ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Radviliškis“ ieškinį atsakovui J. V. Ž. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Radviliškis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. V. Ž. 145,45 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje, 60,00 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, 121,00 Eur už advokato atstovavimą teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu  ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovo J. V. Ž. ieškovei UAB „Mano Būstas Radviliškis“: 145,45 Eur skolą; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (145,45 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį; 2,64 Eur išlaidas už Nekilnojamo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje; 1,81 Eur išlaidas už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60,00 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, surašant ieškinį; 121,00 Eur išlaidas už advokato atstovavimą teisme. Teismas priteisė iš atsakovo J. V. Ž. 14,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

3.       Teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovui kas mėnesį pateikia sąskaitas už suteiktas administravimo, namo eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Mokėtinos sumos paskaičiuotos proporcingai atsakovo nuosavybės teise valdomo turto daliai – 37,08 m2. Atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ieškovei už jos suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas neatsiskaitė. Šiai dienai likusi skolos dalis sudaro 145,45 Eur. Suteiktos paslaugos, skaičiavimo tvarka ir įkainiai detaliai nurodyti sąskaitose.

4.       Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ar apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą. Duomenų, kad įsiskolinimas būtų sumokėtas, byloje nėra ir atsakovas taip pat nepateikė.

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovui, kaip buto savininkui, buvo siunčiamos sąskaitos, kuriose nurodoma prisijungimo informacija prie elektroninės erdvės, kurioje taip pat galima susipažinti su teikiamomis paslaugomis, jam išrašytomis sąskaitomis už paslaugas, kaupiamųjų lėšų ataskaita, tikslinių lėšų likučiais ir kt., pateikiami prisijungimo duomenys. Atsakovas nurodė, kad sutartis dėl namo nuotekų tvarkymo buvo sudaryta su kita įmone – AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialu „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“, tačiau nepateikė įrodymų, kad minėta sutartis yra galiojanti, taip pat nepateikė duomenų, kad jis moka mokesčius už nuotekų šalinimą kitai įmonei.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės renkami namo administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokesčiai yra pagrįsti sutartimi, renkami atliekant oficialią jų apskaitą, klausimų dėl jų teisėtumo atsakovas nekelia, todėl šie mokesčiai yra privalomi butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui. Atsakovo argumentai nepaneigia jam tenkančios prievolės tinkamai atsiskaityti su daugiabutį pastatą administruojančia įmone.

7.       Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas ieškovei nesumokėjo. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo 145,45 Eur mokesčių, tenkančių jo buto daliai, namo administravimo, eksploatacinėms išlaidoms ir už komunalines paslaugas.

8.       Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos atlyginti išlaidos advokatų pagalbai apmokėti buvo būtinos, ieškovės procesinis elgesys tinkamas. Šios išlaidos yra realios, jas patvirtina pateikti apmokėjimo dokumentai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas J. V. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Mano Būstas Radviliškis“ ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui J. V. Ž. iš ieškovės UAB „Mano Būstas Radviliškis“ visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jas teisiškai įvertino, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 12 punkte nurodė, kad ieškovės renkami namo administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokesčiai yra pagrįsti sutartimi, renkami atliekant oficialią jų apskaitą, klausimų dėl jų teisėtumo atsakovas nekelia. Tačiau byloje nėra jokios sutarties, kurios pagrindu išvardinti mokesčiai yra apskaičiuojami. Nors teismas akcentuoja, kad nurodyti mokesčiai yra privalomi visiems bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovui, tačiau ginčijamą mokestį moka tik trys butų savininkai iš šešių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, dėl ko ieškovė atleido kitų butų savininkus nuo ginčijamo mokesčio mokėjimo, tačiau šios išimties netaikė atsakovui.

9.2.                      Sprendime nepagrįstai teigiama, jog atsiliepime nurodyta, kad bute iki 2020 m. žiemos gyveno kitas asmuo, apie ieškovės teikiamas paslaugas, jų teikimo įkainius, paslaugų apimtis jam nėra žinoma. Pažymėtina, kad atsakovas yra senyvo amžiaus ir galėjo suklysti dėl laikotarpio, kada gyveno nuomininkas, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovo bute tretieji asmenys negyveno.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kada bendraturtis gali atsisakyti mokėti išvardintus mokesčius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar atsakovas atitinka nurodytas sąlygas, kad galėtų atsisakyti mokėti ginčo mokestį, todėl priimtas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

9.4.                      Iš apeliaciniame skunde nurodyto reglamentavimo matyti, kad mokestis už nuotekas skaičiuojamas ne proporcingai pagal savininko turimo nekilnojamo turto dydį, o pagal geriamo vandens sunaudojimą, nes daugiabučiuose nuotekų apskaitos pritaisai neįrengiami. Ieškovės pateikti skaičiavimai už nuotekas prieštarauja įstatymui, todėl yra neteisėti ir negalėjo būti priteisti iš atsakovo.

9.5.                      Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 37 straipsnyje numatytas vartotojų ar abonentų ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ginčų sprendimas ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu ir pasiūlyti ieškovei išnaudoti išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mano Būstas Radviliškis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad mokėjimai už suteiktas duobėje susikaupusių nuotekų ištraukimo paslaugas yra išskirstomi trims butams viename name, ir trims kitame name, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pusiau lygiomis dalimis. Kai gyventojai informuodavo, kad duobė pilna ir ją reikia ištraukti, tuomet paslaugą ieškovė užsakydavo atlikti AB ,,Radviliškio vandenys‘‘, kuri ir atlikdavo duobės ištraukimą.

