Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-478/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00079-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 2.4.6.4.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės,
sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,
gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
nuteistajam V. V.,
civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,
civiliniam atsakovui A. T.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus apeliacinį skundą (šio apeliacinio skundo dalį dėl civilinio ieškinio nuteistojo V. V. atžvilgiu) dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 1 dalies, dėl cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką – 9 415,00 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų) (250 MGL) bauda;
– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies, 1992 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies, dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis Lenkijos Respublikoje – 9 415,00 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų) (250 MGL) bauda;
– pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies ir BK 199 straipsnio 1 dalies, dėl cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką – 9 415,00 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų) (250 MGL) bauda;
– pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies ir BK 1992 straipsnio 1 dalies, dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikoje – 9 415,00 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų) (250 MGL) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir V. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 11 298,00 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) (300 MGL) bauda.
Į bausmės laiką, vieną suėmimo ir sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, įskaitytas V. V. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. sausio 7 d. (27 dienos) ir nustatyta, kad likusi V. V. paskirtos bausmės dalis yra 9 904,58 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų keturių eurų ir 58 ct) (263 MGL) bauda
V. V. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 1 dalies dėl cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką 11 298 Eur (300 MGL) dydžio bauda;
– pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X‑272 redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies, 1992 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis Lenkijos Respublikoje 11 298 Eur (300 MGL) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. T. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 11 298 Eur (300 MGL) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. kovo 11 d. ir nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. birželio 11 d. (171 para) ir A. T. pripažintas atlikęs bausmę.
A. T. išteisintas:
– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnio 3 dalį;
– pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį dėl cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje;
– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikoje, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje.
D. B. išteisintas:
– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme.
V. R. išteisintas:
– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys dėl 3 016 091,26 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) iš A. T. priteista 2 816,98 Eur proceso išlaidų.
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš V. V. priteista 3 139,65 Eur proceso išlaidų.
Iš V. V. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės – „Lamberet SRO1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 61 797,37 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas.
– Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimtas nuosprendis: D. B. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), jam paskirta bausmė – 5 649 Eur (150 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į D. B. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. (dvi paros) ir laikas, kurį D. B. išbuvo suėmime nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (18 dienų), ir nustatyta galutinė bausmė – 4 142,60 Eur (110 MGL) dydžio bauda;
– Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. ir V. V. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), ir šioje dalyje priimtas nuosprendis: A. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); V. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
– A. T. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdyto neteisėto disponavimo 543 727,98 Eur muitinės vertės cigaretėmis „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ Lietuvos Respublikoje) ir jam paskirta bausmė – 11 298 Eur (300 MGL) dydžio bauda;
– A. T. nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kvalifikuota su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, laikant jį nuteistu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X‑1233 redakcija);
– Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X‑1233 redakcija) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. T. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 11 298 Eur (300 MGL) dydžio bauda;
– V. V. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdyto neteisėto disponavimo 543 727,98 Eur muitinės vertės cigaretėmis „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ Lietuvos Respublikoje) ir jam paskirta bausmė – 9 415 Eur (250 MGL) dydžio bauda;
– V. V. nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X‑272 redakcija) kvalifikuotos su nuorodomis į BK 25 straipsnio 3 dalį, laikant jį nuteistu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija);
– Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir V. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 11 298 Eur (300 MGL) dydžio bauda.
– Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nuspręsta lygiomis dalimis išieškoti iš V. V., A. T. ir D. B. dalį konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės – šaldytuvo „Schmitz SKO 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur.
– Muitinės departamentui iš D. B. priteista 1 000 Eur, iš A. T. priteistinų proceso išlaidų suma sumažinta iki 2 316,98 Eur, o iš V. V. priteistinų proceso išlaidų suma sumažinta iki 2 639,65 Eur.
– Kita Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendis pakeistas.
– Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarta lygiomis dalimis išieškoti iš V. V., A. T. ir D. B. dalį konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur;
– Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus apeliacinis skundas dėl civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio, ir bylos dalį dėl šio civilinio ieškinio perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka;
– Kita Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus apeliacinio skundo dalis dėl civilinio ieškinio tenkinta iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas.
– Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria atmestas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys;
– Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų A. T., V. V., D. B. solidariai priteista Vilniaus teritorinės muitinės naudai 421 165,15 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 15 ct) turtinei žalai atlyginti. Kita Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio dalis atmesta.
– Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. T., L. T., D. B., E. B., V. V., D. V. priklausantį turtą pratęstas iki šia nutartimi priteistos žalos atlyginimo įvykdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuria Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš V. V. atmesta, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
A. T., D. B., V. R. atžvilgiu baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje pasibaigęs.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. V. V. ir A. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su dviem Lenkijos Respublikos piliečiais, taip pat su nepriklausančiu organizuotai grupei Lietuvos Respublikos piliečiu, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdami tiesiogine tyčia, Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Lenkijos Respublikoje, dalyvavo sunkaus nusikaltimo – privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – cigarečių, kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, rengime ir padaryme, atliko kontrabandos nusikaltimo organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus. V. V. vykdė jam organizuotos grupės nario A. T. paskirtas užduotis rengiantis ir darant šį nusikaltimą bei, veikdamas jam duotų nurodymų ribose:
1.1. A. T. ir V. V. 2009 m. gegužės pabaigoje, tiksliau nenustatytomis dienomis, užsienyje – Lenkijos Respublikoje vykusių susitikimų metu, padedant vertėjavusiam Lietuvos piliečiui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, susitarė su dviem Lenkijos piliečiais organizuoti „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių kontrabandą į Lietuvą bei pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis šio nusikaltimo metu. Įgyvendindami šį nusikalstamą susitarimą, A. T. ir V. V. Vilniuje nuo 2009 m. birželio pradžios iki 2009 m. birželio 8 d. apie 9.18 val. vykusių pokalbių telefonu metu iš Rusijoje veikusio nenustatyto asmens užsakė nupirkti kontrabandos dalyką – 786 cigarečių dėžes su 392 759 pakeliais (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic“ rūšies cigarečių; po to A. T., veikęs su V. V., 2009 m. birželio 8 d. apie 9.21 val. pokalbio telefonu metu davė nurodymą D. B. perduoti Rusijoje veikusiam nenustatytam cigarečių krovinio pardavėjui už šias kontrabanda į Lietuvą gabentinas cigaretes kaip užmokestį 84 000 Eur (290 035,20 Lt). Iš A. T. ir V. V. gavę reikiamus duomenis, Lenkijoje veikę du šios valstybės piliečiai telefonu davė nurodymą Rusijoje buvusiam vilkiko vairuotojui vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykti į Rusijos (duomenys neskelbtini) srityje esančią IĮ (duomenys neskelbtini) pasikrauti medienos kuro briketų krovinio, po to Rusijoje, nenustatytoje vietoje, jį iškrauti ir vietoj šio krovinio pasikrauti A. T., V. V. ir nenustatyto asmens nupirktą cigarečių krovinį.
