Baudžiamoji byla Nr. 1-153-718/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33545-2017-3)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2.

(S)

KLAIPĖDOS  APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Jurgitai Venckuvienei, Kristinai Mečinskienei,

dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,

kaltinamajam K. G.,

nukentėjusiam asmeniui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) dokininku-machanizatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis K. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: K. G. 2017 m. birželio 30 d., apie 24.00 val., viešoje vietoje –  (duomenys neskelbtini) namo 2-o aukšto laiptinėje, Klaipėdos m., žodinio konflikto metu tyčia, už tai, kad R. M. garsiai leidžia muziką ir tranko jo buto duris, sudavė pastarajam kumščiu ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą, R. M. išbėgus į kiemą, jį pasivijo ir sudavęs vieną smūgį kumščiu į krūtinę, ko pasėkoje, nukentėjusysis nukrito ant žemės, sudavė kumščiu ir koja ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, taip R. M. padarydamas galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje, minkštųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio kairės pusės kampo projekcijoje, odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu kaktos kairėje, poodines kraujosruvas dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais K. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

              Kaltinamasis K. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2017 m. birželio 30 d., vakare buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis R. M. yra jo kaimynas, R. M. gyvena šalia, (duomenys neskelbtini) bute. Apie 23.00 val. pas kaimyną R. M. garsiai grojo muzika. Jo, kaltinamojo, sutuoktinė V. G. su kaimyne N. nuėjo pas nukentėjusįjį ir paprašė jo pritildyti muziką. R. M. pasakė, kad jis švenčia ir pasiūlė kviesti policijos pareigūnus.  R. M. muziką šiek tiek pritildė, bet muzika ir toliau  grojo. Vėliau jie išgirdo  triukšmą koridoriuje ir trenksmą į jų buto duris. Jis, kaltinamasis, išėjo į koridorių, pamatė nukentėjusįjį. R. M. buvo agresyviai nusiteikęs, jie susiginčijo ir susistumdė. Jo, kaltinamojo, sutuoktinė juos išskyrė. Po to kartu su V. G. ėjo į lauką parūkyti ir lauke vėl sutiko nukentėjusįjį. Tada jie vėl susistumdė. Juos bandė išskirti nukentėjusiojo sugyventinė D. D..  Vienu momentu jis norėjo nuo savęs atstumti D. D.. Po to nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko po 15 minučių. Atvykus policijos pareigūnams, jis papasakojo visas įvykio aplinkybes, po įvykio jo, kaltinamojo, veidas buvo įdrėkstas. Nukentėjusysis sužalotas nebuvo. Nukentėjusiajam  smūgių nesudavė, jie tik apsistumdė. Mano, kad nukentėjusysis namuose pats susižalojo. Su nukentėjusiuoju jie nuolat konfliktuoja. Jo žmonos sesuo Kristina buvo susituokusi su nukentėjusiuoju, o jiems išsiskyrus, R. M. persikraustė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2017 m. birželio 30 d., vakare buvo namuose su sugyventine D. D., gėrė vyną, grojo muzika. Apie 22.00 val. pas jį atėjo kaimynės V. G. ir N. ir paprašė pritildyti muziką. Jis atsakė, kad jeigu joms tai trukdo, tegul kviečia policijos pareigūnus, tačiau muziką šiek tiek pritildė. Apie 24.00 val. bute dingo elektra. Kartu su D. nuėjo į prie pirmame aukšte esančios elektros skydinės ir pamatė, kad skydinės durelės yra atidarytos ir yra išjungtas elektros teikimas būtent jo butui. Suprato, kad elektrą išjungė kaltinamasis K. G.. Įsijungęs elektrą ėjo atgal į butą. Koridoriuje sutiko kaltinamąjį K. G. su sutuoktine V. G.. V. G. jį, nukentėjusįjį, užpuolė, o kaltinamasis K. G. ėmė jį daužyti. Jo sugyventinė D. D. tuo metu buvo šalia. Kaltinamasis K. G. jam sudavė 5-6 smūgius kumščiu į veidą. Jis, nukentėjusysis, susinervino, todėl išėjo į lauką parūkyti. Išėjęs į lauką pamatė atbėgantį kaltinamąjį. K. G. jį, nukentėjusįjį, vėl užpuolė, trenkė į krūtinę ir kitas kūno vietas. Juos bandė skirti D. Kaltinamasis jį, nukentėjusįjį, provokavo, siekė, kad jis jam taip pat trenktų. K. trenkė ir D., nes jai nukrito akiniai. Tada jis pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Policiją iškvietė D. Policijos pareigūnai atvyko po 10 minučių. Iš karto policijos pareigūnai pareiškimo nepriėmė, pasakė, kad jie per naktį dar susitaikys. Jam, nukentėjusiajam, buvo sumušta kakta, smakras, susidarė mėlynės, ilgai jautė skausmus, turėjo slėpti mėlynes veide. Policijos pareigūnas sužalojimus matė. Pirmadienį jis nuėjo pas teismo medicinos ekspertą. Telefonu D. nupaveikslavo mėlynes. Liepos 1 dieną jis parašė pareiškimą. Paaiškino, kad buvo vedęs K. M., su kuria išsiskyrė ir jam atiteko šis butas. V. G. yra jo buvusios sutuoktinės sesuo. Su ja ir jos motina nuolat konfliktuoja. Po įvykio jam nustatytas lengvas kūno sužalojimas, reiškia civilinį ieškinį, patyrė 25,30 Eur turtinę žalą, pirko medikamentus, atliko medicininį tyrimą, be to, jam padaryta ir neturtinė žala, kurią vertina 974,70 Eur. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, buvo išgėręs tik taurę vyno. Liudytoja N. B. meluoja, ji per durų akutę nieko negalėjo matyti, nes tuo metu laiptinėje buvo tamsu.

