Baudžiamoji byla Nr. 1-407-1165/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13800-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.2

 (S)

 

 

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 16 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

sekretoriaujant Kristinai Matijošaitienei, Živilei Gedvilaitei,

dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

nukentėjusiajam T. S., jo atstovams pagal įstatymą A. S. ir N. S., įgaliotam atstovui advokatui Linui Mažonui,

civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui J. S.,

galimai laiduotojai L. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas, 2019 m. vasario 20 d., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį ir baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

 

        V. S. 2022 m. balandžio 21 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) neatsargiai važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimą važiuojant ta pačia kryptimi sustoti, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo kita transporto priemonė, ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, važiavo antra eismo juosta ir partrenkė iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį per perėją paspirtuku „Bolt“ važiavusį nepilnametį T. S., padarydamas jam žaizdą dešinio antakio srityje, nubrozdinimus aplink dešinę akį, dešinės ausies srityje, smakro srityje, kairės ausies srityje, dešinės rankos pirštų srityje, dešinės akiduobės išorinės bei apatinės sienelių lūžį, dešinio žandinio ančio priekinės bei išorinės sienelių lūžį, kas nukentėjusiajam T. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

        Šiais veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

 

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

 

        Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną važiavo automobiliu antra eismo juosta (duomenys neskelbtini) g., o lygiagrečiai jo, pirma eismo juosta, važiavo troleibusas. Jo automobilis buvo ties troleibuso viduriu. Troleibusui pradėjus stabdyti, jis išvažiavo į priekį ir per perėją paspirtuku važiavęs jaunuolis – nukentėjusysis atsitrenkė į jo automobilį, jo priekinį ratą, kuris buvo užvažiavęs ant perėjos. Jaunuolis gulėjo ant žemės. Važiuodamas buvo be atšvaitų. Taip įvyko, kadangi buvo „akloji zona“ ir jis nespėjo sureaguoti į pėsčiąjį kelyje bei sustabdyti, troleibusas per greitai stabdė prieš pėsčiųjų perėją, nematė, kas vyko už troleibuso. Matė perėją, ji buvo pažymėta ir kelio ženklinimu – „zebru“. Dėl įvykio kaltas jis, nes nesilaikė taisyklių, nespėjo sustabdyti vairuotos transporto priemones, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, neįsitikino, kad joje nieko nėra. Pasielgė neatsakingai. Po įvykio stovėjo prie nukentėjusiojo, matė, kad jis buvo nusibrozdinęs šonus, galvą ir rankas. Laukė, kol atvažiuos policija. Nukentėjusysis su juo nieko nekalbėjo, pareigūnams sakė, kad nieko neprisimena. Sutinka su civiliniu ieškiniu, nukentėjusysis pagrįstai prašo atlyginti neturtinę žalą. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Galima laiduotoja yra jo draugė, pažįstami apie metus laiko. Pažįstami, nes jos vyras yra gimęs toje vietovėje, kur gimė jo tėvai. Su ja nuolat bendrauja, ji jam daro įtaką, jos klauso, pasikalba kaip draugai, ji duoda patarimų, kur įsidarbinti Kaune, pakonsultuoja buities klausimais. Susirašo kas antrą dieną, bendrauja telefonu. Mano, kad ji yra sąžininga moteris. Dirba kebabinėje pardavėja (duomenys neskelbtini), neturi sutuoktinio, turi du vaikus. Norėtų procesą baigti susitaikius su nukentėjusiuoju, bet jau vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu. Jis yra nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nes neranda darbo, neturi specialybės. Mano, kad įvykio metu nukentėjusiojo elgesys taip pat buvo netinkamas, kadangi jis turėjo paspirtuką stumtis per perėją. Jei būtų to laikęsis, susidūrimo nebūtų buvę, būtų jį pastebėjęs. Tuo tarpu šiuo atveju nukentėjusysis per perėją paspirtuku važiavo dideliu greičiu. Ne jis jį nutrenkė, o nukentėjusiojo paspirtukas atsitrenkė į jo judančią mašiną. Po susidūrimo jis iš karto sustojo.