1.2. Vykdydamas A. T. nurodymą, V. V. 2009 m. birželio 9 d. Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) nenustatytoje vietoje vykusio susitikimo metu, vertėjaujant Lietuvos piliečiui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, apsikeitė elektroninio pašto adresais veiksmams cigarečių gabenimo metu koordinuoti bei iš pastarųjų gavo cigarečių kroviniui netrukdomai pervežti per valstybės sieną būtinus duomenis: Lenkijos firmos (duomenys neskelbtini), kurios vardu buvo nupirktas kaip priedanga cigarečių kroviniui gabenti naudotas medienos kuro briketų krovinys, rekvizitus; duomenis, jog cigarečių krovinys bus gabenamas Lenkijoje veikiančios A. M. (A. M.) firmos – vežėjos (duomenys neskelbtini) vardu registruoto vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje-šaldytuve „Schmitz SKO 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuos L. S., ir šiuos duomenis po 2009 m. birželio 9 d. Vilniuje perdavė A. T..
1.3. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, nuo 2009 m. birželio 9 d. iki birželio 16 d. apie 0.36 val. A. T. su V. V. ir nenustatytas asmuo asmeninių susitikimų metu mobiliojo ryšio telefonais, elektroniniais laiškais bei per Lietuvos pilietį, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, koordinuodami savo veiksmus su Lenkijoje veikusiais šios valstybės piliečiais bei Rusijoje esančio vilkiko vairuotojo veiksmais, pasinaudodami V. V. iš vieno iš Lenkijos piliečių gautais duomenimis, per Rusijos Federacijoje veikusius nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 10 d. – 2009 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytomis dienomis ir nenustatytoje vietoje, organizavo iš vilkiko 2009 m. birželio 9 d. Rusijos (duomenys neskelbtini) srityje IĮ (duomenys neskelbtini) pakrauto „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio iškrovimą bei vietoj šio krovinio kontrabandos dalyko – 392 759 pakelių (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis – pakrovimą į vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz SKO 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės „presuotų medienos kuro briketų“ krovinyje, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei jo įvežimą naktį iš 2009 m. birželio 15 d. į birželio 16 d. per Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
1.4. Vykdydamas su A. T., V. V. ir nenustatytu asmeniu veikusio Lietuvos piliečio, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bei Lenkijoje veikusių dviejų šios valstybės piliečių ir nenustatytų asmenų mobiliojo ryšio telefonais duotus nurodymus, vilkiko vairuotojas 2009 m. birželio 16 d. apie 1.17 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos į Lietuvą vilkiku „Volvo FH12“,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pergabeno tarp krovinio dokumentuose: Carnet TIR knygelėje Nr. RX61324555, CMR važtaraštyje Nr. 94138, tranzito deklaracijoje Nr. MRN09LTVK10001120E498, 2009 m. gegužės 22 d. sąskaitoje Nr. 3, karantino sertifikate Nr. 52330308080609001 – nurodyto į Lenkijos Respubliką tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamo „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 392 759 pakelius (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei.
2. Be to, A. T. ir V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su dviem Lenkijos Respublikos piliečiais bei su nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdami tiesiogine tyčia Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje, dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis Lietuvos Respublikoje, V. V., vykdydamas jam organizuotos grupės nario A. T. paskirtas užduotis rengiantis šiems nusikaltimams ir juos darant bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus, atliko vieno iš šių nusikaltimų organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus: A. T. ir V. V. 2009 m. gegužės pabaigoje, tiksliau nenustatytomis dienomis, Lenkijoje vykusių susitikimų metu susitarė su dviem Lenkijos piliečiais organizuoti 2009 m. birželio 16 d. į Lietuvą pergabentų akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija realizuoti į Lenkiją bei pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis šio nusikaltimo metu. Įgyvendindami šį susitarimą, A. T. ir V. V. Vilniuje nuo 2009 m. birželio pradžios iki birželio 8 d. vykusių pokalbių telefonu metu iš Rusijos Federacijoje veikusio nenustatyto asmens užsakė nupirkti 786 cigarečių dėžes su 392 759 pakeliais (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic“ rūšies cigarečių, per D. B. Rusijoje veikusiam nenustatytam cigarečių krovinio pardavėjui perdavė 84 000 Eur (290 035,20 Lt) bei apie atliktus veiksmus per Lietuvos pilietį, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, informavo Lenkijoje veikusius du šios valstybės piliečius. Iš A. T. ir V. V. gavę šiuos duomenis, Lenkijoje veikę minėti šios valstybės piliečiai 2009 m. birželio 9 d. – 2009 m. birželio 15 d. telefonu davė nurodymą vilkiko „Volvo FH12“ ,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe – šaldytuvu „Schmitz SKO24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui Rusijoje pasikrauti A. T., V. V. ir nenustatyto asmens nupirktą cigarečių krovinį ir šį akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, – 392 759 pakelių (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis krovinį per Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti realizavimui į Lenkiją. Nurodyto vilkiko vairuotojas, vykdydamas su A. T. ir V. V. veikusių dviejų Lenkijos piliečių ir nenustatytų asmenų mobiliojo ryšio telefonu duotus nurodymus, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4-652 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 14 d.) 2.1.1, 2.2 bei 3.1 punktų reikalavimus, 2009 m. birželio 16 d. nuo maždaug 1.17 val. iki 2009 m. birželio 16 d. maždaug 1.50 val. vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto keliu Nr. (duomenys neskelbtini) apie 200 metrų Lietuvos Respublikos teritorija gabeno 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, – 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 392 759 pakelius (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kol 2009 m. birželio 16 d. apie 1.50 val. apie 200 metrų nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, šie, patikrinę jo vairuojamo vilkiko puspriekabę-šaldytuvą, tarp „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio surado šias akcizais apmokestinamas prekes. Tokiais veiksmais A. T. su V. V., dviem Lenkijos Respublikos piliečiais ir kitais nenustatytais asmenimis organizavo nuo 2009 m. birželio 16 d. apie 1.17 val. iki 2009 m. birželio 16 d. apie 1.50 val. trukusį neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, – 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 392 759 pakelių (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija.
