Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-1076/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40903-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N u o S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
nuteistajam D. K., jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Inesos Antanauskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:
pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji L. L.) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji S. T.) laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant švelnesnes, ir D. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, priteistas iš D. K. nukentėjusiosioms neturtinės žalos atlyginimas – L. L. 1 500 Eur, S. T. 700 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms S. T. – 212,94 Eur, L. L. – 540 Eur, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš D. K. valstybei.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. K. nuteistas už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį ir pasikėsino išnaudoti vaiką pornografijai:
1.1. 2020 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 16 val., D. K. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) I. K. viešosios bibliotekos (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis išmaniuoju įrenginiu – bibliotekos kompiuteriu, per bibliotekos viešą interneto prieigą prisijungęs ir naudodamasis socialiniame tinklalapyje www.facebook.com savo sukurta paskyra, pavadinta „D. M.“ (ID Nr. (duomenys neskelbtini)), elektroninėje erdvėje per žinučių rašymo programėlę „Messenger“ susirašinėdamas su mažamete L. L., gim. (duomenys neskelbtini), turinčia www.facebook.com paskyrą „L. L.“, prisistatė jai nepilnamete mergaite ir taip klaidindamas L. L. dėl savo amžiaus, lyties, bendravimo interesų ir tikslų, tikrai žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus bei piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, rašė jai nepadoraus turinio žinutes lytiškumo, lytinio gyvenimo temomis, siūlė jai susitikti ir lytiškai santykiauti, susirašinėjimo metu įkalbinėjo mažametę L. L. fotografuoti savo nuogą kūną ir lytinius organus ir prašė atsiųsti jam, kaip socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyros „D. M.“ vartotojui, pornografinio pobūdžio nuotraukų, kuriose mažametė demonstruotų savo nuogą kūną ir lytinius organus, tačiau, kadangi L. L. nusiuntė jam ne savo, o kito asmens nuogo kūno nuotrauką, ši nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo D. K. valios nepriklausančių aplinkybių.
1.2. Tokiu būdu D. K., pažeisdamas mažametės L. L. seksualinį neliečiamumą, atliko tvirkinamuosius veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, jaunesniam negu šešiolikos metų amžiaus asmeniui – L. L. ir pasikėsino išnaudoti vaiką – L. L. pornografinei produkcijai gaminti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
2. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 11 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susitikęs ir bendraudamas su nepilnamete S. T., gim. (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus bei piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, su ja kalbėjo lytiškumo ir lytinio gyvenimo temomis, įkalbinėjo susitikinėti ir laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 16 d., būdamas kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, per interneto puslapį http://www.smsrun.com/, naudodamasis SMS internetu – „smsrun.com“ paslauga (nemokamai galima siųsti SMS žinutes internetu), iš savo asmeninio mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi 3 S“ nepilnametei S. T. rašė nepadoraus turinio SMS žinutes lytiškumo ir lytinio gyvenimo temomis, siūlė jai susitikinėti pas jį namuose ir lytiškai santykiauti. Tokiu būdu D. K., pažeisdamas nepilnametės S. T. seksualinį neliečiamumą, atliko tvirkinamuosius veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, jaunesniam negu šešiolikos metų amžiaus asmeniui – S. T..
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Inesa Antanauskienė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendį dalyje dėl D. K. paskirtos bausmės: D. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant švelnesnes, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir D. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti D. K. laikino sulaikymo bei suėmimo laiką. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę ir padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei už šią nusikalstamą veiką parinko neteisingą bausmės rūšį ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, o tuo pačiu ir per švelnią subendrintą bausmę.
3.2. Prokurorė skunde cituoja pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis nuteistajam D. K. skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Prokurorės nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmės rūšį. Į teismo išvardintas aplinkybes gali būti atsižvelgta nustatant BK 162 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo, bausmės dydį (tame tarpe ir mažesnį numatytas bausmės vidurkis). Nesant išimtinių aplinkybių, rodančių daug mažesnį nuteistojo ir jo padarytos veikos pavojingumą, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad net BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra aiškiai per didelis ir D. K. atžvilgiu reikėtų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei skirti kitą – ženkliai švelnesnę bausmės rūšį. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aiškiai per švelni bausmė už D. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, turėjo reikšmės ir subendrintos galutinės aiškiai per švelnios bausmės paskyrimui, kas neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties.
