Administracinė byla Nr. eP-22-552/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00385-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020 pagal pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja G. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1T-28-(7.5.); 2) panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 25SD-1466-(14.25.104.); 3) panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedą Nr. 1; 4) panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1; 5) įpareigoti Tarnybos Rokiškio skyrių pagal galiojančius teisės aktus G. K. atkurti nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. G. K. akcentavo, kad ji turėjo teisinį pagrindą nuosavybės teises atkurti į visą savo tėvo N. S. iki nacionalizacijos turėtą 36,43 ha žemės plotą, kuris buvo nacionalizuotas ir neteisėtai nusavintas. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1T-28-(7.5.) prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – Tvarka) 12 bei
13 punktams, o jį priimant, nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką analogiškose bylose. Pažymėjo, kad Tarnyba neturėjo teisės kvestionuoti teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimo
Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) teisėtumo.
3. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba, teritoriniam skyriui pavesdama gauti iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo ir nagrinėti jau išnagrinėtus dokumentus, teritorinį skyrių suklaidino. G. K. gavo Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 raštą
Nr. 25SD-1466-(14.25.104.) su priedais: Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6), 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1. Įvertinusi šiuos dokumentus, G. K. padarė išvadą, kad Tarnybos Rokiškio skyrius, nesupratęs Tarnybos pavedimo apimties bei esmės, sudarė komisiją jau nustatytoms aplinkybėms nagrinėti, kuriomis remiantis jau buvo priimti individualūs administraciniai aktai ir juose buvo konstatuota, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha dydžio žemės plotą.
4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Tarnybos nuomone, institucija teisingai vertino visus turimus dokumentus ir pagrįstai nustatė, kad buvęs savininkas N. S. iki nacionalizacijos valdė 34,61 ha, todėl pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į tokį plotą.
6. Tarnyba pažymėjo, jog G. K. reikalavimas atkurti nuosavybės teises į
36,43 ha žemės sklypo plotą yra nepagrįstas. Nurodė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. gegužės 31 d. skundą dėl teritorinio skyriaus priimtų administracinių aktų bei visus su skundu susijusius dokumentus, 2017 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1T-28-(7.5.), kuriuo panaikino Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto dalį dėl buvusio savininko N. S. turėtos žemės ploto – 36,43 ha bei įpareigojo patikslinti Pažymą Nr. 1488 ir nurodyti, kad G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha buvusio savininko turėto žemės ploto. Atsakovas pažymėjo, kad šis Tarnybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – Taisyklės).
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjos G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas, išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių G. K. atkūrimu, bei nuosavybių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje taikomų nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto grąžinimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas, pažymėjo, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal galiojusius teisės aktus. 1940 m. spalio 6 d. žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas buvo sudarytas jau po 1940 m. liepos 22 d., todėl nebuvo vertinamas. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog žemę, kuri buvo neteisėtai nusavinta, nacionalizacijos metu valdė N. S.. G. K. 1991 m. kreipėsi į atsakovą ir prašė atkurti nuosavybės teises į jos tėvo N. S. žemę.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai dėl N. S. valdytos žemės ploto yra prieštaringi. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 27-8387 G. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,90 ha, o Panevėžio apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 27-42437-9458 į – 27,71 ha žemės, iš viso – į 34,61 ha. Šie sprendimai buvo priimti ir nuosavybės teisės atkurtos pagal Pandėlio agrarinės reformos tarnybos 1996 m. birželio 4 d. parengtą pažymą Nr. 2741, vadovaujantis Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomuoju raštu (kopija), kuriame buvo nurodyta, kad 1921 m. rugsėjo 18 d. mirusio V. S. palikimą, esantį (duomenys neskelbtini) ir susidedantį iš trisdešimt vienos dešimtinės tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų (1 633) ketvirčių sieksnių žemės su trobomis, įpėdinystės teisės patvirtintos jo sūnui N. S., t. y. pareiškėjos G. K. tėvui. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2017 m. vasario 8 rašte Nr. R4-297 ir 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. R4-1197 atsakė, kad Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomojo rašto archyve saugomuose fonduose nerasta, Rokiškio apylinkės teismo dokumentai į archyvą saugoti nebuvo perduoti. Nagrinėjant bylą nepavyko išsiaiškinti, kas šį dokumentą pateikė Pandėlio agrarinės reformos tarnybai. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, jog tikėtina, kad šį dokumentą pateikė pati pareiškėja. Atsižvelgęs į tai, kad minėti sprendimai nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami, teismas jų teisėtumo ir pagrįstumo nevertino.
10. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Tvarkos 13 punkto nuostatą, jog tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Nagrinėjamu atveju tokiu dokumentu yra Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai, santrauka (formos data 1945 m.), kurioje eilės Nr. 62 įrašytas S. N., (duomenys neskelbtini), bendras žemės plotas – 34,61 ha, paimama į valstybės žemės fondą – 15 ha. Šiame dokumente ir Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomajame rašte nurodyti žemės plotai sutampa – 34,61 ha.
11. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad nuosavybės teisės G. K. pagal esamus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus buvo atkurtos į visą 34,61 ha buvusio savininko (duomenys neskelbtini) N. S., (duomenys neskelbtini) valdytą žemės plotą. Jeigu pareiškėja G. K. yra įsitikinusi, kad jos tėvas S. N. iki nacionalizacijos valdė ne 34,61 ha žemės plotą, o 36,43 ha, nuosavybės teisės dėl
1,82 ha žemės sklypo gali būti patvirtintos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teisme arba pareiškėjai pateikiant naujus, papildomus tai įrodančius dokumentus.
12. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1T-28-(7.5.) buvo priimtas vadovaujantis Taisyklėmis. Teismas nesutiko su pareiškėjos atstovų argumentais, kad nesant jos skundo dėl Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto, atsakovas neturėjo procesinės teisės kvestionuoti šį Tarnybos Rokiškio skyriaus priimtą administracinį aktą ir jį panaikinti bei neturėjo teisės tirti ir vertinti, ar G. K. turi teisės aktuose nustatytą teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės plotą.
13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal galiojančius teisės aktus atkurti G. K. nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini).
III.
14. Pareiškėja G. K. apeliaciniame skunde prašė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
15. G. K. pažymėjo, kad pagrindinis apeliacijos pagrindas, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir iš esmės nevertino pagrindinio pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų gynybos argumento, kad atsakovas aiškiai viršijo jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas ir ex officio (pagal pareigas) pasinaikino savo paties priimtą individualų administracinį aktą – 2016 m. spalio 28 d. administracinį sprendimą Nr. 25SD-4808-(14.25.104.). Tokiais aiškiai neteisėtais veiksmais atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė jį saistantį gero administravimo principą, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
16. G. K. nurodė, teismas pažeidė jos teisę į teisingą ir nešališką teismą. Akcentuoja, kad tiek skunde, tiek jos atstovai teismo posėdyje išdėstė pagrindinę poziciją, kad atsakovas apskritai neturėjo teisinio pagrindo vertinti Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio
28 d. individualaus administracinio akto Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi jis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo skundžiamas.
17. G. K. atkreipė dėmesį, kad teismo išvada, jog atsakovas Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. individualų administracinį aktą Nr. 25SD-4808-(I4.25.104.) panaikino teisėtai, nes vadovavosi Taisyklėmis, teisiškai nelogiška.
18. 2019 m. balandžio 15 d. prašyme G. K. prašė jai iš atsakovo priteisti
1 200 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas nesutiko, kad nebuvo skundžiamas Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. 25SD-4808-(14.25.104.), pažymėjo, kad buvo skundžiami visi Tarnybos Rokiškio skyriaus veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. Tarnyba teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštą laiko tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuriuo G. K. buvo informuota, jog Tarnybos Rokiškio skyriui turi teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusį neatkurtą N. S. turėtos žemės plotą, tačiau šiuo raštu pareiškėja netapo atkurtos nuosavybės savininke.
IV.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos G. K. skundą patenkino iš dalies: panaikino Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.5.) 3 punktą, įpareigojo Tarnybą iš naujo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. K. į neatkurtą žemės sklypo dalį, panaikino Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 25SD-1466-(14.25.104.), Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedą Nr. 1 bei Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1 tiek, kiek juose konstatuota, kad N. S. nuosavybės teise valdė 34,61 ha žemės. Pareiškėjai G. K. iš atsakovo buvo priteista 600 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
22. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr.R4 -297 pateikta (duomenys neskelbtini) 1944-1948 m. byloje esančio Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m. rugpjūčio 21 d., dokumento surašymo data nenurodyta) eilės Nr. 62 skiltyje „Žemės valdytojo pavardė, vardas ir ūkio pavadinimas“ įrašytas S. N., (duomenys neskelbtini), bendras žemės plotas 34,61 ha, palikta valdytojui – 19,61 ha; paimama į valstybės žemės fondą – 15 ha. (toliau tekste – ir Antrasis dokumentas). Taigi vėliausiai išduotas dokumentas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra ne 1940 m. spalio 6 d. žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas (Pirmasis dokumentas), o minėtas Antrasis dokumentas – Respublikinės žemės komisijos prie Ministrų tarybos archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) 1944-1948 m. byloje esančio Pandėlio valsčiaus viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m. rugpjūčio 21 d., dokumento surašymo data nenurodyta).
23. Nagrinėjamu atveju buvo nustatinėjama, ar du ginčijamame sprendime nurodyti dokumentai, pirmasis išduotas 1940 m. spalio 6 d. (Žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas) ir Antrasis dokumentas, išduotas po 1945 metų (Santrauka ūkių, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai), kuriuose nurodyti skirtingi N. S. žemės sklypo plotai, pagal nustatytą teisinį reguliavimą laikytini N. S. nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, ypač atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu minėtu Lietuvos centrinio valstybės archyvo
2017 m. vasario 28 d. raštu Nr.R4 -297, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. R4-1367 „Apie N. S. nekilnojamąjį turtą“ yra pateiktas Rokiškio apskrities valstybinio žemės fondo byloje esantis Pandėlio valsčiaus žemės ūkio komisijos 1940 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas (toliau tekste – ir Trečiasis dokumentas), kuriuo yra nutarta paimti žemę į valstybinį fondą virš 30 ha; jame įrašytas buvęs savininkas N. S., (duomenys neskelbtini)turėjęs 35,5 ha žemės (1,2522 ha sodybinės, 25 ha ariamos, 5 ha miškų ir durpynų, 3 ha pievų ir ganyklų, 4 ha nenaudojamos); į valstybinį žemės fondą paimama 5,5 ha žemės.
24. Pirmajame dokumente Lebedžių seniūnijos, (duomenys neskelbtini)eilės Nr. 96 įrašytas buvęs savininkas N. S., Skiltyje „Bendr. ūkio plotas“ įrašytas – 36,43 ha, skiltyje „Paliek.valdyt plotas-30 ha, skiltyje „Paimtas žem.fond.plotas“ įrašyta – 6,43 ha. nėra siejamas su žemės ūkio komisijos priimtu konkrečiu nutarimu, be to jame nurodytas žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas. Taigi šis sąrašas galėjo aprėpti ne tik nuosavybės teise turėtų žemės sklypų paėmimą į žemės fondą, bet ir kita teise valdomų žemės sklypų paėmimą į valstybinį žemės fondą. Todėl šis Pirmasis dokumentas buvo laikomas dokumentu, patvirtinančiu žemės naudojimo faktą, tačiau nei pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 12 punktą nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (kuriuose išvardinti dokumentai, kurie gali būti papildomais dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės dokumentus) nelaikytinas dokumentu, įrodančiu buvusio savininko N. S. iki nacionalizacijos turėtą 36,43 ha žemės sklypo plotą nuosavybės teise. Todėl Tarnyba ginčijamo nutarimo 2 punktu pagrįstai nurodė panaikinti Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. administracinio akto Nr. 25SD-4808(14.25.104.) dalį, kurioje buvo pripažintos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. S. turėtos 36,43 ha žemės plotą.
25. Ginčijamame spendime, nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu (Antrasis dokumentas, nurodytas NŽT) nurodyta Rokiškio apskrities 1944–1948 m. byloje esančio Pandėlio valsčiaus viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m.) eilės Nr. 62 įrašytas S. N. santrauka: bendras žemės plotas – 34,61 ha, paimta į valstybės žemės fondą – 15 ha. Šis dokumentas surašytas ranka, jo sudarymo data nenurodyta, spėjama pasirašymo data gali būti laikotarpiu 1945 m. rugpjūčio pabaiga –1948 m. pabaiga. Tokio pobūdžio santrauka nėra įvardinta kaip leistinas dokumentas, įrodantis nuosavybės teises nei Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Tvarkos 12 punkte, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“. Todėl šis dokumentas nebuvo N. S. nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija darė išvadą, kad Tarnyba neteisingai nusprendė įpareigoti Rokiškio skyrių patikslinti 1993 m. gruodžio 21 d. Pažymą Nr. 1488, nurodant, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha buvusio savininko turėtą žemės plotą.