3. Be to, V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su nenustatytais asmenimis, nuo nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia Lietuvos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje, dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, vykdė jam nenustatytų asmenų paskirtas užduotis rengiantis šiam nusikaltimui ir jį darant bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus atliko vieno iš kontrabandos nusikaltimo organizatorių vaidmenį:
3.1. Nuo nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 15 d. Vilniuje vykusių sutikimų metu V. V. susitarė su nenustatytais asmenimis organizuoti „Jin Ling“ cigarečių kontrabandą į Lietuvą ir suderino šio cigarečių krovinio įvežimo planą. Veikdamas su nenustatytais asmenimis, mobiliojo ryšio telefonais per Rusijoje veikusius nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 10 d. – 2009 m. birželio 15 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, Rusijoje esančioje nenustatytoje vietoje organizavo 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis pakrovimą į V. R. vairuojamo vilkiko „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę-šaldytuvą „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės maskuojant jį 2009 m. birželio 11 d. Rusijos (duomenys neskelbtini) srityje IĮ (duomenys neskelbtini) įgytu medienos kuro briketų kroviniu, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją.
3.2. V. R., kurio dalyvavimas padarant nusikaltimą neįrodytas, 2009 m. birželio 16 d. apie 0.59 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos į Lietuvą vilkiku „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pergabeno tarp krovinio dokumentuose: Carnet TIR knygelėje Nr. XN61586012, tranzito deklaracijoje Nr. MRN 09LTVK10001120E463, CMR važtaraštyje Nr. 0007619, 2009 m. birželio 8 d. sąskaitoje Nr. 7, 2009 m. birželio 8 d. pakrovimo lape Nr. 4 – nurodyto gabenamo „briketų iš pjuvenų“ krovinio privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei.
4. Be to, V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su nenustatytais asmenimis, nuo nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia Lietuvoje ir Baltarusijos Respublikoje, dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigaretėmis Lietuvoje, vykdė jam nusikalstamo susivienijimo nario A. T. paskirtas užduotis rengiantis šiam nusikaltimui ir jį darant bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus atliko vieno iš šio nusikaltimo organizatorių vaidmenį:
4.1. Nuo nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 15 d. Vilniuje vykusių sutikimų metu V. V. susitarė su nenustatytu asmeniu organizuoti kontrabanda į Lietuvą pergabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, – 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Jin Ling“ cigarečių neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija ir suderino šio nusikaltimo planą: sutarė, jog, jų nurodymus vykdžiusiam V. R., kurio dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką neįrodytas, įvežus cigaretes į Lietuvą, čia kontrabanda į Lietuvą įvežtas cigarečių krovinys bus sukeičiamas su Lietuvoje nupirktu medienos kuro briketų kroviniu.
4.2. Įgyvendindamas šį nusikalstamą susitarimą, V. V. 2009 m. birželio pradžioje, tiksliau nenustatytomis dienomis, Panevėžyje vykusių susitikimų, nuo 2009 m. birželio pradžios bei 2009 m. birželio 10 d. apie 8.40 val. ir 2009 m. birželio 10 d. 9.17 val. vykusių telefono pokalbių su asmeniu, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas, – UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo vadybininku A. M. metu užsakė UAB (duomenys neskelbtini) tokio paties kiekio ir svorio, kaip ir nurodytas 2009 m. birželio 16 d. planuojamų kontrabanda pergabenti į Lietuvą cigarečių krovinio dokumentuose, krovinį – 20 tonų medienos kuro briketų bei nurodė, jog perkamas 20 tonų medienos kuro briketų krovinys būtų perpakuotas ant 33 vienetų padėklų, taip pat susitarė, jog už šį medienos kuro briketų krovinį jis perduos grynuosius pinigus, nepildant šio krovinio pirkimo, transportavimo ir buhalterinių grynųjų pinigų priėmimo dokumentų.
4.3. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. V., 2009 m. birželio 10 d. iš A. M. gavęs patvirtinimą, kad 20 tonų medienos kuro briketų krovinys jo prašomu būdu ant 33 vienetų padėklų perpakuotas ir (duomenys neskelbtini), esančiuose UAB (duomenys neskelbtini) sandėliuose bus paruoštas transportuoti 2009 m. birželio 11 d. nuo 9.00 val., už šį krovinį 2009 m. birželio 11 d. jam perdavė 7 500 Lt grynaisiais ir 2009 m. birželio 11 d. organizavo šiam sukeisti su 2009 m. birželio 16 d. planuojamu į Lietuvą įvežti tarp medienos kuro briketų krovinio paslėptu cigarečių kroviniu skirtą 20 tonų medienos kuro briketų krovinio išvežimą į nenustatytą vietą.
4.4. Tuo pačiu metu V. V. nuo 2009 m. birželio 11 d. apie 9.29 val. iki 2009 m. birželio 11 d. apie 10.23 val. vykusių telefono pokalbių metu už Rusijos (duomenys neskelbtini) srityje IĮ (duomenys neskelbtini) jo užsakyto 20 tonų ant 33 palečių supakuoto medienos kuro briketų krovinio pakrovimą atsakingiems nenustatytiems asmenims perdavė, kad šį priedangos krovinį turi pakrauti į vilkiką „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe‑šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2009 m. birželio 11 d. atvyks V. R., krovinio dokumentuose nurodant, jog šio krovinio gavėjas – lengvatinio apmokestinimo bendrovė (duomenys neskelbtini), o jo iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) esantis muitinės sandėlis.
