(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, Aušrai Tumbrotaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma Viti“ (ankstesnė teisinė forma ir pavadinimas – akcinė bendrovė firma „Viti“) atstovui advokatui Dainiui Baronui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DAILA“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DAILA“ dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Firma VITI“ (ankstesnė teisinė forma ir pavadinimas – akcinė bendrovė firma „Viti“) (toliau – ieškovė) 2019 m. birželio 6 d. pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DAILA“ (toliau – atsakovė), prašydama:
1.1. įpareigoti atsakovę per keturis kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), fasado įrengimo defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškove ir savo sąskaitą ištaisyti pastato fasado įrengimo darbų defektus;
1.2. atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovei parengti nurodytą projektą bei atlikti defektų šalinimo darbus atsakovės lėšomis ir išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas;
1.3. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. 08/05/16 (toliau – statybos rangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti pastato fasado šiltinimo ir apdailos darbus. Kaip teigia ieškovė, 2017 m. ėmė ryškėti atsakovės atliktų statybos rangos darbų trūkumai, todėl ieškovė, siekdama objektyviai ištirti namo fasado darbų trūkumų priežastis, pasitelkė ekspertą dr. D. K., kuris atliko ekspertinį vertinimą. Specialistas nustatė, kad namo fasado esamas dekoratyvinio tinko byrėjimas atsirado dėl nekokybiškai atliktų pastato išorės apdailos darbų, nesilaikant šiems darbams reikalaujamų kokybės reikalavimų, t. y. minimalios 5 °C aplinkos temperatūros. Taip pat nustatė, kad armavimo sluoksnis yra tik iki 2 mm storio, nors pagal statybos taisykles armuojamo sluoksnio storis vidutiniškai yra apie 4 mm. Ieškovės teigimu, ji raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu neatlygintinai pašalinti namo fasado įrengimo darbų trūkumus per šalių suderintą protingą terminą. Atsakovė 2018 m. birželio 7 d. pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė šalinti defektus bei nurodė šiuos pagrindinius savo nesutikimo argumentus: 1) vykdė statybos rangos darbus esant tinkamai temperatūrai, tai užfiksuota statybos darbų žurnale, kuriame taip pat yra techninio prižiūrėtojo parašai; 2) armuojamo sluoksnio storis atitinka Statybos taisyklių 14.8 punkto reikalavimus; 3) keliamos abejonės, jog trūkumai yra atsiradę dėl netinkamos kokybės medžiagų bei dėl netinkamai atliktų skardinimo darbų; 4) nesutinka, jog atliktiems darbams taikomas dešimties metų garantinis terminas, kadangi 5 metų kokybės garantija yra numatyta statybos rangos sutartyje. Ieškovė, siekdama, kad vis tik atsakovė pašalintų darbų defektus, papildomai pateikė atsakovei 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą, kuriuo nurodė papildomus argumentus bei pakartotinai pareikalavo neatlygintinai pašalinti pastato fasado įrengimo darbų trūkumus per šalių suderintą protingą terminą, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti ir šalinti statybos rangos darbų defektus. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia šalių pasirašytos statybos rangos sutarties 3.1.5, 4.2.3.1, 6.3 punktų sąlygomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.695, 6.663 - 6.698 straipsnių nuostatomis. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas dešimties metų garantinis terminas, kadangi armuojamas sluoksnis yra padengiamas dekoratyviniu tinku, todėl armavimo darbai priskirtini paslėptiems darbams.