10.2.                      Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu yra nurodęs, kad butas yra kartais nuomojamas kitų asmenų. Byloje pateiktas buto nuomininko 2018-06-04 prašymas, kuriuo prašoma atlikti kanalizacijos išvalymo darbus, sutinkant už tai apmokėti (kaip ir kitų butų atitinkami analogiški prašymai dėl išvalymo). Šie duomenys patvirtina, jog duobės išvalymo paslauga yra būtina, kad namo gyventojai galėtų tinkamai naudotis jiems priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis.

10.3.                      Apeliaciniame skunde atsakovas daro daug nuorodų į Geriamojo vandens įstatymą, tačiau nepagrindžia, jog paminėto įstatymo nuostatos šiuo konkrečiu ginčo atveju yra taikomos. Tai, kad atsakovas netinkamai vertino faktines aplinkybes, patvirtina ir atsakovo byloje kartu su 2021-05-06 prašymu pateikta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kuri, kaip vėliau pripažino atsakovas, ginčo santykių nereglamentuoja.

10.4.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas niekada nekėlė klausimo, kad nėra laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tokie argumentai pateikti tik apeliaciniame skunde, kita vertus atsakovo nurodytas reglamentavimas skirtas vartotojo keliamiems ginčams, kurių ieškovės duomenimis ikiteisminių ginčų tvarka atsakovas niekada neinicijavo.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už suteiktas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Faktinės bylos aplinkybės

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui J. V. Ž. nuosavybės teise priklauso 37,08 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB ,,Mano Būstas Radviliškis‘‘, vadovaudamasi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 7 d. įsakymu „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. 14v“, teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo atsiskaityti už administratoriaus suteiktas paslaugas.

Dėl skolos priteisimo

14.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kada bendraturtis gali atsisakyti mokėti išvardintus mokesčius. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar atsakovas atitinka nurodytas sąlygas, kad galėtų atsisakyti mokėti ginčo mokestį, todėl priimtas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

15.       Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnis 1 dalis).

16.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

17.       Daugiabučio namo patalpų savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, vadovaudamasi 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo“. Į bylą pateiktas 2020-01-06 administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės skyrimo administruoti pratęsimo iki 2025-01-09. Ieškovė atsakovui kas mėnesį pateikia sąskaitas už suteiktas administravimo, namo eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Mokėtinos sumos paskaičiuotos proporcingai atsakovo nuosavybės teise valdomo turto daliai – 37,08 m2.

19.       Apeliantas teigia, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, jog atsiliepime nurodyta, kad bute iki 2020 m. žiemos gyveno kitas asmuo, apie ieškovės teikiamas paslaugas, jų teikimo įkainius, paslaugų apimtis jam nėra žinoma. Nurodo, kad atsakovas yra senyvo amžiaus ir galėjo suklysti dėl laikotarpio, kada gyveno nuomininkas, o pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovo bute tretieji asmenys negyveno. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu yra nurodęs, kad butas yra kartais nuomojamas kitiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo siunčiamos jam, kadangi jis yra buto savininkas. Sąskaitose nurodyta prisijungimo informacija prie elektroninės erdvės, kurioje taip pat galima susipažinti su teikiamomis paslaugomis, atsakovui išrašytomis sąskaitomis už paslaugas, kaupiamųjų lėšų ataskaita, tikslinių lėšų likučiais ir kt., pateikiami prisijungimo duomenys.  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turėjo informuoti ieškovę, kad bute gyvena kitas asmuo, taip pat nurodyti laikotarpius, kai bute niekas negyveno. Tačiau atsakovas nereiškė pretenzijų dėl gautų sąskaitų ir nenurodė ieškovei, kad tuo metu bute niekas negyveno.  

20.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimą motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka apelianto pozicijos, sprendime nėra aptarti absoliučiai visi apelianto pateikti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; ir kt.).

21.       Apeliantas teigia, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 37 straipsnyje numatyta vartotojų ar abonentų ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ginčų sprendimas ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu ir pasiūlyti ieškovei išnaudoti išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką. Pažymėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-484/2013, kt.). Šiuo atveju atsakovas pirmosios instancijos teisme nenurodė argumentų dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos nėra taikomos, kadangi nagrinėjamu atveju yra įrengta vietinė kanalizacija. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kokiu pagrindu yra išvaloma duobė (kanalizacija), t. y.: gyventojų prašymai atlikti kanalizacijos išvalymo darbus; atsakovo buto nuomininko 2018-06-04 prašymas atlikti kanalizacijos išvalymo darbus, sutinkant už tai apmokėti. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog duobės išvalymo paslauga yra būtina, kad namo gyventojai galėtų tinkamai naudotis jiems priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Kadangi kanalizacijos duobė yra bendra namo gyventojams, už jos išvalymą turi mokėti visi bendrasavininkai (CK 4.82 straipsnis). 

23.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kaip jau buvo minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog keisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). 

26.       Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti patirtas 242,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos ieškovei priteistino iš atsakovo.          

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. V. Ž. ieškovei UAB „Mano Būstas Radviliškis“ 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.