Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-14-879/2022

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00206-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2022 m. vasario 14  d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto K. M. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties,  

n u s t a t ė :

1.       K. M. 2021 m. vasario 5 d., 14.06 val., (duomenys neskelbtini)  r. sav., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini)  – (duomenys neskelbtini)  – (duomenys neskelbtini), 121,01 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punktą. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 metų gruodžio 6 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), K. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Už tai jam skirta 170 Eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimas trims mėnesiams. Pareigūnas, išnagrinėjęs K. M. administracinio nusižengimo bylą, priėmė procesinį sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir K. M. skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. teisę vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam – 2 mėnesių – terminui.

2.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi teismas atsisakė sankcionuoti nutarimą. Teismo įsitikinimu, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas pagrįstai paskyrė K. M. minimalią administracinę nuobaudą ir nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, todėl ši pareigūno nutarimo dalis turi būti vykdoma. Dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį teismas nematė jokio pagrindo, todėl sprendė K. M. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies.

3.       Apeliaciniu skundu Pareiškėjas skundžia Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. priimtą nutartį ir prašo ją panaikinti arba ją pakeisti- netaikyti jam specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo.

3.1.       Skundu K. M. pilnai pripažįsta kaltę dėl analizuojamo pažeidimo, bei nurodo, jog dėl to labai gailisi. Nors Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, jog lenkimo manevrą atliko prieš pat įkalnę, žiemos metu, kai yra didelė tikimybė, kad kelio danga gali būti slidi, tačiau kartu atkreipia dėmesį, jog pažeidimas padarytas dienos metu, esant geram matomumui.

3.2.       Pareiškėjo manymu, praeityje jis yra padaręs tik du pažeidimus, tačiau jie buvo padaryti senai ir jo manymu jų nereikėjo vertinti kaip Pareiškėją charakterizuojančių duomenų.

3.3.       Nors Pareiškėjas sutinka su pažeidimu, tačiau mano, jog jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nurodo, jog lenkiama transporto priemonė buvo pavienė, važiavo gerokai mažesniu nei nustatytas greitis (50-60 km/h), priešpriešinio eismo juostoje atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, pėsčiųjų taip pat nebuvo. Be to savo veiksmais Pareiškėjas nesukėlė jokių padarinių.

3.4.       Nepatenkinus aukščiau nurodytų skundo argumentų, prašoma įvertinti lengvinančias aplinkybes, kurios numatytos ANK 35 straipsnio 5 dalyje, t. y. administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

3.4.1.                      Pareiškėjas nurodo, jog pagal profesiją yra vairuotojas – ekspeditorius ir šiuo metu dirba pagal specialybę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisė vairuoti transporto priemonę yra nieatsiejama darbo dalis, kadangi darbo pobūdis susijęs su krovinių gabenimu į kitas šalis. Taigi, jei Pareiškėjas praras teisę vairuoti bus atleistas iš darbo.

3.4.2.                      Anot skundo autoriaus, darbo praradimas turėtų didelę įtaką šeimos finansinei gerovei. Jeigu pareiškėjas prarastų darbą šeimai gali kilti problemų mokant būsto paskolos įmokas kredito įstaigai.

3.4.3.                      Be to, nurodo, jog turi dukrą, kuriai teikia finansinę pagalbą t. y. finansuoja studijas bei nuomoja būstą.

3.5.       Pareiškėjas teigia suprantantis, jog už padarytą pažeidimą turi laukti valstybės reakcijos – sankcijos (piniginė bauda ar kt.), tačiau prašo indvidualizuoti jam skiriamą bausmę atsižvelgiant į išdėstytus skundo motyvus.

4.       Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo apeliacinį skundą ir nurodė, jog šioje byloje administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Įvertinus bylos medžiagą spręstina, kad byloje nėra pakankamai išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti nuobaudą K. M., todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.

4.1.       Atsiliepime nurodoma, kad K. M. žinodamas, jog jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti transporto priemonės vairuoti transporto priemones atėmimą, t. y. numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.

