Administracinė byla Nr. I-3153-422/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00871-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,

nedalyvaujant pareiškėjui J. G., trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas J. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-7) nurodė, jog jam būnant Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių visų numerių neatsimena, nuolat trūko ploto, kameros būdavo perpildytos, jausdavosi drėgmė, dėl vietos trūkumo buvo priverstas nuolat gulėti lovoje. Būnant kameroje Nr. 232, jos langas neatsidarydavo, todėl nepatekdavo gryno oro. Minėtoje kameroje nuolat jautėsi drėgmė, labai garsiai ūždavo ventiliacinė sistema, o tai trikdė pareiškėjo miegą, todėl jis jautė pyktį, būdavo suirzęs, psichologiškai pavargęs. Atvykus etapu iš Alytaus pataisos namų, pareiškėjas tris valandas buvo laikomas vienoje kameroje su 11 nuteistųjų. Kadangi minėtos kameros plotas apie 15 m2, dėl didelio žmonių skaičiaus čia vyravo drėgmė, jautėsi oro trūkumas, o nuteistiesiems užsirūkius, visiškai nebuvo kuo kvėpuoti.

Nuo 2014 m. gegužės 22 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 349, kurioje naktinis apšvietimas šviečia visą naktį į akis ir ši šviesa mažai kuo skiriasi nuo dieninio apšvietimo, todėl trukdo miegui. Taip pat kameroje garsiai veikia ventiliacijos sistema, o tai trikdo nervų sistemą, sukelia irzlumą bei pastovų galvos skausmą. Šioje kameroje yra plastikinis langas, be to,  pagamintas taip, kad neatsidarytų, stiklo paketas užtamsintas stiklų tamsinimo plėvele, todėl kameroje dienos šviesos nebūdavo. Kadangi langas neatsidarinėja, todėl trūko gryno oro,  pareiškėjas nuolat būdavo suprakaitavęs, skaudėjo galvą, buvo irzlus, kreipėsi pas psichiatrą.

Pareiškėjas  skunde nurodė, jog yra ŽIV nešiotojas, todėl jam turi būti skiriamas sustiprintas maisto davinys, tačiau tokį maitinimą jis gavo tik po šešių dienų nuo prašymo pateikimo.

2014 m. gegužės 23 d. apie 16.50 val. pareiškėją ištiko epilepsijos priepuolis, buvo pakviestas prižiūrėtojas. Paprašytas pakviesti medikus,  prižiūrėtojas tai daryti atsisakė,  pareiškėjo atžvilgiu vartojo įžeidžiančius ir pažeminančius žodžius.

Pareiškėjas  nurodė, jog rašo skundus Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai dėl blogų kalinimo sąlygų bei netinkamo pareigūnų elgesio, tačiau jie neįteikiami. Jo teigimu, 2014 m. gegužės 26 d. siuntė skundą, kuris buvo užregistruotas Kauno tardymo izoliatoriaus laiškų siuntimo registro knygoje ir adresuotas  Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau laiškas kažkur dingo. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 11-13) bei minėtos  institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Pareiškėjas tik keturias paras buvo laikomas kameroje, kurioje jam teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose. Atsilaisvinus vietai kameroje Nr. 205, pareiškėjas buvo perkeltas į ją. Pareiškėjui vieną valandą per dieną suteikiama galimybė būti gryname ore pasivaikščiojimo kiemelyje, jis gali naudotis biblioteka, teniso kambariu, sporto kiemeliais, koplyčia, kartą per savaitę vedamas prausti į dušą, todėl jo teiginys, kad dėl ploto trūkumo didžiąją laiko dalį buvo priverstas praleisti lovoje, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad visose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengta kamerų ventiliavimo sistema, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl oro trūkumo kamerose.