Galima laiduotoja L. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad teikia prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji su kaltinamuoju yra draugai, juo pasitiki, žino, kad jis yra atsakingas asmuo. Mano, kad šis įvykis atsitiko dėl išsiblaškymo. Su kaltinamuoju bendrauja apie metus laiko, susitinka, bendrauja telefonu. Mano, kad jam daro teigiamą įtaką, jie bendrauja apie viską. Kaltinamasis pasakojo apie įvykį, ji jam sakė, kad galbūt neapsižiūrėjo. Mano, kad tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam trūko dėmesio šio įvykio metu. Nukentėjusysis turėjo vestis paspirtuką, o ne juo važiuoti. Bet labiau kaltas dėl šio įvykio yra kaltinamasis. Pati vairuoja 24 metus, nėra turėjusi eismo įvykių ir teisės jai nebuvo atimtos. Save apibūdino kaip atsakingą, punktualią asmenybę. Nėra teista, administracine tvarka nebausta. Mano, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Jis geras žmogus.

Civilinio atsakovo atstovas J. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 4 000 Eur. Tokia suma yra maksimali, nes nukentėjusysis itin didelių išgyvenimų įvykio metu nepatyrė.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. pavasarį, tiksliai negali pasakyti datos, apie pietus, jis nusprendė su draugais važiuoti į futbolą. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis išsinuomojo „Bolt“ paspirtuką, juo važiavo iki maniežo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Toje vietoje nebuvo galima pastatyti paspirtuko, reikėjo ieškoti kitos vietos jį palikti. Arčiausia vieta buvo prie (duomenys neskelbtini). Tam, kad ten nuvažiuoti, jam reikėjo pervažiuoti (kirsti) (duomenys neskelbtini) gatvę, kad atsidurtų kitoje gatvės pusėje. Netoli (duomenys neskelbtini) gatvės yra pėsčiųjų perėja. Ji yra be šviesoforo. Jis atvažiavo prie perėjos, palaukė, kol sustos troleibusas, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Troleibusas važiavo pirma eismo juosta, ta, kuri arčiau šaligatvio. Troleibusas sustojo jį praleisti. Priešingoje eismo juostoje tuo metu mašinų nebuvo. Kai troleibusas sustojo, jis pradėjo važiuoti paspirtuku per perėją į kitą gatvės pusę. Pravažiavo priešais sustojusį troleibusą ir prarado sąmonę. Po to jau atsimena, kad sėdėjo ant bordiūro ir laukė greitosios. Prie jo buvo nepažįstamų žmonių, jie jį ramino. Po to buvo vežamas greitosios. Kai buvo ligoninėje, jam pasakė, kad jam yra nuskilęs kaulas dešinėje pusėje prie dešinės akiduobės. Maždaug vasaros viduryje jis pastebėjo, kad dešinėje pusėje, prie dešinio antakio, yra randas. Kad toje vietoje jam būtų siuvę, neatsimena. Dar iš kairės ausies labai bėgo kraujas (1 t., b. l. 80–83).

Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra T. S. motina. Jos sūnus 2022 m. balandžio 21 d. buvo sužalotas eismo įvykyje, įvykusiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jį perėjoje, važiuojantį paspirtuku, partrenkė ir sužalojo automobilis. T. S. jai viską po įvykio papasakojo. Apie 13.30 val. jis „Bolt“ elektriniu paspirtuku (duomenys neskelbtini)  gatvėje privažiavo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir ketino per ją važiuoti į kitą gatvės pusę. P. L. gatve nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pirma eismo juosta važiavęs troleibusas sustojo jį praleisti. Tada T. S., būdamas tikras, kad yra matomas ir praleidžiamas, paspirtuku įvažiavo į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir važiavo tiesiai į kitą kelio pusę. Įvažiavus į antrą eismo juostą, T. S. partrenkė P. L. gatve nuo S(duomenys neskelbtini) prospekto važiavęs automobilis. T. S. krito veidu į grindinį, prarado sąmonę. Visiškai atsitokėjo tik atvykus medikams. Buvo nuvežtas į LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Iš gydymo įstaigos medikai paskambino jai. Ji skubiai atvyko į Kauno klinikas. T. S. buvo nustatyti žandikaulio ir akiduobių sienelių lūžiai. Jis buvo paguldytas į Kauno klinikų stacionarą (1 t., b. l. 89–90).

Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. apie 13.30 val., Kaune, P. L. gatvėje, ji vairavo jai priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Važiavo antra eismo juosta. Artėdama prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, kur yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pamatė perėjoje iš kairės pusės pagal jos važiavimo kryptį į važiuojamąją kelio dalį elektriniu paspirtuku įvažiuojantį paauglį. Prieš perėją pirmoje eismo juostoje, priešingos krypties eismo pusėje, buvo sustojęs jį praleisti troleibusas. Paspirtukininkas, galimai būdamas tikras, kad jį visi praleidžia, įvažiavo nestabtelėjęs į važiuojamąją dalį ir, važiuodamas toliau, antroje eismo juostoje buvo partrenktas sidabrinės spalvos lengvojo automobilio. Ji iš karto sustojo antroje eismo juostoje, įjungė avarinį šviesos signalą. Po smūgio paspirtukas nukrito pirmoje eismo juostoje, o paspirtukininkas atsidūrė antroje eismo juostoje. Jis sukniubo krūtine ant važiuojamosios dalies, buvo kažkiek laiko be sąmonės. Taip pat prie partrenkto paspirtukininko buvo priėjęs jį partrenkusio automobilio vairuotojas. Jį buvo ištikęs šokas. Ji jam pasakė, kad matė eismo įvykį ir galės paliudyti policijoje. Pradėjo būriuotis žmonės. Kažkas iškvietė telefonu greitąją ir policiją. Partrenktas paspirtukininkas pradėjo atsigauti. Žmonės jam padėjo nueiti iki šaligatvio. Prie perėjos stovėjusio troleibuso vairuotoja prašė patraukti paspirtuką nuo kelio, nes jai trukdė pravažiuoti. Vėliau kažkas paspirtuką patraukė į šaligatvį. Paspirtukininko galva buvo kruvina. Maždaug po 10 min. po įvykio atvyko policijos patruliai. Ji pasakė, kad matė įvykį, paliko savo kontaktinį telefono numerį. Jos supratimu, didesne dalimi kaltas yra automobilio vairuotojas, kadangi nepraleido nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje važiavusio paspirtukininko, kai gretimoje tos pačios krypties eismo juostoje stovėjo paspirtukininką praleidžiantis troleibusas. Paspirtukininkas, įvažiuodamas į perėją, privalėjo nulipti nuo paspirtuko ir jį persivesti į kitą važiuojamosios dalies pusę. Taip pat turėjo įsitikinti, kad jį visi mato ir jis yra praleidžiamas (1 t., b. l. 94–95).

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. apie 13.30 val. ji vairavo UAB „Kauno autobusai“ (duomenys neskelbtini) -ojo maršruto troleibusą „Solaris Trollino“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini)  pirma eismo juosta. Pravažiavusi sankryžą su V(duomenys neskelbtini) gatve, stabtelėjo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nes dešiniajame šaligatvyje prie perėjos su „Bolt“ paspirtuku sustojo paauglys berniukas. Sustojusi dirstelėjo pasižiūrėti per veidrodėlius į troleibuso saloną, norėdama pamatyti, kas ketina išlipti stotelėje. Tada išgirdo didelį trenksmą ir pamatė gatvėje partrenktą minėtą paspirtukininką. Jį kliudęs „MB“ modelio automobilis sustojo antroje eismo juostoje už perėjos. Berniukas su „Bolt“ paspirtuku taip pat atsidūrė antroje eismo juostoje. Ji matė, kad paspirtukininką partrenkęs automobilis nesišalina, liko įvykio vietoje. Keliolika sekundžių pastovėjusi, ji važiavo toliau, sustojo stotelėje išleisti keleivius. Tada savo mobiliuoju telefonu paskambino parko dispečerei, pranešė, kad matė, kaip perėjoje buvo partrenktas ir sužalotas paspirtukininkas. Jos tik buvo paklausta, ar pati nėra susijusi su šiuo eismo įvykiu. Ji patvirtino, kad stovėjo ir praleido vaiką su paspirtuku, kai gretima antra eismo juosta važiavęs automobilis jį partrenkė. Dispečerė leido jai važiuoti toliau. Prie eismo įvykio vietos ji matė jau susibūriavus daug žmonių, sužeistas paauglys vis dar tebegulėjo važiuojamoje dalyje. Buvo akivaizdu, kad sužeistuoju bus pasirūpinta. Ji pati nuvažiavo pagal priskirtą maršrutą toliau. Paties momento, kai paauglį su paspirtuku partrenkė automobilis, ji nematė, kadangi tuo metu per veidrodėlį stebėjo troleibuso saloną. Todėl negali pasakyti, ar, jį partrenkiant, jis važiavo paspirtuku ar jį stūmėsi. Kai ji sustojo, paauglys su paspirtuku stovėjo dešiniajame kelkraštyje, stovėjo nulipęs nuo paspirtuko ir jį laikė už rankenos. Mano, kad eismo įvykis kilo dėl paauglį berniuką partrenkusio automobilio vairuotojo kaltės, kadangi prieš perėją, kai gretimoje pirmoje eismo juostoje stovėjo jos vairuojamas troleibusas, nesustojo, neįsitikino, ar saugu, važiavo, partrenkė ir sužalojo paspirtuku judėjusį berniuką (1 t., b. l. 97–98).

