Civilinė byla Nr. e2-1683-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00500-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-1474-613/2018 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams L. K. J. ir V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pajamų už bendro turto nuomą priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti ieškovės G. M. turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais L. K. J. ir V. J.: 1) atsakovui L. K. J. priteisti 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas); 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo kiemo aikštelė); 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu (toliau – ir ginčo žemės sklypas); 2) atsakovui V. J. priteisti 1/8 dalį ginčo pastato, 1/8 dalį ginčo kiemo aikštelės; 1/8 dalį ginčo žemės sklypo; 3) ieškovei G. M. priteisti 125 000 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo L. K. J., už šiam atsakovui atitenkančias ieškovės nekilnojamojo turto dalis: 1/8 dalį ginčo pastato; 1/8 dalį ginčo kiemo aikštelės ir 1/8 dalį ginčo žemės sklypo; 4) ieškovei priteisti 125 000 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo V. J., už šiam atsakovui atitenkančias ieškovės nekilnojamojo turto dalis: 1/8 dalį ginčo pastato; 1/8 dalį ginčo kiemo aikštelės; 1/8 dalį ginčo žemės sklypo; 5) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 63 840 Eur turto nuomos pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d; priteisti ieškovei iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė taip pat prašė išduoti jai bei jos atstovui advokatui N. K. liudijimą, suteikiantį teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir gauti L. K. J. bei V. J. 2017 metų metines pajamų deklaracijas; taip pat suteikiantį teisę kreiptis į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyrių ir gauti atsakovų pateiktas Vietinės rinkliavos už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra deklaracijas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. už apgyvendinimo įstaigą, esančią adresu (duomenys neskelbtini); išduoti ieškovei liudijimą, suteikiantį teisę kreiptis į visus Lietuvoje veikiančius bankus ir gauti atsakovų banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą – 10 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

4.       Teismas pažymėjo, kad norint atidalinti pastatą – kavinę su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini), suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, turi būti išlaikyta teisės aktuose nustatyta tvarka, pagal kurią formuojami nauji atskiri turtiniai vienetai. Statybos techninio reglamento STR 1.05:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808, 36.4 punkte nustatyta, kad dėl naujų nekilnojamojo turto objektų, formuojamų patalpų padalijimu, atidalijimu ir kitais būdais, turi būti ruošiami planai su eksplikacijomis, kuriuose turi būti nurodomi šių objektų ribos, techniniai rodikliai, paslaugų tiekimo apskaitos prietaisų išdėstymas. Taigi, teismo vertimu, privalu pateikti atidalijimo projektą, kurio ieškovė, teikdama ieškinį dėl namo atidalijimo, teismui nepateikė. Teismas konstatavo, kad nesant byloje pateikto turto atidalijimo plano, teismas negalės tinkamai išnagrinėti civilinės bylos, nes nebus galimybės nustatyti, ar teikiamą atidalijimo variantą bus įmanoma įgyvendinti techniškai.

5.       Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors ieškovė prašo išduoti liudijimus įrodymams gauti, nei iš ieškinio turinio, nei iš kartu su ieškiniu pateikiamų priedų nenustatyta, jog ieškovė bandė pati gauti prašomus įrodymus, tačiau jai buvo atsisakyta juos pateikti, t. y. ieškovė nenurodė objektyvių negalėjimo gauti įrodymus priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus, kad ieškovė bandė gauti (išreikalauti) prašomus įrodymus ir juos išduoti buvo atsisakyta ar sutrukdyta.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė G. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

6.1.                      Teismo įpareigojimas pateikti pastato atidalijimo planą su eksplikacijomis yra nepagrįstas. Ieškovė neprašo atidalinti pastato natūra, o prašo atidalinti jos pastato ir kito turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant ieškovei kompensaciją pinigais, kurios vertė yra lygi jos turto daliai. Pagal ieškovės ieškinio reikalavimus nebus formuojami jokie nauji nekilnojamojo turto objektai, kaip kad nurodo teismas nutartyje, todėl minėtas planas nėra reikalingas. Tokio plano rengimas būtų netikslingas, nes ieškovė nenori turto atsidalinti natūra, o siekia pasitraukti iš bendrosios dalinės nuosavybės, gaunant kompensaciją pinigais. Neaišku, kaip toks planas turėtų būti rengiamas, ieškovei nenorint turto atsidalinti natūra. Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė tiesiog pasitrauks iš dalinės nuosavybės, o jos dalis atiteks atsakovams, kurie ir toliau liks turto bendraturčiais, t. y. joks naujas nekilnojamojo turto objektas formuojamas nebus.