Atsakovo atstovas nurodė, jog trečiojo aukšto kamerų langai, išeinantys į A. M. gatvę ir septyni 2-ojo aukšto atidaromi skaidraus stiklo langai, buvo pakeisti į matinio stiklo langus  su natūralia ventiliacija todėl, kad nuteistieji negalėtų susisiekti su gatvėje esančiais asmenimis, keistis šviesos signalais, kalbėtis ir perduoti daiktus, t.y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų trukdoma ikiteisminiam tyrimui ir teismui.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tardymo izoliatoriaus kamerose apšvietimui įrengtos dvi liuminescensinės lempos, kurių galia yra po 18 W. Kameros naktinio apšvietimo lempos galia yra 3W, todėl pareiškėjo teiginys dėl per ryškaus naktinio apšvietimo yra nepagrįstas. Nurodė, jog pareiškėjas dėl maitinimo dirbantiems vyrams kreipėsi 2014 m. sausio 24 d., o kitą dieną jam jau buvo tiekiamas pagerintas  maitinimas.

Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog 2014 m. gegužės 23 d. prasidėjus epilepsijos priepuoliui, pareigūnas atsisakė kviesti medikus, jį įžeidinėjo ir žemino. Nurodė, jog  pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra įrašo, jog minėtą dieną jį būtų ištikęs epilepsijos priepuolis. Pareiškėjas dėl epilepsijos priepuolio į Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas buvo atvestas 2014 m. sausio 26 d. 22.30 val.

Registravimo knygose dėl pareiškėjo skundų apie apsaugos ir priežiūros skyriaus ir vidaus tyrimo skyriaus darbuotojų elgesį įrašų neregistruota, taip pat nėra duomenų, liudijančių, kad pareiškėjui buvo darytas psichologinis spaudimas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas. Apie teismo posėdžio vietą, datą, ir laiką šalims pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, jog buvo laikomas kamerose, kuriose drėgna, nepakanka gryno oro, garsiai ūžia ventiliacija, ryškus naktinis apšvietimas, tamsinti stiklai, todėl tamsu, neskirtas maitinimas, tinkamas jo sveikatos būklei, neiškviestas gydytojas epilepsijos priepuolio metu, neišsiunčiami jo  laiškai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pareiškėjo asmens kameros kortelės (b.l. 14) bei atsakovo parengtos lentelės apie jo laikymą Kauno tardymo izoliatoriuje (b.l. 15-16) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2014m. gegužės 28 d. Nuo  2013 m. lapkričio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. buvo kameroje  Nr. 215, nuo 2014 m. sausio 20 d.  iki 2014 m. sausio 24 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 205, nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 29 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 211, nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. vasario 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 232, nuo 20149 m. kovo 19 d. iki 2014 m. kovo 26 d. ir nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 323, nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 163, nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 349.

Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sąlygomis pareiškėjas buvo nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., kai buvo laikomas kameroje Nr. 215, kurios plotas 15,44 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų.  Nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. sausio 24 d. (išskyrus 2014 m. sausio 21 d.), kai buvo laikomas kameroje Nr. 205, kurios plotas 15,44 kv.m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų.  Nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., kai buvo laikomas kameroje Nr. 163, kurios plotas 16,40 kv.m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikomi 6 asmenys. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui šiais laikotarpiais teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas.  Tačiau iš  kameros kortelės (b.l 41) matyti, jog 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. gruodžio 4 d., 2014 m. sausio 20 d., 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. gegužės 21 d., 2014 m. gegužės 22 d. vyko jo etapavimas arba perkėlimas į kitas kameras, todėl minėtu laiku jis buvo laikomas pažeidžiant ploto normos reikalavimus ne ištisą parą.

Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, laikotarpiais nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. sausio 24 d. (išskyrus 2014 m. sausio 21 d.), nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Atsakovas taip pat neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką  buvo pažeisti. 

Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sąlygomis buvo kalinamas neilgą laiką (8 pilnas paras ir 6 nepilnas paras), be to, ploto trūkumas buvo nežymus.

