Baudžiamoji byla Nr. e1-1460-1201/2023

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-10697-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4

 (S)

2023 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, deklaravęs gyvenamąją ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistumas išnykęs,

 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       A. A. 2023 m. kovo 25 d., apie 8.55 val., Vilniuje, T. Narbuto g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

2.       Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 25 d. ryte vyko susimokėti komunalinius mokesčius. Jis vienas namuose išgėrė pusę butelio degtinės, nesitikėjo, kad išgėrė tiek daug alkoholinių gėrimų, taigi, sėdo už vairo ir 2023 m. kovo 25 d., apie 8.55 val., Vilniuje, T. Narbuto g. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tikrinusių vairuotojų neblaivumą. Kai jį sustabdė, jis neneigė, kad yra neblaivus, ir sutiko su tikrinimo rezultatais. Automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis yra šios transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu bei pageidauja, kad paskirta bauda, esant galimybei, būtų išskaidyta dalimis, kad galėtų kuo greičiau ją sumokėti, nes didelės pinigų sumos neturi sukaupęs. Dėl savo veiksmų gailisi, jaučia gėdą, toks įvykis jo gyvenime įvyko pirmą kartą, pasižada daugiau nevairuoti, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

3.       Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

4.       Liudytojo E. K. (E. K.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistu su kolege Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialiste G. J..  2023 m. kovo 25 d.  Vilniuje, T. Narbuto g. buvo atliekamas automobilių stabdymas – reidas ir tikrinamas vairuotojų neblaivumas. Patikrinimo metu buvo sustabdytas automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė X, kas reiškia, kad asmuo yra neblaivus. Patikrinus dokumentus, buvo nustatyta, kad automobilis O. A. priklauso A. A., kuris ir vairavo minėtą automobilį. Bendraujant su A. A., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Pasiteiravus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, A. A. to neneigė ir nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Vairuotojo blaivumas buvo tikrintas du kartus – pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, po kurio laiko nustatytas 1,88 promilės neblaivumas. Vairuotojas A. A. sutiko su abiem alkotesterio parodymais ir dėl savo elgesio gailėjosi. 

5.       Liudytojos G. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialiste ir 2023 m. kovo 25 d., jai dirbant su kolega E. K., buvo daromas reidas Vilniuje, T. Narbuto g., buvo tikrinamas asmenų, vairuojančių automobilius, blaivumas. Tuo metu buvo sustabdytas automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu, kuris patikrinimo metu parodė X. P. dokumentus, buvo nustatyta, kad automobilis O. A. priklauso A. A., kuris ir vairavo minėtą automobilį. Bendraujant su A. A., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Pasiteiravus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, A. A. to neneigė ir nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Ką būtent vartojo, jis nenurodė. Pirmas tikrinimas vyko 8.55 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003, patikros sertifikato Nr. 1752671, ir buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. 9.12 val., atlikus antrą patikrinimą, nustatytas 1,88 promilės neblaivumas. Vairuotojas A. A. sutiko su abiem alkotesterio parodymais ir dėl savo elgesio gailėjosi.

6.       2023 m. kovo 25 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1752671, iš kurių matyti, kad A. A. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003, patikros Nr. 1752671 (patikrintas 2022 m. lapkričio 21 d., patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.), A. A. iškvėptame ore 2023 m. kovo 25 d. 8.55 val. nustatyta 1,81 promilės alkoholio, o 2023 m. kovo 25 d. 9.12 val. – 1,88 promilės alkoholio. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. Su tikrinimo rezultatais A. A. sutiko.

7.       2023 m. kovo 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra saugomas Vilniuje, Minsko pl. 21.

8.       VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. kovo mėnesį automobilio O. A. (pasirinkti 2004 m.) kaina su PVM buvo 1 090 Eur.

9.       VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. A..

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11.       Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (sustabdytas pareigūnams nurodė, kad juos vartojo prieš 1 val., apklausiamas nurodė, kad išgėrė pusę butelio degtinės), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Teismo išvadą dėl A. A. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 4–9 punktuose aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu. Taigi, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

12.       Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

13.       Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. A. skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. A. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą; skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus bei konfiskuoti A. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

14.       A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. A. A. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo leisti baudą mokėti dalimis.

15.       Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

16.       A. A.

17.       Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. A. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir A. A. skirtina galutinė 40 MGL, t. y. 2 000 Eur, dydžio bauda.

18.       Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

19.       Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

20.       Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo finansinę padėtį (Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenimis, vidutinės pajamos per mėnesį iš gaunamo darbo užmokesčio per pastaruosius metus nesiekė 800 Eur), skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 10 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

21.       BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

22.       Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. A. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. A. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

23.       Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas neturi duomenų apie tai, kad A. A. praeityje būtų teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau įvertina tai, kad kaltinamojo iškvėptame ore nustatytas alkoholio kiekis – 1,81 promilės daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,41 promilės), taigi A. A. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už minimalų – dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 28 d., t. y. nuo dienos, kai A. A. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

24.       A. A. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. A. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. A.. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 090 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl A. A. priklausantis automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

VI.                      Kiti klausimai

25.       Ikiteisminio tyrimo metu A. A. skirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)  paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

26.       Atsižvelgiant į tai, kad A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš A. A. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

27.       Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2023 m. rugsėjo 28 d.) apribota A. A. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, laikinas A. A. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 641, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 28 d., bei automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

A. A. skirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00952861 paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Laikiną A. A. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti A. A., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1460-1201/2023), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                Božena Mozūraitienė