Liudytoja D. D. parodė, kad nukentėjusysis R. M. yra jos draugas, kartu gyvena apie vienerius metus. Su kaimynais nuolat konfliktuoja, jie nuolat juos terorizuoja, net grasino ją, liudytoją, nužudyti. 2017 m. birželio 30 d. ji su R. buvo namie, žiūrėjo televizorių. Po kurio laiko atėjo kaimynės ir pasakė, kad jie per garsiai klauso muziką. R. pasakė, kad jei joms tai trukdo, tegu kviečia policiją, tačiau televizoriaus garsą šiek tiek sumažino. Jie tuo metu koncertą per televizorių žiūrėjo. Jų namas yra senas, todėl viskas girdisi. Vėliau pas juos bute dingo elektra. Elektros skydinė yra pirmame aukšte, todėl pasiėmę mobilaus ryšio telefoną nuėjo pažiūrėti į pirmą aukštą. Skydinėje R. įjungė elektrą ir jie grįžo prie buto. Jiems priėjus prie buto durų, į laiptinę išbėgo kaimynas K. G. su žmona V. ir pradėjo ant jų šaukti, sakė, kad jie triukšmauja, jiems nusibodo, o K. G. užpuolė R. M.. Ji, liudytoja, tuo metu stovėjo už R. nugaros, V. iš pradžių taip pat stovėjo už K. G., tačiau vėliau puolė juos skirti. Ji, liudytoja, nepamena, kiek kartų kaltinamasis trenkė R. M., matė, kad R. G. nukentėjusiajam sudavė į veidą, į krūtinę. Jis mušė labai agresyviai. Vėliau R. išėjo į lauką parūkyti ir laiptinėje jie su kaltinamuoju apsižodžiavo. Kai ji, liudytoja, išbėgo į lauką, pamatė, kad R. M. guli ant žemės. Tuo metu kaltinamasis jai trenkė, nuo smūgio jai nukrito akiniai. Kadangi ji be akinių blogai matė, R. jos telefone surinko policijos numerį ir ji iškvietė policijos pareigūnus. Paskambinusi policijai, pranešė, kad užpuolė kaimynas ir jai reikalinga pagalba. Pareigūnai atvažiavo po 13-14 minučių. R. buvo sužalotas, jo veidas, koja, pirštas buvo ištinę, matėsi mėlynės. K. G. sužalotas nebuvo. Pareigūnai pasakė, kad iš karto jie nerašytų policijai pareiškimo, todėl pareiškimą parašė ryte nuvykę į policijos įstaigą.

Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamasis K. G. yra jos sutuoktinis. Nukentėjusysis R. M. yra jų kaimynas. 2017-06-30 vakare nukentėjusysis R. M. garsiai klausė muziką, garso kolonėlės net ūžė. Apie 22.00 val.–23.00 val. ji kartu su kaimyne N. B., gyvenančia penktame bute, nuėjo pas R. M. ir paprašė sumažinti garsą. R. M. atsakė, kad jeigu joms tai nepatinka, gali kreiptis į policiją. Nuo 23.00 val. jis tai pagarsindavo, tai pritildydavo muziką. Po kurio laiko išgirdo trenksmą į jų buto duris. Jie išbėgo į koridorių, kur R. M. su K. G. susistumdė. Ji, liudytoja, stovėjo tarp jų ir bandė juos išskirti. R. M. juos kaltino, kad jie neva jam elektrą išjungė. Po to stūmė jos vyrą, jie nesusimušė, nes ji tarp jų stovėjo. Po to jie su sutuoktiniu nuėjo į lauką parūkyti ir pamatė stovinčius R. M. su drauge Diana. R. M. ir K. G. vėl susistumdė, D. tuo metu prišoko prie K. G., pradėjo jį stumdyti, jį provokavo. K.G. D. pastūmė, dėl ko nukrito jos akiniai.  R. pasakė, kad kvies policiją, nes jie jį neva sumušė. Jos vyras K. G. buvo subraižytas. Įvykio metu jie buvo blaivūs, o R. buvo neblaivus. Teigia, kad R. M. sužalotas nebuvo. Ryte ji nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, kad R. M. garsiai klausėsi muzikos.