26. Pareiškėja G. K. taip pat prašė jai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 1 200 Eur teismo išlaidoms atlyginti. Nurodė, kad jai suteiktas paslaugas sudaro Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo analizė, apeliacinio skundo parengimas ir pateikimas teismui. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina 2019 m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 843980, kuris patvirtino, kad ji advokatui D. G. už dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo
1 200 Eur.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgusi į tai, kad buvo patenkinta tik dalis pareiškėjos skundo reikalavimų, priteistiną sumą mažino ir pareiškėjai G. K. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 600 Eur teismo išlaidoms atlyginti.
V.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2020 m. kovo 30 d. teikimu pasiūlė svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020 atnaujinimo.
29. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. 25PD-7-(14.25.133.) Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą informavo, kad pareiškėja G. K. 2020 m. sausio 15 d. mirė.
30. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašas apie asmenį, gautas iš viešosios įstaigos (toliau – ir VĮ) Registrų centro Gyventojų registro departamento, patvirtina, kad G. K. 2020 m. sausio 15 d. mirė.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.
32. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant sprendimą, pareiškėja G. K. buvo mirusi, ir ši aplinkybė teisėjų kolegijai tapo žinoma po to, kai sprendimas buvo priimtas, o šio sprendimo įvykdymas yra siejamas su asmens, kuris yra miręs, teisėmis, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir siūlo svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020 atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VI.
33. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020.
34. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje (ABTĮ IV dalies I skyriuje) nustatytais pagrindais ir tvarka.
35. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusių teismų sprendimus. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
36. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
37. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/02; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11).
38. Taip pat naudojimasis šia aukštesnių teismų galia turi būti toks, kad kaip galima maksimaliau būtų nustatyta teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo (2015 m. birželio 9 d. sprendimas byloje DRAFT - OVA a.s. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 72493/10, par. 77). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).
39. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas siūlo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020, vadovaudamasis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, taigi teikimas paduotas kompetentingo subjekto.
40. Aptariamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2020 m. vasario 19 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-558-1062/2020 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.
41. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
42. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.
43. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą.
44. Lietuvos ir tarptautinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009).
45. Nagrinėjamu atveju, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. 25PD-7-(14.25.133.) Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą informavo, kad pareiškėja G. K. 2020 m. sausio 15 d. mirė. Tokiu būdu paaiškėjo pareiškėjos G. K. mirties faktas. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. vasario 19 d. priimant sprendimą, pareiškėja buvo mirusi, ir ši aplinkybė teisėjų kolegijai tapo žinoma po to, kai sprendimas buvo priimtas.
46. Tai teikia pagrindą iš esmės konstatuoti, kad nagrinėjamas atvejis, nors ir ne identiškas, tačiau vis tik labai panašus į ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą atvejį, kai procesas atnaujinamas, jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas pagal G. K. apeliacinį skundą priimtas po jos mirties ir atstovaujant neveiksnios ir net neteisnios šalies (mirusios pareiškėjos) atstovui jau nebegaliojant pavedimo sutarčiai, t. y. nedalyvavus bylos nagrinėjime neveiksnios šalies atstovui pagal įstatymą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. E2-602-464/2019).
47. ABTĮ 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
48. Papildomai pateikti dokumentai patvirtina, kad po G. K. mirties palikimą priėmė jos testamentiniai įpėdiniai R. D. ir V. K., t. y. egzistavo ir egzistuoja mirusiosios teisių perėmėjai, kurių poziciją dėl bylos nagrinėjimo bei apeliacinio skundo reikalavimų buvo būtina išsiaiškinti.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo administracinėje byloje eA-558-1062/2020 vykdymo procese pakeitus išieškotoją jos teisių perėmėjais nebus tinkamai modifikuotos vykdytinos teisės ir pareigos. Be to, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkto aiškinimui taikant įstatymo leidėjo ketinimų, reglamentavimo tikslo bei įstatymo analogijos metodus, manytina, kad visiškas šalies eliminavimas iš proceso ir jos nepakeitimas teisių perėmėju yra neteisėtas ir nepagrįstas.
50. Apibendrinant konstatuotina, kad šios aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020 patenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020 pagal pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų
2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė