Civilinė byla Nr. eB2-1136-460/2020
(Proceso Nr. 2-57-3-00097-2018-4)
Procesinio sprendimo kategorija
3.4.3.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl kreditorių 2020 m. spalio 1 d. susirinkimo nutarimo panaikinimo 3-uoju darbotvarkės klausimu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., E. S., S. K., uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „SRPM Technology“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ajeras“.
n u s t a t ė :
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „SRPM Technology“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta MB „Administratorė“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 24 d.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų kreditiniai reikalavimai.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
4. Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Pareiškėja) pateikė skundą, juo prašo panaikinti BUAB „SRPM Technology“ 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu; paskirti BUAB „SRPM Technology“ bankroto administratorei MB „Administratorė“ 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5. Atsiliepime į skundą administratorė prašo skundo netenkinti.
Skundas tenkintinas.
6. Byloje nustatyta, jog 2020 m. spalio 1 d. vykusiame UAB „SRPM Technology“ ( toliau – ir Įmonė, Bendrovė) kreditorių susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Bendrovės kreditorių 2020 m. spalio 1 d. vykusiame susirinkime svarstant trečiąjį darbotvarkės klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo buvo priimtas nutarimas (skundo 1,2 priedai): patvirtinti administratorės pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą t. y. administratorės atlyginimui skirti - 35 MMA dydžio sumą + priedai už įplaukas, už bylas ir 30 proc. priemoka už sėkmingą turto pardavimą ir /ar beviltiškų skolų išieškojimą, o kitoms administravimo išlaidoms (pašto ir kanceliarinėms išlaidos, ryšių paslaugos, transporto išlaidos, dokumentų saugojimo išlaidos ir valdymo išlaidos, archyvavimo paslaugos ir kt.) skirti – 20 MMA dydžio sumą. Iš viso buvo patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata - 55 MMA + priemoka už įplaukas, priemoka už bylas ir 30 proc. priemoka už sėkmingą turto pardavimą.
7. Pareiškėja skunde teigia, kad ši situacija jau buvo nagrinėta ir toks nutarimas dėl administravimo išlaidų sumos jau buvo panaikintas. Pareiškėjos nuomone, adminstratorė ne tik kad neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1000-460/2020 nurodytus išaišikinimus, tačiau sąmoningai juos ignoravo, nes 2020 m. spalio 1 d. sušaukusi antrąjį Bendrovės kreditorių susirinkimą ji teikė analogišką pasiūlymą kaip ir pirmajam kreditoriui susirinkimui, nors Bendrovės realaus turto ir vykdytinų bankroto procedūrų apimtis pasikeitusi nuo 2020 m. liepos 31 d. nebuvo. Pareiškėja mano, kad adminstratorė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes 2020 m. spalio 1 d. sušaukusi antrąjį Bendrovės kreditorių susirinkimą ir teikdama analogišką pasiūlymą kaip ir pirmajam kreditoriui susirinkimui, veikė prieš greitą ir sąžiningą procesą.
8. Atsiliepime bankroto administratorė nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-200-460/2020 pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 31 d. Pagal JANI 66 str. 1 d. 18 punktą nemokumo administratorius, be kita ko, privalo užtikrinti finansinių ataskaitų rinkinių, įskaitant, bet neapsiribojant likvidavimo pradžios, sudarymą. Remiantis tuo, privalėjo būti ir buvo parengtas įmonės likvidavimo pradžios, t. y. 2020 m. liepos 31 d., balansas, pagal kurį įmonei priklauso 204 771,00 EUR vertės turtas. Administratorė akcentuoja, kad būtent pagal šį privalomai parengtą naują Įmonės 2020 m. liepos 31 d. balansą nustatyta, kad pagal Atrankos taisykles Įmonė atitinka ne mažos, o vidutinės įmonės kriterijus, nes Įmonei priklausantis turtas viršija 30 000 EUR dydžio sumą. Jos nuomone, priešingai, negu nepagrįstai deklaruoja pareiškėja skunde, šiuo nagrinėjamu atveju Įmonės dydis pagal Atrankos taisykles buvo nustatytas ne pagal buvusio Įmonės vadovo sudarytą Įmonės 2019 m. sausio 28 d. balansą ar įmonės sudarytą įmonės 2019 m. gegužės 24 d. balansą, o pagal JANI 66 str. 1 d. 18 punktą privalomai sudarytą naują įmonės balansą. Administratorė pažymi, kad ji buvusiam Įmonės vadovui pareiškė ieškinį dėl Įmonei priklausančio turto ir dokumentų neperdavimo. Ieškinio suma yra nemokumo administratorei neperduoto Įmonei priklausančio turto vertė, t. y. 179.974,15 EUR. Išnagrinėjus įmonės inicijuotą civilinę bylą, nemokumo administratorei bus perduotas Įmonei priklausantis turtas ar jo dalis, o tuo atveju, jeigu Įmonės vadovas Įmonei priklausančio turto neperduos, Įmonei bus priteista neperduoto turto vertė. Kitaip tariant, Įmonei arba faktiškai bus perduotas jai priklausantis turtas, arba įmonei nuosavybės teise priklausys beveik 180 000 EUR dydžio reikalavimo teisė į buvusi įmonės vadovą.
