(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Žižienė,

sekretoriaujant Odetai Ruzienei ir Ernestai Gulbinaitei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui,

kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui R. M.,

kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. A.,

civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Ž. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovas ir akcininkas A. B. gimęs (duomenys neskelbtini) m., įgaliojimų pradžios data (duomenys neskelbtini), registruota nuo (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) yra A. B., naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), (268 934,61 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), (57 569 Eur) priklausantį labai didelės vertės turtą – bendrai 326 503,61 Eur sumą sudarančias pinigines lėšas šiomis aplinkybėmis:

– 2019 m. kovo 1 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp MB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. B., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. P., pagrindu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, turėdamas jam suteiktus prisijungimo duomenis ir teisę prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, nesant jokio teisėto pagrindo (sutartinių, skolinių įsipareigojimų, kt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų išmokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. skirtingu laiku tęstiniais veiksmais parengė iš viso 56 mokėjimų pavedimų ruošinius, kurių bendra suma – 268 934,61 Eur, kuriuose, siekdamas suklaidinti teisę pasirašyti mokėjimų pavedimus turinčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingus asmenis – R. P. ir A. Č., kuriems tvirtinti pateikė šiuos parengtus mokėjimų pavedimus, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu ir siekdamas imituoti bei melagingai įtikinti juos, kad jo inicijuojami parengti mokėjimų pavedimai skirti Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonės mokestinių prievolių vykdymui, pervedamų lėšų gavėju nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tačiau mokėjimo gavėjo banko sąskaitos numerio grafoje įrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos AB SEB banke numerį (duomenys neskelbtini), kuomet tokiu būdu įgyto pasitikėjimo pagrindu neatlikusiems detalaus lėšų gavėjo rekvizitų sutikrinimo ir taip suklaidintiems R. P. ir A. Č. patvirtinus jiems pateiktus mokėjimų pavedimus, panaudodamas prieš juos apgaulę, pasiekė, kad jų patvirtintais mokėjimo pavedimais piniginės lėšos – 268 934,61 Eur iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nukreiptos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios lėšomis laisvai disponavo A. B.;

– tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. kovo 16 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp MB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. B., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. P., pagrindu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, turėdamas prisijungimo duomenis, teisę prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ bei atlikti iš jos mokėjimo pavedimus, nesant jokio teisėto pagrindo (sutartinių, skolinių įsipareigojimų, kt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų išmokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. skirtingu laiku tęstiniais veiksmais atliko iš viso 18 mokėjimų pavedimų, kurių bendra suma – 57 569 Eur, kuriuose, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. nepastebėtų tikrojo lėšų gavėjo, siekdamas imituoti bei melagingai atvaizduoti, kad jo atliekami parengti mokėjimų pavedimai skirti Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonės mokestinių prievolių vykdymui, pervedamų lėšų gavėju nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tačiau mokėjimo gavėjo banko sąskaitos numerio grafoje įrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos AB SEB banke numerį (duomenys neskelbtini), kuomet tokiu būdu įgyto pasitikėjimo pagrindu neatlikusiam detalaus lėšų gavėjo rekvizitų sutikrinimo ir taip suklaidintam R. P. nepastebėjus, kad šie lėšų pavedimai atlikti ne Valstybinei mokesčių inspekcijai, panaudodamas prieš jį apgaulę, mokėjimo pavedimais pinigines lėšas – 57569 Eur iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios lėšomis laisvai disponavo A. B..

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovas ir akcininkas A. B. gimęs. (duomenys neskelbtini)m., įgaliojimų pradžios data (duomenys neskelbtini), registruota nuo (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad atstovaujama direktoriaus A. B., kuris dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė) direktoriumi, turėjo teisę jai atstovauti bei priimti sprendimus jos vardu, apgaule savo ir A. B. naudai įgijo labai didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (268 934,61 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (57 569 Eur) priklausantį, turtą – bendrai 326 503,61 Eur sumą sudarančias pinigines lėšas tuo, kad A. B., veikdamas Įmonės vardu, jos naudai ir interesais, atliko šiuos veiksmus:

– 2019 m. kovo 1 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp MB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. B., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. P., pagrindu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, turėdamas jam suteiktus prisijungimo duomenis ir teisę prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, nesant jokio teisėto pagrindo (sutartinių, skolinių įsipareigojimų, kt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų išmokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. skirtingu laiku tęstiniais veiksmais parengė iš viso 56 mokėjimų pavedimų ruošinius, kurių bendra suma – 268 934,61 Eur, kuriuose, siekdamas suklaidinti teisę pasirašyti mokėjimų pavedimus turinčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingus asmenis – R. P. ir A. Č., kuriems tvirtinti pateikė šiuos parengtus mokėjimų pavedimus, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu ir siekdamas imituoti bei melagingai įtikinti juos, kad jo inicijuojami parengti mokėjimų pavedimai skirti Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonės mokestinių prievolių vykdymui, pervedamų lėšų gavėju nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tačiau mokėjimo gavėjo banko sąskaitos numerio grafoje įrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos AB SEB banke numerį (duomenys neskelbtini), kuomet tokiu būdu įgyto pasitikėjimo pagrindu neatlikusiems detalaus lėšų gavėjo rekvizitų sutikrinimo ir taip suklaidintiems R. P. ir A. Č. patvirtinus jiems pateiktus mokėjimų pavedimus, panaudodamas prieš juos apgaulę, pasiekė, kad jų patvirtintais mokėjimo pavedimais piniginės lėšos – 268 934,61 Eur iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nukreiptos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios lėšomis laisvai disponavo A. B.;

– tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. kovo 16 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp MB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. B., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. P., pagrindu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, turėdamas prisijungimo duomenis, teisę prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ bei atlikti iš jos mokėjimo pavedimus, nesant jokio teisėto pagrindo (sutartinių, skolinių įsipareigojimų, kt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų išmokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. skirtingu laiku tęstiniais veiksmais atliko iš viso 18 mokėjimų pavedimų, kurių bendra suma – 57 569 Eur, kuriuose, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. nepastebėtų tikrojo lėšų gavėjo, siekdamas imituoti bei melagingai atvaizduoti, kad jo atliekami parengti mokėjimų pavedimai skirti Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonės mokestinių prievolių vykdymui, pervedamų lėšų gavėju nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tačiau mokėjimo gavėjo banko sąskaitos numerio grafoje įrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos AB SEB banke numerį (duomenys neskelbtini), kuomet tokiu būdu įgyto pasitikėjimo pagrindu neatlikusiam detalaus lėšų gavėjo rekvizitų sutikrinimo ir taip suklaidintam R. P. nepastebėjus, kad šie lėšų pavedimai atlikti ne Valstybinei mokesčių inspekcijai, panaudodamas prieš jį apgaulę, mokėjimo pavedimais pinigines lėšas – 57569 Eur iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios lėšomis laisvai disponavo A. B..

Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnyje 3 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. B., teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis suformuodavo klaidingus nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Pagrinde pavedimai buvo už gyventojų pajamų mokestį ir už pridėtinės vertės turto mokestį. Prisipažįsta, yra kaltas, gailisi, pagal galimybes žalą žada atlyginti. Vykdė buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tik buvo sutartis pasirašyta nuo 2019 m. kovo mėn. Mintis vykdyti tokią veiką kilo šiek tiek vėliau. Trūko pinigų, nes turėjo asmeninių skolų, pabandė, pavyko, ir buvo sunku sustoti. Taip pat, pinigus naudojo savo verslo veiklai, (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, ten reikėjo pinigų. Ketino grąžinti tas lėšas, bet nepavyko. Civilinius ieškinius pripažįsta. Kokios sumos įvardintos, tokios ir buvo. Apie 10 metų reikėtų skoloms grąžinti. Į mėnesį gaunasi 2 tūkst. 2 tūkst. su puse. Dabar yra ir naujų klientų, įkainius padidino, projektus daro, bet aišku kartais vienaip planuoji kitaip gaunasi. Iki tūkst. eurų galėtų mokėti. Be sutuoktinės. Kai buvo klausta anksčiau, jos atlyginimas buvo apie 800 Eur, dabar apie pusantro tūkst., prieš metus gal pradėjo didėti. Tai susiję su jos veikla, nes pakeitė koncepciją, susimažino nuomą. Planuoja grąžinti skolą iš savo uždirbtų pinigų. Kiek pajamų reikia jo šeimos poreikių patenkinimui – nežino, nes niekada neskaičiavo. Seniau reikėdavo apie porą tūkstančių gal. Šie poreikiai dabar yra sumažėję. Dabar liko mokslai, karatė būreliai, vienos dukros mokami mokslai. Šiuo metu jie niekur nevažiuoja, neatostogauja, paskutinės atostogos buvo praeitais metais, kai prasidėjo tyrimas, buvo ir pas pažįstamą (duomenys neskelbtini), tai ten pigiai. Vykdavo į užsienį dėl varžybų, tik dėl (duomenys neskelbtini) išvykos, buvo nesusiję su varžybomis. Dalį išvykos moka (duomenys neskelbtini) klubas, dalį jis moka. Savaitgalį, kai buvo (duomenys neskelbtini) kainavo apie 300-400 Eur. Iki tyrimo pradžios būdavo išmokami dividendai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš šios pagrinde būdavo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendų jam atrodo nebūdavo, nes nebūdavo tiek uždirbta. Ne visa, nes dalis buvo pervesta įmonės poreikiams. Jis planuoja plėstis, yra projektai derinami, (duomenys neskelbtini) autobusams reikia vairuotojų, yra planas vežti iš trečiųjų šalių darbuotojus ir neblogai galima uždirbti, jiems yra poreikis rasti 100 darbuotojų, už vieną darbuotoją moka 500 Eur , mokesčius atskaičiuojant, grubiai lieka 30-35 tūkst. Šiuo metu nepriima sprendimų išsimokėti. Šiam momentui dividendų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nėra uždirbę. Vienas yra žemės sklypas, bet jis yra įkeistas, tai kaip ir turi, bet ir neturi, ir automobilis, tai gal va jį parduoti. Ar sutuoktinė žada prisidėti, jis nežino, nėra priėmę galutinio sprendimo. Jo darbo užmokestis liko toks pat, kaip ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, apie pusantro tūkst. į rankas. Kai viskas prasidėjo daugiau kaip pusę metų galva tikrai neveikė, kažką galvoti, daryti. Jo mėnesinės pajamos buvo apie 4000 tūkst., jo asmeninės, sutuoktinės daug nekito, visada panašiai buvo. Vieną mėnesį daugiau kitą mažiau. Yra automobilis, bet jis apie 4-5 tūkst. vertės, yra ir žemės sklypas, bet jis įkeistas su skola. Lietuvoje turi tris įmones, būtent kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nusprendė nurodyti nežino, visada nurodė tik šitą sąskaitą. Neturėjo plano kaip naudoti pinigus, žinodavo, kad turi skolų, nusiimdavo ir atiduodavo. Mano, kad įmonei nenuėjo gauti pinigai. Gal ir būdavo, kad sumoki, gal ir būdavo, padengdavai, Sodrai sumokėdavai, bet paskui atgal iš savo sąskaitos pervedi, jei panaudodavo pats grąžindavo. Kitai įmonei, kuri nėra jam inkriminuojama, irgi pasakė, kai buvo pradėtas tyrimas, nes juos irgi buvo pakvietę į tyrimą ir tada teko prisipažinti. Toje įmonėje nebeveda buhalterinės apskaitos. Su kitomis to asmens įmonėse dar bendradarbiauja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojo šių pinigų. Ši įmonė gyveno iš savo pajamų, ką uždirbdavo. Kiek atsimena nei vienos operacijos šios įmones vardu neatliko. Savo reikmėms naudojo pinigus, ne įmonės. Galimą trukmę skolų atidavimui kaltinamasis skaičiuoja pagal tai, kokios bus pajamos, maždaug kiek gali atsidėti ir kiek gali atiduoti. Galvojo šią veiklą nutraukti, nervas imdavo, kai taip darydavo, nes žinojo, kad blogai daro. Norėjo sustoti ir po truputį grąžinti pinigus. Žinojo, kad nieko gero nebus, sužinojo, kad bus nutraukti darbiniai santykiai, jis ir pats prisipažino jiems, kad tokią schemą buvo sugalvojęs, savanoriškai prisipažino. Įmonės iš jo paties sužinojo, kad taip atsitiko. VMI patikrinimai buvo, bet kai pradėjo lįsti pats prisipažino, čia jo klaida, dėl jo schemos taip viskas ir atsitiko. Čia viskas įvyko praeitais metais, gal po savaitės pasakė, kai VMI areštavo sąskaitas. Pats atvažiavo ir pasakė. Iš pradžių, kol jis neprisipažino, sakė, kad galbūt čia klaida, galvojo kaip čia grąžinti, norėjo laiko, bet galiausiai prisipažino. Jis pasakė, kad tuos pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių sakė tik apie „(duomenys neskelbtini)“ , sakė, kad jis yra skoloje jiems 270 000 Eur, suapvalinus, tada nuvažiavo į objektą, kur statėsi jį, jie sako gal galim įrašyti prisipažinimą, nes reikės VMI, ir jis sutiko, nes ir yra kaltas. Jie nematė, kad pinigai buvo pervesti į įmonės sąskaitą. Išrašą jei žiūri, matosi, kad VMI, įmonės sąskaitos numerio nežinojo. Jis pasakė, kad tai jo įmonės sąskaita. Tuo metu teikė paslaugas 15 įmonių. Šias dvi įmones išsirinko ir viskas, vienoje dar buvo padaryta taip pat, bet su jais buvo susitaręs. Kodėl būtent šias įmones išsirinko nežino. Kokios tiksliai sumos buvo nežino, reikia pasižiūrėti. Gal 80 tūkst. buvo. Tai irgi buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrinde visus pinigus, kuriuos persivesdavo, viskas išeidavo į jo asmeninę sąskaitą. Su specialisto išvada nėra susipažinęs, bet kaltinamąjį aktą yra gavęs. Kai įkrisdavo pinigai, dalį persivesdavo, vėliau dar. Tuo pačiu eidavo ir įmonės kiti mokėjimai. Tuo metu turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, tris iš viso turėjo, viena (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabar jokios veiklos nevykdo. Kitos jo valdomos įmonės vykdo veiklą. Tų įmonių sąskaitos tuščios, bet nesugeneruoja tiek pinigų, kad liktų pinigų sąskaitose. Jos vykdo apskaitos veiklą, pakonsultuoja arba būna kažką nuperka ar parduoda ir viskas. Šiai dienai tvarko šių įmonių buhalterinę apskaitą. Jo pajamos šiuo metu yra iš darbo užmokesčio, apie pusantro tūkstančio į rankas. Turi du nepilnamečius vaikus, juos išlaiko. Sutuoktinės darbo užmokestis yra apie pusantro ar du tūkstančiai. Jis pats turi ir daugiau skolų. Bendrai apie 50 tūkst. Turi paėmęs banko paskolą, apie 100 tūkst., bankui įkeistas turtas. Be banko yra skolingas fiziniams asmenims ir Citadelės bankui. Apie 40 tūkst. Fiziniams asmenims apie 30 tūkst. Bankui paskolą tėvai moka, nes, kai visos sąskaitos areštuotos, negalėjo mokėti pats, todėl susitarė su tėvais. Buvo dalinai panaikintas areštas po pusmečio, tėvai iki šiol moka. Bankui moka nuo 600 iki 700 šimtų. Yra pradelstų skolų, neturėjo iš ko atiduoti, jos kabo, jis jų neatidavinėja. Ieško naujų variantų, didinti įkainius, ieškoti naujų klientų, todėl pajamos kažkiek didėja, buvo kažkiek atiduota įmonių ir asmeninių skolų. Kai įmonės skolinasi prašo asmeninio laidavimo, tai vadinasi kaip ir jo skola. Tyrėja prašė pateikti duomenis kiek jis pats sau naudojo pinigų. Jis šių duomenų nerinko, todėl pateikė tik sąskaitų išrašus. Dėl ko specialistas surašė tokią išvadą, negalėjo atsakyti. Jo paties įsitikimu, be papildomų skaičiavimų, jis įmonei nieko nepanaudojo. Pavyzdžiui turi pervesti Sodrai, jei turi pinigų, kad nevesti į įmonę, pervesdavai Sodrai ir viskas. Jis traktuoja taip, kad ar jis būtų sau persivedęs tuos pinigus ar vėliau būtų vis tiek vedęs atgal ir vedęs Sodrai mokėti. Jis persiveda sau, vadinasi pinigai jam atėjo, jis juos perveda atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir iš jos į Sodrą. Iš kur žinoti ar šie pinigai buvo iš nusikalstamos veikos įgyti ar kokiu būdu, neįmanoma atskirti. Asmeninėje sąskaitoje, tuo laikotarpiu, iki kokių 4-5 tūkst. turėjo. Jei jis iš įmonės sau persiveda, vadinasi jis yra skoloje. Jis taip įsivaizduoja, kad jei įkrenta pinigai ir pervedi Sodrai, jis netampa įmonei skolingas. VMI pervestus pinigus mato įmonės. Įmonės apskaitoje pranešimo neatsirasdavo, kad tapo skolingas, nesiimdavo jokių veiksmų. Nemažai pinigų panaudojo (duomenys neskelbtini), maždaug 50-60 tūkst. Didžiąją dalį naudojo skoloms atiduoti, savo asmeninėms pramogoms, nežino kiek išeidavo pramogoms, senai buvo. Jis iki galo nesusipažinęs su įtarimu dėl to taip pasakė, kad viską vedė sau. Galėjo taip būti, jei sako, kad nepervesta. Dėjo pastangas, kad taip nebūtų. Jo įsitikinimu, jei jis lėšas pasisavino į savo įmonę, tai vos nesusimaišė ar jo asmeninės ar įmonės, net nežino ką pasakyti. Turėdavo santrauką kam naudodavo pinigus. Reikia pasižiūrėti, nepaskys šiam momentui kam pinigai buvo panaudoti. Neatsiejo savęs nuo įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu negauna pajamų. Kitos įmonės buvo susijusios su (duomenys neskelbtini) projektų kūrimu. Jis renkasi pats su kuo sandorius daryti, bet jos visai kitokia veikla yra, šiuo momentu jokių projektų nėra. Jis dėl šios padarytos veikos, tikisi baudos. Ketina ją mokėti. Jei teismas paskirtų baudą, šiam momentui, neturėtų galimybės sumokėti, reikėtų tartis dėl išdėliojimo. Esmė yra dukras užauginti, tai svarbiausias dalykas. Būdavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo kitokių pajamų, bet dabar reikėtų pasižiūrėti sąskaitas, pagrinde būdavo, kad jis įnešdavo pinigų ar sakykime iš „(duomenys neskelbtini)“ ar „ (duomenys neskelbtini)“ įkrisdavo pinigai ir panaudodavo. Iš šių įmonių gal 90-95 proc. buvo lėšų. (duomenys neskelbtini) buvo kaip ir atstovybė, daryti, vežti iš Lietuvos, verslo misijas daryti, darbuotojus vežti į Lietuvą. 50-60 tūkst. buvo investicijos, skaičiuoja su nuskridimais, gyvenimu, ten labai minimaliai veikia viskas. Iš ten pajamų šiam momentui negauna. Atvažiavo 3 darbuotojai, bet dar nelaimėjo konkurso, yra pateikta paraiška. Kaip vadovas nefigūruoja, todėl netrukdo teikti paraiškos, jis ten kaip akcininkas. Dėl 80 tūkst. , jie buvo naudojami įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Buvo panaudoti visi 80 tūkst. Po 30 tūkst. per metus galėtų atlyginti nukentėjusiesiems, jei bus galimybė ir daugiau. Per 10 metų planuoju atlyginti. Ir dėl baudos sumokėjimo ir skolos dengimo įvertino galimybes. Buvo minčių ir dabar yra, kad reikės skolas grąžinti. Tikėjosi, kad išeis grąžinti iki teismo, bet kai prasidėjo procesai išmušė iš vėžių, pusę metų labai sunku buvo. Dabar 4 000 Eur atlyginta, kol vyko procesai niekas nebuvo atlyginama. Dabar galvoja, kad išeis atlyginti. Su sutuoktine dėl skolų nekalbėjo. Negalvojo apie turimo turto realizavimą skolų atidavimui. Yra vienas žemės sklypas, jį reikia parduoti, jo vertė iki 15 tūkst., iš anksčiau jis neturėtų būti areštuotas. Toliau atidavinėtų iš savo pajamų. Sugeneruoja įmonė pelno, išsimoki dividendus ir grąžini. Pelnas sugeneruotas šiuo metu yra apie porą tūkst. UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos bus apie 15 tūkst., tokios pajamos buvo praeitais metais. Asmeninės pramogos ir naktiniai žygiai yra pasivaikščiojimai iš vieno striptizo klubo į kitą, ne turistiniai. Jo asmeninės pramogos, ne šeimos, tokio pobūdžio kokias įvardijo. Reikėtų pasižiūrėti, negaliu atsakyti kiek iš savo sąskaitos atidaviau skolų. Apytiksliai 50 tūkst. Atostogoms, žiūrint kur važiuoji, jei slidinėjimas tai apie 4500 Eur kainavo. Per metus kokius 7 tūkst. atostogoms išleisdavo. Būdavo į metus po vieną kelionę ir dar čia Lietuvoje prie ežero ar prie jūros, jei į pajūrį išvažiuoji pas draugus ar giminaičius, nežino kaip čia traktuoti, ar atostogos ar ne. Jie turi pas ką nuvažiuoti, todėl ne vieną kartą važiuodavo. Jei ne pas giminaičius tada nuoma kainuodavo. Būdavo, kad atostogauja vienas. (duomenys neskelbtini) buvo su šeima, (duomenys neskelbtini) vienas, jei gerai pamena, buvo vienas. Jei atsiskaitinėjo sutuoktinė (duomenys neskelbtini), tai su sutuoktine buvo. Mokėdavo už vaikų mokslus, kelionėms į varžybas, kiek reikdavo, su sutuoktine per pusę. Kiek sutuoktinė uždirbdavo, tiek ir atiduodavo. Negali pasakyti kiek ji atiduodavo, nevykdė buhalterijos. Dažniausiai grynais atiduodavo, nesidomėjo iš kur gaudavo. Dėl skolų tai būdavo, kad ir grynais grąžindavau ir pavedimu. Nusiimdavo pinigus. Yra pasiryžęs 10 metų atidavinėti skolas. Jo noras atiduoti skolas ir baudą yra realistiška, tai įmanoma. Kai pradėjo savintis pinigus, jo skolos buvo virš 100 tūkst. tikriausiai. Pajamas gauna iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas R. B.. Šioje įmonėje valdymui nieko neturi. Iš įmonės gauna apie 500 Eur, ten yra buhalteris. Kitų pajamų daugiau nėra. Kiek gauna matosi sąskaitose. Neturi nelegalios veiklos. Šiam momentui jis ir mama yra akcininkai, mama 25 proc. turi, jis 75 proc. Prieš tai buvo ir kiti asmenys, bet kai viskas prasidėjo, akcijos buvo perrašytos man. Mokslams reikia mokėti 1800 Eur, nuo kitų metų reikės mokėti 2300 Eur per metus. Jei įmonė sugeneruoja pajamų ir lieka apie 4 tūkst. gryno pelno, tai yra galimybė grąžinti po pusantro tūkst. skolas. Šį mėnesį nesvarstė grąžinti pinigų. Jo pajamos buvo iki ikiteisminio tyrimo iš dividendų, apie 100 tūkst. Juos gavo 2018 m., 2017 m., kasmet. 2019 m. mažai būdavo, apie kelis tūkst., nes subankrutavo ta įmonė. Kai negavo tokios sumos gyveno toliau ir galvojo kaip daugiau uždirbti, nesisekė taip gerai, bet po truputį. Skolos pradėjo augti nuo 2019 m., visokių minčių buvo dėl verslo plano ir karantinas sumaišė viską, bet yra taip kaip yra. Savo namo vertės nežino, apie 100-150 tūkst. Reiktų vertinti. Už namą 100 tūkst. likę mokėti paskolos. Apart minėto namo neturi kito būsto, tai yra vienintelis šeimos bustas. Buvo sukurtas produktas, bet iki galo neišdirbtas, vyko testavimai, taip ir nepavyko iki galo padaryti kaip buvo suplanuota. Programa buvo parduota ji buvo neaktuali. Iš viso paėmė 150 tūkst. Paskola iki gal (duomenys neskelbtini) m. Paskola siekia apie 650 Eur į mėnesį. Buvo darbo užmokestis mokamas, minimali alga, kuri buvo 2023 m. per visus metus sumokėta 10 100 Eur. Buvo mokėta programuotojams, nepasakys kokios sumos, reikia tikslintis, apie 40-45 tūkst. 2022 m. buvo mažesnė alga. 2021 m irgi nepasakys. Kitos išlaidos būdavo programuotojams pirkta. Užfiksuodavai ir viskas. Pas save apskaitos programoje „Excel“ variantu. Apskaitos nepagalvojo pasiimti šio posėdžio metu. Jeigu reikia gali pateikti. Joje atsispindės kam išleisti pinigai, ją pradėjo pildyti nuo įmonės veiklos pradžios. Didesnės sumos buvo 2023 m., kitais metais sumos buvo mažesnės. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi, nori atsiskaityti ir ramiai gyventi.