4.2.       K. M. padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kuris yra priskiriamas prie sunkių administracinių nusižengimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

4.3.       Be to, K. M. nurodomi negatyvūs administracinio poveikio priemonės taikymo padariniai yra dėsninga ir logiška tik pačio jo neteisėto elgesio pasekmė, o skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo dar labiau gerinti jo padėtį ir apskritai neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

5.       K. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad K. M. 2021 m. vasario 5 d., 14.06 val., (duomenys neskelbtini)  r. sav., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)  – (duomenys neskelbtini), 121,01 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir tokiais savo veiksmai pažeidė KET 140.1 punktą. Šių aplinkybių neginčija ir pats Pareiškėjas, todėl jos laikomos įrodytomis. 

8.       Dėl aukščiau nurodytų pažeidimo aplinkybių, Institucijos nutarimu K. M. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (b. l. 2-3). Nors skundu Pareiškėjas sutinka su pažeidimu, tačiau mano, jog jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nurodo, jog lenkiama transporto priemonė buvo pavienė, važiavo gerokai mažesniu nei nustatytas greitis (50-60 km/h), priešpriešinio eismo juostoje atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, pėsčiųjų taip pat nebuvo.

9.       Atsakant į šią skundo dalį, pabrėžtina, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje vertindamas skundžiamos nutarties pagrįstumą vertina šioje byloje kilusio ginčo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo K. M. atžvilgiu galimumo, tačiau nenagrinėja veikos kvalifikavimo klausimo, kadangi tai nėra skundo dalykas. Taigi, skunde minimi teiginiai dėl veikos perkvalifikavimo paliekami nenagrinėti.

10.       Skundu K. M. sutinka su teismo išvada, jog lenkimo manevrą atliko prieš pat įkalnę žiemos metu, kai yra didelė tikimybė, kad kelio danga gali būti slidi, tačiau kartu atkreipia dėmesį, jog pažeidimas padarytas dienos metu, esant geram matomumui. Tokie skundo argumentai pažeidimo reikšmės nešvelnina dėl žemiau aptariamų pažeidimo aplinkybių.

11.       Apygardos teismas susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, atkreipia dėmesį į byloje esančias užfiksuotas pažeidimo nuotraukas (adm. nus. b. l. 25-27).

11.1.       Lenkimo vieta.

Nepaisant to, jog Pareiškėjas lenkimo manevrą atliko kelio vietoje, kurioje transporto priemonių lenkimas yra draudžiamas, tačiau ir neatsižvelgė į kelio ženklinimą, t. y. ištisinę kelio juostą, kuri draudžia jos kirtimą. Be to, priešakyje lenkimo momento buvusi įkalnė neleido vairuotojui būti tikram, jog išvažiavęs į priešingos eismo juostos kelią jis nesusidurs su kita transporto priemone.

11.2.       Eismo situacija.

Kaip matyti iš nuotraukos (adm. nus. b. l. 27) Pareiškėjui išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir įpusėjus lenkimo manevrą jo eismo juostoje važiavusios transporto priemonės ėmė stabdyti (automobiliuose matyti degantys stabdymo įspėjamieji signalai), tokiu būdu siekiant jog Pareiškėjo automobilis baigtų lenkimo manevrą dar iki įkalnės.

11.3.       Kelio danga.

Akivaizdu, jog analizuojamas pažeidimas įvyko žiemos metu, nuotraukose matyti apledėjęs kelias bei snieguoti kelio šonai. Tokios eismo sąlygos vairuotojui turi sąlygoti ypatingą budrumą kelyje bei atsakinga kelių eismo taisyklių laikymąsi.

11.4.       Transporto priemonė.

Analizuojamą pažeidimą Pareiškėjas padarė vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę t. y. dar galingesnį ir didesnį padidinto pavojaus šaltinį, nei lengvasis automobilis. Tokių transporto priemonių vairuotojų elgesys kelyje privalomai turi būti dar atidesnis ir tikslesnis, kadangi valdomos transporto priemonės gabaritai bei svoris yra žymiai didesni nei lengvosios transporto priemonės.

12.       Taigi, įvertinus pažeidimo duomenis nors ir sutiktina su Pareiškėjo teiginiu, jog pažeidimas padarytas esant šviesiam paros laikui ir geroms matomumo sąlygoms, tačiau ši aplinkybė niekaip nešalina ir nešvelnina aukščiau išdėstytų pažeidimo požymių, kurie vienareikšmiškai leidžia spręsti, jog Pareiškėjas vairuodamas sunkiasvorį automobilį ir lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ elgėsi itin neatsakingai, o tokie jo veiksmai nors ir neatnešė neigiamų padarinių, tačiau suteikė pakankamai realų pagrindą tokiems padariniams atsirasti ir dėl to analizuojamas pažeidimas laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu.

13.       Pažymėtina, jog esminis nagrinėjamo apeliacinio skundo objektas yra Pareiškėjui skirtina bausmė. Pareiškėjas siekia, jog jo atžvilgiu nebūtų taikomas specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas. 

14.       Atsakant į šią skundo dalį, aukštesnysis teismas atkreipia Pareiškėjo dėmesį, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.

15.       Kita vertus, sutiktina su skundo argumentais, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16.       Teismų praktikoje ne kartą jau pasisakyta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

17.       Apygardos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju spręsti, kad Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neteisinga, nėra jokio pagrindo. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl galimybės Pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir savo sprendimą jų netaikyti motyvavo. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytą veiką, pažeidimo pobūdį, Pareiškėjo asmenybę ir kitas aplinkybes, su tokiu apylinkės teismo sprendimu neturi pagrindo nesutikti.

18.       Nors tiek pateikiant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, tiek ir apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į Pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis neteks ir darbo kas reikšmingai trukdys vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus (būsto paskolos kreditas, išlaikymo pilnametei dukrai teikimas), kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, tačiau šios minimos aplinkybės nesuteikia pagrindo administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas.

19.       Pirmiausia, aplinkybė, jog teisė vairuoti Pareiškėjui reikalinga dėl darbo buvo žinoma ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra tik pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Aukštesnysis teismas, vertinamu atveju, atkreipia dėmesį į aukštesniųjų teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, t. y. asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-8-334/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-22-806/2022, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-192-282/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-680-290/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-373-651/2021).Taigi, skundo motyvai susiję su darbine Pareiškėjo veikla, turimais finansiniais įsipareigojimais ar gailėjimusi dėl padaryto pažeidimo negali būti vertinami kaip pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės. Be to, Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimas trims mėnesiams yra minimalus sankcijoje nustatytas terminas, kurį trumpinti dar labiau nėra jokio pagrindo.

20.       Antra, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad K. M. 2019-02-19 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už nustatyto greičio viršijimą (adm. nus. b. l. 28-29), taip pat iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog 2015 m. pažeidėjas Prancūzijoje buvo baustas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (adm. nus. B. l. 30-32). Nors Pareiškėjas skundu nurodo, jog įvardinti pažeidimai padaryti senai ir apskritai neturėtų būti vertinami, tačiau sutikti su tokiais skundo motyvais apygardos teismas neturi pagrindo. Praeityje buvę pažeidimai leidžia teismui tinkamai charakterizuoti asmenį. Kaip šiuo atveju, Pareiškėjo padaryti pažeidimai, leido bylą nagrinėjusiam teismui spręsti, jog įvertinus K. M. anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, pastarojo padaryto administracinio nusižengimo negalima laikyti atsitiktiniu. Su tokiu vertinimu sutinka ir aukštesnysis teismas. Todėl, vertinant tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, visiškai pritartina apylinkės teismo bylos duomenimis pagrįstai išvadai, kad švelninti K. M. skirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

21.       Pažymėtina ir tai,  kad skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (apsunkinta galimybė laisvai judėti, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, pasirūpinti artimųjų poreikiais) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nes per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

22.       Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad K. M. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu Pareiškėjui neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.

23.       Šios bylos kontekste, atkreipiamas dėmesys, jog nors pareigūnas, išnagrinėjęs K. M. administracinio nusižengimo bylą, priėmė procesinį sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir K. M. skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. teisę vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam – 2 mėnesių – terminui, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Institucija nurodė, jog įvertinus bylos medžiagą spręstina, kad byloje nėra pakankamai išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

24.       Taigi, įvertinus tai kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad šioje byloje analizuojamą nusižengimą K. M. padarė naudodamasi specialia teise, todėl jos atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 3 mėn. laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

25.       Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinio skundo netenkinti.  

               Ši nutar

Teisėja                                                                                                          Daina Vaidachavičienė