Baudžiamoji byla Nr. 2K-284-976/2019                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00020-2016-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.1.12.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, V. L. ir jo gynėjui advokatui Zigmui Pečiuliui, asmeniui, kuriam byla nutraukta, R. T. ir jos gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, asmens, kuriam byla nutraukta, V. M. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Svajūno Kuizino kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu V. L., R. T. ir V. M. buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 229 straipsnį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę, nuteistiesiems paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jiems atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistuosius neišvykti už jų gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla R. T., V. L. ir V. M. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, V. L. ir R. T., kuriems byla nutraukta, ir gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       V. L. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VĮ „L.“ (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. Į-46 paskirtas projekto „Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ statinio statybos techniniu prižiūrėtoju – ir turėdamas administracinius įgalinimus, vykdydamas Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio statinio, esančio Maironio g. 2A, Tytuvėnuose, Kelmės r., statybos techninę priežiūrą, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas: pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, ir pagal Statybos reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 7 skyriaus 33.9 punktą privalėdamas per visą statinio statybos laiką tikrinti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, bei pagal 33.10 punktą sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, privalėdamas kreiptis į statytoją (užsakovą), o jam pavedus – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, 2010 m. kovo 29–31 d. neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P). Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ dalies „Šildymas-vėdinimas“ reikalavimus, t. y. nepatikrino statybos metu sumontuotų kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, nenustatė, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos darbų sąlygų ir negali būti realizuojami, ir nesikreipė į statytoją arba, jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektų sprendinių koregavimo, t. y. statybos rangovei UAB „G.“ įrengus kietojo kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 pažeidžiant Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/kub. m ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 ?C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 ?C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 punkto reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm), 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitus kamino konstrukcijas (sumontuojant su išlinkimu, metalinius dūmtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) vienuolyno pastato palėpėje, dėl to jų eksploatavimo metu, aukštai temperatūrai veikiant metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio 25–26 d. naktį Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno pastatas ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pastatas, priklausantys Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai, ir sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų, tarp kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“, ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą, – iš Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno paimti eksponatai: antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“ (iš viso septynios dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių drabužių komplekto dalys – arnotai, 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės, 2 vnt. (iš viso dvi dalys), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai: Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, iš viso gaisro metu padaryta didelė – ne mažiau kaip 1 862 296 Eur žala Lietuvos valstybei bei Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai ir sunaikintos bei sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.

2.       R. T. buvo nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdama UAB K. projektų vadove ir direktoriaus įsakymu Nr. V-32A būdama paskirta objekto „Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove bei projekto vykdymo priežiūros vadove ir turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. rengdama projektą, privalėdama pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ įgyvendinti esminį statinio reikalavimą „Gairinė sauga“ ir vykdydama Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio statinio, Maironio g. 2A, Tytuvėnuose, Kelmės r., projekto vykdymo priežiūrą pagal STR 1.09.04:2007 Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašo VII skyriaus 24.4 ir 24.6 punktų reikalavimus, privalėdama tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą, į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimams ištaisyti, netinkamai atliko savo pareigas, t. y., rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiūrą pagal projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P). Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms, Maironio g. 2A, Tytuvėnai, Kelmės r., Šiaulių apskritis“ dalį „Šildymas-vėdinimas“, netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimą „Gaisrinė sauga“, nes rengdama projektus nepateikė reikalavimų kietojo kuro įrenginių dūmtraukiams, kaip nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“, kuriuo patvirtintos Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST 8860237.02:1998, – nenurodė saugių atstumų nuo kietojo kuro įrenginių dūmtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kietojo kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo tvarkos ir pan., darbo projekto „Šildymas-vėdinimas“ aprašomojoje dalyje nenurodė gaisrinės saugos reikalavimų, t. y. taip pat nepateikė saugių atstumų nuo kietojo kuro įrenginių dūmtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kietojo kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo reikalavimų, projekto vykdymo priežiūros metu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P). Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ dalies „Šildymas-vėdinimas“ reikalavimus, statybos rangovei UAB „G.“ 2010 m. kovo 29–31 d. įrengus dūmtraukį pažeidžiant Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/kub. m ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 ?C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 ?C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm), 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus. Taip pakeitus kamino konstrukcijas vienuolyno pastato palėpėje, R. T. nepatikrino statybos metu sumontuotų kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, kurie buvo įrengti vienuolyno pastato palėpėje ir sumontuoti su išlinkimu, metalinius dūmtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ir neįrašė į statybos darbų žurnalą šių atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendinių, t. y. kad kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo metaliniai dūmtraukiai, įrengti vienuolyno pastato palėpėje sumontuojant juos su išlinkimu ir pravalymo durelėmis išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ne pagal 2011 m. darbo projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P). Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ dalies „Šildymas-vėdinimas“ statinio projekto nustatytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad dūmtraukiai privalo būti įrengti vertikalūs (be išlenkimų), nepateikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams ištaisyti, nepažymėjo dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikė šių pakeitimų 2011 m. lapkričio 28 d. surašant statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-2403-(19.34). Dėl to jų eksploatavimo metu, aukštai temperatūrai veikiant metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio 25–26 d. naktį Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno pastatas ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pastatas, priklausantys Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai, ir sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų, tarp kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“, ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą: iš Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno paimti eksponatai – antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“ (iš viso septynios dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių drabužių komplekto dalys – arnotai, 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės, 2 vnt. (iš viso dvi dalys), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai: Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, iš viso gaisro metu padaryta didelė – ne mažiau kaip 1 862 296 Eur žala Lietuvos valstybei ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.