Liudytojas Ž. J., Klaipėdos patrulių rinktinės 1 kuopos patrulis, parodė, kad 2017-07-01, apie 00.20 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje vyksta kaimynų konfliktas. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusysis R. M.. Jis paaiškino, kad tarp jo ir kaltinamojo K. G. įvyko konfliktas dėl elektros išjungimo. Nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis jam išjungė elektrą, o kai jis išėjo į koridorių aiškintis, kaltinamasis jam trenkė. Nukentėjusysis atsisakė kviesti greitosios medicinos pagalbos medikus, matėsi, kad jo veidas sužalotas. Nukentėjusysis buvo kartu su žmona. Iš nukentėjusiojo pareiškimo nepaėmė, nes jis minėjo, kad vartojo alkoholį, todėl jam nurodė atvykti į policijos komisariatą sekančią dieną. Nuėjo pas kaltinamąjį į namus, jį apklausė, kaltinamasis kaltės nepripažino. Sakė, kad nieko nedarė, kaltinamasis sužalotas nebuvo. Nepamena, ar kaltinamasis buvo blaivus. Šiuo metu nepamena visų įvykio aplinkybių, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. parodė, kad 2017-07-01, apie 00.20 val., iš Klaipėdos  apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje įvyko žodinis konfliktas tarp kaimynų, kuris buvo pratęstas kieme ir kieme kaimynas sumušė kaimyną bei pranešėjai sulaužė akinius. Nuvykus nurodytu adresu, kieme pasitiko moteris, kuri prisistatė D. D., ir vyriškis, kuris prisistatė R. M., gyvenantys (duomenys neskelbtini), kurie papasakojo, kad R. M. prieš kelias minutes sumušė kaimynas K. G., gyvenantis bute Nr. 7. Su minėtais kaimynais pastoviai vyksta konfliktai, ne kartą jau buvo kviesta policija. Kaip jie nurodė, kaimynas K. G. atjungė jų bute šviesą, o kai jie išėjo į laiptinę ir pasijungę šviesą grįžo į butą, K. G. užpuolė R. M. ir pradėjo jį mušti į veidą, o R. M. išbėgus į kiemą, K. G. jį pasivijo ir pargriovęs ant žemės, toliau jį mušė. D. D. mėginant išskirti, K. G. trenkė D. D. per akinius, kurie nukrito ant žemės. Be to, jie nurodė, kad kiti kaimynai  konflikto nematė. Ant R. M. veido buvo matyti sumušimai, t. y. viena veido pusė buvo paraudusi, buvo matyti ant kaktos gumbas, ant D. D. veido sužalojimų nesimatė. R. M. buvo neblaivus, todėl jam buvo pasiūlyta kitą dieną kreiptis į policiją ir parašyti pareiškimą, GMP pastarasis atsisakė. Buvo nueita į butą Nr. 6 pakalbėti su K. G., kuris nurodė, kad R. M. nemušė, kad pastarasis visą vakarą garsiai leido muziką, o paskui  trenkė į jo buto duris, todėl jis išėjo į laiptinę pasikalbėti su R. M. ir  jiedu susistumdė, tačiau jo nemušė. Ar K. G. buvo blaivus, nepamena.  K. G. ir R. M. buvo pasakyta, kad dėl nepasitenkinimo vienas kitu  kitą dieną kreiptųsi į policiją. Kadangi buvo nurodyta, jog jų konflikto niekas nematė, buvo vėlus laikas, languose šviesų nesimatė, į laiptinę niekas nebuvo išėję, todėl kitų kaimynų  jis neapklausė (1 t., b. l. 66-67). 

Liudytoja N. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2017-06-30 nuo pietų iš R. M. buto sklido triukšmas. Apie 22.30 val. garsas buvo nepakeliamas. Kadangi kitą rytą turėjo dirbti visą parą, nusprendė nueiti paprašyti pritildyti muziką. Išėjusi į koridorių sutiko kaimynę V. G. iš gretimo buto. Nusprendė, kad kartu nueis pas R. M. ir paprašys jo pritildyti muzikos garsą. Pabeldė į kaimyno duris, duris atidarė R. M.. R. M. buvo neblaivus, paprašius pritildyti muziką, pradėjo keiktis, liepė skambinti policijai, jeigu kas nepatinka. Suprato, kad su juo nesusitars. Su kaimyne V. G. sutarė šiek tiek palaukti, o vėliau kviesti policiją, jei R. M. neišjungs muzikos. Ji, liudytoja, nuėjo į savo butą, kaimynė taip pat nuėjo namo. R. M. šiek tiek muziką pritildė. Po 15 min. ji išgirdo didelį triukšmą koridoriuje. Pažiūrėjo per akutę, matė, kad tuo metu kaimynas T. M. spardė kaimynės V. G. buto duris. Pati nesikišo į konfliktą. Nuėjo pasiimti telefono, ketino kviesti policiją. Kai grįžo, pažiūrėjo dar kartą per durų akutę, bet T. M. nebebuvo. Tada nuėjo į savo kambarį miegoti. Girdėjo kaip atvažiavo policija. Pas ją policijos pareigūnai nebuvo užėję. Girdėjo triukšmą, bet į lauką išėjusi nebuvo. Bijojo R. M., nes jis ne kartą yra grasinęs susidorojimu. Paaiškino, kad name, kur gyvena, yra 7 butai. Kaimynai visada gyveno ramiai, kol neatsikraustė R. M.. Jis konfliktiškas žmogus. Konfliktai prasidėjo prieš vienerius metus dėl bendro naudojimo tualeto. Dabar šios patalpos yra savavališkai užimtos R. M.. R. M. nuolat triukšmauja, daro remonto darbus neleistinu laiku. Po kelių dienų sutiko kaimynę V. G., ji pasakė, kad dėl to įvykio buvo atvažiavę policijos pareigūnai, įvyko muštynės, kurias pradėjo R. M..