Nors pareiškėjas nurodė, jog visą laiką buvo priverstas gulėti lovoje, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog jam buvo užtikrinta galimybė vieną valandą į dieną pasivaikščioti gryname ore, taip pat jis turėjo teisę lankytis nuteistųjų koplyčioje, skaitykloje, sveikatos priežiūros tarnyboje, naudotis teniso kambariu, sporto kiemeliais. Šios aplinkybės, teismo nuomone, iš dalies kompensavo judėjimo trūkumą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog kamerose tamsu, nes stiklai užklijuoti tamsinimo plėvelėmis, drėgna, ryškus naktinis apšvietimas, kuris trukdo miegoti, nėra gryno oro, didelis triukšmas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Atsakovo atstovas nurodė, jog 1 ir 2 aukštų kameros turi atidaromus skaidraus stiklo langus, kurie atitinka higienos normos reikalavimus. Trečiojo aukšto kamerų langai, išeinantys į A. M. g. ir septyni 2-jo aukšto atidaromi skaidraus stiklo langai pakeisti į matinio stiklo su natūralia ventiliacija. Atsakovas nurodė, kad kameroje Nr. 349 yra matinio stiklo langai, t.y. nepaneigė pareiškėjo argumento dėl kameroje esančio stiklo. Todėl pripažintina, jog 349 kameros langai neatitiko higienos normose numatyto reikalavimo. Tačiau paneigtinas pareiškėjo teiginys, jog į kamerą nepatenka grynas oras. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose orlaidės atsidaro, todėl darytina išvada, jog grynas oras į kamerą patenka.

   2014-11-19 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus Šiluminės aplinkos tyrimo protokolo Nr. F-K-M-1030 (b.l. 94-96) duomenimis kameroje Nr. 232 nenustatyta HN 42:2009 pažeidimų. Minėtos kameros tikrinimo metu buvo užfiksuota 19,7/19,8?C temperatūra (pagal normą gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18-22 ?C temperatūra, šiltuoju metų laikotarpiu – 18-28 ?C temperatūra), užfiksuota oro santykinė drėgmė - 35,0/35,2 % (pagal normą gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 35-60 %, šiltuoju metų laikotarpiu – 35-65 %).

Iš pateikto 2014-11-19 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus Šiluminės aplinkos tyrimo protokolo Nr. F-K-M-1060 (b.l. 97-98)  matyti, jog kameroje Nr. 349 užfiksuota 21 ?C temperatūra, oro santykinė drėgmė – 40 %, todėl konstatuotina, jog ir šioje kameroje nenustatyta HN 42:2009 pažeidimų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus 2014-11-19 Šiluminės aplinkos tyrimo protokolu  Nr. F-K-T-887 kameroje Nr. 232 14.00 val. nustatytas 36 dB A ekvivalentinis garso slėgio lygis (pagal HN 33:2011 Gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose  6–18 val. nustatytas ekvivalentinis garso slėgio lygis 45 dB A) atitinka teisės aktais numatytus reikalavimus.

2014-11-19 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus Šiluminės aplinkos tyrimo protokole Nr. F-K-M-1060 (b.l. 97-98)  nurodyta, jog kameroje Nr. 349 nustatyta 5 lx apšvietos vertė, t.y. nukrypimas nuo normos, nes HN 73:2010 23 p. konstatuota, jog gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Pareiškėjas skunde teigia, jog yra ŽIV nešiotojas ir pagal teisės aktus jam turėjo būti skirtas sustiprintas maisto davinys, tačiau tai buvo padaryta tik  praėjus šešioms paroms nuo jo  prašymo pateikimo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte numatyta, kad ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, <...> maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2014 m. sausio 22 d. prašymu (institucijoje gautas 2014 m. sausio 23 d.) kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių dėl maitinimo skyrimo pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams (b.l. 33). Kauno tardymo izoliatoriaus 2014 m. sausio 24 d. rašte Nr. 49-32 nurodyta, kad pareiškėjui maitinimas pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams pradėtas tiekti nuo 2014 m. sausio 25 d., todėl jo prašymas dėl sustiprinto maisto davinio gavimo buvo išnagrinėtas operatyviai, t.y. po 2 dienų nuo prašymo registravimo, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų.