3. Atsakovė per teismo nustatytą ir pratęstą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, ieškinio neatmetus dėl ieškinio senaties termino praleidimo – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentu, jog statybos rangos sutarties pagrindu atsakovės atliktiems statybos darbams turėtų būti taikomas ne statybos rangos sutartyje numatytas penkių metų garantinis terminas, o CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas paslėptiems darbams taikomas dešimties metų garantinis terminas. Sudarant statybos rangos sutartį buvo sulygta dėl penkių metų garantinio termino taikymo rangovo atliktiems statybos darbams, kas patvirtina, jog ieškovė žinojo ir suprato, jog šie darbai pagal savo esmę negali būti laikomi paslėptais statybos darbais. Kadangi statybos rangos sutartimi yra nustatytas statybos darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turėjo teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, atsiradusių per garantinį laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio 4 d., kai buvo pasirašytas paskutinis atliktų darbų aktas (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė dar 2017 m. gegužės 12 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl tariamai netinkamai atliktų statybos darbų pagal statybos rangos sutartį bei defektų šalinimo, todėl būtent nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų senaties terminas, taikomas rangos teisiniams santykiams (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.667 straipsnio 3 dalis). Atsakovė paaiškino, kad oro temperatūra, kuriai esant buvo atliekami statybos darbai, termometro pagalba buvo užfiksuota ir nurodyta statybos darbų žurnale, todėl nėra pagrindo vadovautis eksperto D. K. išrašais iš internetinės svetainės gismeteo.ru. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad statybos darbai buvo atliekami žemesnėje, nei leistina temperatūroje, tai savaime nesudarytų pagrindo išvadai, jog tinkas nuo pastato nutrupėjo būtent dėl šios priežasties, kadangi eksperto D. K. vertinimo akte nebuvo tirta panaudotų statybinių medžiagų kokybė bei kitų rangovų atliktų darbų įtaka tinko nubyrėjimui. Nesutinka su ieškinio argumentais dėl tariamai per plono armavimo sluoksnio bei jo įtakos atsiradusiems defektams, kadangi ekspertas armavimo sluoksnio storį matavo tik vienoje vietoje. Pažymėjo, kad ekspertas D. K. vertinimo akte vadovavosi Statybos taisyklėmis ST121895674.03:2005 „Bendrieji statybos darbai“, kurios nėra privalomos rangovui, nes dėl šių taisyklių nebuvo susitarta statybos rangos sutartyje. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama statybos rangos sutartį su atsakove, veikė kaip generalinis rangovas. Įrodymų, kad ieškovė tuo pačiu buvo ir statybų užsakovas (statytojas), byloje nėra pateikta, todėl ieškovė negali pasinaudoti darbų kokybės garantija, kuri suteikiama statiniui ir statinio užsakovui (e. b. t. 1, l. 110-115).
5. Ieškovė 2019 m. spalio 15 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas vertintų, jog šis terminas buvo praleistas. Ieškovė prašyme nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. gegužės 12 d., kuomet atsakovė pateikė atsakymą, kadangi tiek pačiame 2017 m. gegužės 9 d. ieškovės rašte, tiek atsakovės 2017 m. gegužės 12 d. atsakyme nėra kalbama apie defektus, ar reiškiami atsikirtimai apie namo fasado apdailos darbo trūkumus. Abi šalys raštuose aptaria iškilusius balkonų apdailos, namo apšiltinimo defektus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia reikalavimus dėl pastato fasado apdailos darbų tinkamo neatlikimo ir defektų pašalinimo. Paaiškino, kad po to, kai atsakovė 2018 m. birželio 7 d. pateikė atsakymą apie tai, jog nešalins darbų defektų, vis dar siekė išspręsti kilusį klausimą taikiu būdu. Siekdama įtikinti atsakovę geranoriškai pašalinti statybos darbų defektus, pateikė papildomą 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą, kuriame paaiškino, jog atsakovės 2019 m. birželio 7 d. rašte dėstoma pozicija yra nepagrįsta. Ieškovės įsitikinimu, vienerių metų ieškinio senatis skaičiuotina nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovės vertinimu, jos elgesys ginant pažeistą teisę (t. y. aktyvus siekis įtikinti atsakovę geranoriškai pašalinti defektus), leidžia taikyti ieškinio senaties termino atnaujinimo institutą jo praleidimo konstatavimo atveju (e. b. t. 8, l. 27-29).
