Civilinė byla Nr. e2-257-824/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04223-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė,
sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai,
dalyvaujant ieškovei J. D. ir ieškovės atstovei advokatei Astai Jakštienei,
atsakovui V. D. (V. D.) ir atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Normantui,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aldonai Venckaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo vaikui padidinimo, bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1. pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-11815-595/2012, iš atsakovo V. D., priteistą nepilnamečio vaiko D. D., išlaikymo dydį - 400,00 Lt (115,85 Eur), vaiko išlaikymo dydį padidinant iki 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) dydžio kasmėnesinių įmokų, mokamų iki einamojo mėnesio 30 (trisdešimtos) dienos periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2018-05-10) iki vaiko pilnametystės amžiaus (2027-03-13), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko D. D., išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną - ieškovę J. D.; 2. pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-11815-595/2012, patvirtintą atsakovo V. D. ir nepilnamečio vaiko D. D. bendravimo tvarką bei nustatyti naują atsakovo V. D. ir nepilnamečio vaiko D. D. bendravimo tvarką:
2.1. atsakovas V. D. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. D. ne rečiau kaip 4 (keturis) kartus per kalendorinį mėnesį nepilnamečio vaiko tėvų iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą mokykloje ir būreliuose;
2.2. bendravimo su vaiku metu atsakovas V. D. turi teisę pats tiesiogiai asmeniškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. D., o dėl užimtumo darbe ir kitokio užimtumo atsakovas, negalėdamas pats tiesiogiai asmeniškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. D., privalo savo jėgomis ir lėšomis grąžinti vaiką atgal ieškovei J. D. ieškovės buvimo vietoje arba palikti (perduoti) nepilnametį vaiką su vaiko artimaisiais giminaičiais iš atsakovo pusės - nepilnamečio vaiko D. D. seneliais, kitais vaikui pažįstamais artimaisiais giminaičiais;
2.3. atsakovas V. D., pasibaigus jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. D. laikui, savo jėgomis ir lėšomis grąžina nepilnametį vaiką D. D. ieškovei vaiko grąžinimo metu esančioje ieškovės buvimo vietoje, kuri gali ir nesutapti su nepilnamečio vaiko perdavimo atsakovui vieta;
3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. D. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Ieškovė ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovas vaikui perka brangius daiktus, naudojasi advokato pagalba, yra (duomenys neskelbtini) vadovas, pats nusistato darbo užmokestį, todėl atsakovo gaunamas pajamas reikėtų vertinti kritiškai.
Atsakovas ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 220,00 Eur per mėnesį yra per didelė ir neproporcinga atsakovo turimam turtui, gaunamoms pajamos bei esamai sveikatos būklei, todėl prašė šią sumą sumažinti bent iki 150,00 Eur. Nesutiko su ieškovės pateikta bendravimo tvarka.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su ieškiniu sutiko, pritarė, kad nepilnamečiui vaikui turi būti skiriamas 220,00 Eur dydžio išlaikymas, pasiūlė bendravimo tvarką, t. y. poriniais metais Naujuosius metus nepilnamečiui vaikui praleisti su ieškove, o neporiniais su atsakovu; neporiniais metais Šv. Kalėdas nepilnamečiui vaikui praleisti su ieškove, o poriniais metais su atsakovu; neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiui vaikui praleisti su atsakovu, o poriniais metais su ieškove; poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiui vaikui praleisti su atsakovu, o neporiniais su ieškove; tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) nepilnamečiui vaikui praleisti su atsakovu; neporiniais metais vasaros atostogas nepilnamečiui vaikui praleisti nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. su atsakovu, poriniais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 1 d. su atsakovu.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (sumažinimo), taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį, taip pat svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie yra esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.
Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-11815-595/2012, panaikinus (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos akto įrašą buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko D. (D.) D. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina J. D.. Sutarties 3.2. punktu V. D. įsipareigojo nepilnamečiui vaikui D. D. mokėti po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį.