Teisiamojo posėdžio metu juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas parodė, kad pritaria dėl kaltinimo pagrįstumo ir dėl kvalifikavimo, juridinis asmuo prisipažįsta. Remiantis kaltinimu ir ką kaltinamasis pasakė šiandien dienai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms buvo gauta nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. 87270,7 Eur. Buvo panaudoti įmonės reikmėms, šie pinigai buvo persiųsti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis aiškiai išdėliojo aplinkybes, buvo paaiškinta, kur buvo sumos panaudotos. Šios sumos buvo panaudotos atlyginimams, 2021 m. už 2 mėn., 2022 m. buvo panaudota už 12 mėn., 2023 m. buvo panaudota atlyginimams apie 10 100 Eur ir buvo panaudoti pinigai programinei įrangai sukurti. 2023 m. buvo panaudoti virš 40 tūkst. Produktas buvo kuriamas, bet iki galo nebuvo išdirbtas, todėl tie pinigai buvo perleisti kitiems asmenims, pinigų kilmė už parduotą produktą yra neaiški. Šiandien dienai nėra galimybes atlyginti žalos. Veikla nėra vykdoma. Darbuotojų nėra. Turto nėra

Teismas pažymi, kad iki procesinio sprendimo priėmimo kaltinamasis A. B. duomenų apie vedamą apskaitą Excel programos būdu nepateikė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

Pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimu, pareiškimu apie įvykį, parodymų protokolu, kuriame nurodyta, kad advokatė Ž. V. pareiškimą pateikė ePolicija.lt portale 2024 m. vasario 12 d. 17.37 val. Pareiškė, kad: VMI nurašė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 100 000 Eur ir nurodė kad įmonė dar skolinga 107 000 Eur, nors pagal sąskaitoje matomus pavedimus atrodė, kad mokesčiai sumokėti. Akcininkas su darbuotoju, su buhalteriu pradėjo aiškintis aplinkybes ir išsiaiškino, kad buhalteris A. B. pervesdavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į A. B. priklausančios įmonės sąskaitą. Įvykio data arba laikotarpis: 2021 m. vasario 1 d. 00.00 val. – 2024 m. vasario 1 d. 00.00 val. Nurodomas laikotarpis, kada galėjo įvykti įvykis, įvykio vieta: Elektroninėje erdvėje, internetinė bankininkystė. Žala: Turtinė: 270 000,00 €, įmonės turtinei padėčiai (2 t., b. l. 115–117).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Ž. V. pareiškimu, kuriame nurodyra, kad 2019 m. kovo 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. P., sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. MB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojas buhalteris A. B. buvo paskiras atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, konsultavimą, informavimą. A. B. formuodavo pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, kuriuose kaip pinigų gavėją nurodydavo Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau sąskaitos numerį tyčia nurodydavo ne VMI priklausančią sąskaitą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini). A. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininkas ir direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai ar kitokie santykiai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pervedinėti pinigus. A. B. veiksmų pasėkoje pinigai be teisėto pagrindo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos būdavo pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tokiu būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą be teisėto pagrindo, sukčiaujant, buvo pervesta ne mažiau kaip 270 000 Eur. 2024 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Eur. A. B. tokiu pat neteisėtu būdu veikė ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju. 2019 m. kovo 1 d. MB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buhalteris A. B. būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, konsultavimą, informavimą, formuodavo pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, kuriuose kaip pinigų gavėją nurodydavo Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau tyčia sąskaitos numerį nurodydavo ne VMI priklausančią sąskaitą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos numerį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie sutartiniai ar kitokie santykiai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pervedinėti pinigus. Viso be pagrindo neteisėtai pervestų pinigų suma sudaro ne mažiau kaip 57 500 Eur. A. B. paaiškino, kad pervedęs pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, šiuos pinigus pervesdavo į kitas įmones, taip pat nuimdavo pervestus grynais bankomatuose. A. B. nurodė, kad jis šiuo metu neturi galimybių grąžinti pasisavintų pinigų. Faktinę aplinkybę, kad A. B. tokiu būdu pasisavino pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat įrodo du pačio A. B. filmuoti prisipažinimai. Pateikiamos šių vaizdo įrašų stenogramos (kalbasi A. B., R. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas) ir A. Č. (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas):

Iš 2024 m. vasario 1 d. ir 2024 m. vasario 8 d. vaizdo įrašo stenogramos, kurios užfiksuota kaip kaltinamasis A. B. bendrauja su prieš tai minėtais asmenimis. Pokalbio metu kaltinamasis A. B. su juo kartu buvusiems asmenims nurodo kada ir kokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus. Kaltinamasis A. B. pokalbio metu nurodė, kad formuodamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nurodydavo Valstybinę mokesčių inspekciją, o atsiskaitomąją sąskaitą nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu prieš tai minėtų įmonių pajamas pasisavindavo savo poreikiams tenkinti (1 t., b. l. 1–10).

Liudytojo R. P., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, šių įmonių veiklos sritis nekilnojamo turto vystymas ir statybos. 2019 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus (R. P.) sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. B.. Paaiškina, kad buhalterinių paslaugų teikimo sutartis būtent su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta todėl, kad A. B., su kurio jis susipažino maždaug 2017 m., pats pasisiūlė, kad jis gali jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikti buhalterines paslaugas. Su A. B. jis susipažino maždaug nuo 2017 metų. Jų vaikai kartu mokėsi, kartu leisdavo laisvalaikį, jis juo pasitikėjo. Kai 2019 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. buvo patikėtos prieigos prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (mokėjimų jis neturėjo teisės tvirtinti), prie valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros. Jis kaip buhalteris tiesiogiai kontaktavo su VMI, Sodra. Įmonė turėjo mokėtiną ir grąžintiną PVM, kurį sudeklaruodavo A. B.. Direktorius neturėjo prieigos prie Rivilė buhalterinės programos. Tam ir buvo reikalingas įmonei buhalteris, kad atliktų šiuos darbus. Sukontroliuoti PVM jis neturėjo galimybės, nes tam reikia specialių žinių. Nuo 2019 m. kovo 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. B., vedė visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, laiku pateikdavo visą informaciją Sodrai, VMI. A. B. formuodavo visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus ir, juos suformavęs, patvirtinti nukreipdavo jam – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, arba pavaduotojui A. Č.. Pažymi tai, kad tiek jis, tiek A. Č. prieš patvirtinant A. B. mokėjimų sąrašą, detaliai patikrindavo ar nėra neatitikimų. Tik tada patvirtindavo patį mokėjimą. Bet gavėjo sąskaitų numerių netikrindavo nei jis, nei A.. Pasitikėjo A. B.. Visos sąskaitos, apmokėjimai ėjo tvarkingai, jokių pranešimų, skambučių, kad kažkas neapmokėta, jie negaudavo. Jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo reikalingas buhalteris, todėl 2020 m. kovo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. P., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. B., sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. A. B. gavo prisijungimus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (jis pats galėjo tvirtinti suformuotus pavedimus iki 4000 eurų (jam kaip žmogui buvo limitas iki 4000 eurų), Sodros, VMI. Visą šį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2024 m. sausio mėn. pradžios viskas vyko sklandžiai, A. B. teikiamomis buhalterinėmis paslaugomis jokių nusiskundimų jis neturėjo. 2023 m. lapkričio 27 d. jis į savo el. paštą ((duomenys neskelbtini)) gavo pranešimą iš valstybinės mokesčių inspekcijos, kad yra sprendimas grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 eurų permoką. Tie pinigai 40 000 eurų buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 2024 m. sausio 16 d. jis gavo pranešimą iš valstybinės mokesčių inspekcijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo mokesčių – suma 100 000 eurų. 2024 m. sausio 17 d. gavo pranešimą iš VMI dėl mokestinių prievolių likučių suderinimo. 2024 m. sausio 19 d. gavo pranešimą „spendimas pripažinti netekusių galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų“. 2024 m. sausio 20 d. vėl gavo pranešimą: „nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos“ ir nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos VMI nurašė 100 000 eurų. 2024 m. sausio 22 d. jis gavo pranešimą iš VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir po tą pačią dieną iš VMI vėl buvo gautas pranešimas dėl prašymo atsisakyti paslaugos. 2024 m. sausio 26 d. iš VMI jis vėl gavo pranešimą dėl mokestinių prievolių suderinimo. Kai 2024 m. sausio 20 d. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos valstybinė mokesčių inspekcija nurašė 100 000 eurų dėl nesumokėtų mokesčių, jis iš karto kreipėsi į A. B. ir paklausė jo, kas čia yra, kodėl nurašyti pinigai nuo įmonės sąskaitos. Jis atsakė, kad jis išsiaiškins kas čia yra. Jis jį patikino, kad tai yra klaida, kad taip negali būti, pasakė, kad viskas bus gerai. 2024 m. sausio 31 d. jis asmeniškai gavo pranešimą iš valstybinės mokesčių inspekcijos dėl jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui paskirtos administracinės nuobaudos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ klaidingų PVM deklaracijų pateikimo. Jis paskambino į VMI aiškintis kodėl čia viskas taip yra, paklausė kada bus grąžinti 100 000 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Specialistė atsakė, kad joks grąžinimas nenusimato, nes trūksta dokumentų neatitikimams išspręsti. A. B. jis klausė kokių dar dokumentų trūksta, kokios dokumentacijos, kad būtų grąžinti pinigai, bet jis jam toliau tvirtino, kad tai yra VMI įsivėlusi klaida. A. B. apsiėmė sutvarkyti neva įsivėlusią klaidą su VMI, tačiau rezultate paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ be nurašytų 100 000 eurų valstybinei mokesčių inspekcijai dar yra skolinga 107 000 eurų. Jam buhalterio A. B. veiksmai kėlė įtarimų, tad jis jam liepė, kad jis duotų prisijungimus prie buhalterinės programos „Rivilė“ ir duotų visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitos dokumentus. A. B. labai pasimetė, lyg išsigando, jis buvo sunerimęs, bet jis pateikė prisijungimus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos jis nuvežė kitai buhalterei Astai, paprašė, kad pradėtų tikrinti viską nuo pradžių, kad išsiaiškinti kur čia yra neatitikimai. Po keleto dienų buhalterė susisiekė su VMI ir paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. buhalteris A. B. formuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimus valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodydavo gavėją – valstybinę mokesčių inspekciją, teisingą įmokos kodą, bet gavėjo sąskaitą nurodydavo kitos savo įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tada jis tuos pavedimus nukreipdavo tvirtinti jam – direktoriui arba pavaduotojui – A. Č.. Jam nekildavo įtarimų, nes, kaip ir minėjo, gavėjas buvo nurodytas VMI, tad mokėjimo nurodymai buvo patvirtinti. Pažymi tai, kad visą tą laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. buhalteris A. B. darydavo tikruosius mokėjimus į VMI (nurodydamas teisingą VMI sąskaitą Swedbank), o suklastotus mokėjimus, kur kaip gavėją nurodydavo VMI jis pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią SEB banke. A. B., pervesdamas pinigus į skirtingus bankus, paslėpdavo pinigų gavėją. Kai jam iš buhalterės Astos ir VMI specialistų 2024 m. vasario 7 d. tapo aišku, kad A. B. sukčiavo, jis 2024 m. vasario 8 d. susisiekė su A. B.. Jis atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini), prisipažino savo kaltę, paaiškino kokiu būdu sukčiavo. Jis įspėtas, kad daromas vaizdo įrašas. Taip pat jo buvo paklausta, ar jis tokiu pačiu sukčiavimo būdu veikė ir su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis teikė buhalterines paslaugas. A. B. atsakė, kad taip, tik minėjo, kad bus nedidelė suma. Tada jis greituoju būdu tikrino visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus. Paaiškėjo, kad tokiu pat būdu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. A. B. formavo mokėjimo nurodymus VMI, nurodydamas teisingą įmokos kodą, gavėją – VMI, o gavėjo sąskaitos Nr. nurodydamas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis yra direktorius. Dar kartą pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. B. galėjo pats tvirtinti mokėjimo nurodymus kur suma būdavo iki 4000 eurų per dieną. Sukčiavimo būdu A. B. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nepagrįstai pervedė 270 000 eurų, iš kurių šiai dienai grąžino iš viso 4000 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 266 000 eurų turtinė žala. Tokiu pat būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. A. B. sukčiavimo būdu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė – 57 500 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 57 500 eurų turtinė žala. Mano, kad A. B. sukčiavo galimai klastodamas grąžintino PVM sumas ir tokiu būdu jis pateikdamas neteisingus duomenis VMI, įskaitydavo (sudengdavo) mokėtiną PVM už parduotą turtą. A. B. per visą tą laikotarpį, jį siekdamas įtikinti, kad viskas yra teisinga, didesnes sumas nuo įmonių pasisavindavo po notarinių sandorių, kai įmonei atsirasdavo prievolė mokėti PVM (pvz. kada būdavo parduodamas nekilnojamas turtas), o mažesnes sumas kas mėnesį ir po kelis kartus (o sumas nurodydavo net centų tikslumu tam, kad nekeltų įtarimų). Tam kad patikrinti įmonių PVM mokėtinas sumas, deklaracijas, prievolių dydžius, mokėjimo laikotarpis, datas, duomenis ar jie yra teisingi, tam reikia specialų žinių. Taip pat nori pažymėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nesiejo ir šiuo metu nesieja jokie sutartiniai ar kitokie santykiai su UAB „Informacinių technologijų centras“. Po to, kai išaiškėjo A. B. sukčiavimas, jis jo klausė kur jis padėjo tuos pinigus, kuriuos sukčiavimo būdu pasisavino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasakė, kad pinigų neturi, kad pinigai yra išleisti. Taip pat sakė, kad iš dalies pinigų yra padengtos jo skolos. 2024 m. vasario 24 d. jis susitiko su A. B. ir jo sutuoktine A. B.. Paklausus A. B. ar ji žino, kad jos vyras vagia iš artimų žmonių, ji atsakė, taip, ji viską žino. A. B. savo kaltę pripažino, yra grąžinęs 4000 eurų, žadėjo turtinę žalą atlyginti (2 t., b. l. 136–141).