3.       V. M. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas privačioje įmonėje UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) statybų vadovu ir turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu bei administracinius įgalinimus, bendrovės vadovo įsakymu būdamas paskirtas statybų rangovės UAB „G.“ Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio statinio Maironio g. 2A, Tytuvėnuose, Kelmės r., statybos vadovu ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ XIV skyriaus 59.12 punktą privalėdamas nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai būtų atliekami kokybiškai pagal statinio projektą, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, t. y., pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktą rangovui privalant vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimo, statybos metu nesilaikė darbo projekto „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P)“ dalies „Šildymas-vėdinimas“ reikalavimų – 2010 m. kovo 29–31 d. įrengė kietojo kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 ne pagal projektą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“ patvirtintų Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998: 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/kub. m ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 ?C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 ?C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas); 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 punkto reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm); 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus); 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitė kamino konstrukcijas (sumontuojant su išlinkimu, metalinius dūmtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) vienuolyno pastato palėpėje. Dėl to jų eksploatavimo metu, aukštai temperatūrai veikiant metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio 25–26 d. naktį Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno pastatas ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pastatas, priklausantys Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai, ir sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų, tarp kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“, ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą: iš Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno paimti eksponatai – antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“ (iš viso septynios dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių drabužių komplekto dalys – arnotai, 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės, 2 vnt. (iš viso dvi dalys), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai: Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, iš viso gaisro metu padaryta didelė – ne mažiau kaip 1 862 296 Eur žala Lietuvos valstybei ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė 

4.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų R. T., V. L. ir V. M. apeliacinius skundus, panaikino 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. T., V. L. ir V. M. nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismo sprendimas grindžiamas tokiais motyvais: nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Teismas nurodė, kad nelogiška teigti, jog R. T., kaip projekto vadovė, V. L., kaip statinio statybos techninis prižiūrėtojas, ir V. M., kaip statybos vadovas, būtų norėję, kad dėl jų veikimo ar neveikimo kiltų pasekmės – įvyktų gaisras, kurio metu būtų padaryta didelė žala, sunaikintos ir sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės; taip pat konstatavo, kad inkriminuoti nusikaltimai negali būti laikomi trunkamaisiais – visi R. T., V. L. ir V. M. veiksmai buvo baigti 2010 m. kovo 29–31 d. įrengus dūmtraukį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nagrinėjamoje byloje turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo 31 d., remiantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, taikant BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d. ir galiojusi iki 2010 m. birželio 28 d. imtinai), pagal kurį už neatsargaus arba nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas buvo penkeri metai.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Svajūnas Kuizinas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį. Kasaciniame skunde nurodoma:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą R. T., V. L. ir V. M. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui priimtas esmingai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, neteisingai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą. Senaties terminai BK 95 straipsnio prasme pradedami skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos pabaigos, t. y. kai veikoje yra baigtinio nusikaltimo ar parengtinės nusikalstamos veikos sudėtis. Esant materialiosioms sudėtims, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo kaltininkui inkriminuotų padarinių atsiradimo dienos.