2018 m. gegužės 10 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš esmės pakeisti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti po 220,00 Eur dydžio kasmėnesinių įmokų sūnui D. D. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei ieškovės pablogėjusia finansine padėtimi.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. D. ir V. D. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. D.. Iš byloje pateiktos 2019 m. sausio 14 d. darbo sutarties Nr.260 nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 320 Eur dydžio atlygį. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo“ atsakovui yra paskirta pareigūno valstybinė pensija už tarnybą, kurios dydis yra 60,76 Eur. Atsakovui nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumo lygis iki (duomenys neskelbtini) (iki senatvės pensijos amžiaus). Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo“ paskirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 298,97 Eur. Iš į bylą pateiktos 2017 m. lapkričio 15 d. darbo sutarties Nr.1 nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), atsakovas yra šios įmonės direktorius bei akcininkas. Iš 2018 m. rugpjūčio pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovas gauna apie 50 Eur per mėnesį darbo užmokesčio. Atsakovas per mėnesį viso pajamų gauna apie 409,73 Eur. Atsakovas pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr.15A1518052116-36 kiekvieną mėnesį moka po 160 Eur paskolą bankui. Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovui priklauso trys transporto priemonės – automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi.
Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad vaikui augant didėja jo poreikiai: nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikalinga atitinkama apranga, mokymosi reikmenys, vaikas lanko karate sporto būrelį, todėl reikalingos išlaidos karate aprangai bei varžyboms, dėl pasikeitusios ekonominės (infliacija) situacijos padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos būtiniausiems poreikiams patenkinti (maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui ir pan.). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su ieškove. Nuo 2011 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimo, kuriuo šalys susitarė dėl vaikui mokamo išlaikymo dydžio, kas mėnesį po 115,85 Eur (400,00 Lt) nepilnamečiui vaikui išlaikyti iki jo pilnametystės, jau praėjo daugiau nei septyneri metai, per šį laikotarpį pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė teismui D. D. poreikių lentelę, kuri bylos metu buvo tikslinama. Lentelėje nurodyta, kad ieškovė per mėnesį išleidžia 266 Eur maistui, 55,25 Eur rūbams, 41,94 Eur vitaminams, vaistams, stomotologui, 30,00 Eur gyvybės draudimui, 22,67 Eur komunaliniams mokesčiams, 25,00 Eur transporto išlaidoms; 25 Eur higienos priemonėms, 43,76 Eur vaiko mokymosi išlaidoms, 25 Eur laisvalaikio išlaidoms, 5,00 Eur telefono išlaidoms; 68,33 Eur buities priemonėms, 13,29 Eur lavinimo priemonėms. Taip pat ieškovė pateikė duomenis apie vaikui perkamus papildomus daiktus - 119,99 Eur laikrodžiui „GudrutisR10“. Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius patiriamas išlaidas už komunalinius mokesčius, transporto išlaidas, maisto išlaidas ir kt. pragyvenimo išlaidas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nepilnametis vaikas turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. Nurodytos aplinkybės patvirtina išaugusius vaiko poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomų lėšų, todėl pripažintina, kad šiai dienai vaiko išlaikymui priteistų 115,85 Eur lėšų neužtenka net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi sūnaus švietimu, auklėjimu ir pan. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovė taip pat augina nepilnametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda jos sugyventinis, ji su nepilnamečiais vaikais gyvena sugyventiniui priklausančiame bute, naudojasi jo automobiliu. Sprendimo, kuriuo vaikui išlaikymui buvo priteista po 115,85 Eur, priėmimo metu vaikui buvo dveji metai, kadangi per minėtą laikotarpį nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokymo įstaigą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo.
2011 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui priėmus sprendimą atsakovas buvo sveikas, dirbo policijos pareigūnu, jo alga buvo apie 2000 Lt. Šiuo metu atsakovas turi keturiasdešimties procentų darbingumą, atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nedarbingumą prarado dėl patirtos stuburo traumos avarijos metu. Kadangi sumažėjo atsakovo nedarbingumas, todėl sumažėjo jo nuolatinės gaunamos pajamos, dėl patirtos stuburo traumos, kaip paaiškino pats atsakovas, jam yra sunku susirasti gerai apmokamą darbą. Atsakovas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau į dieną dirba tik po vieną darbo valandą (į internetines svetaines talpina skelbimus, ieško klientų ir pan.), įmonė vykdo statybos darbus, todėl atsižvelgus į įmonės veiklą, atsakovas dėl patirtos stuburo traumos kitokia, nei nurodyta veikla (skelbimų talpinimas į internetines svetaines, klientų ieškojimas ir pan.), negali prisidėti, todėl jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Asmens, privalančio teikti išlaikymą, galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Akivaizdu, kad dėl patirtos stuburo traumos pablogėjo atsakovo sveikatos būklė, atsakovo sveikatos būklės pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgia į Lietuvos teismų formuojamą teismų praktiką, į tai, kad atsakovas nors ir turi sveikatos problemų, tačiau yra jaunas, gali dirbti darbą, nereikalaujantį sunkaus fizinio krūvio. Nustatyta, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir kitokiais būdais, nei yra nustatyta teismo sprendimu, t. y. nupirko vaikui dviratį (kaina 284 Eur), kompiuterį (kaina 465 Eur), planšetinį kompiuterį (59,99 Eur) ir pan., tačiau šios aplinkybės nepaneigia būtinumo teikti vaikui didesnį išlaikymą nei buvo numatyta 2011 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog galėtų teikti 150,00 Eur dydžio išlaikymą.
Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, taip pat išaugo bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikiai. Teismas pripažįsta ieškovės finansinių galimybių sumažėjimą, vaiko poreikių išaugimą, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis gali būti didinamas.
Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad priteistinas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo 175,00 Eur mėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, į ieškovės išlaidų padidėjimą, atsakovo sveikatos būklę, šalių turtinę padėtį bei siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2011 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti nepilnamečiui vaikui D. D. mokamo išlaikymo dydį po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).
Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento
Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika dėl didesnio išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Todėl pažymėtina, kad 175,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki jo pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas.
Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Taip pat, vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009).
Ieškovė J. D. ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. atsakovas V. D. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. D. ne rečiau kaip 4 (keturis) kartus per kalendorinį mėnesį nepilnamečio vaiko tėvų iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą mokykloje ir būreliuose;
2. bendravimo su vaiku metu atsakovas V. D. turi teisę pats tiesiogiai asmeniškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. D., o dėl užimtumo darbe ir kitokio užimtumo atsakovas, negalėdamas pats tiesiogiai asmeniškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. D., privalo savo jėgomis ir lėšomis grąžinti vaiką atgal ieškovei J. D. ieškovės buvimo vietoje arba palikti (perduoti) nepilnametį vaiką su vaiko artimaisiais giminaičiais iš atsakovo pusės - nepilnamečio vaiko D. D. seneliais, kitais vaikui pažįstamais artimaisiais giminaičiais;
2.3. atsakovas V. D., pasibaigus jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. D. laikui, savo jėgomis ir lėšomis grąžina nepilnametį vaiką D. D. ieškovei vaiko grąžinimo metu esančioje ieškovės buvimo vietoje, kuri gali ir nesutapti su nepilnamečio vaiko perdavimo atsakovui vieta.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutinka, kadangi ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra per intensyvi, t. y. atsakovas neturi finansinių galimybių kiekvieną savaitgalį iš Vilniaus atvykti į Klaipėdą. Atsakovas prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: nustatyti, kad vasaros laikotarpiu vieną mėnesį atsakovas praleidžia su nepilnamečiu vaiku; nustatyti, kad Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus vienais metais nepilnametis vaikas sutinka su tėvu, kitais su motina, vaiką paimant gruodžio 23 d. ir grąžinant sausio 2 d.; nustatyti, kad Šv. Velykas nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu, atsakovui vaiką pasiimant penktadienį ir grąžinant pirmadienį (antrąją Šv. Velykų dieną); nustatyti, kad vienais metais nepilnametis vaikas gimtadienį sutinka su atsakovu, kitais su ieškove, atsakovas pažymėjo, kad šiais metais nori praleisti gimtadienį su sūnumi.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pasiūlė tokią bendravimo tvarką: poriniais metais Naujuosius metus nepilnamečiui vaikui praleisti su ieškove, o neporiniais su atsakovu; neporiniais metais Šv. Kalėdas nepilnamečiui vaikui praleisti su ieškove, o poriniais metais su atsakovu; neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiui vaikui praleisti su atsakovu, o poriniais metais su ieškove; poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiui vaikui praleisti su atsakovu, o neporiniais su ieškove; tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) nepilnamečiui vaikui praleisti su atsakovu; neporiniais metais vasaros atostogas nepilnamečiui vaikui praleisti nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. su atsakovu, poriniais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 1 d. su atsakovu.
Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnis). Šiuo atveju nepilnamečio vaiko D. D. bendravimo su tėvais tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius.
Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir artimųjų giminaičių bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bei artimiesiems giminaičiams maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, institucijos išvadą, nustatytina tokia V. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:
1. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), neporiniais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dienas, t. y. vaiko žiemos atostogų laikotarpiu;
2. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), poriniais metais per Šv. Velykas (pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną);
3. atsakovas neporiniais metais su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kartu praleidžia vaiko gimimo dieną;
4. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), poriniais metais vasaros atostogų laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d., neporiniais metais nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 31 d.
5. bendravimo su vaiku metu atsakovas V. D. turi teisę pats tiesiogiai asmeniškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. D..
Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas sūnui teikė išlaikymą mokamą po 115,85 Eur, teismo sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur, atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti ((175,00 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn. = 709,80 Eur x 3 proc. x 75 proc.) 16,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.
Bylose dėl bendravimo tvarkos nustatymo mokamas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), mokant elektroninėmis ryšio priemonėmis 75 procentai mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis), t. y. 75,00 Eur. Ieškovė sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinus, 75,00 Eur žyminis mokestis yra priteistinas iš atsakovo ieškovei.
Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas paskirstomos proporcingai teismui patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1002,28 Eur, taigi ieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio padidinimo patenkinus 68 procentais bei ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkinus 100 procentų, ieškovei iš atsakovo priteistina 842,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas paskirstomos proporcingai teismui atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos sudaro 300,00 Eur taigi ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo atmetus 32 procentais, atsakovui iš ieškovės priteistina 96,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.
Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 746,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 10,87 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos proporcingai iš ieškovės ir atsakovo, t. y. po 5,44 Eur, ir turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pakeisti 2011 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo V. D. (V. D.), teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamų iki einamojo mėnesio 30 (trisdešimtos) dienos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2018 m. gegužės 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti J. D., tvarkyti vaiko D. D. išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.
Nustatyti tokią atsakovo V. D. bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
1. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), neporiniais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dienas, t. y. vaiko žiemos atostogų laikotarpiu;
2. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), poriniais metais per Šv. Velykas (pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną);
3. atsakovas neporiniais metais su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kartu praleidžia vaiko gimimo dieną;
4. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), poriniais metais vasaros atostogų laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d., neporiniais metais nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 31 d.
5. bendravimo su vaiku metu atsakovas V. D. turi teisę pats tiesiogiai asmeniškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. D..
Iš atsakovo V. D. priteisti 16,00 Eur (šešiolikos eurų) žyminį mokestį dėl išlaikymo priteisimo valstybės naudai. Žyminis mokestis turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-257-824/2019.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovo V. D. priteisti ieškovei J. D. 75,00 (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.
Iš atsakovo V. D. ieškovei J. D. priteisti 746,00 (septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovės J. D. 5,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. D. 5,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Diana Navickienė