4.5. Atlikęs šiuos nusikalstamus veiksmus, jis – V. V., veikdamas su nenustatytais asmenimis, mobiliojo ryšio telefonais per Rusijos Federacijoje veikusius nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 10 d. – 2009 m. birželio 15 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, Rusijoje esančioje nenustatytoje vietoje organizavo 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis pakrovimą į V. R. vairuojamo vilkiko „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę-šaldytuvą „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės, maskuojant jį 2009 m. birželio 11 d. Rusijoje įgytu medienos kuro briketų kroviniu, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją į Lietuvą.
4.6. V. R., kurio dalyvavimas padarant nusikaltimą neįrodytas, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 2.2 ir 3.1 punktų reikalavimus, nuo 2009 m. birželio 16 d. apie 0.59 val. iki 2009 m. birželio 16 d. apie 1.30 val. vilkiku „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto keliu Nr. (duomenys neskelbtini) apie vieną kilometrą Lietuvos Respublikos teritorija gabeno 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, – 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kol 2009 m. birželio 16 d. apie 1.30 val. pirmame kilometre nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, jie, patikrinę jo vairuojamo vilkiko puspriekabę-šaldytuvą, tarp „briketų iš pjuvenų“ krovinio surado šias akcizais apmokestinamas prekes.
4.7. Tokiais veiksmais V. V. su nenustatytais asmenimis organizavo nuo 2009 m. birželio 16 d. apie 00.59 val. iki 2009 m. birželio 16 d. apie 1.30 val. trukusį neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, – 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija.
5. D. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su A. T., V. V., dviem Lenkijos Respublikos piliečiais, taip pat su nepriklausančiu organizuotai grupei Lietuvos Respublikos piliečiu, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bei su nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia, dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, atliko padėjėjo kontrabandos nusikaltime vaidmenį:
5.1. 2009 m. gegužės pabaigoje, tiksliau nenustatytomis dienomis, Lenkijos Respublikoje A. T. kartu su V. V., padedant vertėjavusiam nepriklausančiam organizuotai grupei Lietuvos piliečiui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, susitarė su dviem Lenkijos piliečiais 2009 m. birželio 16 d. organizuoti 1 877 384 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių kontrabandą. Įgyvendindami šį nusikalstamą susitarimą, A. T. ir V. V. Vilniuje nuo 2009 m. birželio pradžios iki 2009 m. birželio 8 d. apie 9.18 val. vykusių pokalbių telefonu metu iš Rusijoje veikusio nenustatyto asmens užsakė nupirkti kontrabandos dalyką – 786 cigarečių dėžes su 392 759 pakeliais (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic“ rūšies cigarečių. A. T., veikęs su V. V., 2009 m. birželio 8 d. apie 9.21 val. vykusio telefono pokalbio metu davė nurodymą D. B. Rusijoje veikusiam nenustatytam cigarečių krovinio pardavėjui perduoti užmokestį už kontrabandos dalyką – 2009 m. birželio 16 d. į Lietuvą suplanuotas gabenti cigaretes – 84 000 Eur (290 035,20 Lt).
5.2. D. B., vykdydamas šį A. T. nurodymą, nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. birželio 10 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui perdavė 84 000 Eur (290 035,20 Lt) sumą iš anksto žinodamas, kad šie pinigai bus panaudoti 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda į Lietuvą suplanuotam įvežti 1 877 384 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių kroviniui Rusijoje nupirkti, ir taip teikdamas priemones bei šalindamas kliūtis padėjo padaryti šį sunkų kontrabandos nusikaltimą.
5.3. D. B. atlikus nurodytus nusikalstamus veiksmus, V. V., A. T. ir du Lenkijos Respublikos piliečiai nuo 2009 m. birželio 9 d. iki birželio 16 d. per Rusijoje veikusius nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 10 d. – 2009 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose nenustatytuose sandėliuose organizavo iš Lenkijos piliečio vilkiko 2009 m. birželio 9 d. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) srityje IĮ (duomenys neskelbtini) pakrauto „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio iškrovimą bei vietoj šio krovinio už jo – D. B. nenustatytam asmeniui perduotus 84 000 Eur (290 035,20 Lt) nupirkto kontrabandos dalyko – 392 759 pakelių (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis pakrovimą į Lenkijos piliečio vairuojamo vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz SKO 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės „presuotų medienos kuro briketų“ krovinyje, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei jo įvežimą naktį iš 2009 m. birželio 15 d. į birželio 16 d. per Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvą.
5.4. Vykdydamas su juo (D. B.) veikusių A. T., V. V., Lietuvos Respublikos piliečio, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bei Lenkijoje veikusių dviejų Lenkijos piliečių ir nenustatytų asmenų mobiliojo ryšio telefonais duotus nurodymus, Lenkijos pilietis, veikdamas tiesiogine tyčia, 2009 m. birželio 16 d. apie 1.17 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos į Lietuvą vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pergabeno tarp krovinio dokumentuose: Carnet TIR knygelėje Nr. RX61324555, CMR važtaraštyje Nr. 94138, tranzito deklaracijoje Nr. MRN09LTVK10001120E498, 2009 m. gegužės 22 d. sąskaitoje Nr. 3, karantino sertifikate Nr. 52330308080609001 – nurodyto į Lenkijos Respubliką tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamo „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 1 877 384 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 392 759 pakelius (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei.
6. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys dėl 3 016 091,26 Lt turtinės žalos atlyginimo, liko nepakeista.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendį: panaikino šio nuosprendžio dalį, kuria atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus apeliacinis skundas dėl civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio, ir bylos dalį dėl šio civilinio ieškinio perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
8. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus apeliacinio skundo dalis dėl civilinio ieškinio tenkinta iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria atmestas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys. Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų A. T., V. V., D. B. solidariai priteista Vilniaus teritorinės muitinės naudai 421 165,15 Eur (keturi šimtai dvidešimt vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt penki eurai 15 ct) turtinei žalai atlyginti. Kita Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio dalis atmesta. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. T., L. T., D. B., E. B., V. V., D. V. priklausantį turtą iki šia nutartimi priteistos žalos atlyginimo įvykdymo.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuria Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš V. V. atmesta, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos įrodymų, susijusių su pareikštu civiliniu ieškiniu V. V., dėl to netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas), o atmesdamas Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio dalį nuteistajam V. V. dėl 452 355,26 Eur turtinės žalos atlyginimo teismas dėl šios dalies tinkamai nepatikrino bylos apeliacine tvarka tiek, kiek apeliaciniu skundu prašė prokuroras (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Nurodyti pažeidimai buvo pripažinti esminiais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. L. apeliacinio skundo dalyje dėl civilinio ieškinio prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys dėl 3 016 091,26 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas ir Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį dėl 873 520,41 Eur (3 016 091,23 Lt) turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant šią sumą solidariai iš A. T., V. V., D. B. ir V. R..
10.1. Prokuroras nurodo, kad nuosprendyje netinkamai išspręsti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai – esant pagrindui Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį tenkinti, jis buvo atmestas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada apie šioje byloje išnykusią nuteistųjų skolą muitinei yra nepagrįsta. Prokuroro vertinimu, Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai, kaip precedentu, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016. Išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-696/2017), kad, įgijus ir gabenant ar kitaip disponuojant nelegaliai įvežtomis akcizinėmis prekėmis, valstybei padaroma turtinė žala, kuri pasireiškia akcizų mokesčių nesumokėjimu. Tokiu atveju valstybės institucijos turi teisę reikalauti baudžiamojoje byloje padarytos turtinės žalos atlyginimo. Minėtoje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad BK 1992 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl kaltininkams realiai disponuoti prekėmis nepavyko. Taigi, kasacinio teismo vertinimu, prekių įgijimas, laikymas ar gabenimas neįvyko ir turtinė žala valstybei minėtos bylos atveju nebuvo padaryta, o klausimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti sprendžiamas kitaip, jei asmenys akcizines prekes pradėtų gabenti Lietuvos teritorija. Kasacinis skundas buvo netenkintas ne dėl Europos Sąjungos muitinės kodekso nuostatų, reglamentuojančių skolos muitinei išnykimą, pasikeitimo nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Europos Sąjungos muitinės kodekso redakcijai, o dėl nusikaltimu padarytos žalos nebuvimo.
10.2. Prokuroro teigimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, 2009 m. birželio 16 d. kontrabandos būdu į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos akcizinės prekės – cigaretės ir kurį laiką gabentos teritorija, turint tikslą dalį jų išgabenti realizavimui į Lenkijos Respubliką, o antruoju kroviniu su cigaretėmis „Jin Ling“ disponuoti Lietuvoje. Šiais A. T., V. V., D. B. ir V. R. veiksmais buvo pilnai realizuotos tiek kontrabandos į Lietuvos Respubliką, tiek disponavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių nusikaltimų formaliosios sudėtys – cigaretės pateko į Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu Bendrijos muitų teritoriją, taip pat kurį laiką buvo gabenamos ja, tačiau importo mokesčiai (akcizas, PVM) nebuvo sumokėti ir nebuvo ruošiamasi jų sumokėti dėl neteisėto cigarečių įgijimo ir, pirmojo krovinio atveju, – siekio išgabenti jas realizavimui į Lenkijos Respubliką. Prokuroras nurodo, kad dėl to valstybei buvo padaryta turtinė žala negautų mokesčių pavidalu. Pagal teismų praktiką skola muitinei atsiranda būtent neteisėto prekių įvežimo momentu ir šios pareigos muitinei vykdymas nesusijęs su tuo, kad šios prekės (cigaretės) nepateko į civilinę apyvartą, t. y. nebuvo pradėtos realizuoti rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2014). Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad žalos valstybei faktą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau civilinį ieškinį atmetė vadovaudamasis ne ta aplinkybe, kad žala nebuvo padaryta, tačiau tuo, jog pasikeitė Europos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, reglamentuojančios skolos muitinei išnykimą, nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Europos Sąjungos muitinės kodekso redakcijai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, jog grįžtamąją galią baudžiamosios atsakomybės kontekste turi tik baudžiamasis įstatymas, tam tikru būdu švelninantis asmens padėtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi administracinės reguliavimo srities teisės akto – muitinės kodekso, kuris nėra baudžiamasis įstatymas BK 3 straipsnio 2 dalies prasme, pasikeitimais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Europos Sąjungos, o ne nusikaltimo padarymo metu galiojusiomis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, įsigaliojusiomis jau po nusikalstamos veikos padarymo, kaip švelninančiomis asmens padėtį ir sudarančiomis pagrindą laikyti, jog skola valstybei yra išnykusi. Prokuroro teigimu, A. T., V. V., D. B. ir V. R. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 873 520,40 Eur turtinė žala valstybei, tačiau dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos sampratą baudžiamajame procese, taikymo Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys buvo nepagrįstai atmestas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o muitinės civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio V. V. atžvilgiu tenkinamas.
12. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 1 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X‑272 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos). 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV 1925), pagal kurią pasikeitė tiek BK 199 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 1992 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. Pagal naują BK 199 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) pasikeitė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė, o pagal naują BK 1992 straipsnio 2 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) pasikeitė akcizais apmokestinamų prekių, įgytų, laikytų, gabentų, siųstų, naudotų ar realizuotų, pažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytą tvarką, vertės ribos, o taip pat sumažintas maksimalus straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis.
13. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nagrinėjamu atveju nuosprendžio dalis, kuria išspręsti V. V. kaltės bei padarytų veikų kvalifikavimo klausimai, yra įsiteisėjusi, todėl šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo peržiūrėti V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų juridinio vertinimo, tai gali būti padaryta nuosprendžio vykdymo metu. Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos stadijoje nagrinėjo ir vertino tik byloje surinktų faktinių duomenų visetą, susijusį su Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio, pareikšto nuteistojo V. V. atžvilgiu, dalimi.
14. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso X skyrius (BPK 109–118 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, Nr. 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015). BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose, nesant bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė neatsiranda. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
15. Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal naujai formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018) žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus, pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.
16. Šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė muitinė ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 25 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį A. T., V. V., D. B. dėl nusikalstamomis veikomis valstybei padarytos 873 520,41 Eur (3 016 091,26 Lt) turtinės žalos (nesumokėtų mokesčių) atlyginimo (t. 29, b. l. 154–157). Galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi buvo paliktos galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžių dalys, kuriomis A. T. ir V. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, o D. B. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, o bylos dalis dėl Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio nuteistųjų atžvilgiu perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, civilinei ieškovei buvo pasiūlyta pateikti patikslintą civilinį ieškinį. Vilniaus teritorinė muitinė 2021 m. gegužės 11 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų šioje baudžiamojoje byloje 873 520,41 Eur valstybei nesumokėtų mokesčių žalos atlyginimui pagal nusikalstamos veikos epizodus: 1) iš nuteistųjų A. T., V. V. ir D. B. dėl 2009 m. birželio 16 d. vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe – šaldytuvu „Schmitz SKO24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdyto cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ neteisėto įvežimo į Europos Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą – 421 165,15 Eur; 2) iš nuteistojo V. V. dėl 2009 m. birželio 16 d. vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe – šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdyto cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis „Jin Ling“ neteisėto įvežimo į Europos Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą – 452 355,26 Eur (t. 42, b. l. 169–174; t. 43, b. l. 37–42). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų A. T., V. V., D. B. solidariai priteisė Vilniaus teritorinės muitinės naudai 421 165,15 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį atmetė. Galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi buvo palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis, išskyrus nutarties dalį, kuria Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš V. V. atmesta, ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
17. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, matyti, jog teismas pripažino nuteistųjų skolą muitinei išnykusia pagal 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sąjungos muitinės kodekso reglamento (ES) 952/2013, kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau –SMK), 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, t. y. atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad siekiant nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurioms esant, galiojant Bendrijos muitinės kodeksui (toliau – BMK) atsiradusi skola muitinei išnyksta, taikomos ne šio kodekso nuostatos, o SMK 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, nes jos lengvina asmens padėtį. Sprendžiant dėl prekių konfiskavimo ir jų sunaikinimo reikšmės vertinant skolos muitinei išnykimą (t. y. dėl aplinkybės, kuri reikšminga nustatant, ar valstybė dėl įvežtos akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos patyrė mokestinės (dėl negautų mokesčių padarytos) žalos, svarbi yra pastaruoju metu formuojama nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią SMK nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą ir išnykimą, konkrečiai ir šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai, gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šių kodekso normų įsigaliojimo, o galiojant BMK atsiradusioms skoloms, taikomos pastarojo kodekso nuostatos. Taigi prekių, dėl kurių muitinės skola atsirado galiojant BMK, konfiskavimas ir sunaikinimas skolos išnykimo savaime nelemia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1256-261/2019, eA-1224-575/2019, eA-4293-968/2019, taip pat žr., su atitinkamais pakeitimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1368-422/2018). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų skola muitinei negali būti pripažinta išnykusia pagal SMK 127 straipsnio e ar f punktus, t. y. savaime dėl to, kad cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos BMK nuostatos, kurios galiojo nusikaltimų padarymo metu.
18. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016. Ši nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka, o išnagrinėjęs šią bylą Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-696/2017 konstatavo, kad byloje aptariamu atveju BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl prekių įgijimas, laikymas ar gabenimas neįvyko ir turtinė žala valstybei nebuvo padaryta, o klausimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti sprendžiamas kitaip, jei asmenys akcizines prekes pradėtų gabenti Lietuvos teritorija. Taigi, minėtoje byloje muitinės civilinis ieškinys buvo atmestas dėl nusikaltimu padarytos žalos nebuvimo, o ne dėl netinkamai taikytų Bendrijos muitinės kodekso ar Sąjungos muitinės kodekso normų. Dėl to nebuvo pagrindo remtis minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri buvo apskųsta, o kasacinės teismas toje byloje apskritai nepasisakė dėl BMK ir SMK galiojimo laike. Tuo tarpu šiuo klausimu praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020 ir joje cituojamoje nuoseklioje LVAT praktikoje, kad SMK taikomas tik po jo normų įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms. Dėl to analizuojamu atveju toliau taikytinas BMK tiek, kiek jis aktualus nagrinėjamais klausimais.
19. Kaip minėta, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis) ir žalą bei nuostolius (CK 6.249 straipsnis). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais neginčytinai nustatyta, kad dėl nuteistojo V. V. neteisėtų veiksmų valstybė patyrė 452 355,26 Eur turtinę žalą, kurią sudaro importo skola, t. y. akcizo mokestis ir pridėtinės vertės mokestis. Žala, kuri kildinama iš valstybės negautų mokesčių, atsirado dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo 2009 m. birželio 16 d. akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis „Jin Ling“ neteisėto įvežimo vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į Europos Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos.
20. BPK 44 straipsnio 10 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Viena iš šios teisės realizavimo formų yra žalos atlyginimo siekis baudžiamojoje byloje teikiant civilinį ieškinį. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad teismas civilinį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Šios nuostatos kartu su BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostata, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, apibūdina baudžiamąjį procesą kaip vientisą procesą, kuriame pasiremiant įstatymu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis turi būti teisingai išspręsti visi su nusikalstamos veikos padarymu susiję klausimai, tarp jų ir žalos atlyginimo klausimai.
21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys paduotas mokesčio administratoriaus (muitinės) ir jo turinį bei dydį sudaro nesumokėtų mokesčių sumos. Įprastai mokestinės prievolės apskaičiuojamos ir išieškomos mokesčių ir muitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka. Tačiau tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma šių įstatymų nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo pareikšti civilinį ieškinį. Tais atvejais, kai nesumokėtų mokesčių suma susidarė dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta baudžiamasis procesas, mokesčių administratorius gali pateikti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos valstybei atlyginimo BPK nustatyta tvarka. Nors mokestinės prievolės įvykdymas natūra stricto sensu (griežtai kalbant) negali būti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-30-788/2023). Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje.
22. Iš naujo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, civilinės ieškovės atstovė nurodė, kad muitinė šioje byloje skolos valstybei išieškojimo nėra užsitikrinusi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka ar kitais būdais.
23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 18KP-17-513 (t. 42, b. l. 97–103) ir 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0025 (t. 42, b. l. 115–117) pripažinta, kad A. T., V. V., D. B. su kitais asmenimis yra solidariai atsakantys skolininkai muitinei ir jų atžvilgiu nuspręsta įregistruoti mokestines prievoles, tarp kurių iš viso 723 145,27 Eur akcizo ir 175 205,63 Eur PVM skola muitinei, kas iš viso sudaro 898 350,90 Eur. Muitinės departamento 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1A-266, 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1A-270, 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 1A-278, 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 1A-282, 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 1A-285, 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimais Nr. 1A-292 ir Nr. 1A-293, 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1A-186 buvo sustabdytas pareiškėjų, tarp jų ir V. V., skundų nagrinėjimas dėl minėtų Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimų iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir įsiteisės nuosprendis, kuriuo neginčijamai bus nustatyti asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant cigaretes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar kitaip prisidėję prie kontrabandos (t. 42, b. l. 86–89, 91–96, 109–114). Muitinės departamento 2020 m. balandžio 1 d. sprendimais Nr. 1A-61 ir Nr. 1A-62 buvo atnaujintas pareiškėjų skundų nagrinėjimas bei panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 18KP-17-513 ir 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0025, pripažinus, kad buvo praleisti Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyti mokesčių apskaičiavimo terminai (dėl 2009 m. birželio 16 d. įvežtų cigarečių vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SKO27“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 42, b. l. 82–84, 105–107, 145–147). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina civilinės ieškovės atstovės teiginius, kad Vilniaus teritorinė muitinė nėra užsitikrinusi mokestinės prievolės išieškojimo Mokesčių administravimo įstatymo nustatytomis priemonėmis iš nuteistojo V. V., bei jo atžvilgiu yra pasibaigę Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčių apskaičiavimo senaties terminai, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės pareikštas civilinis ieškinys nedubliuoja mokestinių skolų išieškojimo administracinėmis priemonėmis. Civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinė žala, kuri pasireiškė kaip nesumokėti mokesčiai, atsirado dėl nuteistojo V. V. neteisėtų veiksmų kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežant akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Kadangi yra suėję MAĮ 68 straipsnyje nustatyti mokesčių apskaičiavimo senaties terminai, todėl dėl minėtų nuteistojo V. V. veiksmų apskaičiuotų akcizo ir PVM neįmanoma iš jo išreikalauti MAĮ nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Vilniaus teritorinės muitinės teisės gali būti ginamos per civilinės atsakomybės institutą. Priešingu atveju, esant MAĮ 68 straipsnyje nustatytam mokesčių apskaičiavimo laikotarpio apribojimui, būtų nepagrįstai apribotos civilinės ieškovės galimybės išieškoti nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą negautų mokestinių pajamų forma.
24. Dėl 2009 m. birželio 16 d. vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdyto cigarečių neteisėto įvežimo, nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2010 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0004 UAB (duomenys neskelbtini) įregistravo mokestinę prievolę, kurią, be kitų sumų, sudaro 364 829,99 Eur (1 259 685 Lt) akcizas ir 88 392,03 Eur (305 200 Lt) PVM (t. 6, b. l. 2–6). Įmonė tokį sprendimą apskundė, tačiau Muitinės departamento 2010 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-112 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas buvo patvirtintas (t. 6, b. l. 7–9). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) skundai atmesti (t. 6, b. l. 54–63). UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė mokestinės prievolės, todėl jos dalis Šiaulių teritorinės muitinės 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu buvo išieškota iš įmonės, t. y. išieškota 36 691,38 Eur (126 688 Lt) muito mokesčio, tačiau visiškai neišieškoti akcizas ir PVM bei kitos priskaičiuotos sumos (t. 6, b. l. 10–51). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad, išnaudojus teisės aktuose nustatytas mokestinių nepriemokų priverstines išieškojimo priemones (areštuotas turtas, nurašyta dalis lėšų iš kredito įstaigose esančių sąskaitų, perduotas išieškojimas antstolei) bei nustačius, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-614-357/2012 UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (t. 6, b. l. 109–110), Klaipėdos teritorinė muitinė 2012 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 10000212293 nusprendė UAB (duomenys neskelbtini) 666 007,59 Eur (2 299 591 Lt) (tame tarpe 364 829,99 Eur (1 259 685 Lt) akcizas ir 88 392,03 Eur (305 200 Lt) PVM) mokestinės nepriemokos, atsiradusios dėl minėtų cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis įvežimo į Lietuvą, išieškojimo teisę perleisti VĮ Turto bankui. 2012 m. rugsėjo 6 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (MM20)-RŽ177-88 Klaipėdos teritorinė muitinė perdavė VĮ Turto bankui minėtą UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių nepriemoką ir jos bylą bei šią sumą (666 007,59 Eur (2 299 591 Lt)) nurašė iš muitinės apskaitos dokumentų ir UAB (duomenys neskelbtini) muitinei liko neskolinga (t. 29, b. l. 158; t. 43, b. l. 133–136).
25. Mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos išieškojimo perdavimo VĮ Turto bankui sąlygas ir būdus reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1K-015 patvirtintos Mokestinės nepriemokos išieškojimo perdavimo akcinei bendrovei Turto bankui taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas gali perduoti mokestinės nepriemokos išieškojimą VĮ Turto bankui dviem būdais: atstovavimo pagrindais, sudarant pavedimo sutartį (4.1 papunktis); perleidžiant reikalavimo teisę į mokestinę nepriemoką, sudarant mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartį (4.2 papunktis). Valstybinė mokesčių inspekcija ar Muitinės departamentas pagal pavedimo sutartį paveda AB Turto bankui pagal kompetenciją atlikti veiksmus, susijusius su mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos išieškojimu (5 punktas). Valstybinė mokesčių inspekcija ar Muitinės departamentas pagal reikalavimo perleidimo sutartį perleidžia reikalavimo teises į mokestinę nepriemoką AB Turto bankui, kuris tampa naujuoju mokesčių mokėtojo kreditoriumi ir savarankiškai priima sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo (6 punktas).
26. Kaip matyti iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. liepos 3 d. priimto sprendimo Nr. 10000212293 „Dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo teisės perleidimo VĮ Turto bankui“, kuriuo buvo perleista mokesčių mokėtojos – UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos – 666 007,59 Eur (2 299 591 Lt) išieškojimo teisė VĮ Turto bankui, išieškotos sumos gavėju nurodytas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Aptarti duomenys patvirtina, kad VĮ Turto bankui buvo perleista UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos išieškojimo teisė remiantis Taisyklių 4.1 punkte nurodytu atstovavimo pagrindu sudarant pavedimo sutartį, nes išieškotos sumos gavėju išliko Muitinės departamentas. Muitinės sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka VĮ Turto bankui perleista teisė į pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas vykdytą priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš konkretaus mokesčių mokėtojo – juridinio asmens, negali būti prilyginama reikalavimo teisei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, visų pirma todėl, kad išieškojimo teisės perleidimo metu ji dar neegzistavo. Antra, perleistos išieškoti mokestinės nepriemokos turinys (mokesčiai, delspinigiai, baudos) šiuo atveju skiriasi nuo byloje reikalaujamos priteisti turtinės žalos turinio. Trečia, mokestinės nepriemokos išieškojimo perdavimas VĮ Turto bankui negali būti tapatinamas su visišku reikalavimo teisės perleidimu pagal CK 6.101 straipsnio nuostatas. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020, 20 punktas). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-199/2008, Nr. 3K-3-545/2009; Nr. 3K-3-469/2010, Nr. e3K-3-203-686/2017). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. liepos 3 d. priimtu sprendimu Nr. 10000212293 nors ir buvo perduota UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos – 666 007,59 Eur (2 299 591 Lt) išieškojimo teisė VĮ Turto bankui, tačiau išieškotos sumos gavėju išliko Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Be to, Klaipėdos teritorinė muitinė perleido mokestinės nepriemokos išieškojimo teisę VĮ Turto bankui tik iš vieno konkretaus juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini), bet ne visą skolą kaip solidariąją prievolę, t. y. visas muitinės reikalavimo teises į visus solidariuosius skolininkus, tarp jų ir nuteistąjį V. V., kurie atsakingi už minėtą cigarečių įvežimą. VĮ Turto bankas nagrinėjamu atveju įgijo teisę reikalauti skolą solidariai atlyginti tik iš UAB (duomenys neskelbtini), bet ne iš kito skolininko – nuteistojo V. V., muitinė vis dar yra kreditorė ir jos, kaip civilinės ieškovės, reikalavimo teisė į žalos atlyginimą iš kitų muitinės skolininkų, tarp jų – nuteistojo V. V., išliko.
27. Jau aptartais byloje surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, jog neteisėtais nuteistojo V. V. veiksmais kontrabanda įvežant cigaretes į Lietuvos Respublikos teritoriją, gabenant jas Lietuvos Respublikos teritorija bei nesumokant už įvežtas prekes privalomų mokesčių, žala buvo padaryta valstybei, o ne konkrečiai jos institucijai. CPK 51 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą. Be kita ko, CPK 51 straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą. Tiek Muitinės departamentas, tiek teritorinės muitinės, tiek VĮ Turto bankas, vykdydami mokestinių nepriemokų išieškojimą, atstovauja Lietuvos Respublikos valstybei. Nusikaltimų padarymo metu galiojusioje Muitinės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog teritorinė muitinė – Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, organizuojanti ir užtikrinanti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento pavestų funkcijų vykdymą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1D373 yra nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonai priklauso Vilniaus apskrities, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės, taip pat Utenos apskrities Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino, Zarasų rajono savivaldybės, Alytaus apskrities, Druskininkų, Varėnos rajono savivaldybės. Vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktorius 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B666 nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė kontroliuoja muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių sumokėjimą, organizuoja ir vykdo mokestinių nepriemokų išieškojimą bei permokų grąžinimą. Kaip yra nustatyta šioje byloje, nusikaltimas buvo padarytas Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje, t. y. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) kelio posto, kai neteisėtu būdu akcizais apmokestinamos prekės buvo gabenamos per (duomenys neskelbtini) kelio postą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinį pateikė tinkamas subjektas – Vilniaus teritorinė muitinė, kuri, vykdydama mokestinių nepriemokų išieškojimą, atstovauja Lietuvos Respublikos valstybei ir išieškotos sumos gavėju vis tiek išliks muitinė.
28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl V. V. 2009 m. birželio 16 d. vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe – šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdyto cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis „Jin Ling“ neteisėto įvežimo į Europos Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei muitinei buvo padaryta 452 355,26 Eur žala negautų pajamų forma ir tarp civilinei ieškovei padarytos žalos ir neteisėtų nuteistojo V. V. veiksmų yra priežastinis ryšys, t. y. žalingi padariniai civilinei ieškovei nebūtų atsiradę, jeigu nuteistasis nebūtų elgęsi neteisėtai. Todėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės nuteistajam V. V. pareikštas bei apeliacinės instancijos teisme patikslintas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, t. y. iš nuteistojo V. V. civilinės ieškovės naudai priteistinas 452 355,26 Eur turtinės žalos atlyginimas. Dėl to šioje dalyje keičiamas skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendis (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys ir priimti naują sprendimą, kuriuo iš nuteistojo V. V. priteisti Vilniaus teritorinės muitinės naudai 452 355,26 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 26 ct) turtinei žalai atlyginti.
Teisėjai Evaldas Gražys
Jūratė Jakubonienė
Aiva Survilienė