Liudytojo R. P., papildomai apklausto ikteisminio tyrimo metu, parodymais, kad 2024 m. vasario pradžioje paaiškėjus, kad A. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino pinigus, juos pervesdamas į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. prisipažino tai įvykdęs ir prašė suteikti jam laiko grąžinti pinigus, prašė nurodyti, koks grafikas būtų jam tinkamas. A. B. aiškino, kad visos sumos grąžinti iš karto negali. 2024 m. vasario 27 d. jis iš savo asmeninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė el. laišką A. B. į jo el. paštą (duomenys neskelbtini) tokio turinio: „prisegu skolų grąžinimo grafiką, kuris tiktų ir pagal kurį galvotume pristabdyti ikiteisminį procesą, ten sudėta 3000 eurų kas mėnesį ir kas pusę metų papildomai po 50 000 Eur, laukiu patvirtinimo šiandien, jei susitarsim tai reiks teismo patvirtinimo.“ Tą pačią dieną A. B. atrašė: „sutinku“. Pažymi, kad nuo paaiškėjimo dienos, kada A. B. pasisavino pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino iš viso tik 4 000 eurų, t. y. 2024 m. vasario 8 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų, mokėjimo paskirtis nenurodyta jokia, įmokos kodas nurodytas: „1311“, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokos kodais kaip gavėjas nesinaudoja, taip pat 2024 m. vasario 29 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 eurų, pervedimo paskirtis „pagal susitarimą“. Daugiau pinigų A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Tada jis pasiteiravo A. B., kodėl jis nesilaiko pinigų grąžinimo grafiko. Jis atsakė, kad jo visos sąskaitos yra areštuotos ir jis jomis negali naudotis. A. B. jam aiškino, kad jis derina paskolos gavimo klausimus, sakė, kad veda derybas su kredito unijom, kad gauti paskolas, bet vis sakydavo, kad paskolos negavo, kad vis laukia. Vėliau A. B. pareiškė, kad jis nekontaktuos su juo ir nepasirašinės jokių dokumentų dėl pinigų grąžinimo. Pažymi, kad jokių sutarčių, paslaugų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini) turėtų pervesti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekada nebuvo. Civilinis ieškinys nesikeičia, sumos lieka tokios pačios, kokias jis nurodė 2024 m. kovo 28 d. patikslintame civiliniame ieškinyje (2 t., b. l. 142–145).

Liudytojo R. P., papildomai apklausto ikteisminio tyrimo metu, parodymais, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)direktorius, įmonės veiklos sritis – nekilnojamo turto vystymas ir statybos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra jis. A. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba darbų vadovu. 2019 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. P., sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. B.. Kai 2019 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. buvo patikėtos prieigos prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, prie valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros. Jis kaip įmonės direktorius priskyrė A. B. prie įmonės sąskaitos naudotojų, t. y., kad jis su savo prisijungimu galėtų prisijungti prie įmonės sąskaitos. Pažymi tai, kad prisijungimus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, esančios Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo jis, darbų vadovas A. Č. ir A. B., tačiau A. B. galėjo tik matyti sąskaitą ir suformuoti pavedimus, o pavedimus patvirtinti galėjo jis ir darbų vadovas A. Č.. Jie visi trys prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos jungėsi su skirtingais savo prisijungimais (prisijungimas per Smart ID). A. B. formuodavo visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus ir, juos suformavęs, patvirtinti nukreipdavo jam, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovui A. Č.. Kuris laisvesnis, prisijungdavo prie banko sąskaitos ir patvirtindavo A. B. suformuotus pavedimus. Žiūrėdavo sumas, koks pavedimas, kas gavėjas, ir tik tada patvirtindavo suformuotą pavedimą. Pažymi tai, kad jis pinigų gavėjo sąskaitų numerių netikrindavo, pasitikėjo A. B.. Kaip pavyzdys, kai jis matydavo, kad jei gavėjas nurodytas – valstybinė mokesčių inspekcija, tai jam jokių klausimų nekilo, tikėdavo, kad pavedimas mokesčių inspekcijai yra daromas, o tuo labiau VMI turi ne vieną banko sąskaitą. Taip pat pažymi tai, kad jis sutikrindavo mokėtinas sumas ir įmokų kodus. Sumos atitikdavo, tad nei jam, nei A. Č. jokių klausimų nekilo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorius yra jis, įmonės veiklos sritis – nekilnojamo turto vystymas ir statybos. 2020 m. kovo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. P. ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. B., sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Po sutarties sudarymo A. B. gavo prisijungimus (per smart ID) prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke. Atskirus prisijungimus prie banko sąskaitos turėjo jis ir A. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. B. pats galėjo tvirtinti suformuotus pavedimus iki 4000 eurų. Jei suma viršija 4000 eurų, tai pavedimus turi tvirtinti jis. A. B. įgijo jo pasitikėjimą, nes jis jau maždaug apie metus laiko teikė buhalterines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viskas, jo akimis, buvo tvarkoma sklandžiai ir tvarkingai, tad jis juo pasitikėdamas suteikė galimybę per banką tvirtinti pavedimus, kurių suma neviršija 4000 eurų (2 t., b. l. 146–149).

Liudytojo A. Č., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbu vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P.. Įmonei buhalterines paslaugas pagal sutartį teikė MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. B.. 2024 m. sausio 20 d. jis prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės. Ten prisijungdavo kasdien. A. B. turėjo prisijungimus, bet jis pats negalėjo patvirtinti pavedimų, mokėjimų. Prisijungęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pamatė, kad valstybinė mokesčių inspekcija 2024 m. sausio 20 d. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos yra nurašiusi 100 355,44 eurų. Šitoje sumoje maždaug apie 85 000 eurų yra mokesčiai VMI ir maždaug apie 15 000 eurų yra delspinigiai. Jam kilo klausimų, kodėl taip yra, jis susisiekė su direktoriumi R. P. ir su buhalteriu A. B.. Jis jam parašė sms žinutę: „(necenzūrinis žodis) nesamonė kažkokia. Išsiaiškinsiu kas čia kaip. Karoče dabar permoka stovi vmi. reikės pirmadienį iš ryto jiems skambinti ir šnekėti, pridarė reikalų.“ Jis patikėjo A. B., tikrai pagalvojo, kad čia kažkokia klaida yra įsivėlusi VMI ir tada jis ir direktorius R. P. laukė, kada VMI ištaisys klaidą ir kada atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bus grąžinti pinigai. Tai tęsėsi maždaug apie 2-3 savaites laiko. Visą tą laikotarpį nuo paaiškėjimo dienos, kai VMI nurašė pinigus nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, buhalteris A. B. melavo, vis bandė įtikinti R. P. ir jį, kad tai tikrai valstybinė mokesčių inspekcija įvėlė kažkokią klaidą. R. P. pats paskambino į valstybinę mokesčių inspekciją išsiaiškinti, kokia čia klaida įsivėlė ir VMI darbuotoja paaiškino, kad jokių pinigų grąžinimų nebus, ir teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga VMI dar virš 100 000 eurų. Sakė, kad yra daug įvelta klaidų, gresia didelės baudos. Kai VMI darbuotoja pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga VMI, R. P. kreipėsi pas kitą buhalterę, kuri patikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus mokėjimus į valstybinę mokesčių inspekciją, pradėjo aiškintis, kodėl tie mokesčiai nepasiekė valstybinės mokesčių inspekcijos. Buvo bendrauta su VMI darbuotojais, tikrinama kokiomis datomis buvo daromi pavedimai, o VMI darbuotojos tikrino, ar tie pavedimai pasiekė VMI sąskaitą. Buvo pastebėta, kad mokesčiai maždaug atitiko mokėtinų mokesčių dydį ir laikotarpius, buvo teisingai nurodyti VMĮ įmokos kodai, gavėjas – VMI, bet gavėjo sąskaitos numeris buvo nurodytas ne VMI, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą matyti, kad pirmas mokėjimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą atliktas 2021 m. spalio 1 d., suma 1745, 80 eurų ir 221,74 eurų ir tai tęsėsi iki 2024 m. sausio 3 d. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neturėjo, jokių mokėjimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą neturėjo būti, bet buhalteris A. B. tokiu būdu sukčiavo. Jis visą tą laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. darydavo neva mokėjimus į VMI (nurodydamas VMI įmokos kodą), kur kaip gavėją nurodydavo VMI, o gavėjo sąskaitos numerį nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią SEB banke. Buhalteris A. B. pavedimų sumas ir laikotarpį nurodydavo maždaug atitinkantį tikrąsias UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas sumas valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas yra A. B., o jo sutuoktinė, kiek žino, šioje įmonėje yra apskaitininkė. Kai R. P. išsiaiškino, kad sąskaita, į kurią buvo atliekami pavedimai, yra ne valstybinės mokesčių inspekcijos, jis suorganizavo susitikimą su buhalteriu A. B.. 2024 m. vasario 8 d. 10.29 val. jis, R. P. ir A. B. susitiko statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo įjungęs telefone filmavimo funkciją. Filmavo ką kalba A. B.. du vaizdo įrašai pateikti prie bylos. A. B. prisipažino, kad jis visą tą laikotarpį vogė pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pinigus persivesdavo į savo įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat prisipažino, kad jis tokiu pačiu būdu yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogęs pinigų ir persivedęs pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Taip pat jis pasakė, kad iš įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pavogtus pinigus pervesdavo į kitą sąskaitą. Kokią nenurodė. A. B. nesigynė, pripažino, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis vogė pinigus. Jis neatrodė sutrikęs, neginčijo, žadėjo grąžinti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašė laiko pinigų grąžinimui. Paklausus A. B. kodėl jis vogė, kodėl taip elgėsi, jis nedetalizavo (4 t, b. l. 66–70).

