Civilinė byla Nr. e2-696-1019/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09873-2022-2

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;

 (S)

            2.2.2.3.1.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Goldas“ atstovui advokatui Raimondui Pakšiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui T. B.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Goldas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos už konfiskuotų transporto priemonių pasaugą priteisimo, trečiasis asmuo  Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Goldas“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), 1813,83 Eur skolos, 600 Eur pavėluoto mokėjimo išieškojimo išlaidų kompensaciją, 484,55 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki 2022 m. kovo 31 d., 8 proc. dydžio palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė UAB „Goldas“ ir Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Marijampolės AVPK), atlikus pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) supaprastinto atviro konkurso būdu, sudarė viešąją Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiomis pat sąlygomis dar vienam mėnesiui (nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. birželio 15 d.) buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau abi sutartys – Priverstinio saugojimo sutartis). Ieškovė Priverstinio saugojimo sutartimi įsipareigojo Marijampolės AVPK teikti paslaugas. Ieškovė pagal Marijampolės AVPK užsakymą (Priverstinio saugojimo sutarties 3 punktas) priverstinai nuvežė ir išsaugojo 15 transporto priemonių (toliau – Ginčo transporto priemonės), kurios vėliau buvo konfiskuotos ir kurias iš pasaugos pagal Marijampolės AVPK leidimus atsiėmė VMI prie FM. Ieškinys reiškiamas dėl atlyginimo už pasaugą nuo Ginčo transporto priemonių konfiskavimo dienos pagal Priverstinio saugojimo sutarties 1 priedo lentelės Paslaugų įkainiai dalies „Moka automobilio savininkas ir/ar valdytojas“ skiltyje „Saugojimo (vienos paros) įkainis, Eur su PVM“ nurodytą 7,87 Eur už parą įkainį, nes visos Ginčo transporto priemonės yra iki 3,5 t. Už pasaugą iki Ginčo transporto priemonių konfiskavimo sumokėjo Marijampolės AVPK. Nuo transporto priemonių konfiskavimo jų savininku ir valdytoju yra Valstybė. Priverstinio saugojimo sutarties šalys įsipareigojo skelbti viešoje erdvėje teikiamų paslaugų įkainius. Priverstinio saugojimo sutartis pasibaigė 2020 m. birželio 15 d., tačiau liko galioti neįvykdytos iš Priverstinio saugojimo sutarties atsiradusios prievolės dėl pasaugos ir atsiskaitymo santykių, todėl įkainiai vis dar skelbiami. Ginčo transporto priemonės buvo konfiskuotos nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., o atsiimtos nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. Ginčo transporto priemonių valdytojas nuo priverstinio nuvežimo yra Marijampolės AVPK. Valstybė nuo konfiskavimo yra savininkas, todėl Marijampolės AVPK duotą leidimą privalo priimti ir negali atsisakyti iki transporto priemonės atsiėmimo jos naudai vykdytos sutarties dėl konfiskuoto turto pasaugos. Ginčo transporto priemones ketinantis atsiimti atstovas turi iš anksto pranešti UAB „Goldas“ duomenis, kurių reikia, kad ieškovė galėtų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už pasaugos paslaugą ir ją pateiktų nurodytam transporto priemonės valdytojui (VMI prie FM, Marijampolės AVPK ar abiem), o šis prieš atsiimdamas transporto priemonę iš aikštelės arba apmokėtų sąskaitą arba pasiektų susitarimą su ieškove dėl mokėjimo prievolės įvykdymo užtikrinimo (vekseliu, garantija, laidavimu ar kt.). Iniciatyvą dėl užtikrinimo pasiūlymo turi rodyti Valstybė (CK 6.42 straipsnis). VMI prie FM rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apmokėjimo už saugojimą“ turėjo nurodyti transporto priemonių pasaugos parų skaičių, už kurių apmokėjimą yra atsakinga Valstybė, nurodyti asignavimų valdytojų rekvizitus ir sumas, kad ieškovė galėtų pataisyti VMI prie FM išrašytą 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Tinkamu atsakovės Valstybės atstovu dėl Ginčo transporto priemonių pasaugos išlaidų atlyginimo yra VMI prie FM, nes ji paėmė Ginčo transporto priemones iš jų saugojimo aikštelės, nenurodžiusi kito už apmokėjimą atsakingo valdytojo. Sutinka su VMI prie FM 2020 m. lapkričio 13 d. rašto argumentu, kad už transporto priemonių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir motoroleris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą vieną dieną po konfiskavimo sumokėjo Marijampolės AVPK, todėl be pagrindo gautus 18,21 Eur ieškovė grąžino Marijampolės AVPK 2022 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu, o dar po 0,42 Eur už kiekvieną transporto priemonę (0,84 Eur) grąžino 2022 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymu. VMI prie FM 2020 m. lapkričio 13 d. raštu nepagrįstai vienašališkai apskaičiavo ieškovės suteiktos – atsakovės Valstybės priimtos pasaugos paslaugos kainą, lygią 98,58 Eur. Ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, jog už visą saugojimo laikotarpį ji gaus Priverstinio saugojimo sutartimi nustatytą atlygį. Valstybė negali gauti naudos. Atsiskaitymo už priverstinę pasaugą prievolė yra įstatyminė (lot. „lex obligationis“). Atsiskaitymo prievolė kyla iš specialiosios („lex specialis“) teisės normos SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies (buvusi 6 dalis). Priverstinio saugojimo sutartis, kurią ieškovė sudarė viešajame pirkime, ne visiškai atitinka imperatyvias SEAKĮ normas, todėl sutartimi reikia vadovauti tiek, kiek ji neprieštarauja „lex specialis“. Už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko (valdytojo), tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Priverstinės pasaugos santykiai, atsiradę iš SEAKĮ, tarp saugotojo ir trečiojo asmens įgyvendinami pagal sutartį tarp saugotojo ir pasaugos davėjo policijos komisariato, kuri yra ir sutartis to trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis). VMI prie FM, prieš pasinaudodama Priverstinio saugojimo sutarties