2022 m. balandžio 21 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos – dviejų krypčių eismo kelio atkarpos, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) – apžiūra. Antroje minėto kelio juostoje, 8,4 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos rastas lengvasis automobilis „MB E250“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Nustatyti automobilio apgadinimai: ant dešinės pusės veidrodėlio ir priekinių durelių, dešinės pusės priekinio sparno rasta juodos spalvos dažų dėmė. Antros eismo juostos dešinėje, 0,4 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, 7 m atstumu nuo dešinio kelkraščio rastas 8 cm ilgio, 6 cm pločio baltos spalvos įrėžimas asfalto dangoje – galimai susidūrimo vietoje. Pirmoje eismo juostoje, kairėje pusėje, 2,9 m atstumu už pėsčiųjų perėjos rasta apie 40 cm ilgio, 8 cm pločio raudonos spalvos dėmė. Pirmos eismo juostos dešinėje, 8,4 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos rasta paspirtuko kojelė ir įrėžimas asfalto dangoje šalia jos. Ant šaligatvio rastas gulintis žalios spalvos elektrinis paspirtukas su užrašu „Bolt“, kurio priekinis ratas išlūžęs, laikosi ant rato gaubto, paspirtuko rėmas apibraižytas. Stabdymo žymių ant pėsčiųjų perėjos ir kelio nepastebėta. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje pateiktose nuotraukose, taip pat sudarytas įvykio vietos planas. Nustatyta, kad įvykio vietoje eismas nereguliuojamas. Apžiūros metu kelio danga – asfaltas – buvo sausa, o matomumas geras. Po apžiūros elektrinis paspirtukas su užrašu „Bolt“ paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 15–30).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pilkos spalvos „Classe E“ modelio automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 38).

2022 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykį mačiusi L. V. paaiškino, kad paspirtuko vairuotojas važiavo dideliu greičiu, o automobilio vairuotojas važiavo nesustodamas (1 t., b. l. 42–43).

2022 m. birželio 3 d. pakvitavimas patvirtina, kad UAB „Bolt Service Lt“ įgaliotas atstovas atsiėmė elektrinį paspirtuką „Bolt“ (1 t., b. l. 54–55).

2022 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo kopijoje nurodoma, kad nukentėjusysis juntamą skausmą įvertino 1 balu VAS skalėje, buvo sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, konstatuoti dešinės pusės visų akiduobės sienelių, žandinio ančio priekinės, lateralinės, medialinės sienelių lūžiai be ženklesnių dislokacijų, su rega susijusių skundų neturi, akių judesiai laisvi, neskausmingi visomis kryptimis, nesidvejina, ūmios oftalmologinės patologijos nėra, nukentėjusysis stacionarizuotas į Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 60–61).

2022 m. gegužės 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 987/2022(02) nurodyta, kad išvada surašyta, remiantis LSMUL Kauno klinikų, kur 2022 m. balandžio 21 d. 14.25 val. po įvykio buvo pristatytas T. S., medicininiais dokumentais. Po įvykio T. S. buvo nustatyti šie sužalojimai: žaizda dešinio antakio srityje, nubrozdinimai aplink dešinę akį, dešinės ausies srityje, smakro dešinėje, kairės ausies srityje, dešinės rankos pirštų srityje, dešinės akiduobės išorinės bei apatinės sienelių lūžis, dešinio žandinio ančio priekinės bei išorinės sienelių lūžis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. balandžio 21 d. apie 13.30 val., eismo įvykio metu partrenkiant T. S. automobiliu. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis nerodo, į kurią kūno vietą T. S. buvo suduotas pirminis smūgis (1 t., b. l. 73–75).   

 

III. Dėl V. S. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

 

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016).