Pareiškėjas nurodo, kad jo rašomi skundai neišsiunčiami nurodytiems adresatams, tarp tokių siųstų laiškų neišsiųstas ir 2014 m. gegužės 26 d. skundas, adresuotas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-67 patvirtintų Suimtųjų (nuteistųjų) laiškų, pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, išsiuntimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarkos (toliau – Tvarka) aprašo 4 punkte numatyta, kad kiekvieną dieną korespondencija rytinio patikrinimo metu įteikiama Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, 5 punkte reglamentuota, jog būrio viršininkas priima tik užklijuotą voką, kurį registruoja „Suimtųjų (nuteistųjų) laiškų, pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų bei skundų apskaitos žurnale“, pasirašant voką įteikusiam suimtajam (nuteistajam). Registruoti laiškai priimami ir išsiunčiami gavus suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą.

Iš byloje pateiktos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medžiagos, susijusios su pareiškėjo skundu, matyti, jog pareiškėjas 2014 m. liepos 18 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame nurodė apie 2014 m. gegužės 26 d. užregistruoto laiško, skirto Kauno apygardos administraciniam teismui, dingimą.

Kalėjimų departamentui atlikus pakartotinį patikrinimą dėl gauto skundo, jokių duomenų apie pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. įteiktą laišką laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. nenustatyta (b.l. 68). Kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. neįteikė laiško išsiuntimui, patvirtina ir 2014 m. liepos 8 d. Kauno tardymo izoliatoriaus raštas Nr. 13-113 (b.l. 63) bei Trečio aukšto suimtųjų ir nuteistųjų teikiamų išsiųsti pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų apskaitos žurnalo išrašas, kuriame nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. neužregistruotas pareiškėjo skundas Kauno apygardos administraciniam teismui bei įteikimas nepatvirtintas pareiškėjo parašu,  kaip tai numatyta minėtame Tvarkos 5 punkte (b.l. 65-67).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. gegužės 23 d. ištikus epilepsijos priepuoliui, budėjęs prižiūrėtojas neiškvietė medikų, su pareiškėju bendravo pašaipiai, vartojo įžeidžiančius ir pažeminančius žodžius.

Liudytoju apklaustas Kauno tardymo izoliatoriaus posto prižiūrėtojas V. L. paaiškino, jog 2014 m. gegužės 23 d. nuteistieji pradėjo belsti į kameros duris ir reikalauti iškviesti medikus, nurodydami, jog pareiškėjui  prasidėjo epilepsijos priepuolis. Minėtas pareigūnas  teismo posėdžio metu nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos organizuojamuose kursuose pareigūnai yra apmokomi, kaip elgtis su žmogumi, kurį ištinka epilepsijos priepuolis, išmokomi, kaip atskirti šios ligos požymius. Liudytojas patvirtino, jog 2014 m. gegužės 23 d. pareiškėjui jokių požymių, būdingų epilepsijos priepuoliui nebuvo (nebuvo traukulių, buvo sąmoningas, stovėjo kartu su kitais nuteistaisiais), todėl, įvertinęs esamą situaciją, pareigūnas atsisakė kviesti medikus, nes tam nebuvo būtinybės. Minėto liudytojo parodymais teismui netikėti nėra pagrindo, juolab, kad jie sutampa su kitais byloje surinktais duomenimis, t.y. pateiktoje pareiškėjo sveikatos istorijos kopijoje įrašų apie nurodytu laiku pareiškėją ištikusį epilepsijos priepuolį neįrašyta, iš Ambulatorinių priėmimų apskaitos žurnalo matyti, kad J. G. į psichiatrą kreipėsi 2014 m. gegužės 26 d. (b.l. 78, 79) ir skundėsi sutrikusiu miegu (b.l. 27), gydytojas psichiatras pažymėjo, kad epilepsijos požymių nestebima, nuotaika lygi, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys dėl pirmosios medicininės pagalbos nesuteikimo epilepsijos priepuolio atveju. Liudytojas V. L. paaiškino, jog jokių įžeidžiančių, pašaipių žodžių pareiškėjui nebuvo pasakyta, tik dalykišku tonu buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl medikų iškvietimo. Pareiškėjas jokių įrodymų, paneigiančių liudytojo nurodytas aplinkybes, nenurodė, todėl jo  argumentai dėl netinkamo  pareigūno elgesio  pripažintini neįrodytais.