suteikta teise, turėjo teisę susipažinti su Priverstinio saugojimo sutarties įkainiais ir turėjo teisę jos atsisakyti, pranešdama apie tai Marijampolės AVPK. Priverstinio saugojimo sutartimi nustatyta, kad įkainio dydis priklauso ne nuo paslaugos, o nuo to, kuris subjektas yra faktinis mokėtojas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė prašo priteisti skolą už transporto priemonės saugojimą, taikant 7,87 Eur paros įkainį, su kurio dydžiu atsakovė nesutinka, kadangi jis neatitinka teisingumo ir proporcingumo įkainių taikymo, yra ženkliai didesnis už aktualiu laikotarpiu Marijampolės apskrityje tiek pačios ieškovės, tiek kitų ūkio subjektų taikytus transporto priemonių saugojimo paslaugų įkainius. Sutarties 1 priede numatyti skirtingi transporto priemonių saugojimo įkainiai – 0,42 Eur už parą, kai moka policijos įstaiga, 7,87 Eur už parą, kai moka automobilio savininkas/valdytojas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad viešojo pirkimo sutartyje nustatytas 0,42 Eur įkainis yra neteisėtas, nėra niekuo pagrįstas. Pati ieškovė nustatė tokį įkainį, teikdama siūlymą viešajame pirkime, viešojo pirkimo sąlygų neginčijo, todėl negali teigti, kad toks įkainis yra neteisėtas. VMI prie FM jau yra sumokėjusi ieškovei, taikant 0,30 Eur ir 1,97 Eur įkainius pagal VMI prie FM sudarytas konfiskuotų transporto priemonių saugojimo Marijampolės apskrityje sutartis. Atsakovės prievolė ieškovei yra atsiradusi viešosios teisės normų pagrindu, šalių nesiejo komerciniai sutartiniai santykiai, todėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ) nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Gali būti priteisiamos tik 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, kadangi atsakovė Lietuvos Respublika nėra nei verslininkė, nei privatus juridinis asmuo, todėl negali būti taikomos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos. MAPKSVPĮ nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, ieškovė neturi teisės į neginčytinų išlaidų kompensaciją.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad Priverstinio saugojimo sutartis yra komercinė (dėl ekonominės naudos) viešojo pirkimo sutartis (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 24, 44 dalys). Ieškovė įrodinėja, kad VMI prie FM yra prisiėmusi riziką (ieškinio 21, 27, 37, 38, 52 punktai) dėl jai nepalankių pasekmių, atsiradusių dėl to, kad neteisėtai neorganizavo viešojo pirkimo dėl konfiskuojamų TP (įskaitant Ginčo TP) pasaugos nei pati, nei per kitas perkančiąsias organizacijas, įskaitant Marijampolės AVPK (ieškinio 43.2 punktas). VMI prie FM taip pat yra prisiėmusi riziką, kad Ginčo TP neatsiėmė iš ieškovės ir neperdavė saugojimui pagal sutartis, kurių įkainis VMI prie FM tinkamas. Valstybė kaip civilinių teisinių santykių šalis šiame ginče nestatoma į nelygiavertę padėtį, todėl jai netaikytina teismų praktika, suformuota bylose dėl automatinio pasaugos įkainio taikymo vartotojui ar kitam trečiajam asmeniui. Valstybė nuo konfiskavimo yra savininkas, todėl Marijampolės AVPK duotą leidimą privalo priimti ir negali atsisakyti prievolės sumokėti už iki TP atsiėmimo jos naudai vykdytą konfiskuoto turto pasaugą. Valstybė, atstovaujama VMI prie FM, žinojo arba ne vėliu kaip po pirmosios 2018 m. gegužės 29 d. konfiskuotos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėjo žinoti apie Priverstinio saugojimo sutarties sąlygas, žinojo arba turėjo žinoti apie 15 pasikartojančių nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., kai buvo konfiskuota paskutinioji (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Priverstinio saugojimo sutarties 0,42 Eur įkainis, nustatytas Marijampolės AVPK naudai, yra neteisėtas, tačiau paslaugos teikėjo UAB „Goldas“ intereso gauti atlygį nepažeidė. VMI prie FM savo nuožiūra sumokėjo pagal perkančiosios organizacijos Marijampolės AVPK savanaudiškai nustatytą 18,73809524 karto (7,87/0,42) mažesnį 0,42 Eur įkainį (ieškinio 26, 27, 51 punktai). Už Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų ir jų pagrindu sudarytos Priverstinio nuvežimo sutarties teisingumą, sąžiningumą, atitikimą viešiesiems interesams atsako perkančioji organizacija Marijampolės AVPK, nes paslaugos teikėja ieškovė sutartį sudarė prisijungimo būdu. Valstybė yra išsaugotų Ginčo TP savininkas, todėl turi mokėti pagal Priverstinio saugojimo sutartyje savininkams nustatytą įkainį. Valstybė nuostolius, atsiradusius dėl Marijampolės AVPK nepagrįsto praturtėjimo savininkų (valdytojų) sąskaita, gali išsiieškoti pati ar kreiptis į prokurorą. Ieškovės vertinimu: 1) jeigu įkainis neteisingas, tai jis yra neteisingas tiek, kiek dėl jo neteisingumo nepagrįstai praturtės Marijampolės AVPK; 2) teisingas įkainis negali būti nustatytas lyginant su kitomis sutartimis, kuriose perkančiajai organizacijai policijos komisariatui taip pat buvo nustatyti privilegijuoti įkainiai, 3) įkainį ginčijantis atsakovas privalo įrodyti teisingą jo dydį (CPK 178 straipsnis). Ieškovės nuomone, labiausiai kasacinio teismo suformuluotiems analogiškų sutarčių kriterijams (dėl laiko, vietovės, pirkimo sąlygų ir kt.) atitiktų pridedama Marijampolės AVPK ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 14 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutartis“. Neteisėta, kad šioje sutartyje taip pat numatytas privilegijuotas pasaugos davėjas Marijampolės AVPK. Manytina, kad teismas taikytino įkainio apskaičiuoti negali, nes byloje yra duomenų tik įkainio aritmetinio vidurkio skaičiavimui. Teisė ginčyti paslaugos įkainio dydį savaime nelemia teismo pareigos jį nustatyti kitokį.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad 7,87 Eur paros įkainis neatitinka teisingumo ir proporcingumo įkainių taikymo. VMI prie FM jau yra sumokėjusi ieškovei, taikant 0,30 Eur ir 1,97 Eur įkainius pagal VMI prie FM sudarytas konfiskuotų transporto priemonių saugojimo Marijampolės apskrityje sutartis. Dublike visiškai nepagrįstai teigiama, kad VMI prie FM neorganizavo viešojo pirkimo dėl transporto priemonių saugojimo paslaugos.