Liudytojos A. P., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra R. P.. 2024 m. vasario mėnesio pradžioje su ja susisiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. ir paprašė, kad ji peržiūrėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM ataskaitas už 2023 metus. Jis sakė, kad valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI) išstatė inkasinį (užblokavo visas įmonės atsiskaitomąsias sąskaitas). R. P. jai teigė, kad 2024 m. pradžioje VMI į savo sąskaitą jau 100 000 eurų nurašė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (kaip nepriemoką PVM). Ji sutiko R. P. padėti. Ji iš jo pasakojimų žinojo, kad R. P. įmonių buhalteriją tvarkė buhalteris A. B., bet jam kilo neaiškumų ir R. paprašė jos pagalbos. 2024 m. vasario mėnesio viduryje, ji pradėjo peržiūrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus. Labiau žiūrėjo PVM ir pamatė, kad PVM buvo padeklaruotas kaip ir teisingai, ryškių neatitikimų nesimatė, bet pastebėjo tai, kad PVM kiekvieną mėnesį buvo tikslintas apie 10 kartų ir tik tada prieita prie teisingo deklaravimo, ko pasekoje valstybinei mokesčių inspekcijai A. B. teikė neteisingus duomenis, kad nereikėtų mokėti pridėtinės vertės mokesčio, o įmonės direktoriui, atvirkščiai, pateikdavo, kad reiktų mokėti, paruošiant pavedimą valstybinei mokesčių inspekcijai (nurodant VMI įmokos kodą), o, kaip vėliau paaiškėjo, atsiskaitomąją sąskaitą nurodydavo savo įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavosi taip, kad per visą laikotarpį VMI negavo PVM įmokų. Paaiškėjo, kad A. B. laikotarpiu maždaug nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 metų sausio mėn. apgaulės būdu persivesdavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į savo įmonės, kurioje jis direktorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Taip pat tuo laikotarpiu buhalteris A. B., teikdamas buhalterines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ GPM (gyventojų pajamų mokesčio), nekilnojamojo turto mokesčio, taršos mokesčio, buhalteriją tvarkė apgaulingai. Tikrindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, maždaug 2024 m. vasario mėn. ji susisiekė su VMI specialiste, kuri informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2022 m., 2023 m. nekilnojamojo turto ataskaitos, susijusių asmenų ataskaitos (formos Nr. 528), ataskaitų apie suteiktas ir sugrąžintas paskolas. Taip pat VMI specialistė jai pasakė, kad yra vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ stebėsena ir sakė, kad pagal sistemoje suvestas sąskaitas-faktūras yra neatitikimų ir, jeigu nebus sutvarkyta, gresia didelė bauda direktoriui. Taip pat ji pasakė, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į VMI sąskaitą 100 000 eurų yra nuskaičiuoti teisingai (kaip PVM nepriemoka). Po pokalbio su VMI specialiste jai kilo įtarimas, kad A. B. galbūt ne tokį VMI atsiskaitomosios sąskaitos Nr. nurodė ir išsitraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą paaiškėjo, kad sąskaita, į kurią A. B. nukreipdavo mokėjimus prisidengdamas VMI įmokos kodais ir panašiomis sumomis, priklauso ne valstybinei mokesčių inspekcijai, o, kaip vėliau išsiaiškino direktorius R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra A. B.. Apytikslė suma, kuria A. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (laikotarpis nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. sausio mėn.) apgaulės būdu persivedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą yra apie 270 000 eurų, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulės būdu persivedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą apie 58 000 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių, įsipareigojimų (kad kažką būtų pirkę ar pardavę) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, nebuvo sudarę. Taip pat išanalizavusi ir peržiūrėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko (swedbank) sąskaitos išrašus aukščiau nurodytu laikotarpiu, pastebėjo, kad pinigus A. B. apgaulės būdu persivedinėjo tik į savo įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitą (vieną ir tą pačią). UAB (duomenys neskelbtini)apskaita buvo vedama aplaidžiai, negalvojant apie atsakomybę. Maždaug apie 50% dokumentų nebuvo įtraukta į apskaitą, neatlikti privalomi priskaičiavimai, suderinimai, nepateikta privalomos ataskaitos VMI, Sodrai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. P. buvo pateikiami neteisingi apskaitos skaičiai (balansas, pelno-nuostolio ataskaita, skolos). Tikrindama įmonės finansinius dokumentus, ji pastebėjo tai, kad iškilus klausimui dėl netikslumų, buvo tiesiog didžiojoje knygoje pataisoma iki reikiamo skaičiaus (neieškant klaidos), nors po to skaičiai neteisingai atsispindėjo analitikoje, balanse. Dėl neteisingai pateiktų deklaracijų buvo priskaičiuota delspinigiai iš viso 24626 Eur. Dėl to pablogėjo įmonės rezultatas, bei įmonė buvo įtraukta į Stebėsena VMI. UAB (duomenys neskelbtini)tapo nepatikimu mokesčių mokėtoju. Kaip ir minėjo nepateiktos Susijusių asmenų FR0528, Nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) gautų/grąžintų paskolų ataskaitos FR0711, nepriskaičiuotos palūkanos nuo paskolų. Tikrindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, Rivilės programoje, su kuria dirbo ir A. B., pastebėjo, kad nėra įvesta ilgalaikio turto: įmonės transporto, nors kuras buvo perkamas. Paaiškėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija A. B. buvo neteisingai tvarkoma, direktoriui R. P. kilo įtarimas, kad taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją reikia peržiūrėti. Ji peržiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, ar būtent sumokėta VMI, ar vėl tokiu pačiu būdu pinigai persiųsti į A. B. įmonę. Paaiškėjo, kad tokiu pat būdu, prisidengiant VMI mokėjimais, A. B. į savo įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą persivedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. R. P. jai pasakojo, kad jam A. B. prisipažino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. teikdamas buhalterines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukčiavimo būdu persivedė pinigus į savo įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (4 t., b. l. 73–77).

Liudytojo D. Č., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonės veikla – patalpų nuoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra jis ir dar keli asmenys, dabar negali pasakyt jų vardų, pavardžių, nes nepamena. Įmonė registruota adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik vienas asmuo, t. y. jis – direktorius. Įmonė įkurta prieš maždaug 6 metus. Nuo įmonės įkūrimo, buhalteriją tvarko jo pažįstamas buhalteris A. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra su A. B. sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, tik negali pasakyti su kuria jo įmone sudariusi. Žino, kad A. B. ne vienai įmonei teikia buhalterines paslaugas, žino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pažymi tai, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su savo pažįstamu A. B., jis jam kaip buhalteriui davė visus prisijungimus prie įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (įmonė turi vieną sąskaitą). Jis tvirtino visus pavedimus, teikė deklaracijas VMI, teikė informaciją SODRAI, pilnai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Negali pasakyti, nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sudariusi sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitos laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo atlikti kokie mokėjimai, pavedimai, jis nežino, negali pasakyti. Ar nurodytu laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo atlikti mokėjimai, atsakyti negali, nes ne jis tvarkė įmonės buhalteriją. Negali atsakyti į šį klausimą, ar laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolino pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Jis nepamena šito. A. B. pagal teikiamą buhalterinių paslaugų sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėdavo iki 1000 eurų per mėnesį. Pažymi tai, kad jo sutuoktinė A. Č. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Toje įmonėje taip pat buhalterines paslaugas pagal sutartį teikė A. B.. A. B. jis pažįsta nuo vaikystės, su juo visada sutardavo gerai, tarpusavio santykiai draugiški, jie nebuvo susipykę, jis iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia buhalterines paslaugas (4 t., b. l. 80–83).

Liudytojo D. Č., papildomai apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įmonės įkūrimo datos sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo A. B., ir teikė buhalterines paslaugas. Pagal sutartį buvo numatyta, kad A. B. kas mėnesį mokamas 60 Eur. atlyginimas. Kai buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buhalteriui A. B. davė visus prisijungimus prie įmonės banko sąskaitos. Jis einamų metų pradžioje sutikrindavo įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus, kuriuos jam el. paštu pateikdavo buhalteris A. B.. Dabar gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra A. B., nebuvo sudariusi, jokių paslaugų šios įmonės viena kitai neteikė. Po pirmos apklausos, kada jis gavo reikalavimą prie bylos pateikti dokumentus pagrindžiančius atliktus mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, jis kreipėsi į įmonės buhalterį A. B., paprašė, kad jis jam paaiškintų, kodėl atlikti pavedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis (A. B.) jam pasakė, kad jam reikėjo pinigų ir jis laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. be direktoriaus žinios iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos persivesdavo skirtingomis sumomis pinigus į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis sakė, kad per tą laikotarpį sugrąžino pinigus atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. B. jam pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos ataskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d., iš kurios matyti, kad į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai (bendra suma per visą šį aukščiau minimą laikotarpį 111 110 Eur) buvo sugrąžinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Kaip jam paaiškino A. B., jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančius pinigus skolinosi ir naudojo savo reikmėms. Kur nedetalizavo. Apie šiuos A. B. veiksmus niekas nieko nežinojo. Jam jis pats pasakė tik tada, kai jis pareikalavo pagrindžiančių dokumentų (4 t., b. l. 88–91).

Prie pareiškimo pridėtais priedais: 2019 m. kovo 1 d. Buhalterinių pasaugų teikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. kovo 1 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas; išrašas iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro apie UAB „(duomenys neskelbtini)“; išrašas iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro apie MB „(duomenys neskelbtini)“; MB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo aktas; išrašas iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro apie UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. vasario 8 d. vaizdo įrašas ir 2024 m. vasario 1 d. įrašas (įrašyti į kompaktinį diską); išrašas iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro apie A. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą; orderiai (1 t., b. l. 11–191; 2 t., b. l. 1–114).

2019 m. kovo 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas prie pareiškimo), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. P. sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Užsakovas šia sutartimi paveda, o vykdytojas įsipareigoja pagal užsakovo pateiktus pirminius dokumentus teikti buhalterines paslaugas, teikti konsultacijas, vesti užsakovų buhalterinę apskaitą, pasibaigus metams sudaryti užsakovų finansinių ataskaitų rinkinį, atstovauti užsakovams mokesčių administratoriaus institucijose ir valstybinėje socialinio draudimo fondo valdyboje, sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartis įsigalioja nuo 2019 m. kovo 1 d. ir galioja neterminuotai (1 t., b. l. 11–16).

2020 m. kovo 16 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas prie pareiškimo), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. P. sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Užsakovas šia sutartimi paveda, o vykdytojas įsipareigoja pagal užsakovo pateiktus pirminius dokumentus teikti buhalterines paslaugas, teikti konsultacijas, vesti užsakovų buhalterinę apskaitą, pasibaigus metams sudaryti užsakovų finansinių ataskaitų rinkinį, atstovauti užsakovams mokesčių administratoriaus institucijose ir valstybinėje socialinio draudimo fondo valdyboje, sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (1 t., b. l. 17–22)

2024 m. vasario 11 d. VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašu (priedas prie pareiškimo), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistravimo data (duomenys neskelbtini), veiklos tikslai ir rūšys: vykdyti komercinę ir ūkinę veiklą, gauti pelną. Vadovas ir akcininkas A. B., juridinio asmens vardu veikia vadovas (2 t, b. l. 93–95).

2024 m. vasario 9 d. VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašu (priedas prie pareiškimo), kuriame nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), mažoji bendrija, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), veiklos tikslai ir rūšys: apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais, buhalterinė apskaita ir audito atlikimas, finansinių ataskaitų rengimas. Direktorius-A. B. (2 t. b. l. 96–97).

MB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo aktu (priedas prie pareiškimo), kuriame nurodyta, kad A. T., gimusi (duomenys neskelbtini) m., steigia ribotos civilinės atsakomybės privatųjį juridinį asmenį, kurio teisinė forma–mažoji bendrija, bendrijos pavadinimas MB „(duomenys neskelbtini)“, mažosios bendrijos vadovas – A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m. (2 t., b. l. 98–101).

2024 m. vasario 9 d. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu (priedas prie pareiškimo), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpis 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 9 d. suformuotas pagal gavėją, gavėjas nurodytas valstybinė mokesčių inspekcija, nurodytos skirtingos sumos, įmokos kodai (1311, 1411, 1001, 5660), gavėjo sąskaitos numeris nurodytas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, debeto apyvarta 181964,77 Eur (1 t., b. l. 23–24).

2024 m. vasario 9 d. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu (priedas prie pareiškimo), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 9 d. suformuotas pagal gavėją, gavėjas nurodytas valstybinė mokesčių inspekcija, nurodytos skirtingos sumos, įmokos kodai (1311, 1001), gavėjo sąskaitos numeris nurodytas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, debeto apyvarta 57569 Eur (1 t., b. l. 25).

2024 m. vasario 9 d. AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašais (priedas prie pareiškimo), kuriuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 5 d., iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. atlikti pavedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. atlikti pavedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtys nurodyti įmokos kodai 1311, 3011, 1411) (1 t., b. l. 26–99).

2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti du vaizdo ir garso įrašai, kurie įrašyti į kompaktinį diską ir pridėti prie 2024 m. vasario 12 d. pareiškimo:

1) įrašas pavadinimu: „1707464837735525.mp4“, įrašo trukmė 48 s. Apžiūrimame vaizdo ir garso įraše užfiksuota patalpa, kurioje prie stalo sėdi vyras, kuris vaizdo įraše atpažįstamas, kaip A. B., girdėti, kad tarp A. B. ir kito vyro vyksta pokalbis, sudaryta garso įrašo stenograma:

A. B.: „aš A. B., patvirtinu, kad formuodamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nurodydavau valstybinę mokesčių inspekciją, atsiskaitomąją sąskaitą nurodydavau UAB „(duomenys neskelbtini)“ .