3.3. D. K. anksčiau buvo teistas, t. y. jis 2016 metais už seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš nepilnamečius asmenis bei už nusikaltimus nuosavybei teistas tris kartus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už analogišką seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš du jaunesnius nei 16 metų asmenis. Nors šie jo teistumai yra išnykę, tačiau sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, ši aplinkybė yra svarbi ir leidžia manyti, jog D. K. ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra padidinto pavojingumo, nes jis nerodo jokių pastangų keistis. Priešingai, jis sistemingai nepaiso valstybės nustatytų draudimų, o jo vykdomos nusikalstamos veikos nukreiptos į vienus labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių – mažamečio, nepilnamečio seksualinį neliečiamumą, vaiko saugumą nuo seksualinio išnaudojimo, visuomenės dorovę. Taip pat D. K. daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už įvairaus pobūdžio tyčinių administracinių nusižengimų padarymą, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, o tai rodo, jog jis linkęs pažeidinėti nustatytas taisykles bei daryti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus. Be to, D. K. įsidarbino tik pradėjus ir atliekant ikiteisminį tyrimą.
3.4. Pažymima, kad nors nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau sunkesnių pasekmių dėl nusikalstamų D. K. veiksmų prieš mažametę nukentėjusiąją L. L. neatsirado ne dėl nuteistojo mažesnio pavojingumo, o dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų. Be to, D. K. nusikalstami veiksmai padarė žalą nukentėjusiajai L. L. – ji patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nerimą, pažeminimą, baimę. Skunde pažymima, kad D. K. nėra atlyginęs ar pradėjęs atlyginti nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių dėl joms padarytos neturtinės žalos. Visa tai rodo, kad D. K. iš ankstesnio teistumo jokių išvadų nepadarė, toliau vykdo analogiškas nusikalstamas veikas ir jo pavojingumas yra didesnis nei nurodytas skundžiamame nuosprendyje, todėl nėra pagrindų taikyti jam švelnesnę bausmę, nei numato baudžiamasis įstatymas. Dėl to nuteistajam skirtina jo asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą atitinkanti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 162 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
3.5. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji L. L.), padarytos bendra tyčia, tuo pačiu metu ir sudaro idealiąją nusikaltimų sudėtį, todėl už šias veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Ši subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su bausme paskirta pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji S. T.; BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Inesos Antanauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam D. K. už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, skundžiamas nuosprendis keičiamas, ir D. K. skiriama nauja bausmė.
6. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
7. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).
8. Nuteistasis D. K. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą BK 162 straipsnio 1 dalyje, kuri, kaip vienintelę sankciją, numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, tad yra priskirtinas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 57 straipsnį bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.
9. Pirmosios instancijos teismas kaip aplinkybes, pagrindžiančias BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, nurodė, kad D. K. nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, byloje nėra duomenų apie padarytą žalą nukentėjusiosios sveikatai. Be to, nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino nusikaltęs, duodamas nuoširdžius parodymus padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. nėra teistas, dirba. Jam diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas.
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. K. pateikė duomenis, kad nuo 2021 m. balandžio 24 d. iki gegužės 26 d. buvo stacionariai gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos filiale, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. dirbo minėtoje įmonėje transporto priemonių valytoju, kurioje nuteistasis apibūdinamas kaip drausmingas, tačiau dėl sveikatos problemų savarankiškai negalintis dirbti darbuotojas. Taip pat nuteistasis pateikė medicinos dokumentus, kad jo tėvas G. K. serga plaučių ir antinksčių vėžiu bei darbingumo lygio pažymą, jog G. K. yra netekęs 65 proc. darbingumo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis taip pat nurodė, kad jo elgesys pasikeitė, kad turi draugę.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas kai kuriuos aukščiau išvardintus duomenis vertino neišsamiai, be to, į kai kurias kitas bylos aplinkybes neatsižvelgė. Tai, kad D. K. nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, savaime mažina veikos pavojingumą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad veika nebuvo baigta tik dėl to, kad pati nukentėjusioji L. L., kuriai veikos padarymo metu buvo 11 metų, jam neatsiuntė nuteistojo prašomų intymių nuotraukų. Be to, nors teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiajai L. L. padarytą žalą sveikatai, tačiau, kita vertus, byloje nėra ginčo, kad nukentėjusioji patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus: stresą, gėdą ir baimę; taip pat parodė bijojusi, kad nuteistasis, pagal „facebook“ socialinio tinklo nuotrauką nustatęs apytikrę nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, gali ją surasti. Nors pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėjas argumentavo, kad kai kurių įvykio padarinių, kaip nukentėjusiosios susirašinėjimo su nuteistuoju išviešinimas klasėje, būtų buvę galima išvengti, kolegija atkreipia dėmesį, kad atitinkami elgesio lūkesčiai vienuolikos metų vaikui yra aiškiai dideli. Vertinant veikos pavojingumą atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis ne tik susirašinėjo su nukentėjusiąja, bet ir siūlė jai susitikti. Papildomai pastebėtina, kad nuteistojo poelgis nebuvo spontaniško, pavienio pobūdžio: nepraėjus keturiems mėnesiams nuo šio nusikaltimo padarymo nuteistasis D. K. jau atliko tvirkinamuosius veiksmus nepilnametės nukentėjusiosios S. T. atžvilgiu. Be to, nors D. K. teistumas yra išnykęs, vertinant jo asmenybę kolegija negali neatsižvelgti į tai, kad jis 2016 m. liepos 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad atliko tvirkinamuosius veiksmus dviejų mažamečių mergaičių atžvilgiu. Papildomai pastebėtina, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 87-91), kas rodo jo nuostatas nesilaikyti įstatymais nustatytos ir visuomenėje priimtinos tvarkos. Duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, kaip ir apie tai, kad nuteistasis nepaisant riboto darbingumo būtų dėjęs bent kokias pastangas atlyginti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.