2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus;  byloje nėra ginčo dėl saugojimo laikotarpio. VMI nesutinka sumokėti pagal sutartį, kurios pagrindu ieškovė saugojo. Tai sutartis trečiojo asmens naudai. Prašo atsakovės praktikos netaikyti. Atsakovė nėra analogiškas subjektas, kurio atžvilgiu suformuota praktika (fiziniams asmenims). VMI turi daug atvejų, kai konfiskuojami automobiliai. VMI nuo pirmo automobilio žinojo ar turėjo žinoti apie trečiojo asmens sudarytas sutarties sąlygas. Gali priimti sprendimą, ar saugoti. Įsiteisėjus konfiskavimui, saugoma ne pagal priverstinio saugojimo taisykles. Dėl įkainių nurodė, kad VPK yra sutarties šalis, jai kiti įkainiai, kurie nėra nepagrįstai maži. Jei valstybė pasaugos paslaugas pirktų, nebūtų ginčų. Ieškovė įsipareigoja saugoti pagal VP sutartis. Įkainiai paskelbti viešai. VMI negali keisti įkainių, vienašališkai jų nustatyti. Valstybė turi saugojimo sutartis. Ieškovė prašo taikyti sutartyje įtvirtintą įkainį. Kitoks įkainis būtų nuostolingas, ekonomiškai nenaudingas. Ieškovė neginčijo VPK įkainio, nes yra verslininkė, savininkų įkainiai padengia kitus įkainius. Atsakovės pozicija, kad įkainiai neatitinka teisingumo, nepagrįsti. Yra bylų, kur įkainis skaičiuotas pagal vidurkį, tačiau tai neteisinga. Jei taikytų teismas 0,42 Eur įkainį, ieškovė ginčytų sutartį. Įsiteisėjus konfiskavimui, paslauga savininkui ir VPK niekuo nesiskiria. Skiriasi tik rizika.

2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad palaiko procesinių dokumentų argumentus. VMI turėjo kitas sutartis su ieškove – 0,30 Eur, tokį įkainį ir taikė. Už vėlesnį laikotarpį – 1,97 Eur. Reali rinkos kaina pagal teritoriją, laikotarpį. Sutartyje nedalyvavo VMI, negalėjo daryti įtakos sąlygoms. LAT praktika VMI naudai. Laisvę nustatyti įkainį turi tiekėjas. Iš pirkimo sąlygų matosi, kokie reikalavimai – VPK koeficientas 4, o trečiajam asmeniui – 1. Taigi, įkainis apie 2 Eur. Vidurkis neteisingas, turi būti atsižvelgiama į svertinį. Panašiu laikotarpiu Vilniuje įkainis buvo apie 3 Eur. Marijampolėje turi būti pigesnės paslaugos. Atsiimant automobilį, nesprendžia dėl atsiskaitymo. Atsiskaitoma už daug automobilių iškart. VMI, turėdama sutartį su ieškove, žinojo apie 0,30 Eur įkainį. VMI apmoka pagal panašias sutartis toje teritorijoje. Toje teritorijoje turėjo sutartį tik su ieškove. Atitinka rinkos kainą toje teritorijoje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Goldas“ ir trečiasis asmuo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Marijampolės AVPK), atlikus pirkimus supaprastinto atviro konkurso būdu, 2018-05-15 sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių laikotarpiui, 2020-05-14 sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2020-05-16 iki 2020-06-15 (toliau – ir Priverstinio saugojimo sutartys). Ieškovė įsipareigojo Marijampolės AVPK teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Ieškovė pagal Marijampolės AVPK užsakymą priverstinai nuvežė ir saugojo 15 transporto priemonių, kurios vėliau buvo konfiskuotos ir kurias iš pasaugos pagal Marijampolės AVPK leidimus atsiėmė VMI prie FM. Ginčo transporto priemonės buvo konfiskuotos nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., o atsiimtos nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. Byloje dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad, transporto priemones konfiskavus, jos savininku ir valdytoju tampa valstybė, atstovaujama VMI.