Teismo vertinimu, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, V. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pasitvirtino.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis važiavo P. L. gatve, antra eismo juosta, o pirmoje važiavo troleibusas. Nurodė, kad jo automobilis prieš pėsčiųjų perėją buvo ties troleibuso viduriu. Viešojo transporto priemonės vairuotojai pradėjus staiga stabdyti, jis gerai nematė pėsčiųjų perėjos ir, į ją įvažiavęs priekiniu ratu, pajuto, kaip į dešinį automobilio šoną atsitrenkė nukentėjusysis. Taigi kaltinamasis neneigė nukentėjusįjį partrenkęs būtent pėsčiųjų perėjos zonoje. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad jam reikėjo pervažiuoti (kirsti) P. L. gatvę, kad atsidurtų kitoje gatvės pusėje. Važiuojamąją kelio dalį kirto per nereguliuojamą šviesoforu pėsčiųjų perėją, esančią netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis atvažiavo prie perėjos, palaukė, kol sustos troleibusas, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) prospekto (duomenys neskelbtini) gatvės link. Troleibusas važiavo pirma eismo juosta ir sustojo jį praleisti. Kai troleibusas sustojo, jis pradėjo važiuoti paspirtuku per perėją į kitą gatvės pusę. Pravažiavo priešais sustojusį troleibusą ir prarado sąmonę, o vėliau atsimena tik tai, kaip sėdėjo ant kelio bordiūro. Liudytoja K. S. šias aplinkybes patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu parodydama, kad ji vairavo kaltinamojo ir nukentėjusiojo minėtą troleibusą, važiavo pirma eismo juosta ir ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja pamatė sustojusį ir nuo paspirtuko nulipusį laukiantį paauglį, todėl sustojo jį praleisti. Nors ji nurodė nemačiusi, kaip įvykio eismo įvykis, tačiau patvirtino, kad netrukus po to, kai pravažiavo pėsčiųjų perėją, išgirdo didelį trenksmą ir pamatė gatvėje partrenktą minėtą paspirtukininką. Jį kliudęs „Mercedes Benz“ modelio automobilis sustojo antroje eismo juostoje už perėjos. Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Ji paaiškino, kad važiavo priešpriešine antrąja eismo juosta, kai ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja pamatė perėjoje iš kairės pusės pagal jos važiavimo kryptį į važiuojamąją kelio dalį elektriniu paspirtuku įvažiuojantį paauglį. Prieš perėją pirmoje eismo juostoje, jai priešingos krypties eismo pusėje, buvo sustojęs jį praleisti troleibusas. Paspirtukininkas, galimai būdamas tikras, kad jį visi praleidžia, įvažiavo nestabtelėjęs į važiuojamąją dalį ir, važiuodamas toliau, antroje eismo juostoje buvo partrenktas sidabrinės spalvos lengvojo automobilio. 2022 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykį mačiusi L. V. paaiškino, jog automobilio vairuotojas važiavo nesustodamas. Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo, aptartus liudytojų nurodytus automobilio, partrenkusio nukentėjusįjį, išorinius požymius atitinka kaltinamojo vardu registruota transporto priemonė.

Liudytoja L. V. paaiškino, kad po smūgio paspirtukas nukrito pirmoje eismo juostoje, o paspirtukininkas atsidūrė antroje eismo juostoje. Jis sukniubo krūtine ant važiuojamosios dalies, buvo kažkiek laiko be sąmonės. 2022 m. gegužės 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 987/2022(02) nurodyta, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. balandžio 21 d. apie 13.30 val., eismo įvykio metu partrenkiant T. S. automobiliu. Ginčo dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdžio ir masto byloje nėra. Jis į gydymo įstaigą nuvyko iš karto, greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu išvežtas iš įvykio vietos.

Įvertinus byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuojama, kad V. S. 2022 m. balandžio 21 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) neatsargiai važiuodamas (duomenys neskelbtini), važiavo antra eismo juosta ir partrenkė iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį per perėją paspirtuku „Bolt“ važiavusį nepilnametį T. S., padarydamas jam žaizdą dešinio antakio srityje, nubrozdinimus aplink dešinę akį, dešinės ausies srityje, smakro srityje, kairės ausies srityje, dešinės rankos pirštų srityje, dešinės akiduobės išorinės bei apatinės sienelių lūžį, dešinio žandinio ančio priekinės bei išorinės sienelių lūžį, kas nukentėjusiajam T. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. 

