacijų polikliniką kreipėsi vieną kartą- 2014-03-27 dėl dešinės ausies uždegimo (b.l. 66).

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad sudavė nukentėjusiam bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo parodymus sulyginus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, abejonių dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir A. B. kaltės nekyla.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę  patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma,  jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pagal savo supratimą smurtą ir fizinę jėgą naudojo mažamečio drausminimo tikslu, tai yra  kaltinamojo supratimu toks buvo auklėjimo būdas, tai rodo jo tyčios neapibrėžtumą pasekmių atžvilgiu. Įvertinus nustatytą veiksmų pobūdį, neabejotina, kad suprato jų pavojingumą. Atsižvelgiant į nurodytą, pagal pasekmes A. B. veika kvalifikuota teisingai, kadangi atitinka nusikaltimo numatyto BK 140 str. 3 d. požymius.

              Kadangi pareikštas prašymas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo dukros prašymas perduoti A. B. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą (2t. b. l. 11,12). BK 40 straipsnių nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Kaip matyti iš bylos medžiagos (1t. b.l. 116-126), kaltinamojo atžvilgiu 2012-10-12 priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo kitam asmeniui. Bausmė atlikta  2013-10-23. Nepraėjus ketveriems metams po bausmės atlikimo, vėl padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas. Ir nors teistumas yra išnykęs, ši aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip galintį smurtauti, nukentėjusių atstovė, taip pat nurodė, kad kaltinamasis yra smurtavęs prieš vaikus ir anksčiau. Šios aplinkybės neleidžia teismui padaryti išvadą, kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas sprendžia, kad nėra sąlygos numatytos BK 40 str. 2d. 4p, įvertinęs charakterizuojančią medžiagą visumoje, sprendžia, jog nėra sąlygų visumos, kurioms esant galima būtų taikyti laidavimo institutą. Be to, prašymą perduoti pagal laidavimą pateikė dukra su kuria kartu negyvena, nors ir nurodė, kad bendrauja bei atsižvelgia į patarimus, tačiau vertinant kaltinamojo amžių bei tai, kad giminystės ryšys nesulaikė jo nuo ankstesnio ir šio nusikaltimų padarymo, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog perdavus A. B. L. M. atsakomybei pagal laidavimą, ji jam turės tokią teigiamą įtaką, kad dėl to pastarasis laikysis įstatymų. Teismo vertinimu nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamasis savo noru atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai bei dalį sumos pagal pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltininkas savo noru atlygino žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamojo A. B. teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas vieną kartą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš mažametį šeimos narį. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis išlaiko mažamečius vaikus, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vykdo individualią veiklą ir turi pajamas.  Individualizavus  kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, vertinant, kad pasekmių nelikę,  sprendžia, jog kaltinamajam skirtina švelniausia LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda, artimesnė minimaliai(2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277 patvirtinta BK 47 str. 3d. 2p redakcija galiojusi veikos padarymo metu). Minimalaus gyvenimo lygio suma skaičiuotina galiojusi nusikalstamos veikos padarymo dienai- 37,66 eurai. Parenkant baudos dydį vertintina ir tai, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas tik dėl to, kad buvo tiriamos aplinkybės liečiančios civilinį ieškinį ir laidavimo instituto taikymo galimybę.  Kadangi smurtauta artimoje aplinkoje prieš šeimos narį ir artimą giminaitį, skirtina BK 722 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.    

Civilinio ieškovo E. B. atstovė  prašė priteisti iš kaltinamojo 1500 eurų E. B. neturtinei žalai atlyginti.  Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų E. B. patyrė skausmą, emocinį pergyvenimą, dėl smurto negalėjo pradėti mokslo metų su bendraamžiais,  yra liekamųjų reiškinių tikimybė sutrikimą.

A. B. savanoriškai atlygino 800 eurų neturtinės žalos(2t. b.l.26-27) . 

Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusio atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau šie veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, jie kilo spontaniškai, neadekvačiai ir neteisėtai, reaguojant į mažamečio elgesį. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas fizinio smurto prieš nukentėjusį aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, išgąstį, taigi patyrė neturtinę žalą. Vienok nėra jokių duomenų, kad liko veiksmų pasekmės. Teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad civilinio ieškovo atstovės prašoma priteisti suma neadekvati padarytai neturtinei žalai, todėl teismas sprendžia, kad padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 800 eurų sumą, kadangi tokio dydžio žala atlyginta, civilinis ieškinys atmestinas.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas (2t. b.l. 15).

                 Vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio atstovės naudai  priteistinos 120 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, kaip matyti iš bylos duomenų atstovas rengė civilinį ieškinį, turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str.,   teismas

n u s p r e n d ž i a:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir nuteisti jį 15 MGL, tai yra  564 eurų 90 centų dydžio bauda.

              Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-08-28 iki 2017-08-29 vieną sulaikymo dieną prilyginant 2MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę A. B. paskirti 11 MGL tai yra 414 eurų 26 centų baudą.

              Paskirti A. B. BK 722 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad įpareigojimas turi būti vykdomas  4 (keturis)  mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10(dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai

Priteisti iš A. B. 120 eurų  J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai,  turėtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti. 

J. B. nukentėjusio vardu pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Nerijus Brinevičius