6. Bylos nagrinėjimo metu šalims buvo pasiūlyta atlikti byloje teismo ekspertizę. Ieškovės atstovas 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimu informavo, kad nereiškia prašymo dėl teismo ekspertizės byloje atlikimo, savo poziciją grindžia byloje esančiais rašytiniais įrodymais (e. b. t. 8, l. 73). Atsakovės atstovas 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimu informavo, kad taip pat neprašo skirti byloje teismo ekspertizės (e. b. t. 8, l. 74). Minėtas pozicijas šalių atstovai palaikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
7. Ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 16 401,59 Eur sumą pastato defektų šalinimo išlaidoms atlyginti bei 6,00 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Reikalavimą grindžia CK 6.61 straipsnio 1 dalimi, 6.665 straipsnio 1 dalimi, taip pat statybos rangos sutarties 6.3 puntu. Ieškovė prašyme nurodo, kad atsakovės vengimas šalinti defektus ateityje gali padidinti defektų apimtis, todėl ieškovė artimoje ateityje, esant palankioms oro sąlygoms, ketina pasitelkti trečiuosius asmenis, kurie pašalintų garantiniu laikotarpiu atsiradusius atsakovės statybos darbų trūkumus (e. b. t. 8, l. 75-77).
8. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją. Atsakovė atsiliepime papildomai nurodė, kad ieškovės su pareiškimu pateiktos specialistės R. J. M. išvados nepagrindžia ieškinyje įrodinėjamų aplinkybių, nes nėra galimybės patikrinti išvadose nurodytų aplinkybių atitikties tikrovei, šios specialistės išvados padarytos vien remiantis eksperto D. K. padarytomis išvadomis.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepimuose į ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašė ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, ieškinio neatmetus dėl ieškinio senaties termino praleidimo – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Teismo 2020 m. vasario 18 d. posėdžio metu apklausta specialistė R. J. M. paaiškino, kad pagrindinė pastato defektų atsiradimo priežastis – atsakovui atliekant statybos darbus buvo pažeistos tokių darbų atlikimo technologijos. Buvo nuvykusi apžiūrėti ginčo pastatą, jokių mechaninių pastato pažeidimų nepastebėjo, matė gabalais atsilupusį tinką. Jos vertinimu, pastato fasado statybos darbai spalį, lapkritį turėjo būti atlikti specialiomis sąlygomis, kadangi oro temperatūra nebuvo tinkama, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti.
12. Teismo 2020 m. vasario 18 d. posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas N. B. paaiškino, kad išvadas padarė remdamasis jam pateikta bylos medžiaga (eksperto D. K. išvadomis, statybos rangos sutartimi, panaudotų medžiagų deklaracijomis) objekto nebuvo apžiūrėjęs. Negalėjo tiksliai pasakyti, ar praėjus tokiam ilgam laiko tarpui atsakovės atlikti statybos darbai galėtų būti tiesiogiai susiję su atsiradusiais defektais. Jo vertinimu, pagrindinė defektų atsiradimo priežastis yra pastato netinkama priežiūra. Neatmeta, kad pastato defektai atsirado ir dėl kitų priežasčių – oro sąlygų, panaudotų medžiagų kokybės ir techninių savybių ir kt. Laikosi pozicijos, kad struktūrinis tinkas nėra paslėpti darbai, visi kiti (pvz. armavimo tinkas) laikomi paslėptais darbais.