5.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinama taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos. Po oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (2016 m. birželio 27 d.) neturi būti vadovaujamasi ankstesniais bendrosios kompetencijos teismų precedentais dėl bylos nutraukimo teisme suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kurie buvo suformuoti iki šiuo nutarimu pripažįstant minėtas BPK 235, 254 ir 327 straipsnių nuostatas šiuo klausimu prieštaraujančiomis Konstitucijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016). Nauja teismų praktika yra nurodyta kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-511/2018, 2K-7-693/2018, 2K-374-677/2016.

5.3. Pagal BPK 303 straipsnio 4 dalį teismas taip pat nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (2017 m. lapkričio 28 d. redakcija nuo 2017 m. gruodžio 5 d.). Ši nuostata kartu su BPK 305 straipsnio 4 dalimi, nustatančia reikalavimus nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai, reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas nuosprendyje turi nurodyti įrodymus, kuriais remdamasis daro išvadas, o jei įrodymai yra prieštaringi – jų vertinimo motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 303 straipsnio 4 dalies reikalavimas nustatyti, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo kaltinamas pagrįstai, kartu su BPK 305 straipsnio 4 dalies reikalavimu nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimą reiškia, kad teismas turi motyvuoti baudžiamojo įstatymo taikymą. Taigi bylos nutraukimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui galimas tik tuo atveju, kai aptarus asmens veiksmus pagal jam pareikštus kaltinimus ir įvertinus bylos duomenis nustatomi nusikalstamos veikos požymiai, o nagrinėjamu atveju – dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-489/2018).

5.4. Apeliacinės instancijos teismas neaptarė teisingam sprendimui priimti reikšmingų įrodymų, nepateikė kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo motyvų, o vien nurodė, kuo R. T., V. L. ir V. M. buvo kaltinami, nesivadovavo aktualia teismų praktika. Teismo išvados dėl senaties instituto taikymo ir nusikalstamos veikos padarymo laiko fragmentiškos, nelogiškos, neatitinkančios imperatyvių baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudžiamosios atsakomybės senaties institutą ir neatsargią nusikalstamos veikos padarymo formą. Teismas savo išvadas grindė prielaidomis, t. y. nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtų visiškai nelogiška teigti, kad R. T., kaip projekto vadovė, V. L., kaip statinio statybos techninis prižiūrėtojas, ir V. M., kaip statybos vadovas, būtų norėję, kad dėl jų veikimo ar neveikimo kiltų pasekmės – įvyktų gaisras ir jo metu būtų padaryta didelė žala, būtų sunaikintos ir sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, dėl to jiems inkriminuoti nusikaltimai negali būti laikomi trunkamaisiais ir spręstina, kad visi jų veiksmai buvo baigti 2010 m. kovo 29–31 d. įrengus dūmtraukį. Tokia teismo prielaida reiškia, kad teismas padarė išvadą, jog kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyviojo požymio, tačiau iš sprendimo motyvų neaišku – tyčios ar neatsargumo. Iš to išplauktų, kad kaltinamieji yra nekalti, nors byla nutraukiama vadovaujantis BK 95 straipsniu. Teismas, išsamiai neištyręs bylos aplinkybių, visiškai netyręs surinktų įrodymų ir nepateikęs įrodymų vertinimo, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82/2005, 2K-838/2006, 2K-7-176-303/2015). Neatlikęs įrodymų vertinimo teismas neteisingai nustatė nusikalstamų veikų sudėties požymius, veikų padarymo (baigtumo) momentą, tai sutrukdė teisingai skaičiuoti nuosprendžio priėmimo senaties terminą.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius pažeidimus, nustatydamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 188 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius, t. y. veiką ir pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, subjektyviuosius požymius – kaltės rūšį ir formą. Minėto nusikaltimo dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas padarė nukentėjusiajam didelę turtinę žalą, taip pat didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę turinčios vertybės. Objektyviosios pusės požymiai – veika, pasekmės ir priežastinis ryšys apibūdinami panašiais požymiais kaip ir sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą tyčia. Esminis skirtumas tas, kad nukentėjusiojo turtas sunaikinamas ar sugadinamas dėl neatsargaus kaltininko elgesio. Kitas būtinas požymis – didelė turtinė žala arba sunaikinimas ar sugadinimas didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių. Tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtinas priežastinis ryšys. Ši nusikalstama veika neturi rengimosi ar pasikėsinimo stadijų ir yra baigta nuo žalingų padarinių atsiradimo momento. Baudžiamoji atsakomybė už minėtus veiksmus atsiranda esant nusikalstamam pasitikėjimui (kaltininkas numatė, kad taip veikdamas jis gali sunaikinti ar sugadinti svetimą didelės vertės turtą arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes (intelektualinis momentas), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti (valinis nusikalstamo pasitikėjimo momentas)) ar nusikalstamam nerūpestingumui (kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali sunaikinti ar sugadinti svetimą didelės vertės turtą arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti). 

5.6. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė kaltės – neatsargumo rūšies, neatskleidė jos turinio, vartojo netinkamas formuluotes, kaip „kaltininkų noras dėl nusikalstamų pasekmių kilimo laiko“ ir paties „noro“ kilti įstatyme nurodytoms pasekmėms. 

5.7. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamiesiems inkriminuoti veiksmai (atlikti 2010 m.) be baudžiamajame įstatyme nustatytų pasekmių atsiradimo 2012 m. savaime nėra nusikalstami, t. y. vien šių veiksmų netinkamas atlikimas be padarinių neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl vien dėl to negalima veiksmų atlikimo laiko laikyti nusikalstamos veikos padarymo laiku, nuo kurio pradedamas skaičiuoti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn laikas. Nusikaltimo baigtumo momentas apibrėžiamas žalingų padarinių atsiradimo laiku. Situacija, kai straipsnio dispozicijoje apibrėžtos žalingos pasekmės kilo praėjus ilgesniam laiko tarpui, apibūdinama kaip trunkamoji nusikalstama veika. Svarbu nustatyti, kad atlikti veiksmai buvo sąlyga kilti pasekmėms. Nuo žalingų pasekmių atsiradimo laiko turi būti pradedamas skaičiuoti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.

5.8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaltinamiesiems inkriminuotų veikų nelaikė trunkamaisiais nusikaltimais. Minėtos veikos yra neatsargios – subjektas veikia neatsargia kaltės forma ir nusikalstamų pasekmių jis norėti negali. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo laiką, vadovavosi BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, nesiedamas jos su BK 188 straipsnio 2 dalies ir 229 straipsnio normomis, kuriose nustatytų nusikalstamų veikų sudėtis yra materialioji, t. y. įstatymas reikalauja padarinių, kurie būtų susieti neabejotinu priežastiniu ryšiu su padaryta veika. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime padarė esminius pažeidimus, neatskleisdamas kaltės formos, jos turinio, dėl to padarė neteisingas išvadas, kad padarytos veikos nėra trunkamosios. Teisės doktrina trunkamąją veiką apibūdina kaip tokią, kai atlikus tam tikrą veiksmą (arba jo neatlikus) susiformuoja nusikalstama asmens būsena, kuriai esant yra nuolatos realizuojamas objektyvusis pavojingos veikos požymis. Tiriamu atveju nusikalstama būsena buvo nutraukta kilus nustatytiems padariniams. Apeliacinės instancijos teismui neatskleidus neatsargumo rūšies, nepateikus įrodymų viseto vertinimo, nenustačius nusikaltimų sudėties požymių, buvo neteisingai nustatytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti senaties terminas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Svajūno Kuizino kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimo  

7.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, nuo kurio momento yra skaičiuojama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – ar nuo veikimo (neveikimo) momento, ar nuo pasekmių, kurios nagrinėjamu atveju yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis, kilimo momento.

8.       Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK tiesiogiai nereguliuoja nusikalstamos veikos baigtumo momento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustatant baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Ši taisyklė reiškia, kad, sprendžiant dėl asmeniui taikytino baudžiamojo įstatymo, visų pirma nustatoma asmens veikimo (neveikimo) laiku (arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laiku, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku) galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija. 

9.       Sprendžiant dėl senaties termino pradžios turi būti nustatytas laikas, nuo kurio nusikalstama veika yra laikoma baigta. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymo laiką būtina nustatyti, kad buvo realizuoti visi konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Atitinkamai, jei nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, jos padarymo momentu laikytinas padarinių kilimo laikas. Pabrėžtina ir tai, kad neatsargios nusikalstamos veikos BK paprastai yra įtvirtinamos materialiosios nusikalstamos veikos sudėties. Tokių nusikalstamų veikų ypatumas tas, kad, nekilus padariniams, padaryta veika savaime baudžiamąja teisine prasme nėra pavojinga ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Taigi, momentas, kai yra realizuoti tokie veiksmai (neveikimas), neturėtų būti laikomas BK 95 straipsnyje nurodytu ,,nusikalstamos veikos padarymu“, nuo kurio pradedami skaičiuoti neatsargios nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

10.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad padarinių kilimo momento svarba senaties terminų skaičiavimui matyti ir iš pastarųjų metų kasacinės instancijos teismo praktikos bylose dėl nusikaltimų, kurių būtinasis sudėties požymis yra padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-380-942/2015, 2K-395-489/2016, 2K-282-303/2017).

11.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo asmenų veikimo (neveikimo), t. y. nuo 2010 m. kovo 31 d. (kai buvo įrengtas kietojo kuro katilų dūmtraukis), netinkamai nustatė neatsargių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 188 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, baigtumo (jų įvykdymo) laiką.  

12.       Tarnybos pareigų neatlikimas, nurodytas BK 229 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, neatlikimas ar netinkamas jų atlikimas (aplaidus, atmestinas savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai) dėl neatsargumo, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-62/2011, 2K-419/2012, 2K-488/2014, 2K-115-489/2015, 2K-42-942/2016, 2K-75-677/2016). Pagal BK 188 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes. Kaip matyti, tiek tarnybos pareigų neatlikimas, tiek teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas nusikalstamais gali būti pripažinti tik tokiu atveju, kai dėl tokios veikos kilo padariniai – didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui (BK 229 straipsnis) ar didelė turtinė žala nukentėjusiam asmeniui arba sunaikintos ar sugadintos didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės (BK 188 straipsnio 2 dalis). Tokių padarinių atsiradimas nagrinėjamoje byloje siejamas su gaisro momentu, t. y. 2012 m. sausio 25–26 d. Todėl nuo padarinių kilimo momento (be kita ko, nustačius kitus būtinuosius nusikalstamų veikų požymius – veiką, priežastinį ryšį tarp jos ir padarinių, kaltę (jos formą) ir kt.) pradedamas skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

13.       Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal gynybos skundus, bylos nagrinėjimo metu buvo teikiami alternatyvūs prašymai – nutraukti bylą dėl senaties, nesprendžiant kaltės klausimo, arba priimti išteisinamuosius nuosprendžius (ginčijant tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius R. T., V. L. ir V. M. inkriminuotų veikų požymius). Bylos nagrinėjimo metu teismui konstatavus, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo 31 d., o gynybai neprašant tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimo (kad būtų patvirtintas kaltinimų pagrįstumas arba priimtas išteisinamasis nuosprendis), baudžiamoji byla R. T., V. L. ir V. M. buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Byla buvo nutraukta nutartimi, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui priėmus sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, turi būti priimamas nuosprendis, o ne nutartis, kaip nagrinėjamoje byloje (BPK 3 straipsnio 3 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

14.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, daro išvadą, kad byla turi būti grąžinta į apeliacinės instancijos teismą ir nagrinėjama iš naujo, nes nutraukus bylą dėl netinkamai nustatyto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino liko neišnagrinėti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistų asmenų apeliaciniai skundai.

15.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes, apeliacinės instancijos teismo sprendimą pripažinus neteisėtu dėl netinkamai pritaikyto BK 95 straipsnio (t. y. netinkamai nustačius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą), jo turinio klausimai, kurie ginčijami kasaciniu skundu, negali būti nagrinėjami kasacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                Audronė Kartanienė

                                                                        Alvydas Pikelis

                                                                        Rima Ažubalytė