Nr. 1S-79-185/2015

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija  2.1.16.1.2.2.             

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 18 d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, besimokančio Panevėžio profesinio rengimo centre, nevedusio, gyv. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), teisto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., vienerių metų laisvės apribojimo bausme, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, šią bausmę subendrinus su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutarties, kuria įtariamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, 

n u s t a t ė:

M. M. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrai grupe su S. M., K. G. ir K. T., pasiskirstydami vaidmenimis, S. M. ir K. G. sugalvojus planą „neva tai pamokyti E. M., kad nevogtų“, 2015-01-31 apie 20.30 val. K. G. išviliojus E. M. į sutartą vietą, esančią Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) k., kur apie 21.00 val. jis kartu su K. T., pavartodamas fizinį ir psichologinį smurtą prieš E. M., t. y. grasinant šaunamuoju ginklu, surišo lipnia juosta nukentėjusiojo E. M. kojas ir rankas bei užklijavus burną, pagrobė E. M. priklausantį turtą – automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1850 eurų vertės  bei jame buvusius įrankius „Wurth“, 300 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Z3“, 750 eurų vertės, pinigus monetomis – 5 eurus, t. y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., padarymu.

Įtariamasis M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka, sulaikytas 2015-02-01. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutartimi įtariamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.

Skundu įtariamasis M. M. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutartimi jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą  į švelnesnes kardomąsias priemones. Nurodo, kad visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, šiuo metu mokosi ir dėl suėmimo nenori prarasti mokslų, nežada slėptis ar trukdyti tyrimui. Be to, norėtų nušalinti prokurorą P. Jasiukaitį ir teisėją D. Jatužį, nes jie dalyvavo nagrinėjant ankstesnę jo bylą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

  Nepagrįstas yra įtariamojo prašymas jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrįstumo, aukštesnės instancijos teismas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone. Kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimas švelnesne ikiteisminio tyrimo stadijoje galimas tik BPK 139 str. numatyta tvarka.

Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam M. M. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti įtariamosios K. G., nukentėjusiojo E. M. parodymuose, kratų protokoluose bei kitoje rašytinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažįsta ir pats M. M..       

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, suėmimas įtariamajam M. M. paskirtas dviem pagrindais, numatytais BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d.

Atsižvelgęs į pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybes aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytais pagrindais suėmimas įtariamajam paskirtas pagrįstai. Įtariamojo M. M. skunde  nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, mokosi, nepaneigia griežčiausios kardomosios priemonė taikymo reikalingumo ir pagrįstumo šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kaip ir jo prielaidos, jog teisėjas ir prokuroras buvo šališki. Be to, pažymėtina, kad teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas kardomosios priemonės – suėmimo įtariamajam paskyrimo klausimas, M. M. prašymų nušalinti prokurorą P. Jasiukaitį ar teisėją D. Jatužį nepateikė. 

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad M. M. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo nuosavybei (plėšimo) padarymu. Baudžiamasis įstatymas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik vienintelę bausmės rūšį – realią laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę. Byloje esantys  duomenys patvirtina, kad M. M. anksčiau jau du kartus yra teistas už nusikaltimų nuosavybei (vagysčių) padarymą, šiuo metu jo atžvilgiu vyksta dar vienas teisminis bylos, kurioje M. M. taip pat kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų nuosavybei (vagysčių), padarymu, nagrinėjimas, be to, įtariamasis galimai nusikalto ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja įtariamąjį ir rodo, kad jis nededa jokių pastangų taisytis, nepaklūsta visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, yra linkęs nusikalsti ir neturi tvirtų moralinių nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, kuriuo įtariamas M. M., nėra aiškiai atsitiktinis. Priešingai, teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad įtariamasis nusikalstamą veiką planavo iš anksto, be to, ją galimai padarė veikdamas bendrininku grupe. Įtariama, kad suimtojo vaidmuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nebuvo antraeilis – jis įtariamas dalyvavęs nusikaltime tiesiogiai pats. Be to, ne tik paminėtas, bet ir kiti ankstesni jo padaryti nusikaltimai, už kuriuos M. M. jau yra teistas, taip pat ir nusikaltimai, kuriais jis kaltinamas, yra savanaudiško pobūdžio, nes susiję su neteisėtu lėšų gavimu, todėl atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis niekur nedirba ir pats legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, darytina išvada, kad M. M. galimai nusikalstamu būdu gaudavo lėšų pragyvenimui, o būdamas laisvėje ir norėdamas pragyventi, toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, paminėtos aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, tiek už ją gresiančios bausmės sunkumą, taip pat įtariamojo asmenybė, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo šiame pradiniame ikiteisminio tyrimo etape pirmosios instancijos teismui suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d.

Taigi atsižvelgus į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą darytina išvada, kad šiame pirminiame ikiteisminio tyrimo etape nesuvaržius įtariamojo M. M. laisvės,  švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo įtariamajam yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti įtariamojo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis  BPK 130 str.,

n u t a r i a:

Įtariamojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                              Pranas Šimkus