12. Bylos duomenimis nuteistajam D. K. taip pat yra nustatytas mišrus elgesio sutrikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu į šią aplinkybę skiriant bausmę atsižvelgtina, tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ji nepagrindžia. Kaip matyti iš 2021 m. balandžio 29 – birželio 15 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-88/2021 (t. 4, b. l. 158-166), D. K. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą ir juos valdyti, taip pat gali dalyvauti procese. Ekspertizės akte analizuojamas nuteistojo nukentėjusiosioms siųstų žinučių turinys rodo, kad jis gerai suvokė savo siūlymų prasmę bei teisines pasekmes („Nenoriu atimti tau nekaltybės tikrai dar <...> Žinau, kad man negalima su tavim faktas“). Be to, tiriamojo elgesys gynybiškas: „siekia pabloginti savo rezultatus, <...> neatviras, siekia paslėpti konfliktus, antisocialias tendencijas, nuostatų nekonformiškumą“ (t. 4, b. l. 165). Taigi teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti ekspertizės akto išvadomis, kad nepaisant mišraus elgesio sutrikimo D. K. galėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti.
13. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų – tiek nuteistajam palankių, tiek nepalankių – bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė D. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir jam paskyrė mažesnę, t. y. švelnesnės rūšies, negu numatyta sankcijoje, bausmę. Nuteistajam yra skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau, kitaip negu prašoma prokurorės skunde, artimesnė minimaliam dydžiui: nors D. K. nusikaltimas buvo neabejotinai pavojingas ir sukėlė nukentėjusiajai stiprius neigiamus išgyvenimus, tačiau, kita vertus, užtruko pakankamai trumpą laiko tarpą ir nebuvo baigtas. Nuteistasis pripažino savo kaltę, viso proceso metu bendradarbiavo atskleisdamas nusikalstamas veikas. Be to, D. K. teistumas yra išnykęs. Atsižvelgtina ir į jau minėtą aplinkybę, kad nuteistajam nustatytas mišraus elgesio sutrikimas. Nors jis galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad D. K. augo disfunkcinėje šeimoje, keistas elgesys buvo pastebėtas jau nuo mažametystės (t. 4, b. l. 161-162). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
14. Teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį skirtina 1 metų bausmė sudaro idealiąją sutaptį su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį tame pačiame epizode paskirta bausme, todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Ši bausmė savo ruožtu subendrintina su pirmosios instancijos teismo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme pagal BK 153 straipsnio 1 dalį epizode dėl nukentėjusiosios S. T.. Pagal 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį laisvės atėmimo bausmės trukmė santykiu 1:2 prilygintina laisvės apribojimo bausmei, taigi šiame epizode sudaro 9 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, taikytinas dalinio sudėjimo būdas, prie griežčiausios bausmės paskiriant dalį švelnesnės bausmės, taigi prie 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėtini 6 mėnesiai. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
15. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo D. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 110,77 Eur.
16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).
17. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma suma yra santykinai nedidelė, be to, nuteistasis D. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje sutiko atlyginti išlaidas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti.
D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, D. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 162 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji L. L.) ir BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji S. T.) paskirtomis bausmėmis, ir D. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Išieškoti iš nuteistojo D. K. valstybės naudai 110,77 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 77 centus) už nuteistajam D. K. suteiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Nerijus Meilutis
Justas Namavičius
Linas Šiukšta