Pagal Priverstinio saugojimo sutarčių priedą Nr. 1, paslaugų įkainiai už transporto priemones iki 3,5 t policijos įstaigai – 0,42 Eur, o automobilio savininkui ir/ ar valdytojui – 7,87 Eur. Ieškovės teigimu, pagal Priverstinio saugojimo sutartis, taikant 7,87 Eur įkainį, už suteiktas saugojimo paslaugas susidarė 1912,81 Eur. VMI prie FM, gavusi ieškovės raštą dėl apmokėjimo už paslaugas, sutiko už 13 vnt. transporto priemonių sumokėti taikant 0,30 Eur įkainį, o už 2 vnt. – po 1,97 Eur už parą, todėl sumokėjo ieškovei 98,58 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1813,83 Eur skolą už transporto priemonių saugojimą, taikant 7,87 Eur paros įkainį, kuris buvo nustatytas ieškovės ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytose Priverstinio saugojimo sutartyse. Atsakovė, nesutikdama su prašomo priteisti atlyginimo dydžiu, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamas atlyginimas apskaičiuotinas taikant 0,30 Eur ir 1,97 Eur įkainius pagal VMI prie FM sudarytas konfiskuotų transporto priemonių saugojimo Marijampolės apskrityje sutartis - už laikotarpį iki 2019-05-04 pagal 2016-05-04 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą su ieškove, kurioje nustatytas 0,30 Eur paros įkainis; už vėlesnį laikotarpį pagal 2019-05-08 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nustatytas 1,97 Eur paros įkainis.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad valstybė (jai atstovaujanti VMI) turi pareigą sumokėti ieškovei už jos aikštelėje saugotas konfiskuotas transporto priemones. Ginčas kilo dėl paslaugų kainos – tinkamo automobilių saugojimo įkainio nustatymo. Taigi  byloje sprendžiama dėl įkainio, taikytino už valstybės naudai konfiskuotų transportų priemonių saugojimą, dydžio nustatymo, kai valstybė (jai atstovaujanti institucija) su transporto priemonių saugojimo paslaugas teikiančia įmone nėra sudariusi sutarties. 

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018-05-20) priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą. 

Nagrinėjamu atveju, Priverstinio saugojimo sutartys sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Ieškovės teigimu, VMI, kuri konfiskuotų transporto priemonių pasaugos paslaugų pagal viešųjų pirkimų procedūras neperka, nors privalėtų pirkti, yra nesąžininga.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu; šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 20 punktas).

Faktinėmis aplinkybėmis labai panašioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019) kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlikus viešojo pirkimo procedūras sudaryta sutartis yra privaloma bei sukelia teises ir pareigas jos šalims (ieškovei ir trečiajam asmeniui). Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui arba, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju, valstybei, atstovaujamai VMI. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Atsižvelgdama į tai kasacinio teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje nurodė, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 30 punktą). Ieškovės teigimu, VMI yra patyrusi priverstinai nuvežtų ir po to konfiskuotų transporto priemonių saugotoja, todėl jai netaikytina teismų praktika, suformuota bylose dėl automatinio pasaugos įkainio taikymo vartotojams ar kitam trečiajam asmeniui, kuriam transporto priemonė buvo netikėtai priverstinai nuvežta ir priverstinai saugota. Teismas pažymi, kad sprendime nurodyta teismų praktika suformuota panašiuose ginčuose su VMI, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti.

Ieškovė kelia klausimą dėl valstybės, kaip lygiateisio civilinių teisinių santykių (valstybei perduoto konfiskuoto turto (transporto priemonių) saugojimo paslaugų) dalyvio, klausimą. CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant apie valstybės bei savivaldybių padėtį civiliniuose teisiniuose santykiuose CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste nurodoma, kad valstybės ar savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir neteikia pagrindo suteikti kokių nors privilegijų tokiam santykio dalyviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2014). Taigi, teismas sutinka su ieškove, kad valstybė, atstovaujama VMI, ir ieškovė ginčo civiliniuose santykiuose dėl valstybei perduotų transporto priemonių saugojimo paslaugų turi būti laikomos lygiavertėmis šių santykių dalyvėmis, nė vienai iš šalių neturėtų būti suteikiamos privilegijuotos, išskirtinės teisės kitos šalies atžvilgiu. Tuo pačiu teismas pažymi, jog precedento galią turinčios kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 išaiškinimų kontekste nagrinėjamu atveju šalių lygiateisiškumas pasireiškia tuo, kad transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui, nepriklausomai nuo to, ar tai fizinis, ar juridinis asmuo, be kita ko, valstybės institucija, atstovaujanti valstybei (kaip nagrinėjamo ginčo atveju), kuri nėra konkrečios paslaugų sutarties šalis, nesutinkant su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, pripažįstama teisė ginčyti tokios paslaugos įkainio dydį. Tokiu atveju, paslaugų įkainio dydį nustato teismas. Priešingu atveju, tokią teisę (ginčyti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydį) paneigus, valstybė, atstovaujama VMI, kaip civilinių teisinių santykių šalis, būtų pastatoma į nelygiavertę padėtį.