Ši V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimą važiuojant ta pačia kryptimi sustoti, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo kita transporto priemonė, ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir šie jo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio metu kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kvestionavo ir nukentėjusiojo veiksmų atitiktį Kelių eismo taisyklių reikalavimams, tačiau vis dėlto, teismo vertinimu, būtent V. S. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo sąlygos įvykio dieną buvo geros bei neribojo kaltinamojo matomumo. Pėsčiųjų perėja buvo pažymėta ne tik kelio ženklinimu, bet ir kelio ženklu, kuris įrengtas salelėje, skiriančioje priešpriešinio eismo juostas, taigi jį kaltinamasis neabejotinai ne tik turėjo, bet ir galėjo matyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad padidinto pavojaus šaltinį valdantis asmuo visais atvejais turi pasirinkti tokį greitį, važiavimo būdą, kad, esant reikalui, galėtų sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Nors nukentėjusysis iš tiesų turėjo pareigą nulipti nuo paspirtuko kirsdamas pėsčiųjų perėjoje važiuojamąją kelio dalį, tačiau tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam einant pėsčiam būtų jį pamatęs, tėra jo išsakyta prielaida. Šiuo atveju būtent kaltinamajam buvo keliami ypatingi atidumo, atsargumo reikalavimai imtis visų įmanomų priemonių tam, kad įsitikintų, ar pėsčiųjų perėjoje nėra jokio asmens, nesvarbu, ar jis ėjo pėsčias, ar važiavo paspirtuku.

Teismo vertinimu, kaltinamasis, negalėdamas matyti visos pėsčiųjų perėjos dėl pirmoje juostoje prieš perėją sustojusios didesnių gabaritų transporto priemonės (troleibuso), visais atvejais turėjo pareigą elgtis atitinkamai – sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir įsitikinti, kad joje jokių asmenų nėra, o to nepadaręs net ir matydamas prieš perėją sustojusią kitą transporto priemonę, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, pažeidė tokį reikalavimą imperatyviai numatančias Kelių eismo taisykles ir dėl savo nerūpestingumo sukėlė eismo įvykį.

 

IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo negalimumo

 

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismo vertinimu, šioje byloje yra visos formaliosios sąlygos spręsti, kad V. S. gali būti taikomas aptariamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, savo kaltę teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai (vien jo subjektyvus vertinimas dėl nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumo neeliminuoja jo kaltės pripažinimo fakto), nors buvo baustas administracine tvarka (nuobaudos galiojančios), vieną iš nusižengimų padaręs jau po nagrinėjamo įvykio, tačiau administracines nuobaudas jis yra įvykdęs, o šie padaryti teisės pažeidimai nepriskiriami šiurkštiems. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam 4 000 Eur neturtinės žalos, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė su civiliniu ieškiniu sutinkantis.

Vis dėlto, vien šių formaliųjų kriterijų atitikimas nesuponuoja imperatyvo teismui taikyti kaltininkui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi be šių jau išdėstytų aplinkybių, būtina įvertini ir materialiąsias sąlygas – ar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys, ar laiduotojas gali būti vertas teismo pasitikėjimo asmuo bei ar jis galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis).

Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė individualiai vertinti byloje esančias aplinkybes. Tačiau visgi teismų praktikoje nustatyti tam tikri kriterijai šiam klausimui spręsti: asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Vertinant materialiųjų kriterijų egzistavimą nagrinėjamoje byloje, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamajam jau kartą buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas – 2019 m. vasario 20 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Minėta nusikalstama veika buvo įvykdyta dar 2018 metais ir nėra niekaip susijusi su šiame procese jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Priešingai nei teigė prokurorė baigiamojoje kalboje, įstatymas nedraudžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu asmenį, kuris anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tik sąlyga dėl pakartotinio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius negalimumo, esant joje nurodytiems atvejams). Taigi šioje byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad naują neatsargų nusikaltimą padaręs V. S. ateityje nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals.

Be to, kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. N. išreiškė savo valią laiduoti už kaltinamąjį. Ji yra neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą per penkerius metus už pakankamai seniai – 2020 m. padarytą administracinį nusižengimą, ji yra dirbanti, save apibūdino kaip atsakingą, darbštų asmenį. Vis dėlto, vien šios teigiamai galimą laiduotoją apibūdinančios aplinkybės, nors ir sudaro pagrindą spręsti, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau nesuponuoja išvados apie jos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Kaip nurodė pats V. S. bei galima laiduotoja, jie ryšius palaiko tik apie metus laiko, bendrauja kaip draugai. Jie kartu negyvena, yra panašaus amžiaus, kaltinamojo gyvenamoji vieta yra J(duomenys neskelbtini), o L. N. gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kaltinamojo teigimu, ji būna darbo reikalais (dirba kebabinėje pardavėja tiek (duomenys neskelbtini)  tiek (duomenys neskelbtini)). Galima laiduotoja nurodė su kaltinamuoju bendraujanti telefonu, susitinkanti, tačiau be deklaratyvių teiginių apie jos daromą teigiamą įtaką V. S., ji negalėjo šios aplinkybės pagrįsti. Pažymėtina, kad teismui pasiteiravus kaltinamojo, kokią teigiamą įtaką iki šiol L. N. jam darė jų bendravimo metu, jis ilgą laiką dvejojo pateikti atsakymą, tik pakartotinai klausiamas nurodė, kad ji jam pataria, kur geriau įsidarbinti (duomenys neskelbtini)  mieste, taip pat teikia patarimus buityje. Laiduotojos pasiteiravus, ar su kaltinamuoju kalbėjosi apie nagrinėjamą įvykį, ši atsakė teigiamai, papildomai pažymėjo, kad jų pokalbio turinys pasireiškė jos pasisakymu, kad jis galbūt neapsižiūrėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu akcentavo ir nukentėjusiojo netinkamą elgesį įvykio metu. Pati turėdama teisę vairuoti 24 metus, laiduotoja kaltinamojo veiksmams nebuvo itin kritiška, teigė, kad tiek kaltinamajam, tiek ir nukentėjusiajam trūko dėmesio įvykio metu.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir L. N. tarpusavio bendravimas, ryšys ir tam tikras santykių palaikymas nėra pakankamas pagrindas BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų buvimui pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis, visų pirma, buvo išreiškęs valią būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikė tik po to, kai jam tapo žinoma aplinkybė, jog nėra formalių sąlygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Šios bei aptartos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti laiduotojos galimybėmis daryti akivaizdžią teigiamą įtaką kaltinamajam ir suponuoja išvadą, kad kaltinamasis veikiau visomis priemonėmis siekia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo, nei yra įsitikinęs L. N. jam daroma akivaizdžia teigiama įtaka. Jų epizodinis bendravimas ir ryšių palaikymas technologijų pagalba bei kartais susitinkant nėra pakankamas, norint padaryti asmeniui teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog L. N. galėtų daryti teigiamą įtaką V. S. ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šioje baudžiamojoje byloje yra negalimas.

 

V. Dėl V. S. skirtinos bausmės

 

Skirdamas V. S. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis.

V. S. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiajam nepilnamečiui nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kurių padarė po nusikalstamos veikos, kuri jam inkriminuota šioje byloje. Jis nuo 2022 m. gegužės mėn. nevykdo oficialios darbo veiklos, nėra saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ryšiais, nėra įgijęs jokios profesijos, kuri sudarytų palankesnes sąlygas jam įsidarbinti. Vis dėlto, būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, siekia susirasti darbą ir užsiimti pozityvia veikla, o itin sunkių neigiamų pasekmių jo teisei priešingais veiksmais nukentėjusiajam nekilo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, bausmę – baudą, kuri būtų artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skiriama bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai jas pažeidęs arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl tiek šios, tiek ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir nepagrįstas suvaržymas kaltinamajam. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kartu su bausme kaltinamajam neskiriant aptartų baudžiamojo poveikio priemonių.

 

VI. Dėl civilinio ieškinio

 

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis, atstovaujamas įgalioto atstovo advokato, šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 7 000 Eur.

Neabejotina, jog dėl neteisėtų V. S. veiksmų nepilnametis nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus, taip pat sveikatos sutrikdymą, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltininko veiksmais, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuri dėl nusikaltimų padaryto sveikatos sutrikdymo privalo būti atlyginama visais atvejais. Tačiau, teismo vertinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams kompensuoti.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusysis įvykio metu pats nebuvo itin rūpestingas ir atidus – jis šviesoforu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje važiuojamąją kelio dalį kirto važiuodamas paspirtuku, neįsitikinęs, kad judrioje gatvėje antroje eismo juostoje nėra transporto priemonių ir, jei jų yra, kad jos yra sustojusios. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Be to, nors nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau itin sunkių, ilgalaikių liekamųjų šio sveikatos sutrikdymo padarinių nekonstatuota. 2022 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo kopijoje nurodoma, kad nukentėjusysis juntamą skausmą po įvykio įvertino 1 balu VAS skalėje, buvo sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, o jam konstatuoti dešinės pusės visų akiduobės sienelių, žandinio ančio priekinės, lateralinės, medialinės sienelių lūžiai be ženklesnių dislokacijų, su rega susijusių skundų jis neturėjo, akių judesiai laisvi, neskausmingi visomis kryptimis, nesidvejina, ūmios oftalmologinės patologijos nėra (1 t., b. l. 60–61). Nors nukentėjusysis buvo stacionarizuotas į LSMU Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, tačiau po jam pritaikyto gydymo jokių sveikatos sutrikdymo ilgalaikių pasekmių neliko, išskyrus, kaip nurodė pats ikiteisminio tyrimo metu, prie dešinio antakio likusį randą, kurį jis pats pastebėjo tik maždaug vasaros viduryje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įvykis vyko 2022 m. balandžio 21 d., net pačiam nukentėjusiajam šis jo nurodomas randas nebuvo itin matomas. Iš 2022 m. gegužės 27 d. specialisto išvados matyti, kad po įvykio jam nustatyta 1 cm žaizda dešinio antakio srityje, o 2022 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad duomenų apie papildomus objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra.

Byloje esantys duomenys – 2023 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusiajam draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance group ADB“ pervedė 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, ši suma yra adekvati ir pakankama nukentėjusiojo patirtam išgąsčiui, dvasiniams išgyvenimams, patirtam fiziniam skausmui jam nesunkiai sutrikdžius sveikatą, kompensuoti. Priešingai nei deklaratyviai teigė nukentėjusiojo įgaliotas atstovas teisiamojo posėdžio metu, teismų praktika, formuojama panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, nesuponuoja priešingo vertinimo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taigi ne tik nukentėjusiojo didelis neatsargumas, tačiau ir sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti kartu su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis yra nedirbantis, šiuo nuosprendžiu jo neatleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam kils pareiga sumokėti paskirtą baudą, taip pat įvertinus jau aptartą nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdį ir mastą, atsižvelgiant ir į paties nukentėjusiojo neatsargumą, sutikti su įgaliotojo atstovo teiginiais, kad draudimo bendrovės jau sumokėta 4 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kadangi būtent tokią sumą draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi nukentėjusiajam, todėl jo civilinis ieškinys, pareikštas šioje baudžiamojoje byloje, atmetamas.

 

VII. Dėl proceso išlaidų

 

Nukentėjusiojo T. S. įgaliotas atstovas advokatas L. M. prašė priteisti nukentėjusiojo T. S. naudai jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančių prašymų bei pinigų priėmimo kvitų matyti, kad: 2023 m. sausio 23 d. A. S. minėtam advokatui sumokėjo 700 Eur už civilinio ieškinio surašymą; 2023 m. vasario 22 d. – 150 Eur už advokato atstovavimą byloje; 2023 m. kovo 31 d. – 150 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą byloje; 2023 m. balandžio 19 d. – 150 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą byloje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinį ieškinį sudaro 4 lapai, didžiąja dalimi, jame cituojamos įstatymo nuostatos bei teismų praktika. 2023 m. sausio 31 d. teisiamasis posėdis truko apie 4 min.; 2023 m. vasario 22 d. teisiamasis posėdis truko apie 13 min.; 2023 m. kovo 31 d. teisiamasis posėdis truko apie 51 min.; 2023 m. balandžio 19 d. teisiamasis posėdis truko apie 19 min., taigi iš viso bylos nagrinėjimas teisme užtruko apie 1 val. 27 min., o už pasiruošimą posėdžiams ir dalyvavimą juose atstovui nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą sumokėjo 450 Eur. Kartu su ieškinio surašymu prašoma atlyginti advokato atstovavimo suma sudaro 1 150 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, tai, kad byla nėra nei itin sudėtinga, nei didelės apimties, V. S. savo kaltę pripažino visiškai, ji buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat įvertindamas kaltinamojo turtinę padėtį – jis šiuo metu yra nedirbantis, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad prašomų atlyginti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra per didelis ir todėl mažintinas, iš kaltinamojo nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą A. S., atlikusiam mokėjimus įgaliotam atstovui, priteisiant 1 000 Eur turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

 

VIII. Dėl kitų klausimų

 

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliekama nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas. Kitų proceso išlaidų, kurios nebuvo aptartos šiame nuosprendyje, byloje nėra.

2022 m. birželio 3 d. pakvitavimu elektrinis paspirtukas „Bolt“ buvo grąžintas jo teisėtam savininkui – UAB „Bolt Service LT“. Kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281  straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) MGL, tai yra 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo T. S. civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš V. S. nukentėjusiojo nepilnamečio T. S. atstovo pagal įstatymą A. S. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

 

 

Teisėja                                                                                               Vita Padriezaitė