9. Teismas pirmiausia pažymi, jog šiuo nagrinėjamu atveju ginčui dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, kadangi Bendrovei nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o teisinės pasekmės patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkime kilo dar galiojant ĮBĮ, be to, JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat numatyta išimtis dėl atlyginimo nemokumo administratoriui nustatymo taikant ĮBĮ.
10. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės (pareiškėja to neginčija), jog priimant ginčijamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ, JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
11. Teismas, spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, pirmiausia įvertina šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017). Spręsdamas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, teismas privalo nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Pagal ĮBĮ, administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
12. Bankrutuojančios įmonės dydis nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis suprantamas Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ (Atrankos taisyklės), reikšmę. Atrankos taisyklių 9 punktu nustatyta, kad įmonės dydis nustatomas atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dydį, įmonės turtą, kuris turės būti parduodamas arba perduodamas bankroto proceso metu, ir kreditorių skaičių (vertinamieji duomenys) pagal įmonės vadovo ir (ar) ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ĮBĮ 9 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje nustatyta tvarka ir atvejais pateiktą informaciją.
13. Vadovaujantis Atrankos taisyklių 10.1 puntu, įmonės laikoma maža, kai: 1) neturi turto arba turto vertė neviršija 30 tūkst. Eur; 2) kreditorių reikalavimai neviršija 30 tūkst. Eur; 3) kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų.
14. Teismas pažymi, jog šiuo aspektu svarbu tai, jog kai įmonės duomenys neatitinka dviejų iš atrankos taisyklių 10.1–10.3 papunkčiuose nurodytų trijų vertinamųjų duomenų, įmonės dydis nustatomas pagal turto vertę (Atrankos taisyklių 11 punktas).
15. Teismo vertinimu, išanalizavus skundo ir atsiliepimo į skundą turinį, prie jų pridėtus įrodymus, siekiant teisingai išspręsti byloje kilusi ginčą, būtina nustatyti įmonės dydį, t. .y atsakyti į šios bylos aktualų klausimą – ar pagal nutartyje nurodytus kriterijus įmonė yra maža, ar vidutinė. Atsakymas į šį klausimą galėtų būti rastas ištyrus, ar pagrįstai, nustatant administravimo išlaidų dydį, vadovaujamasi tuo, kad į naująjį įmonės turto 2020 m. liepos 31 d. balansą yra įtraukta buvusiam įmonės vadovui ieškiniu pareikšta 179.974,15 EUR suma. Tai yra esminis aspektas, kuriuo remiantis bankroto administratorė dar kartą inicijavo analogišką administravimo išlaidų sąmatos klausimo nagrinėjimą. Nustačius, kad ji įtraukta nepagrįstai, ir / ar kad ji nėra realus įmonės turtas, klausimas dėl administravimo išlaidų turėtų būti svarstomas vertinant tai mažos įmonės kontekste, nes įmonės turtas neviršytų 30 000 Eur, o sudarytų apie 24 796,85 EUR.
16. Nustatyta, kad pagal įmonės 2020 m. liepos 31 d. balansą visas įmonės turtas sudaro 204 771 EUR, kaip minėta, 179.974,15 EUR turto dalis sudaro buvusiam įmonės vadovui pareikšta ieškinio suma dėl žalos atlyginimo. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. liepos 31 d. yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1025-459/2020 pagal BUAB „SRPM Technology“ ieškinį buvusiam įmonės vadovui E. S. dėl įmonei padarytos 179 974,15 EUR žalos atlyginimo. Parengiamasis posėdis minėtoje byloje paskirtas 2020 m. lapkričio 30 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1000-460/2020 dėl faktiškai analogiško ginčo buvo paaiškinta, kad vien tik ieškinio pateikimas teismui ir jo nurodoma suma nėra priežastis ginčo sumą vertinti kaip realų įmonės turtą. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad pati administratorė ieškinyje nurodė, kad „pagal 2019 m. sausio 28 d. balanso duomenis buvęs vadovas perdavė tik dalį turto ir dokumentų, o kitas turtas yra neišsaugotas bei neperduotas administratorei. Taigi, pati administratorė nesitiki, kad realiai įmonei priklausęs turtas pagal balanso duomenis bus perduotas įmonei (pvz.: ilgalaikis turtas, atsargos, kt.) ir su juo bus atliekamos bankroto procedūros“. Taigi, minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad įmonė realiai tokios vertės turto neišsaugojo, jo nėra ir jis nebus perduotas įmonei, to turto (ne)tvarkymas nereikalaus jokių papildomų kaštų, nes ir pati administratorė atgauti turto nesitiki.