Vyriškas balsas: „ ta prasme, aš ne ne ne ne, kaip čia išsireikšt dabar, neslaptai filmuoju, žinai tu šitą?“

A. B.: „ne ne, tai viskas tvarkoj“

vyriškas balsas: „aš tavęs atsiklausiau prieš filmuodamas“

A. B. linkteli galva

Vyriškas balsas: „ir pervesdavai sąskaitas, ta prasme pinigus pervesdavai į savo sąskaitą“

A. B.: „Informacinių technologijų centro“

vyriškas balsas: „Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į „(duomenys neskelbtini), t. y. į savo sąskaitą, į savo, į savo kitą įmonę“

A. B.: „kitą įmonę“

vyriškas balsas: „šiandien mes turim dvidešimt ketvirtų metų vasario aštuntą dieną. Gerai, viskas“

2) įrašas pavadinimu: „video irasas2(2)“, įrašo trukmė 5 min. Apžiūrimame vaizdo ir garso įraše užfiksuota patalpa, kurioje vyras, kuris vaizdo įraše atpažįstamas, kaip A. Č. pastato vaizdo stebėjimo kamerą, fiksuojamas vaizdo ir garso įrašas patalpoje.

Fone girdisi vyriški balsai: „Sveiki“

vyriškas balsas: „labas“

vyriškas balsas: „nežinau čia tau ranką duot galim“

vyriškas balsas: „negalit“

Į patalpą įeina du vyrai. Vienas iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius-R. P., kitas-A. B.. Patalpoje yra trys vyrai, tarp vyrų vyksta pokalbis. A. B. sėdi ant sofos, A. Č. sėdi už stalo, o R. P. stovi, sudaroma pokalbio stenograma:

A. Č.: „nėr čia ko pyktis, A., spręst reik reikalus ir viskas, čia neprisipyksim, kam čia bereikalingai

R. P.: „A.: (necenzūrinis žodis), A., nu, (necenzūrinis žodis), nu“

A. Č.: „Ššššš... nesikeik“

A. B.: „Keikis. Nu jisai turi teisę keiktis“

R. P.: „Tris metus... Tu iš manęs vogi. Nuo dvidešimt pirmų. Tu ateini į balius, į gimtadienius... Kalbi su manim, žiūri į akis ir tu, karočia, kitą dieną nusiskaičiuoji pinigų. Čia tau normalu? Čia žmogiška? Čia, čia ta prasme, jau blogiau tai nieko negalėjai padaryt man ką tu padarei. Tai dabar kas...Tai kaip tu ten sugalvojai, kodėl tu rašei, kad VMI, kad... ką tu čia sugalvojai? Kad apgavystės būdu? Kad, ta prasme, tu pats pildei ar tau pildė kažkas kitas?“

A. B.:„Pats pildžiau. Ta prasme aš ta prasme aš pasisavinau tuos pinigus“

R. P.: „Nes aš galvoju kaip tu būtum pasakęs... tu pasirinkai kitą sąskaitą... tai dabar gerai, kieno ten ta sąskaita?“

A. B.: „Įmonės kitos“

R. P.: „Ir ką su tais pinigais?“

A. B.: „Tie pinigai iškeliavę, jau irgi ten jų nėra, ten, ta prasme, į kitą. Šiaip tai ten buvo taip, galvojau, žinai, kaip sakyt, pasiskolint ir paskiau atiduoti. Aišku geriau reikėjo pas tave ateit ir pasakyt, kad reikia pinigų.“

R. P.: „Taip. Tai tu galėjai pasiskolint ir grąžint. Pasakyt paskui, kad, Bet dabar tu... mes turim į savaitę penkiasdešimt pavedimų“

A. Č.:„Daugiau, kur tau čia penkiasdešimt dvidešimt pirmų, A., nuo dvidešimt pirmų dešimto nol pirmo, dabar gaunasi taip, kad tu man parašydavai, kad VMI, suformuodavai man sąskaitą ir aš ją patvirtindavau, kaip pavyzdys, ane?“

A. B.:„Taip“

R. P.: „Nes neįmanoma ten buvo suprast kas ten parašyta... Dėl to kai tu atėjai aš tave gyniau dar. Tai ko tu iškart mums nesakei kas yra? Taigi matei, kad... bet tu darydamas, tu pasakyk kur logika, tu darydamas žinojai, kad šita diena ateis. Taigi neįmanoma čia, ta prasme, anksčiau ar vėliau iš mokesčių ateis reikalavimas susimokėt PVM. Ir pamatysim tą. Tai kaip tu tai darydamas... žinai gi, kad tuos pinigus reikės atiduot, ir dar daugiau jų reiks atiduot“

A. Č.: „O tu žek, A., dabar los PVM'inės sumos, kur yra didelės, ten keturi šimtai kešim gabalų tūkstančių, dvidešimt vienas ten.. nu kaip pavyzdys, ane... O visos dabar mažos sumos, kur po du tūkstančius, kur ta man suformuodavai, aš turiu omeny, tu suformuodavai po mūsų algų gavimo, tu suformuodavai, kaip pavyzdys du tūkstančiai Sodrai... o Sodrai nueidavo?“

A. B.: „Taip, taip, taip... Mokesčiams ten nueidavo“

A. Č.: „bet čia susiję su alga?“

A. B.: „Taip“.

R. P.: „Tai dar juos reikės sumokėt.“

A. B.: „Tai dabar yra, realiai, sakykim, būdavo permoka pas jus PVM, tai jie nusiskaičiuodavo ten tą, tas permokas“

A. B.:„ jo jo jo“

R. P.: „Nu tai vat suskaičiavo, jau jie mums dabar šiai dienai, dar be buhalterių, be jokių ten baudų ir t.t.. jau du šimtai devyniasdešimt, ar kiek yra.“

A. B.: „Ne, du septyniasdešimt“.

R. P.: „Tu du septyniasdešimt suskaičiavęs?“

A. B.: „Jo. Nu du šeši devyni... nu du septyniasdešimt.“

R. P.: „Bet dabar darei tik VMI ar darei kokių kitų sąskaitų rašei, ten kokie „Senukai“ nerašei?“

A. B.: „Ne, ne ne“

R. P.: „Tokiu būdu neapgaudinėjai?“

A. B.: „Ne nu tai Senukų tai tu prekių nepasiimsi.“

R. P.: „Gerai, dabar „(duomenys neskelbtini)“? Neatitikimas, šiandien irgi nuskaičiavo pinigus. Kas ten? Irgi tas pats?“

A. B.: „Ten bus kažkiek tai padaryta, bet turėtų nedidelė suma būt“

A. Č.: „Irgi su PVM'ais kažkas, jo?“

A. B.: „Jo“

A. Č.:„O kiek maždaug?“

A. B.: „Nu reik pasižiūrėt, dabar nepasakysiu. Dabar esmė tokia... šiaip tai taip, aš dabar skoloj esu, bet, kaip, sakykim, dabar ieškau iš kur gaut pinigų, kaip galima greičiau atiduoti, pateikiau ten paraiškų, nežinau, dar reikia gal kurt kokių iš fiziakų gal kur galima pasiskolinti“.

A. Č.: „Nu, bet tai, o tai kokiu būdu tu skolintis nori?“

R. P.: „Turi namą, stumk tą namą“

A. B.: „Namas yra, bet jisai bankui įkeistas, tai žinai... tai ten toksai.“

A. Č.: „O mašinos?“

A. B.: „Mašinos tai ne mano net, ant įmonės. Kitos visai, net ne mano“

A. Č.: „Nu tai o pats pinigų kiek turi?“

A. B.: „Pats tai nedaug“.

A. Č.: „Kiek tas nedaug?“

A. B.: „Nu ką aš žinau... kokius porą tūkstančių dabar, šiam momentui. Tai aš dabar, žinai, laukiu atsakymo. Nežinau, rytoj, pirmadienį.“ (3 t., b. l. 16–19).

2024 m. kovo 18 d. raštu iš AB „SEB“ banko Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k (duomenys neskelbtini)sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašai pdf ir excel formatu, kurie įrašyti į kompaktinį diską (vokas Nr. 2) laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) gauti mokėjimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso: 40 383,54 Eur; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) gauti mokėjimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 201 474,85 Eur; laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) gauti mokėjimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso: 24 720, 65 Eur; laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) gautas mokėjimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2355,57 Eur.

Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauti mokėjimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 57 569 Eur (6 t., b. l. 3–53).

2024 m. kovo 15 d. „Paysera LT“ UAB raštu Nr. 1763/2024, kuriame nurodyta, kad nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. birželio 12 d. turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas išrašas. Elektroninio formato priedai atspausdinti ir įrašyti į kompaktinį diską. (vokas Nr. 3) (5 t., b. l. 179–184).

2024 m. balandžio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. buvo nustatytas 7 Eur mėnesinis darbo užmokestis ir A. B. nustatytas 7 Eur darbo užmokestis. A. B. darbo užmokestis išmokėtas kartu su kitais mokėjimais, A. B. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas (yra darbo užmokesčio skola). Priedai prie rašto: atlyginimų žiniaraščiai; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; A. B. darbo sutarties kopija (6 t., b. l. 105).

2024 m. rugpjūčio 19 d. – 2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. Į šią sąskaitą:

– iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti 18 pervedimų, kurių bendra suma – 57569,00 Eur: laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atliktas pervedimas – 64,00 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikta 17 pervedimų, kurių bendra suma – 57505,00 Eur.

– iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 56 pervedimus, kurių bendra suma – 268934,61 Eur: laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti 7 pervedimai, kurių bendra suma – 40383,54 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikti 27 pervedimai, kurių bendra suma – 201474,85 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atliktas 21 pervedimas, kurių bendra suma – 24720,65 Eur, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. atliktas 1 pervedimas – 2355,57 Eur.

Apžiūrėjus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus matyti, kad bendrovei laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervesta 57569,00 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervesta 268934,61 Eur. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 326503,61 Eur (57569,00 + 268934,61).

Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB SEB banke, išrašą matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. iš šios sąskaitos piniginių lėšų į asmenines A. B. banko sąskaitas nepervesta.

Apžiūrėjus UAB „Informacinių technologijų centras“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atidarytos „Paysera LT‘, UAB, išrašą matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. iš šios sąskaitos piniginių lėšų į asmenines A. B. banko sąskaitas nepervesta.

Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), atidarytos AB SEB banke, išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. matyti, kad iš šios sąskaitos į asmenines A. B. sąskaitas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. iš viso per 186 kartus pervesta 243595,00 Eur: laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikta 19 pervedimų už 44745,00 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikta 70 pervedimų už 80235,00 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikta 97 pervedimai už 118615,00 Eur, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. pervedimų neatlikta.

Apžiūrėjus banko išrašą nustatyta, kad mokėjimuose į A. B. sąskaitą nurodoma skirtinga mokėjimo paskirtis:

– laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti 6 pervedimai už 4850,00 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikta 17 pervedimų už 12615,00 Eur, iš viso 23 pervedimai už 17465,00 Eur, kuriuose mokėjimo paskirtimi nurodyta DU (darbo užmokestis);

– laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atliktas 1 pervedimas už 2000,00 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikta 31 pervedimas už 52700,00 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikta 97 pervedimai už 118615,00 Eur, iš viso atlikta 129 pervedimai už 173315,00 Eur, kuriuose mokėjimo paskirtimi nurodyta avansas;

– laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti 2 pervedimai už 4300,00 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikta 14 pervedimų už 10420,00 Eur, iš viso atlikta 16 pervedimų už 14720,00 Eur, kuriuose mokėjimo paskirtimi nurodyta mokėjimas mobiliąja programėle;

– laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikti 7 pervedimai už 4200,00 Eur, kuriuose mokėjimo paskirtimi nurodyta pagal sutartį;

– laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti 2 pervedimai už 22000,00 Eur, kuriuose mokėjimo paskirtimi nurodyta paskola;

– laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti 5 pervedimai už 7100,00 Eur, kuriuose mokėjimo paskirtimi nurodyta už paslaugas;

– laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti 3 pervedimai už 4495,00 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 1 pervedimas už 300,00 Eur, iš viso 4 pervedimai už 4795,00 Eur, kuriuose mokėjimo paskirtimi nurodyta kita paskirtis.

Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą ir sulyginus laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d.  iki 2024 m. sausio 3 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas lėšas ir A. B. pervestas lėšas nustatyta, kad:

•        laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. į A. B. banko sąskaitas pervesta 44745,00 Eur, iš kurių 40383,54 Eur lėšos, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“;

•        laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 201538,85 Eur, o į A. B. banko sąskaitas pervesta 80235,00 Eur, piniginių lėšų likutis laikotarpio pabaigai 121303,85 Eur (201538,85-80235,00);

•        laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 82225,65 Eur, į A. B. sąskaitą pervesta 118615,00 Eur, pinigų likutis laikotarpio pabaigai 84914,50 Eur (121303,85+82225,65-118615,00);

•        laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 2355,57 Eur, A. B. sąskaitą lėšų nepervesta, pinigų likutis laikotarpio pabaigai 87270,07 Eur (84914,50+2355,57).

Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), atidarytos AB SEB banke, išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. matyti, kad iš šios sąskaitos į asmenines A. B. sąskaitas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. iš viso pervesta 243595,00 Eur, iš kurių 239233,54 Eur (40383,54+80235,00+118615,00) gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „Informacinių technologijų centras“ reikmėms galėjo būti panaudota 87270,07 Eur (326503,61-239233,54) , gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 31–35).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vertinimu, šioje byloje surinkti duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas dėl nusikalstamų veikų buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Pagal teisme prokuroro pateiktą kaltinimą A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnyje 3 dalyje.

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsakomybė numatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-693/2019, 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-311-677/2016), tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar kaltininko turtinių prievolių įvykdymui pripažinti kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-364-648/2016, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-389/2013, 2K-158-303/2021, 2K-136-976/2022). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės <...> (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose 2K-136-976/2022). Asmuo gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė yra pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-161-696/2017). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018).

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, kuri sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-157-895/2020 ir kt.).??? 

Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio. <...> Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos tam, kad būtų išviliota kuo daugiau pinigų iš patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-250-699/2016, 2K-192-788/2017, 2K-170-495/2023).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl svetimo labai didelės vertės turto įgijimo apgaule pasitvirtino. Kaltinamasis A. B. prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, turėdamas teisę pradėti inicijuoti pavedimus už gyventojų pajamų mokestį ir už pridėtinės vertės turto mokestį, suformuodavo klaidingus nurodymus, t. y. nurodydamas reikalingą sumokėti mokesčio sumą, gavėju nurodydavo VMI, tačiau sąskaitos numerį nurodydavo ne VMI, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisę patvirtinti mokėjimą turintys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai patvirtindavo mokėjimą, nežinodami, kad mokesčiai yra nesumokami, išraše buvo matyti, kad gavėjas yra VMI, o iš tikrųjų piniginės lėšos pervedamos UAB „Informacinių technologijų centras“. Kaltinamasis prisipažino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, taikydamas tokią pačią schemą įgijo savo ir UAB „(duomenys neskelbtini) naudai kaltinime nurodytą piniginių lėšų sumą. Mintis taikyti tokią schemą kilo, nes turėjo skolų, tikėjosi sustoti, grąžinti pinigus, tačiau tai padaryti nepavyko ir tokią schemą vykdė tol, kol VMI areštavo sąskaitas ir nepavykus grąžinti paimtų piniginių lėšų paaiškėjo apgaulė. Be paties A. B. parodymų, jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: liudytojų R. P., A. Č., A. P., D. Č. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Ž. V. pareiškimas, vaizdo įrašo stenograma, buhalterinių pasaugų teikimo sutartys, bankų sąskaitų išrašai, bankų raštai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamojo A. B. parodymus dėl pasirinkto lėšų įgijimo modelio patvirtina liudytojų R. P., A. Č., A. P. parodymai, bankų pateikti duomenys. Šių liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad nagrinėjamu atveju būtent kaltinamojo apgaulė lėmė tai, kad įmonių lėšos buvo pervestos į A. B. valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) sąskaitą. Liudytojai patvirtino, kad A. B. turėjo prieigas prie įmonių banko sąskaitų, tačiau tvirtinti mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. B. galėjo tvirtinti mokėjimus iki 4000 eurų per vieną mokėjimą. Kaltinamajam suformavus mokėjimą, jį patvirtinti turėdavo įmonės direktorius arba jo pavaduotojas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip patvirtina ir liudytojų R. P., A. Č., A. P. parodymai, suformuotose mokėjimuose kaip gavėjas visais atvejais buvo nurodyta VMI, teisingai nurodyti atitinkami įmokų kodai, mokesčiai maždaug atitiko mokėtinų mokesčių dydį ir laikotarpius, A. B. didesnes sumas nuo įmonių pasisavindavo po notarinių sandorių, kai įmonei atsirasdavo prievolė mokėti PVM (pvz. kada būdavo parduodamas nekilnojamas turtas), o mažesnes sumas kas mėnesį ir po kelis kartus, sumas nurodydavo net centų tikslumu, tai, kad A. B. tiek VMI, tiek įmonių direktoriui teikė neteisingus duomenis dėl reikalingų mokėti mokesčių, vertintina, kad būtent tokie aktyvūs A. B. veiksmai lėmė tai, kad atsakingi už mokėjimų tvirtinimą įmonėse asmenys A. B. suformuotus mokėjimus patvirtino. Taigi, vertintina, kad būtent apgaulė, kuri nagrinėjamu atveju buvo esminė, lėmė, kad įmonės lėšos buvo pervedamos ne į VMI, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Teismo vertinimu, kaltinamojo profesija, tai, kad įmonėse jis teikė buhalterines paslaugas, jo geri tarpusavio santykiai su įmonių vadovais, jo asmeninės ir dalykinės savybės lėmė, kad jo atžvilgiu buvo susiformavęs pasitikėjimas, kurį pagrindžia ir tai, kad, vadovaujantis paties A. B., ir liudytojų  R. P., A. Č., A. P. parodymais, gavus informaciją iš VMI apie mokestinius neatitikimus, buvo kurį laiką tikima A. B. pateikta versija apie VMI klaidą, dar 2–3 savaites buvo laukiama, kada A. B. pastangomis jo nurodyta VMI klaida bus ištaisyta. Taigi, teismo vertinimu, darytina išvada, kad apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė ir viena iš apgaulės formų – piktnaudžiavimu pasitikėjimu. Nagrinėjamoje byloje sukčiavimo pasėkoje A. B. savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį turtą – bendrai 326 503,61 Eur sumą sudarančias pinigines lėšas. Taigi, nagrinėjamu atveju, įgytas svetimas turtas bendrai sudaro 326 503,61 Eur dydžio sumą sudarančias pinigines lėšas, kas atitinka labai didelės vertės turtą ir BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties dalyką. Bylos duomenimis atskleistas padarytų nusikaltimų mechanizmas, neteisėtų veiksmų trukmė, jų sistemingumas, realizuojant bendrą sumanymą – siekį apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu įgyti kuo daugiau įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų, patvirtina, kad kaltinamasis A. B. veikė suvokdamas, kad apgaule, pasinaudodamas įgytu pasitikėjimu, esmingai suklaidina įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingus asmenis, kurių žinioje yra turtas, suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyja svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, numatė, kad dėl tokios jo veikos įmonės patirs turtinę žalą, ir norėjo tokių padarinių, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota bendra tyčia įgyti kuo daugiau įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, visais atvejais naudojamas tas pats apgaulės metodas, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas.

Šioje byloje analogiški kaltinimai kaip ir kaltinamajam A. B. yra reiškiami ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant, kad nusikalstamą veiką numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas A. B., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė) direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti bei priimti sprendimus jos vardu, apgaule savo ir A. B. naudai įgijo labai didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (268 934,61 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (57 569 Eur) priklausantį, turtą – bendrai 326 503,61 Eur sumą sudarančias pinigines lėšas.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika.

Veikimas juridinio asmens naudai nustatomas, kai kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiama materialinės naudos, o interesų užtikrinimas – kai įgyvendinami kiti (nebūtinai materialiniai) juridinio asmens siekiai. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą juridinio asmens naudai ar interesais, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pavyzdžiui, neteisėtu būdu išgryninti pinigai naudojami juridinio asmens interesams užtikrinti) arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pavyzdžiui, juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas jo ūkinės veiklos perspektyvai ir konkurencingumui, įvaizdžiui, suteikė juridiniam asmeniui kokių nors pranašumų konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-277/2014, 2K-620-677/2015, 2K-7-28-303/2017, 2K-7-30-788/2017, 2K-169-689/2018, 2K-34-693/2019, 2K-19-1073/2021).

Vadovaujantis BK 182 straipsnio 6 dalimi, juridinis asmuo gali atsakyti už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Vertinant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas, nagrinėjamu atveju, nusikalstamas veikas padarė kaltinamasis A. B., kuris, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, ėjo joje vadovaujančias pareigas – buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėjo teisę jai atstovauti bei priimti sprendimus jos vardu. Kaip matyti iš kaltinamojo A. B. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. banko sąskaitų išrašų analizės, A. B. apgaule įgytomis piniginėmis lėšomis disponavo savo nuožiūra, tiek savo, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke išrašo analizės matyti, kad dalis apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įgytų lėšų – 239233,54 Eur, buvo pervesta į asmenines A. B. sąskaitas, dalis lėšų galėjo būti panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms 87270,07 Eur. Kaltinamasis A. B. nurodė, kad ši suma buvo panaudota įmonės reikmėms, paaiškino, kad ši suma buvo panaudota atlyginimams mokėti, programiniai įrangai sukurti, taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad nusikalstama veika yra padaryta juridinio asmens naudai. Taigi, nustatytos visos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir kaltinimas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl labai didelės vertės sukčiavimo yra įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, kai nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar interesais padaro fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu užimančio vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turintis nustatytus įgaliojimus, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, patikslintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kuris nekeičia kaltinimo esmės ir apimties, pripažįstant UAB „Informacinių technologijų centras“ padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje. 

Bausmių skyrimo motyvai

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tęstinį sunkų nusikaltimą, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis A. B. anksčiau nebuvo teistas, buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tame tarpe ir už administracinius nusižengimus susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, taip pat ir valdymo tvarka (10 t., b.l. 120–133), dirba, yra vedęs, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus. Dėl psichiatrinio gydymo įskaitoje nėra, nesilankė, nesigydė (10 t., b.l. 158), priklausomybės ligų įskaitoje nėra, dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (10 t., b.l. 159).

Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Teismų praktikoje pažymima, kad visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės , taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybes, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. teisiamųjų posėdžių metu pripažino jam pareikštų kaltinimo aplinkybes, dėl nusikalstamos veikos davė teismui pakankamai išsamius parodymus. Matyti, kad iš esmės kaltę dėl veikų padarymo jis pripažino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus faktines aplinkybes dėl įgytų piniginių lėšų panaudojimo juridinio asmens naudai. Vis dėl to, įvertinant kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos išaiškėjimo, jo minimalias pastangas atlyginti turtinę žalą, taip pat, nesant galimybės šiuo metu faktiškai atlyginti turtinę žalą, nededamas pastangas įvertinti savo turtinę padėtį ir realias galimybes atlyginti turtinę žalą – kaltinamasis teisiamųjų posėdžių metu negalėjo nurodyti savo turimo turto vertės, sutuoktinės vaidmens atlyginant žalą, prašomas nepateikė žalos atlyginimo plano, teismui kyla pagrįstos abejonės kaltinamojo gailėjimosi nuoširdumu, taip pat, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagą, nevertintina, kad kaltinamasis padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad kaltinamasis davė parodymus, savo veiką pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, įvertintina vadovaujantis bausmės skyrimui reikšmingomis baudžiamojo proceso normomis.

Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodė, kad kaltinamojo lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad nuoseklioje teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-57-1073/2024). Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru. Pažymėtina ir tai, kad kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2014, 2K-362-942/2015, 2K-326-303/2019). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino dalį turtinės žalos – 4000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala, kuri reikšmingai viršija įstatyme numatytą labai didelės turtinės žalos požymį, žala atlyginta kelis kartus ikiteisminio tyrimo pradžioje, tokio dydžio žalos atlyginimas negali būti pripažintinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos apimtį bei pobūdį – kaltinamojo veiksmai buvo sistemingi, intensyvūs, kaltinamasis, būdamas įmonių buhalteris, dėl profesinių dalykinių ir asmeninių savybių pelnęs įmonės vadovų pasitikėjimą ir tuo pasinaudojęs, įtvirtino apgaulės mechanizmą ir per trejus metus, atlikęs daugkartinius finansinių operacijų iniciavimus įvairioms pinigų sumoms, įgijo labai didelės vertės civiliniams ieškovams priklausantį turtą, t. y. pinigines lėšas. Nors kaltinamasis ne kartą nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra pasiryžęs atlyginti įmonėms padarytą žalą, ikiteisminio tyrimo pradžioje kelis kartus atlygino labai nedidelę žalos dalį, teisiamųjų posėdžių metu negalėjo konkrečiai nurodyti iš kur bus įgytos lėšos žalos atlyginimui, pateikti konkretaus žalos atlyginimo plano negalėjo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. B. patvirtino, kad nusikalstamų veikų motyvas buvo asmeninės skolos, taip pat patvirtino, kad nemažą dalį apgaule įgytų lėšų išleido prabangaus gyvenimo būdo atributams – prabangioms kelionėms, restoranams, asmeniniams treneriams, kitoms pramogoms. Taip pat, vertinant kaltinamojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu pažymėtina ir tai, kad nors ir A. B. nurodė, kad ketino gražinti apgaule įgytas lėšas, veika buvo vykdoma trejus metus ir baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad iki paaiškėjant nusikalstamai veikai A. B. grąžino ar ketino grąžinti per šį laikotarpį apgaule įgytas lėšas ar jų dalį. Taip pat sutiktina su prokuroro ir civilinių ieškovių atstovės išskirtu cinišku ir įžūliu nusikalstamos veikos pobūdžiu ir nesutiktina su kaltinamojo gynėju, kad įžūlus nusikalstamos veikos pobūdis negali būti siejamas su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, tuo labiau įvertinant tai, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjo juridiniai asmenys. Nagrinėjamu atveju, ciniškas ir įžūlus nusikalstamos veikos pobūdis yra vertinamas ne kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, o kaip veikos pavojingumo vertinimo aspektas, reikšmingas skiriant bausmę kaltinamajam. Teismo vertinimu, tiek aukščiau apibūdintos veikos aplinkybės dėl veikos sistemingumo, veikos laikotarpio, tiek ir pasirinktas preciziškai apgalvotas ir užmaskuotas apgaulės modelis, leidžia daryti išvadą, kad veikos pasižymėjo ypatingu įžūlumu ir ciniškumu, panaudojant įgytą pasitikėjimą prieš įmonių savininkų interesus, visiškai nepaisant ir galimų neigiamų pasekmių įmonėms. Aptartos aplinkybės, padarytų veikų pobūdis ir pavojingumas, apgaule įgyto turto vertė, kaltinamojo ir jo šeimos finansinė padėtis, nesudaro pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bei teisingumo principas užtikrintas paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą baudos bausmę ar kitą sankcijoje nenumatytą bausmę, kaip prašė kaltinamojo gynėjas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, negalima daryti išvados, kad sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam A. B. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsniu kaltinamajam bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos BK 75 str. 4 d. nustato, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas remdamasi BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, kad LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos, įsigaliojusios 2025 vasario 1 d., minėtos BK bendrosios dalies nuostatos, vertinant individualią kaltinamojo situaciją, laikytinos kaltinamojo atsakomybę švelninančiomis, taikytina aktuali baudžiamojo įstatymo redakcija.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamasis yra dirbantis, turi nuolatinius socialinius ryšius, du nepilnamečius vaikus. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, teismo vertinimu, vis dar galima manyti, kad padaryta nusikalstama veika vertintina ne kaip jau susiformavusio kaltinamojo nusikalstamo elgesio dalis. Nusikalstama veika padaryta labai didelė turtinė žala, kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, žalos atlyginimas tampa itin komplikuotas arba apskritai neįmanomas. Nors kaltinamasis iki šiol atlygino labai mažą dalį žalos, baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad kaltinamasis vengs atlyginti žalą, jis kaltinimą pripažino, atsakomybės nevengia, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Visos šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, jo asmenybė nėra tokio pavojingumo, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu galima daryti išvadą, kad įstatymo numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Kaltinamojo A. B. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam trejų metų laikotarpiui (BK 75 straipsnio 4 dalis), be intensyvios priežiūros ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktu įpareigojant A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 3 dalimi, per maksimalų trejų metų terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, gauto bausmės vykdymo atidėjimą vykdančioje institucijoje, dienos.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė vieną tęstinį sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia šio juridinio asmens naudai.

Atsakomybėn patraukto juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius atsakomybėn patrauktą juridinį asmenį UAB „ (duomenys neskelbtini)“– anksčiau įmonė neteista. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusikalstamų faktinių aplinkybių kiekį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo numatytą juridiniam asmeniui bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 4 dalyje, numatyta, jog juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. Siekiant užtikrinti bausmės neišvengiamumo principą, atsižvelgiant į įmonės susietumą su kaltinamuoju A. B., įmonės faktinę finansinę situaciją, didelį civiliniu ieškiniu iš kaltinamųjų priteistinos padarytos žalos dydį, skirtina bauda artima BK 47 straipsnio 4 dalyje numatytam minimaliam dydžiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisipažino kalta, vadovaujantis BK 641 straipsniu kaltinamajai bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

2024 m. vasario 21 d. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 269 000 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis tūkstančius eurų), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 57 000 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius eurų) turtinės žalos. (2 t., b.l. 158–188).

2024 m. kovo 28 d. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 264 935 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus) turtinės žalos, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 57 569 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) turtinės žalos. (2 t., b.l. 189–198).

2024 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Ž. V. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo ir pateikė 2024 m. vasario 8 d pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad mokėtojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1000 (tūkstantį) eurų gavėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas įmokos kodas: „1311“; 2024 m. vasario 29 d. pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad mokėtojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 3000 (tris tūkstančius) eurų gavėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „pagal susitarimą“ (4 t., b.l. 50–61).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, advokatė Ž. V. 2025 m. birželio 18 d. pateikė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kuriuo prašė UAB „(duomenys neskelbtini)ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Teisiamųjų posėdžių metu, civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Ž. V. nurodė, kad civilinės ieškovės savo civilinius ieškinius palaiko, patvirtino, kad daugiau mokėjimų iš kaltinamojo A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gauta ir prašė solidariai priteisti iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 264 000 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis tūkstančius eurų) turtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, civilinės ieškovės UAB “ (duomenys neskelbtini)” naudai 57 569 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) turtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. yra A. B., naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), (268 934,61 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), (57 569 Eur) priklausantį labai didelės vertės turtą – bendrai 326 503,61 Eur sumą sudarančias pinigines lėšas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovas ir akcininkas A. B. gimęs. (duomenys neskelbtini)m., įgaliojimų pradžios data 2015 m. rugpjūčio 23 d., registruota nuo 2015 m. rugsėjo 16 d., kaltinamas tuo, kad atstovaujama direktoriaus A. B., kuris dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė) direktoriumi, turėjo teisę jai atstovauti bei priimti sprendimus jos vardu, apgaule savo ir A. B. naudai įgijo labai didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (268 934,61 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (57 569 Eur) priklausantį, turtą – bendrai 326 503,61 Eur sumą sudarančias pinigines lėšas A. B., veikiant Įmonės vardu, jos naudai ir interesais, atliko kaltinime nurodytus veiksmus.

Pateikto civilinio ieškinio dydžiai atitinka A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule įgyto svetimo turto – piniginių lėšų, dydį. Teismas konstatuoja, kad civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo nei A. B. nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kaltinamieji įsipareigojo atlyginti žalą. Kaip matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinei ieškovei „UAB (duomenys neskelbtini)“ atlygino viso 4 tūkstančius eurų turtinės žalos. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir civilinėms ieškovėms padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad civilinių ieškovių 2024 m. kovo 28 d. patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 264 935 Eur (du šimtai šešiasdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt penkis eurai) turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 57 569 Eur (penkiasdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt devyni eurai) turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-788/2019), teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir civilinių ieškovių pareikštą reikalavimą, į tai, kad civilinėms ieškovėms iš kaltinamųjų yra priteista turtinė žala, civilinių ieškovių atstovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas iš dalies, priteisiant 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (11 t., b.l. 160–163) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinos procesinės prievartos priemonės ikiteisminio tyrimo metu netaikytos ir netaikytinos.

Proceso išlaidų nėra.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, advokatė Ž. V. 2025 m. birželio 18 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė UAB „(duomenys neskelbtini)ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti solidariai iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškovių patirtas 3650 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateikė išlaidas ir apmokėjimus pagrindžiančius dokumentus.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį (14 tomų), byloje nagrinėtų teisinių klausimų sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, teismo vertinimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamųjų A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina po 1825 Eur (3650/2) bylinėjimosi išlaidų.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti:

–       CD, 1 vnt., su vaizdo ir garso įrašu, prie 2024 m. vasario 12 d. pareiškimo, vokas Nr. 1, saugomi baudžiamojoje byloje, (1 t., b.l. 1–10) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje;

–       CD, 1 vnt., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais. AB „SEB“ banko 2024 m. kovo 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) priedas, vokas Nr. 2, saugomi baudžiamojoje byloje, (6 t., b.l. 3–53) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje;

–       CD, 1 vnt., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu. „Paysera LT“ UAB 2024 m. kovo 15 d. rašto Nr(duomenys neskelbtini)priedas, vokas Nr. 3, saugomi baudžiamojoje byloje, (5 t., b.l. 179–184) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje;

Daiktai ir dokumentai, neturintys reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti:

–       Vokas Nr. 4 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, prie 2024 m. spalio 21 d. AB Swedbank rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

–       Vokas Nr. 5 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-10-17 įmonės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašai, prie 2024 m. spalio 18 d. AB SEB bankas rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

–       Vokas Nr. 6 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, Luminor Bank AS, prie 2024 m. spalio 17 d. Luminor Bank AS rašto Nr. 2024/19.11-L3011-3449 nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

–       Vokas Nr. 7 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, Luminor Bank AS, prie 2024 m. spalio 17 d. Luminor Bank AS rašto Nr. 2024/19.11-L3011/3460), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

–       Vokas Nr. 8 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašai, prie 2024 m. spalio 18 d. AB SEB bankas rašto Nr. SEBLT/24/CR36772) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

–       Vokas Nr. 9 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų sąskaitų išrašai, prie 2024 m. gruodžio 10 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

–       Vokas Nr. 10 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, prie 2024 m. spalio 28 d. Paysera LT UAB rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–305 straipsniu, 307–308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktu ir 75 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 3 dalimi, įpareigojant A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per trejus metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, gauto bausmės vykdymo atidėjimą vykdančioje institucijoje, dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. 

Juridinį asmenį Uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 210 (dviejų šimtų dešimt) MGL, tai yra 10 500 Eur (dešimt tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 140 (šimto keturiasdešimt) MGL, tai yra 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti juridinį asmenį Uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Laisvės al. 103, Kaunas) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 28 d. patikslintą civilinė ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 264 935 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 57 569 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti, priteisiant 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Priteisti lygiomis dalimis iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kiekvieno po 1825 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išlaidų, susijusių su civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės dalyvavimu teisminiame bylos nagrinėjime, atlyginimui. 

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti:

–       CD, 1 vnt., su vaizdo ir garso įrašu, prie 2024 m. vasario 12 d. pareiškimo, vokas Nr. 1, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

–       CD, 1 vnt., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais. AB „SEB“ banko 2024 m. kovo 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)priedas, vokas Nr. 2, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

–       CD, 1 vnt., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu. „Paysera LT“ UAB 2024 m. kovo 15 d. rašto Nr. 1763/2024 priedą, vokas Nr. 3, saugomus baudžiamojoje byloje, (5 t., b.l. 179–184) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

Daiktus ir dokumentus, neturinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti:

–       Voką Nr. 4 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, prie 2024 m. spalio 21 d. AB Swedbank rašto Nr. S/8489), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

–       Voką Nr. 5 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-10-17 įmonės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašai, prie 2024 m. spalio 18 d. AB SEB bankas rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

–       Voką Nr. 6 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, Luminor Bank AS, prie 2024 m. spalio 17 d. Luminor Bank AS rašto Nr. (duomenys neskelbtini)nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

–       Voką Nr. 7 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, Luminor Bank AS, prie 2024 m. spalio 17 d. Luminor Bank AS rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

–       Voką Nr. 8 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašai, prie 2024 m. spalio 18 d. AB SEB bankas rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

–       Voką Nr. 9 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų sąskaitų išrašai, prie 2024 m. gruodžio 10 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

–       Voką Nr. 10 (kompaktinis diskas, kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, prie 2024 m. spalio 28 d. Paysera LT UAB rašto Nr. (duomenys neskelbtini)nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                               Simona Žižienė