Apibendrinant konstatuotina, kad VMI, atstovaujančiai valstybei, kaip ir transporto priemonės savininku ir (ar) valdytoju esant fiziniam ar juridiniam asmeniui, nesant sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo šalimi ir nesitarus dėl atitinkamų paslaugų įkainių, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką yra pripažįstama teisė ginčyti paslaugų teikėjo reikalaujamo dydžio įkainį. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nors šiuo konkrečiu atveju VMI, atstovaujanti valstybei, pati nesudarė ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutarties, nurodytos teisės ginčyti paslaugų teikėjo reikalaujamo įkainio dydį pripažinimas savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl valstybės, kaip civilinių santykių šalies, privilegijuotumo, nes tokia teisė suteikiama bet kuriam transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl atlyginimo už saugojimo paslaugas dydžio, yra nurodęs, kad, teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Pažymėtina, kad konkretus priverstinai nuvežtos ir saugotos transporto priemonės saugojimo paslaugos įkainis, taikytinas šios transporto priemonės savininkui, yra bylą nagrinėjančio teismo nustatomas pagal toje byloje esančius įrodymus. Toks kasacinio teismo pateiktas aiškinimas iš esmės suponuoja nuostatą, kad ankstesnėje teismų praktikoje priverstinai nuvežtų ir saugotų transporto priemonių savininkams taikyti konkretaus dydžio paslaugų įkainiai nelaikytini teismo precedentais ar prejudiciniais faktais, o vertintini tik kaip taikytinų įkainių dydžių gairės (orientyrai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2021). Pastaraisiais metais spręsdami ginčus dėl transporto priemonės savininko atžvilgiu taikytino atlygintino priverstinio automobilių saugojimo paslaugos įkainio, teismai pagrįstais ir teisingais yra pripažinę įvairaus dydžio įkainius (pvz., Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-315-370/2019 yra pripažinęs, kad teisingas atlygis apskaičiuotinas taikant sutartyje nurodytų įkainių (6,31 Eur įkainio, taikomo už saugojimo parą transporto priemonės savininkui, ir 1,05 Eur įkainio, taikomo už saugojimo parą sutartį sudariusiam policijos komisariatui) vidurkį; Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020, vertindamas sutarties įkainius (11,85 Eur už saugojimo parą savininkui ir 0,90 Eur už saugojimo parą policijos komisariatui), taikė 7 Eur įkainį; Vilniaus apygardos teismas 2020-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-414-603/2020 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame nustatytas 3,63 Eur įkainis Vilniaus mieste (saugojimo laikotarpis nuo 2010-11-22 iki 2017-09-06); Vilniaus apygardos teismas 2020-05-05 civilinėje byloje, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taikė 2 Eur įkainį Tauragės rajone (laikotarpis nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2018 m. sausio 16 d.); Lietuvos apeliacinis teismas 2021-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2021 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriame nustatytas 3 Eur įkainis Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone). Remiantis teismų praktika, dažniausiai transporto priemonės savininko atžvilgiu yra taikomi mažesni nei paslaugas teikiančio asmens ir policijos komisariato sudarytose sutartyse numatyti įkainių dydžiai, tačiau didesni nei policijos komisariato atžvilgiu taikomi paslaugos įkainiai.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokio dydžio atlyginimą ieškovei turi mokėti atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, už valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimą nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. po to, kai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veikiančio pagal su ieškove sudarytas sutartis, nurodymu ieškovės priverstinai nuvežtos ir saugotos transporto priemonės buvo konfiskuotos ir, įsiteisėjus teismo sprendimams, tapo Lietuvos valstybės nuosavybe.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės atlyginimą, apskaičiuotą taikant 7,87 Eur dydžio įkainį (už vieną transporto priemonės saugojimo dieną), kuris buvo nustatytas ieškovės ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytose Priverstinio saugojimo sutartyse. Atsakovė, nesutikdama su prašomo priteisti atlyginimo dydžiu, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamas atlyginimas apskaičiuotinas taikant 0,30 Eur įkainį už transporto priemones, saugotas iki 2019-05-04, ir 1,97 Eur įkainį už transporto, saugotas nuo 2019-05-04.

Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovės reikalaujamos priteisti paslaugų kainos dydį, analizuotini bylos duomenys apie analogiško ar panašaus pobūdžio paslaugų kainą ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d.) toje pačioje ar panašiose vietovėse (Marijampolės apskrityje).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama patvirtinti iš atsakovės prašomo priteisti atlyginimo už transporto priemonių saugojimą dydžio pagrįstumą, pateikė 2018-05-14 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Priverstinio saugojimo sutartį, kurioje savininkams ir/ar valdytojams nustatytas 6,05 Eur įkainis. Ieškovės teigimu, tokia kaina labai artima nagrinėjamoje byloje reikalaujam priteisti atlyginimui – 7,87 Eur už vieną saugojimo parą.

Vertinant kitus bylos duomenis, t. y. atsakovės pateiktas sutartis, apie analogiško ar panašaus pobūdžio paslaugų kainą toje pačioje ar panašiose vietovėse (Marijampolės apskrityje) ginčui aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pagal VMI ir UAB „Goldas“ 2016 m. gegužės 4 d. sudarytą sutartį dėl valstybei perduoto turto saugojimo paslaugų teikimo atviroje aikštelėje Marijampolės apskrityje, galiojusią iki 2019 m. gegužės 4 d., už lengvųjų automobilių saugojimą atviroje aikštelėje buvo sulygtas 0,30 Eur (su PVM ) įkainis; pagal VMI ir MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 8 d. sudarytą sutartį dėl valstybei perduoto turto saugojimo paslaugų teikimo atviroje aikštelėje Alytaus ir Marijampolės apskrityse, galiojusią iki 2022 m. gegužės 8 d., už lengvųjų automobilių saugojimą atviroje aikštelėje buvo sulygtas 1,97 Eur (su PVM ) įkainis. Teismo vertinimu, duomenys apie analogiško ar panašaus pobūdžio paslaugų kainą ginčui aktualiu laikotarpiu panašiose vietovėse yra gana skirtingi – 0,30 Eur, 1,97 Eur ir 6,05 Eur už vieną saugojimo parą. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje reikalaujamos paslaugų kainos pagrįstumo, negali būti neatsižvelgta į tokį didelį kainų už analogiško pobūdžio paslaugas toje pačioje ar panašiose vietovėse ginčui aktualiu laikotarpiu skirtumą. Esant tokiems bylos duomenims, ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas už visą ginčo laikotarpį priteisti atlyginimą pagal 7,87 Eur dydžio įkainį, nustatytą Priverstinio saugojimo sutartimis, negali būti pripažintas pagrįstu visa apimtimi.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės saugojimo kaina priklauso nuo įvairių faktorių daugeto – paslaugų teikimo laikotarpio, saugojamų automobilių skaičiaus, paslaugas teikiančio asmens papildomai patiriamų kaštų (pavyzdžiui, poreikio mokėti aikštelės nuomos mokestį, turimos infrastruktūros nusidėvėjimo tvarkymo sąnaudų ir pan.), skirtinguose regionuose esančio vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir t. t. 

Dėl atlyginimo už suteiktas transporto priemonių saugojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., teismas, įvertinęs šalių pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta ieškovės poziciją, jog 7,87 Eur (su PVM) už vieną saugojimo parą įkainis yra ekonomiškai pagrįstas ir atitinka analogiško pobūdžio paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu – teismo proceso metu ieškovė neteikė į bylą konkrečių duomenų apie atsakovei suteiktų saugojimo paslaugų realius kaštus, taip pat duomenų, kurie pagrįstų, kodėl su Marijampolės AVPK sutartyse savininkams/ valdytojams sulygtas įkainis (7,87 Eur) esmingai didesnis už Marijampolės AVPK taikomą įkainį (0,42 Eur) (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

            Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, atsižvelgdamas į tai, kad tiek Marijampolės AVPK, tiek VMI pareiga apmokėti konfiskuotų transporto priemonių būtinąją pasaugą yra susijusi su viešųjų funkcijų įgyvendinimu, todėl, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, VMI apskaičiuotina paslaugų kaina turėtų būti labiau sietina su Marijampolės AVPK taikomu tarifu (nepagrindus didesnio tarifo taikymo patiriamų kaštų prasme) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-927-910/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-866/2020), atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė nebuvo ieškovės ir Marijampolės AVPK sudarytų Sutarčių šalis, negalėjo derėtis dėl šiose Sutartyse sulygtos paslaugų kainos, kartu įvertinęs byloje esančius duomenis apie analogiškų (panašių) paslaugų ginčui aktualiu laikotarpiu kainą Marijampolės apskrityje, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju už ginčo automobilių saugojimą laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2019-11-28 teisingu ir protingu atlygiu laikytinas 3 Eur (su PVM ) už vieną saugojimo parą. Teismo vertinimu, 3 Eur dydžio įkainis už priverstinai nuvežtų ir konfiskuotų transporto priemonių saugojimą laikytinas teisingu, užtikrinančiu bylos šalių interesų pusiausvyrą – ieškovės interesą veikti pelningai ir atsakovės interesą nemokėti už transporto priemonių saugojimą nepagrįstai didelio atlygio, tai yra kainos, akivaizdžiai neatitinkančios tokios paslaugos rinkos kainos.

