Pirmosios instancijos teismo teisėja                                           Civilinė byla Nr. 2S-944-278/2017

Ramunė Valiulytė                                                                Teisminio proceso numeris nesuteiktas  

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5

(S)

     PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

             N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2017 m. gruodžio 14 d.

         Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-17-30-424/2017 pagal antstolės R. D. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teismas  n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. 2017-04-04 antstolė R. D. prašė teismą vykdomojoje byloje Nr. 0167/13/00125 pakeisti skolininką P. K. į jo pareigų perėmėją valstybę, atstovaujamą VMI. Nurodė, kad vykdo skolos - 542,51 Eur išieškojimą iš skolininko P. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Teigė, kad pagal 2016-10-13 testamentų registro duomenis nustatė, jog nėra įregistruota skolininko palikimo priėmimo faktų, todėl, vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, mirusiojo turtas pereina valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Trakų rajono apylinkė teismas 2017-04-10 nutartimi prašymą tenkino.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolės R. D. kontoroje yra vykdomas Trakų rajono apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-236-213/2006 dėl skolos išieškojimo iš P. K. išieškotojo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ naudai. Konstatavo, jog 2016-07-26 Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2016-10-12 turto arešto aktu  Nr. S16-7530 antstolė areštavo skolininko turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias UAB „Swedbank investicijų valdymas“ bei 2016-10-13 patvarkymu  Nr. S16-7535 informavo VMI  apie iš P. K. vykdomą išieškojimą. Teismas nustatė, kad VMI 2017-03-14 raštu Nr. (28.8.08-4)RNA-8437 informavo antstolę, kad 2017-01-31 buvo išduotas  palikimo perėjimo valstybei liudijimas.  Nurodė, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės. 

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VMI prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-04-10 nutartį ir antstolės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo atmesti.

5. Nurodo, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

6. Teigia, jog palikėjas P. K. (skolininkas) mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo kreditoriai, vadovaudamiesi CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę iki 2016-07-29, t. y. per trijų mėnesių terminą, pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems asmenims. Nurodo, kad antstolė palikėjo turtines teises ir pinigines lėšas areštavo bei išviešino turto areštą viešame registre tik 2016-10-12, praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą.

7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vykdymo procese patenkintas antstolės  R. D. prašymas pakeisti mirusį skolininką jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje CPK 596 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais, t.y. CPK 596 straipsnis reglamentuoja procesinį teisių perėmimą vykdymo procese. Nustatyta, kad vienas iš skolininko pakeitimų atvejų yra fizinio asmens mirtis.

11. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, todėl perimant materialiąsias civilines subjektines teises yra perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos, kuriomis vadovaujantis ir turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.

12. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta CK 5.63 straipsnyje. Pareiškimas dėl procesinių teisių perėmimo, tame tarpe ir vykdymo procese, gali būti tenkinamas tik nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams pareiškė reikalavimus. Minėto straipsnio nuostatos nustato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vadovaujantis CK 5.3 straipsniu palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-190/2009, Nr. 3K-3-533/2011, Nr. 3K-3-540/2011, Nr. 3K-3-523/2012, ir kt.).

13. Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2011; Nr. 3K-3-540/2011; Nr. 3K-3-63/2012; kt.). Be to, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

14. Apeliantė pagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog CK 5.63 straipsnio nuostatose įtvirtintos procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad VMI iki palikimo priėmimo nebuvo tinkamai informuota apie iš skolininko P. K. priverstine tvarka išieškomą skolą.

15. Minėtą išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs, jog iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininkas P. K., iš kurio  Trakų rajono apylinkės teismo  2006-01-13 vykdomojo rašto pagrindu  vykdytas išieškojimas  UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ naudai, (duomenys neskelbtini) mirė ir testamentų registro 2016-10-13 išraše nėra įregistruotų P. K. palikimo priėmimo faktų. Nustatyta, kad 2016-10-13 patvarkymu Nr. S-16-7535 antstolė R. D. informavo VMI prie Finansų ministerijos apie skolas, kurios išieškomos iš mirusiojo skolininko ir apie jam priklausiusį  turtą.  2016-10-19  VMI raštu antstolei pranešė, kad  pradės procedūras dėl  mirusiojo turto paveldėjimo valstybės vardu, o už skolas VMI gali atsakyti neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, Be to, nurodė, kad skolų, pagal vykdomuosius raštus sumokėjimo klausimai bus sprendžiami tik gavus teismo nutartį pakeisti skolininką vykdymo procese, kaip tai numato CPK 596 straipsnio 1 dalis.

16. Iš bylos duomenų (b. l. 2) matyti, kad 2017-03-20 antstolei R. D. buvo  pateiktas  2017-03-14 VMI pranešimas, kuriame nurodoma, jog 2017-01-31 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir VMI paveldėjo mirusiajam priklausiusias pinigines lėšas, esančias  AB „Swedbank“ pensijų kaupimo sąskaitoje (509,07 Eur) ir pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje (0,21 Eur). Be to, rašte VMI nurodė, kad skolų, pagal vykdomuosius  raštus sumokėjimo klausimai bus sprendžiami tik gavus teismo nutartį pakeisti skolininką vykdymo procese.

17. Apeliantė nurodo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2016-07-29, o antstolė areštavo palikėjo turtines teises ir pinigines lėšas bei išviešino turto areštą viešajame registre tik 2016-10-12, t.y. praleidus 3 mėnesių terminą, tačiau, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad VMI, spręsdama dėl palikimo priėmimo, neturėjo pakankamai informacijos apie skolinius įsipareigojimus, nes vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog minėtu antstolės 2016-10-13 patvarkymu Nr. S16-7535 VMI buvo  pateikta išsami informacija  apie vykdomąsias bylas, jų skaičių, skolų dydį, išieškotojus - UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ bei vykdymo išlaidas antstolei. Esant minėtiems duomenims konstatuotina, jog iki palikimo perėjimo VMI žinojo apie iš mirusio skolininko P. K. antstolės kontoroje priverstine tvarka išieškomas skolas išieškotojų naudai. Atsakydama į antstolės 2016-10-13 patvarkymą, VMI 2016-10-19 raštu dėl paveldėjimo nurodė, jog institucija duomenų apie paveldėtiną mirusiojo P. K. turtą neturėjo, todėl šis turtas į apskaitą neįtrauktas, bet, gavus antstolės pranešimą, bus pradėti veiksmai dėl turto paveldėjimo valstybės vardu. Minėti duomenys patvirtina, jog informaciją apie mirusiojo P. K. skolas apeliantė gavo 2016 m. spalio mėnesį, ir nors mirusiojo P. K. turtas ir buvo areštuotas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo palikėjo mirties, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas tik 2017-01-31. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad VMI, būdama tinkamai informuota apie palikėjo skolas, sprendė priimti skolininko palikimą.

18. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms konstatuojama, jog įpėdinis (valstybė) nagrinėjamu atveju nesusidūrė su skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema, o priešingai – buvo tinkamai informuota apie mirusiojo skolininko kreditoriaus reikalavimus ir jų dydį iki mirusiojo palikimo perėjimo valstybei.

19. Dėl paminėto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio, CPK 48, 596 straipsnių nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

n u t a r i a :

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                          Birutė Valiulienė