Iš 2017-07-03 specialisto išvados Nr. G1154/2017(03) nustatyta, kad R. M. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje, minkštųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio kairės pusės kampo projekcijoje, odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje, galvos  minkštųjų audinių patinimu kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais - sumušant, atsitrenkiant. R. M. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 39-40).

Iš  2017-07-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti D. D. akiniai ir stebima, kad jų viena kojelė deformuota (1 t., b. l. 48-51).

   Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-07-01, 00.20 val. policijoje gautas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kad prieš kelias minutes kilo žodinis konfliktas su kaimynais iš 7 buto, bandė nustumti pranešėją ir jos draugą nuo laiptų, po to konfliktas persikėlė į kiemą. Pranešėjai sulaužė akinius, jos draugui stipriai sumuštas veidas. Pareiškėjas R. M. (1 t., b. l. 59-62).

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. G. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini)  namo 2-o aukšto laiptinėje, stebint kitiems asmenims, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sudavė nukentėjusiajam R. M. ne mažiau 5 smūgių į veidą, o nukentėjusiajam išbėgus į lauką, jį pasivijo, sudavė kumščiu į krūtinę, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, sudavė kumščiu ir koja ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis patyrė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jo sveikatą. Kaltinamasis K. G. kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio dieną nukentėjusysis namuose garsiai klausėsi muzikos, į kaimynų pastabas pritildyti muziką nereagavo.  Netrukus išgirdo stiprų trenksmą į jo buto duris, o išėjęs į laiptinę pamatė  R. M.. Jie susistumdė, tačiau jis R. M. nemušė. Vėliau išėjo į lauką parūkyti, lauke vėl susitiko su nukentėjusiuoju ir jie vėl susistumdė. Šią kaltinamojo versiją, kad jis nukentėjusiojo nemušė, paneigia viso proceso metu duoti nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Kaltinamojo K. G. parodymai yra nelogiški, neįtikinantys, nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinamasis teigia, kad įvykio metu su nukentėjusiuoju tik susistumdė, stūmė vienas kitą rankomis, tačiau netrukus į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas Ž. J., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad nukentėjusiojo R. M. veidas buvo sumuštas, nukentėjusysis nurodė, kad kaimynas K. G. jam atjungė  elektros tiekimą bute, o kai jis išėjo į laiptinę, K. G. jį užpuolė ir sudavė smūgius į veidą, o jam išėjus į lauką, K. G. jį vėl užpuolė, pargriovė ant žemės ir toliau mušė. Analogiškas aplinkybes liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 66-67). Nukentėjusysis R. M. parodė, kad įvykio dieną vakare klausėsi muzikos. Apie 24.00 val. bute dingo elektra. Kartu su drauge D. nuėjo į prie pirmame aukšte esančios elektros skydinės ir pamatė, kad skydinės durelės yra atidarytos ir yra išjungtas elektros teikimas būtent jo butui. Suprato, kad elektrą išjungė kaltinamasis K. G.. Įsijungęs elektrą ėjo atgal į butą, koridoriuje sutiko kaltinamąjį K. G. su sutuoktine V. G.. Kaltinamasis K. G. jį užpuolė, kumščiu sudavė 5-6 smūgius į veidą. Išėjęs į lauką pamatė atbėgantį kaltinamąjį, kuris jį, nukentėjusįjį, vėl užpuolė, trenkė į krūtinę ir kitas kūno vietas. Liudytoja D. D. davė nuoseklius parodymus, kuriuose nurodė tas pačias aplinkybes, parodė, kad kaltinamasis K. G. namo laiptinėje nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių į veido sritį, vėliau R. išėjo į lauką parūkyti. Kai ji, liudytoja, išbėgo į lauką, R. M. gulėjo ant žemės, o kaltinamasis jį mušė. Nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos D. D. teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški. Liudytoja V. G. tvirtino, jog K. G. prieš R. M. fizinio smurto nenaudojo, o tik susistumdė. Duodama tokius parodymus, liudytoja V. G. siekia padėti savo vyrui išvengti gresiančios atsakomybės, yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą teismas jais nesivadovauja. Pažymėtina, kad šios liudytojos parodymai be kaltinamojo parodymų nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieš jį panaudoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių.  2017-07-01 A. M. kreipėsi su pareiškimu į policiją prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo (t.1, b.l. 19, 1-3). Iš policijos suvestinės apie įvykius   matyti, kad  2017-07-01, 00.20 val. policijoje gautas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kad prieš kelias minutes kilo žodinis konfliktas su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto, bandė nustumti pranešėją ir jos draugą nuo laiptų, po to konfliktas persikėlė į kiemą. Pranešėjai sulaužė akinius, jos draugui stipriai sumuštas veidas. Pareiškėjas R. M. (t.1, b. l. 59-61).  2017-07-03 specialisto išvadoje Nr. G 1154/2017(03) nurodyta, kad R. M. nustatyta  – galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje, minkštųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio kairės pusės kampo projekcijoje, odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje, galvos  minkštųjų audinių patinimu kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais - sumušant, atsitrenkiant. R. M. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 39-40).  Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuoti R. M. padaryti sužalojimai atitinka R. M. nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamasis K. G. teigia, kad įvykio metu jam buvo įdrėkstas veidas, tačiau į gydymo įstaigą jis nesikreipė, nepateikė jokių jo sužalojimus patvirtinančių medicinos dokumentų. Sužalojimų kaltinamojo veide nematė ir atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas Ž. J.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo K. G. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiajam R. M. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys.  Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamasis K. G. viešoje vietoje sumušė R. M., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, nes kaltinamojo veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.

Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Įvykio metu nukentėjusiajam R. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjamu atveju, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas turint menkavertę dingstį, dėl to, kad nukentėjusiojo bute garsiai grojo muzika, ir darytina išvada, kad kaltinamojo veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, nes kaltinamasis iškilusiam konfliktui spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą (atliko įžūlius veiksmus), kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys nakties metu, namo laiptinėje, po to kieme, stebint kitiems namo gyventojams, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

K. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę - anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, nusikaltimu padarė žalą nukentėjusiajam, kurios neatlygino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

K. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajam 1000 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 35), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 974,70 Eur neturtinę žalą bei 25,30 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis paaiškino, jog patyrė 25,30 Eur turtinę žalą, tiek sumokėjo už teismo medicinos eksperto atliktą medicininį tyrimą.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamojo  nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. R. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo K. G. priteisiama 25,30 Eur turtinės  žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. M..

              Be to, nukentėjusysis R. M. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą 974,70 Eur neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos  nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė fizinį skausmą, psichologinį stresą, išvaizdos pokyčius, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kitų namo gyventojų akivaizdoje, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 25,30  Eur turtinė žala nukentėjusiajam, kuri neatlyginta, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam R. M. padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, išlaiko šeimą. Nukentėjusiojo R. M. prašoma priteisti 974, 70  Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo  bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nustatant  priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam R. M., teismas atsižvelgia  į  nedidelį padarytos turtinės žalos ( 25,30 eurų) dydį. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes,  pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. M.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a  :

              K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

   Priteisti iš kaltinamojo K. G. 25,30 Eur R. M. turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą R. M. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja                                                                                                        Laimutė Venckuvienė