6.2.                      Dėl sugriežtėjusio duomenų apsaugos reglamentavimo valstybinės institucijos ir tretieji asmenys nebeteikia be teismo įpareigojimo duomenų apie tuos asmenis, kurių advokatas neatstovauja, nes bijo baudų, gresiančių už neteisėtą asmens duomenų atskleidimą. Taigi, ieškovė neturėjo tikslo teikti valstybinėms institucijoms ir tretiesiems asmenims prašymų dėl įrodymų pateikimo, nes jų vis tiek nebūtų gavusi. Kita vertus, šių įrodymų nebuvimas negalėjo būti laikomas ieškovės ieškinio trūkumu, nes procesinio pobūdžio prašymai dėl įrodymų išreikalavimo turėjo būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 4 dalį netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas takyti šio straipsnio 2 dalį, t. y. nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą. Įrodymų, kad ieškovė pati siekė gauti įrodymus dėl dokumentų, kuriems išreikalauti prašo išduoti teismo liudijimą, nepateikimas nesudarė kliūčių tolesnei proceso eigai, nes ir be teismo nurodytų įrodymų galima nustatyti ginčo esmę. Šiuos įrodymus ieškovė galėjo pateikti parengiamojo posėdžio metu, todėl teismas negalėjo nustatyti tokio ieškinio trūkumo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti G. M. ieškinio trūkumai ir suteiktas terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9.       CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.

10.       Nors įstatyme nėra detaliau apibrėžta, kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento, be kita ko ieškinio, trūkumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, ir kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į konkretaus pareikšto ieškinio turinį, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas, nes šio instituto paskirtis yra nesuvaržyti asmens teisės į teisminę gynybą ir ją apsaugoti, todėl taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

12.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

13.       Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovė siekia pasitraukti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne atsidalijant jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį natūra, bet gaunant kompensaciją pinigais už jos dalį, nuosavybės teisė į kurią teismo sprendimu būtų perduota kitiems objekto bendraturčiams. Taigi, kaip visiškai pagrįstai atskirajame skunde akcentuoja apeliantė, šiuo atveju nėra siekiama suformuoti naujus atskirus nekilnojamojo turto objektus, kurie priklausytų ieškovei ir atsakovams asmeninės nuosavybės teise, todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytas teisinis reguliavimas, susijęs su naujų nekilnojamojo turto objektų, formuojamų atidalijimo būdu, sukūrimu, nėra aktualus nagrinėjamai bylai, inter alia, nėra aktualus ir teismo akcentuotas reikalavimas paruošti planą su eksplikacijomis, kuriuose būtų nurodomos naujų nekilnojamojo turto objektų ribos, techniniai rodikliai, paslaugų tiekimo apskaitos prietaisų išdėstymas, nes toks planas būtinas tuo atveju, kai siekiama atsidalinti turtą natūra.

14.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog turto padalijamas natūra taikomas prioritetine tvarka tuo atveju, kai nesutariama dėl atidalijimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teisės norma negali būti interpretuojama, kaip imperatyvus reikalavimas visais atvejais visų pirma priverstinai taikyti turto atidalijimą natūra (formuojant naujus turto objektus), t. y. ši norma nesudaro teisėto pagrindo versti bendraturčius pasidalinti turtą natūra (ar įvertinti turto pasidalijimo natūra galimybes), net jeigu visi bendrosios dalinės nuosavybės savininkai sutinka su piniginės kompensacijos išmokėjimu. Dėl šios priežasties ieškinio priėmimo stadijoje, kai ieškovas nesiekia turto atidalijimo natūra ir ginčo dėl turto atidalijimo būdo dar nėra (nes nėra pateikti atsiliepimai į ieškinį ir atsakovai dar nėra išreiškę savo pozicijos šiuo klausimu), negalimas išankstinis teismo reikalavimas pateikti pirmiau minėtą planą su eksplikacijomis, o tokio plano su ieškiniu nepateikimas negali būti laikomas ieškinio trūkumu CPK 115 straipsnio 2 dalies prasme, nes, skirtingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas nutartyje, šioje stadijoje teismas dar negali daryti išvados, jog jis negalės tinkamai išnagrinėti civilinės bylos, nenustatęs, ar įmanoma techniškai įgyvendinti turto padalijimą natūra. 

15.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškinio trūkumu įvardijo ir aplinkybę, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pati bandė gauti prašomus išreikalauti įrodymus, tačiau jai buvo atsisakyta juos pateikti. Įrodymų, kad ieškovė pati siekė gauti dokumentus (įrodymus), kuriems išreikalauti prašo išduoti teismo liudijimą, nepateikimas nesudaro esminių kliūčių civiliniam procesui pradėti, nes šių duomenų nepateikimas kartu su ieškiniu netrukdo nei teismui, nei atsakovams šiuo konkrečiu atveju nustatyti ieškovės reikalavimus, jų pagrindą ir ribas, o trūkstami įrodymai ir paaiškinimai dėl priežasčių, kodėl ieškovė negali gauti prašomų išreikalauti dokumentų pati, gali būti pateikiami vėlesniuose proceso etapuose, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 226 straipsnis).

16.       Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškinęs CK 4.80 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai taikęs CPK 115 straipsnio 2 dalį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina ir klausimas dėl G. M. ieškinio priėmimo (CPK 137 straipsnis) perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti G. M. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                 Rasa Gudžiūnienė