Ieškinys netenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
13. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, specialistų parodymais nustatyta:
13.1. 2008 m. gegužės 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. 08/05/16, kuria atsakovė (rangovas) įsipareigojo atlikti statybos darbus (pastato fasado šiltinimo ir apdailos) pagal lokalinę sąmatą, o ieškovė (užsakovas) įsipareigojo priimti faktiškai atliktą darbą ir už jį sumokėti (sutarties 1.4 punktas). Pagal minėtą sutartį rangovas įsipareigojo atlikti statybos darbus kokybiškai, vadovaujantis tokiems darbams nustatytomis techninėms sąlygomis bei reglamentais, perduoti juos tinkamai paruoštus užsakovui (sutarties 3.1.5 punktas). Šalys susitarė, kad jeigu rangovas nukrypsta nuo sutarties sąlygų ir dėl to pablogėja darbų kokybė arba jeigu rangovas padaro darbe kitokių trūkumų, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti rangovo: 1) neatlygintinai ištaisyti nurodytuosius trūkumus per tam objektyviai reikalingą laiką ir atlyginti užsakovo turėtus nuostolius; 2) atlyginti užsakovo turėtas išlaidas ištaisant rangovo darbo trūkumus užsakovo priemonėmis ir sąskaita; 3) atitinkamai sumažinti atlyginimą rangovui už darbą (sutarties 4.2.3.1, 4.2.3.1 - 4.2.3.3 punktai). Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad rangovas atsako už atliktų darbų kokybę, garantuoja atliktų darbų kokybę penkis metus, skaičiuojant garantinį terminą nuo darbų priėmimo dienos; jeigu garantinio laikotarpio metu iškyla trūkumai atliktuose darbuose dėl rangovo kaltės, tai užsakovas pareikalauja, kad rangovas juos ištaisytų savo sąskaitą nedelsiant, per normalų tokios rūšies darbams atlikti reikalingą laiką; jeigu rangovas atsisako tai padaryti ar vilkina tokių darbų atlikimą, tai užsakovas išieško iš rangovo iškilusiems trūkumams ištaisyti turėtas savo išlaidas (sutarties 6.1, 6.2, 6.3 punktai) (e. b. t. 1, b. l. 5-9).
13.2. Statybos rangos sutarties šalys 2010 m. sausio 4 d. pasirašė atliktų statybos rangos darbų aktą, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareikšta (e. b. t. 1, l. 123, 124).
13.3. Ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu skubos tvarka, per keturiolikos kalendorinių dienų, pašalinti atliktų statybos darbų defektus (e. b. t. 1, l. 116).
13.4. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2017 m. gegužės 9 d. raštą, 2017 m. gegužės 12 d. raštu informavo, kad atsisako šalinti pastato fasado trūkumus, kadangi pastato fasado šiltinimo darbai nepriskiriami paslėptiems darbams ir jiems netaikomas dešimties metų garantinis terminas (e. b. t. 1, l. 117).
13.5. Ieškovės užsakymu ekspertas D. K. 2018 m. sausio 3 d. atliko pastato ekspertinį vertinimą bei pateikė išvadas, kad pastato fasado esamas dekoratyvinio tinko byrėjimas atsirado dėl nekokybiškai atliktų pastato išorės apdailos darbų, nesilaikant šiems darbams reikalaujamų kokybės reikalavimų, t. y. minimalios 5 °C aplinkos temperatūros; kad pastato fasado armavimas neatitinka statybos taisyklių, nes armavimo sluoksnis yra tik 2 mm, vietoje reikalaujamo apie 4 mm sluoksnio (e. b. t. 1, l. 10-20).
13.6. Ieškovė, remdamasi eksperto D. K. išvadomis, 2018 m. birželio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu neatlygintinai pašalinti pastato fasado įrengimo darbų trūkumus per šalių suderintą protingą terminą. Rašte ieškovė pažymėjo, kad atliktiems darbams taikomas dešimties metų garantinis laikotarpis, taip pat, kad kreipėsi į medžiagų tiekėją SAKRET LT UAB, kuris nurodė, kad mineralinis dekoratyvinis tinkas turi būti naudojamas, kai oro ir paviršiaus temperatūra siekia nuo 5 iki 25 laipsnių Celsijaus, o armuojamo sluoksnio storis turi būti nuo 4 mm (e. b. t. 1, l. 27).
13.7. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2018 m. birželio 1 d. raštą, 2018 m. birželio 7 d. raštu informavo, kad atsisako šalinti pastato defektus bei nurodė šiuos pagrindinius savo nesutikimo argumentus: 1) vykdė statybos rangos darbus esant tinkamai temperatūrai, kuri buvo fiksuojama statybos darbų žurnale, kuriame taip pat yra techninio prižiūrėtojo parašai; 2) armuojamo sluoksnio storis atitinka statybos taisyklių 14.8 punkto reikalavimus – fasado tinklelis apie 1 mm storio, sluoksnis po tinkleliu yra 1-2 mm storio, armuojamo sluoksnio bendras storis sudaro apie 4 mm; 3) keliamos abejonės, jog trūkumai yra atsiradę dėl netinkamos kokybės medžiagų bei dėl netinkamai atliktų skardinimo darbų; 4) nesutinka, jog atliktiems darbams taikomas dešimties metų garantinis terminas, kadangi penkių metų kokybės garantija yra numatyta statybos rangos sutartyje, be to, tinko armavimo darbai yra viena iš technologinių operacijų fasado šiltinimo sistemoje, o ne paslėpta statinio konstrukcija ar darbo rezultatas (e. b. t. 1, l. 28-29).
13.8. Ieškovė, siekdama, kad atsakovė pašalintų pastato statybos darbų defektus, papildomai pateikė atsakovei 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą, kuriuo pakartotinai pareikalavo neatlygintinai pašalinti pastato fasado įrengimo darbų trūkumus per šalių suderintą protingą terminą. Šiame rašte ieškovė papildomai nurodė, kad dekoratyvinis tinkas neturi būti skaičiuojamas į bendrą sluoksnio storį, kad armuojamas sluoksnis yra padengiamas dekoratyviniu tinku, todėl armavimo darbai priskirtini paslėptiems darbams (e. b. t. 1, l. 30-31).
13.9. 2019 m. spalio 11 d. ieškovė, vykdydama 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, pateikė gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), projekto ir statybos darbų žurnalo kopijas.
13.10. Atsakovė, įvertinusi tai, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, reikalaujančiomis specialiųjų žinių, savo ruožtu kreipėsi į teismo ekspertą N. B. su prašymu pateikti eksperto išvadą. Atsakovas 2019 m. spalio 16 d. pateikė teismui teismo eksperto N. B. išvadas: 1) pastato fasade atsiradę nežymūs tinko defektai dėl natūralaus nusidėvėjimo nebuvo laiku šalinami, todėl fasado sistema nuolat veikiama klimato poveikio yra toliau ardoma ir byra, atsiranda didesni ištrupėjimai, atsakovės atlikti rangos darbai neturėjo įtakos pastato fasado defektų atsiradimui; 2) skardos lankstiniai buvo sumontuoti netinkamai, po to ilgainiui veikiant klimato poveikiui pastato fasade atsirado pūslės, nubėgimai ir ištrupėjimai, atsakovės atlikti rangos darbai neturėjo įtakos pastato fasado defektų atsiradimui; 3) pastato fasado defektas stogo dangos sujungimo su pastato fasadu vietoje atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų (stogo ir fasado sujungimo statybinių darbų), atsakovės atlikti rangos darbai neturėjo įtakos pastato fasado defektų atsiradimui (e. b. t. 8, l. 34-55).
13.11. Ieškovė kartu su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateikė specialistės J. M. išvadas, kuri iš esmės patvirtino eksperto D. K. išvadas bei apskaičiavo defektų šalinimo išlaidas (e. b. t. 8, l. 78-86).
13.12. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateikė papildomas teismo eksperto N. B. išvadas, kurios, anot atsakovės, paneigia specialistės J. M. išvadas (e. b. t. 8, l. 105-108).
13.13. Remiantis viešais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, akcinė bendrovė firma „Viti“ nuo 2020 m. kovo 6 d. yra pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „Firma Viti“.
14. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kurios viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tai yra sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios prioritetiškai taikomos CK 6.681 - 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms normoms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Pagal CK 6.684 straipsnį rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Teismas pažymi, kad rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui.
15. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad garantiniu laikotarpiu pastato fasado dekoratyvinio tinko byrėjimas atsirado dėl atsakovės nekokybiškai atliktų pastato išorės apdailos darbų, nesilaikant šiems darbams reikalaujamų kokybės reikalavimų, todėl pastaroji turi atlyginti tokių defektų pašalinimo išlaidas. Atsakovė nesutinka su pareikštu ieškinio reikalavimu bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.667 straipsnis), pastato fasado trūkumai atsirado jau pasibaigus garantiniam laikotarpiui, atsiradusių pastato fasado trūkumų priežastis nesusijusi su atsakovės atliktais statybos darbais. Ieškovė tvirtina, kad nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, o jeigu praleido, tai dėl svarbių priežasčių, kurios, jos vertinimu, sudaro pagrindą tokį terminą atnaujinti.
16. Bendroji taisyklė, reguliuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams.
17. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimui dėl rangos darbų trūkumų taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Bylos nagrinėjimo metu šalys skirtingai aiškino šio senaties termino skaičiavimo pradžią. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d., kai ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą pašalinti atsiradusius pastato fasado defektus. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 12 d., kai ieškovė pirmą kartą raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl defektų pašalinimo.
18. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. pirmą kartą raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu pašalinti pastato fasado trūkumus. Kaip matyti iš šio ieškovės rašto, šiuo raštu atsakovė buvo informuota apie pastato fasado defektus – nutrupėjusį balkonų tinką, atšokusias balkono plyteles. Antrą kartą ieškovė 2018 m. birželio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl fasado trūkumų pašalinimo. Antrasis ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas eksperto D. K. išvadomis. Byloje nėra duomenų apie laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ieškovės atsakovei pareikštas pretenzijas ir/ar reikalavimus pašalinti pastato fasado defektus. Kaip matyti iš byloje esančio eksperto D. K. vertinimo akto, objektas buvo apžiūrėtas 2017 m. lapkričio 27 d., vertinimo aktas surašytas ir 2018 m. sausio 3 d. įteiktas užsakovui. Pirminis ieškinys teismui pateiktas 2019 m. birželio 6 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo vertinimo akto surašymo.
20. Teismas, įvertinęs minėtų ieškovės pranešimų (reikalavimų) turinį bei kitas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su vertinimo akto surašymu, konstatuoja, kad jau 2017 m. gegužės 9 d. ieškovei buvo žinoma apie atsiradusius pastato fasado apdailos darbų trūkumus. Tai, kad ieškovė pirmą kartą kreipdamasi į atsakovę su reikalavimu pašalinti pastato fasado trūkumus, informaciją apie defektus pateikė siauriau, nei antrą kartą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevengė bendradarbiauti bei tinkamai ir laiku pateikdavo atsakymus į visus ieškovės pranešimus. Iš atsakovės gauto 2017 m. gegužės 12 d. atsakymo bei jame aiškiai išdėstytos pozicijos ieškovė galėjo ir turėjo spręsti apie galimą savo teisių pažeidimą bei tinkamai ir laiku įgyvendinti teisę ginti teisme savo galimai pažeistus interesus. Teismo vertinimu, ieškovės 2017 m. gegužės 9 d. raštas laikytinas jos pareiškimu atsakovei apie statybos darbų (pastato fasado šiltinimo ir apdailos) rezultato trūkumus, todėl šio rašto surašymo data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Atitinkamai ieškinio senaties termino pabaiga – 2018 m. gegužės 9 d.
21. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu bus padaryta išvada, jog toks terminas praleistas.
22. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad ji bandė taikiai išspręsti kilusį ginčą, teikė atsakovei 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštus dėl atsiradusių fasado trūkumų šalinimo, nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė jau 2017 m. gegužės 12 d. atsakydama į ieškovės 2017 m. gegužės 9 d. raštą, aiškiai išdėstė savo poziciją, kad pastato fasado apdailos ir šiltinimo darbai nepriskirtini paslėptiems darbams, todėl tokiems darbams taikomas penkių metų garantinis laikotarpis, kuris suėjo 2015 m. gruodžio 1 d. Analogiškos pozicijos atsakovė laikėsi 2018 m. birželio 7 d. raštu atsakydama ieškovei į 2018 m. birželio 1 d. raštą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove teikdama atsakymus į visas jos pretenzijas, atsakymuose pateikė aiškią ir nedviprasmišką poziciją dėl reikalavimo pašalinti pastato fasado apdailos darbų trūkumus. Antra, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ieškovės atsakovei pareikštas pretenzijas ir/ar reikalavimus pašalinti pastato fasado defektus. Ieškovės pasitelktas ekspertas apžiūrėjo ginčo objektą tik 2017 m. lapkričio 27 d., o vertinimo išvadas surašė ir pateikė užsakovui tik 2018 m. sausio 3 d. Nuo pirmojo kreipimosi į atsakovę momento, ieškovė daugiau nei puse metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tikslu nustatyti defektų priežastis, pareikšti pretenzijas atsakovei. Gavusi atsakovės atsakymą į 2018 m. birželio 1 d. reikalavimą, kuriame iš esmės buvo pateikta tokia pati pozicija, kaip ir atsakovės atsakyme į 2017 m. gegužės 9 d. ieškovės raštą, ieškovė beveik po dviejų mėnesių pakartotinai kreipėsi į atsakovę su raštišku reikalavimu pašalinti statybos darbų trūkumus, o ieškinį teismui pateikė beveik po metų nuo paskutinio kreipimosi į atsakovę momento. Teismo vertinimu, toks ieškovės pasyvus elgesys ginant pažeistą teisę, apie kurią ji turėjo suprasti ir žinojo nuo 2017 m. gegužės mėnesio, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ieškinio senaties termino atnaujinimo institutą jo praleidimo konstatavimo atveju.
23. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl esant atsakovės prašymui, tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
24. Teismas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas atsakovei pašalinti pastato apdailos dabų defektus pareikštas pasibaigus sutartinei penkių metų kokybės garantijai (sutarties 6.2 punktas).
25. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis). Be kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, dėl kurios šalys nagrinėjamu atveju ir susitarė statybos rangos sutartyje.
26. Sutartinė garantija apima sąlygas, susijusias su paslaugų kokybe, įskaitant darbų rezultato kokybės garantinį terminą, garantijos galiojimo ar įgyvendinimo sąlygas bei sąlygas, susijusias su teisių įgyvendinimo būdais. Tais atvejais, kai sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).
27. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalims susitarus dėl sutartinės penkių metų garantijos, nėra teisinio pagrindo ginčo atvejui taikyti ieškovės prašomos dešimties metų kokybės garantijos pagal įstatymą.
28. Bylos duomenys patvirtina, kad paskutiniai atliktų darbų aktai buvo pasirašyti 2010 m. sausio 4 d., atitinkamai garantinis laikotarpis pasibaigė 2015 m. sausio 4 d. Remiantis bylos duomenimis, atsakovės atliktų statybos darbų trūkumai pradėjo ryškėti 2017 metais, kai ieškovė pateikė atsakovei pirmąją pretenziją dėl atliktų statybos darbų defektų pašalinimo. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovės nustatyti pastato fasado trūkumai buvo nustatyti jau pasibaigus penkerių metų garantiniam terminui, kas sudaro atskirą pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
29. Aplinkybė, kad nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik terminui, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus rangovui, bet ir įrodinėjimo naštos paskirstymui tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės. CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Tačiau ši taisyklė netaikoma tuo atveju, jeigu darbų rezultato kokybės trūkumai paaiškėjo jau pasibaigus garantiniam laikotarpiui, kaip nagrinėjamu atveju. Tokiu atveju užsakovas turi įrodyti, kad pastato statybos apdailos darbų defektai, atsiradę pasibaigus garantiniam laikotarpiui, tiesiogiai susiję su atsakovės netinkamai atliktais statybos darbais.
30. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esančios specialistų išvados (tiek ieškovės, tiek atsakovės pusės) ir specialistų paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad pasibaigus garantiniam terminui atsiradę pastato fasado defektai tiesiogiai susiję su atsakovės netinkamai atliktais statybų darbais. Tiek ieškovės, tiek atsakovės pasitelkti specialistai patvirtino, kad ieškovės nustatytų pastato fasado trūkumai galėjo atsirasti dėl daugelio priežasčių, susijusių tiek su oro sąlygomis, tiek su panaudotomis statybų medžiagomis, tačiau įvertinti atitinkamų veiksmų reikšmę atsiradusiems trūkumams nėra galimybės, nes praėjo labai ilgas laiko tarpas nuo statybos darbų atlikimo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovės pasitelktas ekspertas N. B., tiek ieškovės pasitelkta specialistė R. J. M. savo išvadas pateikė susipažinę su atitinkama dalimi bylos duomenų (ne su visa byla) bei eksperto D. K. išvadomis, todėl spręsti apie šių specialistų išvadų išsamumą ir reikšmę byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalims ne kartą buvo pasiūlyta atlikti byloje teismo statybos ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės atlikimo šalys atsisakė.
31. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė negali pasinaudoti darbų kokybės garantija, nes nėra laikytina statybos užsakovu (statytoju). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – statybos leidimas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas – patvirtina, kad kreipimosi į teismą dienai ieškovei priklausė patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji laikytina statytoju (užsakovu) ir turėjo teisę pasinaudoti statybos darbų kokybės garantija, nes tuo suinteresuota (e. b. t. VIII, l. 9-10, 11-23).
32. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo sprendimo rezultatui.
33. Atmetus ieškinį sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
34. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kaip matyti iš atsakovės atstovo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė patyrė ir apmokėjo 4 114 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms ir 1 800 Eur išlaidas specialisto paslaugoms:
34.1. 1 694,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį (e. b. t. 8, l. 66, 67);
34.2. 363,00 Eur išlaidas už atstovavimą 2019 m. lapkričio 26 d. posėdyje;
34.3. 726,00 Eur išlaidas už atstovavimą 2019 m. spalio 17 d. posėdyje ir prašymo ekspertui N. B. parengimą (e. b. t. 8, l. 105-108);
34.4. 1 000,00 Eur išlaidas už 2019 m. spalio 6 d. eksperto N. B. ekspertinio tyrimo išvadų pateikimą (e. b. t. 8, l. 105-108);
34.5. 700,00 Eur išlaidas už 2020 m. sausio 15 d. eksperto N. B. ekspertinio tyrimo išvadas (e. b. t. 8, l. 116-117);
34.6. 100,00 Eur išlaidas už specialisto dalyvavimą teisme (e. b. t. 8, l. 116-117);
34.7. 968,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas rengiant papildomą prašymą ekspertui (200,00 Eur), atsiliepimo į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo parengimą (400,00 Eur), dalyvavimą 2020 m. sausio 16 d. posėdyje (200,00 Eur) (e. b. t. 8, l. 116-117);
34.8. 363,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas dalyvaujant 2020 m. vasario 18 d. posėdyje (e. b. t. 8, l. 116-117).
35. Teismas, atsižvelgęs į byloje sprendžiamo ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, atsakovės interesus atstovaujančio advokato darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, taip pat atsižvelgęs į rekomenduojamus dydžius už suteiktas atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisinga ir sąžininga sumažinti atsakovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovės atsakovei 2 000,00 Eur išlaidoms už suteiktas teisines paslaugas ir 1 800,00 Eur išlaidoms už suteiktas specialisto paslaugas atlyginti, iš viso 3 800,00 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DAILA“ (juridinio asmens kodas 121455244) 3 800,00 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė