Civilinė byla Nr. e2S-2035-273/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07914-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6.2.; 3.3.2.5.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-14411-1088/2019 pagal pareiškėjos J. V. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. V. (buvusi pavardė D.) patikslintu pareiškimu prašė iškelti jai bankroto bylą.
2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. kartu su sutuoktiniu A. D. sudarė su Luminor Bank AS (Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus teisių ir pareigų perėmėjas) Kreditavimo sutartį Nr. BK 08/09/31L, kuria kreditorius suteikė skolininkams 112 952,00 Eur dydžio kreditą, skirtą refinansuoti A. D. AB SEB banko suteiktą paskolą bei rekonstruoti A. D. paveldėtą gyvenamąjį namą. 2009 metų pabaigoje Lietuvoje prasidėjus ekonominei krizei, pareiškėjos sutuoktinis A. D. paliko šeimą Lietuvoje ir išvyko į Norvegiją. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjos ir A. D. santuoka nutraukta. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), o paskola pagal kredito sutartį liko solidari abiejų sutuoktinių prievolė, tačiau sutuoktiniai tarpusavyje sutarė, kad A. D. asmeniškai mokės paskolą. 2015 metais pareiškėja gavo pranešimą, jog kreditorinis įsipareigojimas yra nevykdomas, kreditorius informavo skolininkus apie sutarties nutraukimą. Susisiekus su A. D., šis pažadėjo, kad kilusią problemą išspręs, kadangi tai buvo kreditorinis įsipareigojimas, skirtas jo skolos refinansavimui, ir tik jis vienas valdė paskolos lėšas ir su paskola susijusią informaciją. 2016 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėja sužinojo, kad kreditorius nutraukė sutartį. Pareiškėjai taip pat tapo žinoma, kad gautas kreditas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, t. y. panaudotas ne paveldėto namo rekonstrukcijai, o naujo namo statybai, kad A. D. neturi galimybės sumokėti susidariusio įsiskolinimo kreditoriui bei pasiūlė parduoti namą ir gautas lėšas panaudoti skolai padengti, o nepadengtą skolos dalį sumokėti asmeniškai. Pareiškėja yra nesumokėjusi A. D. 14 481,00 Eur kompensacijos už santuokos metu padalintą turtą. Nurodė, kad pareiškėjos sklypui buvo uždėtas areštas kreditoriaus iniciatyva, o procesas panaikinti areštą užtruko. Panaikinus areštą sklypui, buvo siekiama įregistruoti sąlyginę hipoteką bei įregistruoti statomą namą. Šis procesas užtruko iki 2018 metų rudens, kuomet notaras atsisakė įregistruoti sąlyginę hipoteką dėl to, kad buvo nutraukta kreditavimo sutartis. Pareiškėja siūlė bankui atnaujinti kreditavimo sutartį, kadangi sutartį atnaujinus, pareiškėja galėtų įregistruoti naujo namo statybas bei parduoti sklypą su statomu namu, o gautus pinigus sumokėti skolą kreditoriui, likusią dalį pinigų žadėjo sumokėti A. D.. Kreditorius su skolininkų pasiūlymu nesutiko ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl išmokos pagal draudimo sutartį išmokėjimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką kreditoriui. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė 2019 m. balandžio 3 d. vykdomuoju įrašu pasiūlė pagal šį vykdomąjį raštą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, kurią iš viso sudaro 138 187,15 Eur. Vykdomasis įrašas perduotas vykdymui antstoliui A. S.. Pareiškėja neturi galimybių padengti susidariusio įsiskolinimo, ji tapo nemokia. Pareiškėja šiuo metu neturi jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų, neturi debitorių, ūkininkavimu ar individualia veikla neužsiima, santaupų grynaisiais pinigais neturi. 2019 m. kovo 13 d. pradėjo dirbti UAB „Progresyvus štampavimo sprendimai“, gauna 800 Eur dydžio darbo užmokestį. Būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti reikalingos lėšos kas mėnesį sudaro 397,58 Eur, vaikų poreikiams tenkinti 786,10 Eur (po 393,05 Eur kiekvienam vaikui).
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo 2018 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą dėl 37 315,14 Eur draudimo išmokos mokėjimo bankui pagal 2018 m. spalio 29 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėja nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nėra tos, dėl kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėja prisiimtų įsipareigojimų nebevykdo dėl sumažėjusių pajamų. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtintoje pareiškėjos ir A. D. sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta, kad prievolė pagal Kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo yra solidari pareiškėjos ir A. D. prievolė, todėl pareiškėja turėjo tokią pačią pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį kaip ir A. D.. Pareiškėjos šiuo metu gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis, nei buvo prisiimant pagrindinius įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja neturi galimybių pradėti dalimis vykdyti turimus įsipareigojimus. Pareiškėja, turėdama finansines galimybes vykdyti turimus įsipareigojimus, sąmoningai jų nevykdė, dėl ko bankroto byla pareiškėjai neturėtų būti keliama. Jeigu pareiškėjai būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, būtinųjų poreikių tenkinimui iš savo gaunamo darbo užmokesčio pareiškėja turėtų skirti ne didesnę nei 560 Eur per mėnesį sumą. Likusios nepadengtos pareiškėjos šeimos (nepilnamečių vaikų) būtinųjų poreikių išlaidos turėtų būti dengiamos iš Kauno miesto savivaldybės administracijos mokamų išmokų vaikams bei iš A. D. mokamų alimentų nepilnamečiams vaikams.
4. Suinteresuotas asmuo A. D. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad jis disponavęs paskolos pinigais vienas, paskolos grąžinimo įmokos buvo mokamos laiku, vėliau dėl sunkios materialinės padėties išvykus į Norvegiją, paskolos grąžinimu rūpinosi jis vienas. Tarp jo ir pareiškėjos buvo susitarimas, jog paskolą grąžins vienas suinteresuotas asmuo, todėl pareiškėja paskolos grąžinimu nesirūpino, ji rūpinosi namais ir augino vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir valstybei iš pareiškėjos priteisė 11,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA. Pareiškėjos ir A. D. solidari skola pagal Kreditavimo sutartį iš viso sudaro 141 338,10 Eur. Pareiškėjos ir A. D. skola, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. draudimo sutartį sudaro 37 315,14 Eur. Pareiškėjos vardu Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimo pagrindu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 19 900 Eur rinkos vertės. Šiame sklype pareiškėjos vardu buvę registruoti pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikinti ir iš registro išregistruoti 2016 m. kovo 13 d. Kito nekilnojamojo turto pareiškėjos vardu nėra registruota. Pareiškėjos DNB banko Norvegijoje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2019 m. birželio 19 d. pareiškėjos pajamos sudarė 48 050 Eur. Kituose bankuose pareiškėja neturi atsiskaitomųjų sąskaitų. Pareiškėja nuo 2019 m. kovo 14 d. dirba UAB ,,Progresyvūs štampavimo sprendimai“, gauna 800 Eur mėnesinį atlyginimą. Pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus K. D. ir G. D., kurių poreikių tenkinimui pagal pareiškėjos patikslintas poreikių apskaičiavimo lenteles reikalinga 371,13 Eur suma kiekvienam vaikui.
7. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo vertintini jos veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2016 m. gegužės 22 d. iki pareiškimo priėmimo. Teismas nustatė, kad minėtu laikotarpiu pareiškėja turėjo apie 100 000 Eur pajamų, kurių labai mažą dalį sudarė su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos. Iš šių lėšų pareiškėja galėjo atsiskaityti su banku bent iš dalies, tačiau skolos pareiškėja bankui negrąžino.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė faktinio pareiškimo pagrindo, t. y. kad jos skolinių įsipareigojimų kreditoriui nevykdymo priežastimi buvo objektyvių aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jos elgesys yra nesąžiningas prašant iškelti bankrotą, kadangi pareiškėja, turėdama finansines galimybes, nevykdė atsiskaitymų su kreditoriumi, o šiuo pareiškimu siekiama išvengti atsiskaitymo. Pareiškėjos nemokumo priežastimis nurodomos aplinkybės – nors ir buvo solidari skolininkė, tačiau su suinteresuotu asmeniu buvo sutarę, jog skolą bankui grąžins jis vienas, kad suinteresuotu asmeniu pasitikėjo, tikėjo jo pažadais, teismo vertinimu, yra grįstos deklaratyviais teiginiais, prieštaraujančios byloje esantiems rašytiniams įrodymais ir nelaikytinos pareiškėjai, kaip sąžiningam, apdairiam ir rūpestingam, baigusiam du universitetus, asmeniui užkirtusiomis realias galimybes vykdyti atsiskaitymus su kreditoriumi. Kadangi pareiškėja pripažino, kad net neketino vykdyti įsipareigojimų ir tokį sąmoningą pareiškėjos elgesį, tiesiogiai turėjusį įtakos skolos dydžiui, teismas vertino ne kaip pareiškėjos sąžiningą nemokumą, o kaip tiesioginį nenorą atsiskaityti su kreditoriumi ir siekiu susidariusių skolų nurašymo bankroto procedūroje.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėja prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas, vertindamas pareiškėjos ir A. D. žodinį susitarimą modifikuoti prievolę bankui, kuriuos banko atžvilgiu likti skolininkai liko solidariaisiais skolininkais, tačiau prievolės įvykdymą bankui prisiėmė asmeniškai A. D., ir akcentuodama rašytinės formos tokio susitarimo nebuvimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas. CK 6.6 straipsnio 7 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Ši norma nereikalauja, kad tarp solidariųjų skolininkų būtų koks nors susitarimas. Pareiškėjos elgesiui įtakos turėjo ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių teismas nevertino ar vertino netinkamai;
1.2. Teismo išvada, kad pareiškėja net neketino vykdyti įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, nesirūpino sutarties vykdymu yra nepagrįsti. Pareiškėjai bankas nei karto nepareiškė pretenzijų dėl Kreditavimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo. Pareiškėja iš banko pranešimą gavo tik tuomet, kai Kreditavimo sutartis jau buvo nutraukta. Gavusi šį pranešimą pareiškėja sužinojo apie tikrąją situaciją dėl skolos dengimo ir ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti situaciją, tačiau bankas nesutiko su pareiškėja bendrauti - neteikė jokios informacijos. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja buvo sąžininga ir aktyvi;
1.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles kai sprendė apie pareiškėjos finansinę padėtį. Teismas nevertino pateiktų rašytinių dokumentų, patvirtinančių apie pareiškėjos išlaidas;
1.4. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo tiksliai nurodyti, kokią sumą bankroto bylos eigoje mokėti kreditoriniams įsipareigojimams mažinti, negali būti vertinama pareiškėjos nenaudai, kadangi šis dydis yra nustatomas mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje, atsižvelgiant ir į kreditoriaus poziciją;
1.5. Pareiškėja pagal teismo nurodymus tikslino pareiškimą, teikė papildomus įrodymus, tikslindama poreikiams tenkinti reikalingų lėšų skaičiavimą ir atliko kitus veiksmus, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja veikia sąžiningai ir fizinio asmens bankroto siekia dėl tos priežasties, kad jos negalėjimas atsiskaityti su kreditoriumi buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių;
1.6. Teismas netinkamai vertino pareiškėjos sąžiningumą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pareiškėja nesudarė jokių sandorių, kurie būtų neigiamai paveikę jos mokumą, ji nenuslėpė informacijos apie savo mokumą nei nuo kreditoriaus, nei nuo teismo kreipdamasi su pareiškimu, ir ji neatliko jokių kitų tyčinių ar sąmoningų veiksmų, kurie būtų sumažinę jos mokumą ar apsunkinę atsiskaitymą su kreditoriais.
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
12. Apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjai iškelti bankroto bylą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
14. Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pasisakydamas dėl šios įstatymo nuostatos kasacinis teismas išaiškino, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl kiekvienu individualiu atveju juos kvalifikuoti kaip nesąžiningus turi bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota šių įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgdamas į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Aiškindamas nesąžiningumo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos pradelsta skola pagal 2008 m. rugsėjo 16 d. Kreditavimo sutartį Nr. BK 08/09/31L (toliau – Kreditavimo sutartis) iki 2019 m. gegužės 9 d. sudaro 141 338,10 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjos atveju yra tenkinama FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta nemokumo sąlyga.
17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė faktinio pareiškimo pagrindo. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja neįvykdė skolinių įsipareigojimų kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas prašant iškelti bankrotą, kadangi pareiškėja, turėdama finansines galimybes, nevykdė atsiskaitymų su kreditoriumi, o šiuo pareiškimu siekia išvengti tokio atsiskaitymo. Taigi, pareiškėjai atsisakyta iškelti bankroto bylą nustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą - fizinio asmens sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
18. Spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos veiksmus (neveikimą) laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 22 d. iki pareiškimo priėmimo 2019 m. gegužės 22 d.
19. Bylos medžiaga patvirtina, kad prievolė pagal Kreditavimo sutartį yra solidari pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio A. D. prievolė. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2015 m. birželio 4 d. dėl to, kad gauta paskola buvo naudojama ne pagal paskirtį. Paskola buvo suteikta namo rekonstrukcijai, tačiau rekonstruotinas pastatas buvo nugriautas dar iki paskolos suteikimo ir paskola buvo panaudota naujo namo statybai. Pareiškėjai buvo žinoma, kad ji ir A. D. už prievolių įvykdymą pagal Kreditavimo sutartį yra atsakingi solidariai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos ir A. D. santuoką. Minėtu teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvusių sutuoktinių prievolė pagal Kreditavimo sutartį išliko solidari. Byloje nėra pateikta įrodymų, apie pradinio kreditoriaus Nordea Bank AB ar jo teisių perėmėjų suinteresuotų asmenų Luminor Bank AS ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutikimą, kad prievolė pagal Kreditavimo sutartį taptų asmenine A. D. prievole. Pažymėtina, kad solidari sutartinė skolininkų atsakomybė gali būti pakeista į vieno iš skolininkų asmeninę atsakomybę tik kreditoriaus ar jo teisių perėmėjo sutikimu ar teismo sprendimu, o ne solidariųjų skolininkų tarpusavio susitarimu. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjos prievolė pagal Kreditavimo sutartį pareiškėjos ir A. D. žodiniu susitarimu buvo modifikuota į asmeninę A. D. prievolę atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
20. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai apie Kreditavimo sutarties nutraukimą buvo žinoma nuo 2015 metų. Pareiškėja turėjo tokią pačią pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį kaip ir jos buvęs sutuoktinis A. D. (CK 6.6 str. 4 d.). Iš byloje pateiktų pareiškėjos sąskaitos išrašų matyti, kad pareiškėja AB SEB banke nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2019 m. liepos 11 d. iš viso turėjo 52 619,45 Eur, o DNB banke Norvegijoje nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2019 m. birželio 19 d. turėjo 48 050 Eur įplaukų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo turėtos piniginės lėšos (100 000 Eur) sudarė pareiškėjai realias galimybes atsiskaityti pagal Kreditavimo sutartį. Duomenų apie per visą šį laikotarpį pareiškėjos siekį dalimis dengti skolą nėra pateikta, iš ko galima spręsti, kad pareiškėja sąmoningai leido susidaryti savo skoloms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjos nesąžiningą elgesį.
21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas nemokumo priežastis – nors ir buvo solidari skolininkė, tačiau su suinteresuotu asmeniu buvo sutarę, jog skolą bankui grąžins jis vienas, kad suinteresuotu asmeniu pasitikėjo, tikėjo jo pažadais – kaip prieštaraujančiomis byloje esantiems rašytiniams įrodymais ir pagrįstai sprendė, kad šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pareiškėjai būnant sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei kaip du universitetus baigusiam asmeniui, negali būti pripažintos užkirtusiomis realias galimybes pareiškėjai atsiskaityti su kreditoriumi. Atskirojo skundo argumentai, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėja taip pat turėjo ir išlaidų atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
22. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja, sužinojusi apie Kreditavimo sutarties nutraukimą, kreipėsi į kreditorių dėl skolos padengimo. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog aplinkybė, kad pareiškėja tikslino poreikiams tenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, rodo ieškovės sąžiningumą. Pažymėtina, kad sąžiningumo požiūriu yra vertinami pareiškėjos veiksmai atlikti per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o bylos dėl bankroto iškėlimo fiziniam asmeniui nagrinėjimo metu.
23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įvertindamas pareiškėjos elgesį kaip nesąžiningą padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja turėdama realias galimybes įvykdyti prievolę kreditoriui, jos nevykdė ir kreipdamasi į teismą su pareiškimu iškelti jai bankroto bylą tokiu būdu siekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iškelti bankroto bylą teisinis pagrindas. Konstatavus pareiškėjos nesąžiningumą, kuris nėra paneigtas atskirajame skunde nurodytais argumentais, pareiškėjai iškelti bankroto bylą atsisakyta pagrįstai.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų apeliacinės instancijos teismas nevertina.
25. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, priimta teismo nutartis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Izolda Nėnienė