    Byloje nekilo ginčas dėl konfiskuotų priemonių saugojimo laikotarpio. Vadovaujantis ieškovės pateikta ieškinio reikalavimo paskaičiavimo lentele, ginčo laikotarpiu, kai galiojo ieškovės ir Marijampolės AVPK sudarytos Sutartys, valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas ieškovė teikė iš viso 243 dienas. Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu už nurodytą laikotarpį ji turi teisę reikalauti iš atsakovės 729 Eur atlyginimo (243 dienos x 3 Eur). Įvertinus tai, kad atsakovė už ginčo laikotarpį ieškovei sumokėjo 98,58 Eur, ieškovei iš atsakovės priteistina 630,42 Eur skolos.

     Ieškovė taip pat prašo priteisti 600 Eur pavėluoto mokėjimo išieškojimo išlaidų kompensaciją pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – ir  MAPKSVPĮ), 484,55 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas taikant 8 proc. iki 2022 m. kovo 31 d., 8 proc. dydžio palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės teigimu, šalims taikytinas MAPKSVPĮ.

    Teismas pažymi, kad atsakovės prievolė ieškovei nagrinėjamu atveju atsirado viešosios teisės normų pagrindu, šalių nesiejo komerciniai sutartiniai santykiai, todėl nėra pagrindo sutikti, kad šiuo atveju taikytinos MAPKSVPĮ nuostatos, nes MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (1 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-414-603/2020, 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-641-864/2020). Kadangi ginčo teisiniams santykiams netaikytinas MAPKSVPĮ, atmestinas kaip nepagrįstas reikalavimas priteisti 600 Eur (40 Eur x 15) neginčytinų išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 proc. metinių procesinių palūkanų.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Valstybė, jos institucijos yra viešieji juridiniai asmenys (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė turi teisę į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Ieškovė paskaičiavo 484,55 Eur palūkanų, taikant 8 proc. palūkanų dydį iki 2022-03-31 (iki ieškinio pateikimo) (ieškinio priedas Nr. 18). Teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju taikytinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, ieškovės reikalavimas priteisti 484,55 Eur tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 106,42 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2022-03-31 (pagal pateiktą ieškinio priedo Nr. 18 lentelės 1 eilutę, skaičiuojant paros įkainį 3 Eur, minusuojant atsakovės sumokėtas sumas – 23,86 Eur palūkanų, 2 eilutę – 10,42 Eur palūkanų, 3 eilutę – 1,26 Eur palūkanų, 4 eilutę – 5,76 Eur palūkanų, 5 eilutę - 4,42 Eur palūkanų, 6 eilutę – 5,66 Eur palūkanų, 7 eilutę – 5,19 Eur palūkanų, 8 eilutę – 1,79 Eur palūkanų, 9 eilutę – 4,84 Eur palūkanų, 10 eilutę – 5,90 Eur palūkanų, 11 eilutę – 6,89 Eur palūkanų, 12 eilutę – 6,89 Eur palūkanų, 13 eilutę – 6,15 Eur palūkanų, 14 eilutę – 6,90 Eur palūkanų, 15 eilutę – 10,49 Eur palūkanų, iš viso – 106,42 Eur palūkanų).

Kadangi VMI tinkamai pareigos atlyginti atsakovės nuosavybe tapusio konfiskuoto turto saugojimo išlaidas tinkamai nevykdė, ieškovei iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 736,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teikiant ieškinį, ieškovė sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio, ieškovė taip pat patyrė 3000 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, dubliką, už atstovavimą byloje, iš viso – 3068 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu tenkintinas iš dalies, t. y. 25 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 767 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, ieškovei UAB „Goldas“, j. a. k. 300542228, 630,42 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 42 ct) skolos, 106,42 Eur (vieną šimtą šešis eurus 42 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 736,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 767 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Jurgita Rimeikienė