17. Pridėtina, kad įmonės balansas yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje nurodoma, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2077-381/2017).
18. Įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai ir jų pildymas yra griežtai reglamentuojamas įstatymų. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą registruojami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 11 straipsnis) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-519-524/2020). Dėl to bankroto byloje nustačius, jog 179 974,15 EUR suma į balansą įtraukta remiantis tuo, kad to turto realiai nėra, nors turėjo būti, tik tuo pagrindu, jog teisme yra pareikštas ieškinys, tačiau nesant procesinio sprendimo, patvirtinančio minėtą sumą, turėtų būti apskritai svarstomas klausimas dėl minėtos sumos įtraukimo į įmonės balansą. Pabrėžtina, kad tai nėra šios bylos dalykas.
19. Plėtojant įmonės turto aspektą atkreiptinas dėmesys, kad administratorė yra įsitikinusi, kad yra pasikeitusios įmonės turto aplinkybės, nes jeigu Įmonės vadovas Įmonei priklausančio turto neperduos, Įmonei bus priteista neperduoto turto vertė, t. y. Įmonei arba faktiškai bus perduotas jai priklausantis turtas, arba įmonei nuosavybės teise priklausys beveik 180 000 EUR dydžio reikalavimo teisė į buvusį įmonės vadovą. Jos nuomone, tai atitiktų ir Atrankos taisyklių 9 punktą, kuriame nustatyta, kad įmonės dydis nustatomas atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dydį, įmonės turtą, kuris turės būti parduodamas arba perduodamas bankroto proceso metu. Kaip jau minėta, administratorė nesitiki, kad įmonės turtas bus perduotas, dėl to pareiškė ieškinį. Taigi, realiai įmonė minėtos vertės turtu nedisponuoja. Teismas akcentuoja tai, kad šiuo metu nėra absoliučiai jokio sandorio ir / ar teismo sprendimo, kurio pagrindu įmonei nuosavybės teise priklauso beveik 180 000 EUR dydžio reikalavimo teisė į buvusį įmonės vadovą. Taigi, administratorė į įmonės balansą jau įtraukė hipotetiškai galbūt ateityje priklausantį turtą – reikalavimo teisę į buvusį vadovą.
20. Teismų praktikoje dėl debitinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Paminėtoje teismų praktikoje yra analizuojamos debitinės skolos, kurios jau yra priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ar pagrįstos įmonės sandoriais, lėšų sumokėjimo dokumentais. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nemokumo (bankroto) administratorė į įmonės naująjį balansą įtraukė 179 974,15 EUR sumą kaip įmonės turtą ne tik atsiliepime užsimindama, kad galbūt turtas bus grąžintas, bet iš esmės remiantis ieškinio Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. liepos 31 d. iškelta ir nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1025-459/2020 pagal UAB „SRPM Technology“ ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl įmonei padarytos 179 974,15 EUR žalos atlyginimo. Taigi, minėta suma įtraukta į naująjį balansą nesant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindo.
21. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, sutiktina su pareiškėja, jog administratorė neteisingai bendrovę priskyrė vidutinio dydžio įmonei. Teismo vertinimu, bendrovė šiuo metu vertintina kaip maža įmonė, kadangi įmonė 179 974,15 EUR vertės turto realiai neturi, jo nesitiki atgauti, dėl to su juo jokios bankroto procedūros nebus atliekamos (šios nutarties priėmimo duomenimis), įmonės 179 974,15 EUR dydžio reikalavimo teisė (kaip įmonės turtas) įmonės vadovui nėra patvirtinta jokiu sandoriu ir / ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokia įmonės reali turto apimtis / jos dydis atitinka Atrankos taisyklių du vertinamuosius kriterijus t. y. bendrovės kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų ir reali bendrovės turto vertė neviršija 30 000 Eur.
22. Nustatant administravimo išlaidų dydį atsižvelgtina į iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Minėtame nutarime nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis, kai įmonė „maža:, yra 25 MMA, o minimalūs administratoriaus atlyginimo dydis sudaro 6 MMA. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nustatytas administratoriaus atlyginimas kartu su nustatyta kitų administravimo išlaidų suma (55 MMA + priemokos (33.385,00 EUR + priemokos)), viršija ne tik iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ dydžius, tačiau ir paties administratoriaus nurodytą realią bendrovės turto vertę, kuri neviršija 30 000 Eur, todėl, teismo vertinimu, tokio atlyginimo dydžio patvirtinimas pažeidžia kreditorių interesus, kadangi nelieka galimybės padengti bent dalies kreditorių reikalavimų.
23. Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“, konstatuotina, kad 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkime patvirtinta bankroto administratoriaus išlaidų sąmata yra nepagrįstai didelė, ženkliai viršijanti Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius bei tinkamai nepagrįsta (CPK 12, 178 straipsniai). Esant nurodytiems argumentams pareiškėjos materialinio pobūdžio skundas pagrįstas, dėl to tenkintinas.
24. Atsižvelgiant į prioritetinę kreditorių kompetenciją administravimo išlaidų klausimą spręsti būtent kreditorių susirinkime, ginčijamas nutarimas naikintinas ir klausimas grąžintinas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
25. Atskirai pažymėtina, jog pripažintina, kad kreditorių susirinkimas sprendžia administravimo išlaidų klausimą, tačiau kreditoriams turi būti perduota teisinga ir visapusiška pirminė informacija, kuria jie turėtų vadovautis priimdami sprendimą. Šiuo atveju kreditoriams iki galo teisinga informacija dėl įmonės realiai turimo ar sandoriais patvirtinto būsimo turto pateikta nebuvo.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
26. Pareiškėja prašo paskirti BUAB „SRPM Technology“ bankroto administratorei MB „Administratorė“ 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėja mano, kad adminstratorė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes 2020 m. spalio 1 d. sušaukusi antrąjį Bendrovės kreditorių susirinkimą ir teikdama analogišką pasiūlymą kaip ir pirmajam kreditoriui susirinkimui, veikė prieš greitą ir sąžiningą procesą.
27. Nemokumo administratorė atsiliepime nurodo, kad bauda pagal CPK 95 straipsnį gali būti skiriama už akivaizdų, sistemingą ir sąmoningą šalies piktybišką elgesį. Šiuo atveju, remiantis aplinkybių visuma, akivaizdu, kad atsakovės elgesys neatitinka CPK 95 straipsnyje itvirtinto piktnaudžiavimo atvejo, nes pasikeitė Įmonės turto apimtis, todėl atsakovė turėjo teisę ir teisėtai sušaukė Įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame, be kita ko, buvo priimtas ginčo sprendimas. Mano, kad pareiškėja visiškai neteisėtai skundu prašo skirti įmonės nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą, todėl toks reikalavimas atmestinas.
28. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
29. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
30. Teismo vertinimu, byloje nustatyta aplinkybių, leidžiančių sutikti su pareiškėjos pozicija, kad administratorės veiksmuose yra piktnaudžiavimo bankroto procesu požymių (CPK 1 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Nors administratorė tikina, kad iš esmės pasikeitė įmonės turtinė situacija ir ji gali kreditorių susirinkimui teikti analogišką nutarimo projektą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, tačiau pažymėtina, kad ir ankstesniuose įmonės sudarytuose balansuose, ir naujajame įmonės 2020 m. liepos 31 d. balanse 180 000 Eur turto vertė įtraukta ir dėl to administravimo išlaidų klausimas spręstas neatsižvelgiant į tai, kad realus turtas neegzistuoja (ankstesnių balansų atžvilgiu) bei į tai, kad įmonės reikalavimo teisė nėra patvirtinta jokiu sandoriu ir / ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kaip šiuo atveju. Teismas sprendžia, kad bankroto administratorė, atstovaudama kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, veikė ne itin atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai operatyvios bei naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei). Dėl nurodytų priežasčių nuspręstina, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą teise, už kurį, vertinant jos pobūdį, skiriama 500 EUR dydžio bauda.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
n u t a r i a:
pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl kreditorių 2020 m. spalio 1 d. susirinkimo nutarimo panaikinimo 3-uoju darbotvarkės klausimu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ bankroto byloje tenkinti.
Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir grąžinti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Paskirti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ bankroto administratorei mažajai bendrijai „Administratorė“ 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nutarties dalį dėl kreditorių susirinkimo nutarimo per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.
Per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo asmuo, kuriam paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Nutartis neskundžiama.
Teisėja Aušra Maškevičienė