Apibendrinus, konstatuotina, jog administracinėje byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje tam tikrą laiką (8 pilnas paras ir 6 nepilnas paras) buvo laikomas perpildytose kamerose, tačiau ploto trūkumas buvo nežymus ir minėtas pažeidimas tęsėsi neilgą laiką. Taip pat nustatytas apšvietimo nukrypimas nuo normos pareiškėjui būnant  kameroje Nr. 349 ( 7 paras).

Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl jo laikymo drėgnose, šaltose,  nevėdinamose kamerose, viršijant garso lygio normatyvus,  taip pat argumentai dėl  tinkamo maitinimo nebuvimo, dėl medikų pagalbos nesuteikimo, dėl laiškų neįregistravimo ir neišsiuntimo yra paneigti byloje surinktais įrodymais, todėl nepagrįsti, neįrodyti ( ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl laikymo nepriimtinomis sąlygomis jis buvo priverstas kreiptis  į gydytoją – psichiatrą.  Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, jog  ginčo laikotarpiu jis kelis  kartus kreipėsi į gydytoją psichiatrą, 2014-05-26 skundėsi miego sutrikimais ( b.l. 27). Sveikatos istorijos įrašuose nurodoma, jog depresijos požymių nėra ( b.l. 25,27)

Administracinėje byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog aukščiau nurodyti sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau pareiškėjo kreipimasis į įkalinimo įstaigos medikus, išsakant  psichinio-psichologinio pobūdžio sveikatos būklės nusiskundimus nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog jo sveikatos būklei, miegui, nuotaikai galėjo turėti įtakos ir netinkamos kalinimo sąlygos dėl gyvenamojo ploto, apšvietimo neatitikimo teisės aktų nurodytiems reikalavimams. Pažymėtina tai, jog pareiškėjas yra silpnesnės sveikatos, jau iki atvykimo į Tardymo izoliatorių sirgo epilepsija, 2010 m. buvo nustatytas ŽIV, todėl net ir nežymūs jo laikymo sąlygų neatitikimai nustatytiems teisės aktų reikalavimams galėjo turėti įtakos jo  sveikatos būklei. Iš bylos duomenų  matyti, jog  pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą kreipėsi dėl netinkamų sąlygų į Tardymo izoliatoriaus administraciją ir į Kalėjimų departamentą.

Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jo sveikatos būklė, pareiškėjui būnant tardymo izoliatoriuje, būtų ženkliai pablogėjusi ir kad būtų jam taikytas stacionarinis gydymas. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog byloje nustačius aplinkybę dėl pareiškėjo laikymo perpildytose kamerose,  bei apšvietimo normatyvų  pažeidimą, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į jo neilgą trukmę (teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto  nebuvo užtikrintas 15 parų, tinkamas apšvietimas nebuvo užtikrintas 7 paras), nesant duomenų apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgą laiką, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis  įvertinamas 500 Lt. ir ši suma  priteistina  iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus,  500 Lt ( 144,81 EUR)  neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                   Janina Vitunskienė