Civilinė byla Nr. e2-9251-424/2019
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01540-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5.; 2.6.20.4; 3.2.6.1.;
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 29 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,
sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,
dalyvaujant ieškovės UAB „Nuostolių valdymas“ atstovui advokatui E. B.,
atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ direktoriui A. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nuostolių valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2 901,17 Eur skolą, 40 Eur baudą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019-03-14 šalys sudarė žodinį susitarimą, kurio pagrindu atsakovas užsakė pas ieškovą atlikti automobilio BMW 530GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudiminio įvykio forminimą bei perdavė automobilį šiems darbams. Atsakovė automobilio valdytoja, o automobilio savininkas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“.
Ieškovė 2019-03-14 surašė atsakovei aptarnavimo sutartį Nr. 001571, sužymėjo automobilio, remontuotinus defektus pagal keturis 2019-03-07, 2019-03-10, 2019-03-12 ir 2019-03-13 eismo įvykius. Šiuos faktus atsakovė patvirtino pateikdama ieškovei 2019 m. birželio 21 d. raštą „Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus“. Automobilis buvo apdraustas draudimo įmonėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas transporto priemonių savanorišku draudimu (KASKO). Atsakovė, prieš pateikdama ieškovei automobilį remontui, buvo pranešusi draudimo įmonei apie 4 (keturis) atskirus eismo įvykius, t. y. 2019-03-07, 2019-03-10, 2019-03-12 ir 2019-03-13, kurių metu, po šių įvykių buvo sugadintas automobilis. 2019 m. balandžio 2 d. ieškovė UAB „Nuostolių valdymas“ elektroniniu paštu pateikė ERGO Insurance SE Lietuvos filialui automobilio, remonto sąmatą, už tris eismo įvykius (2019- 03-07, 2019-03-10, 2019-03-12), kurios suma 2 074,65 Eur (be PVM). Taip pat, 2019 m. balandžio 2 d. remonto sąmatą, už vieną 2019-03-13 eismo įvykį, kurios suma 323,01 Eur (be PVM). Ieškovė gavo iš draudimo bendrovės patvirtinimus, jog žalos dydžiai suderinti. Po automobilio remonto darbų atlikimo, 2019-04-12, ieškovė ir atsakovė pasirašė „Atsiskaitymų suderinimo aktą“, kuriame nurodė, kad atsakovė sutinka, jog jai priklausanti draudimo išmoka - 323,01 Eur, gautina iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo už 2019-03-13 draudiminį įvykį, pagal ieškovės atsakovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. NAV 10358, būtų pervesta ieškovei, o atsakovė įsipareigoja ieškovei sumokėti šioje sąskaitoje nurodytą PVM sumą – 67,83 Eur už automobilio remontą. 2019-04-12 ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija NAV2019 Nr. 10357 už automobilio remontą pagal tris (2019-03-07, 2019-03-10, 2019-03-12) eismo įvykius, kurios suma 2510,33 Eur. 2019-04-19 atsakovė gavo iš draudimo įmonės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimą dėl draudimo išmokos, kuriame draudimo įmonė nurodė, kad pagal tris (2019-03-07, 2019-03-10, 2019-03-12) eismo įvykius nebus mokama draudimo išmoka, nes eismo įvykių metu automobilio draudimo apsauga nebuvo įsigaliojusi, nes nebuvo sumokėta draudimo įmoka pagal draudimo sutartį. Atsakovė liko skolinga ieškovei už automobilio remontą 2 901,17 Eur, pagal 2019-04-12 PVM sąskaitą faktūrą serija NAV2019 Nr. 10357, suma 2 510,33 Eur ir pagal 2019-04-12 PVM sąskaitą faktūrą serija NAV2019 Nr. 10358, suma 390,84 Eur.
Atsakovas, nenurodydamas ieškovui, kad nėra sumokėta draudimo įmoka pagal transporto priemonės KASKO draudimo sutartį, elgėsi nesąžiningai. Ieškovas suremontavo atsakovo valdomą transporto priemonę, tačiau draudimo kompanija atsisakė išmokėti draudimo išmoką už tris eismo įvykius. Taip įvyko dėl to, jog atsakovė nebuvo sumokėjusi draudimo įmokų. Už ketvirtąjį 2019-03-13 įvykusį draudiminį įvykį išmoka buvo išmokėta eismo įvykio kaltininko privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, tačiau ji buvo išmokėta ne ieškovei ir ne atsakovei, o automobilio savininkui. Automobilis buvo suremontuotas ir atiduotas atsakovei tokios būklės, kokios buvo prieš įvykius, tačiau draudimo išmokos ieškovei nebuvo išmokėtos, o atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Trys draudiminiai įvykiai buvo nustatyti ilguoju periodu eksploatuojant automobilį, kuriems turėjo galioti KASKO draudimas, jei atsakovė būtų sumokėjusi įmokas pagal draudimo sutartį.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepabaigusi eismo įvykių administravimo veiksmų bei iš atsakovo draudiko ERGO Incurance SE Lietuvos filialo negavusi draudimo išmokos ar patvirtinimo apie tai, kad draudimo išmoka atsakovui tikrai bus išmokėta, nesuderinusi atsiskaitymo už darbus klausimo su atsakove, savo rizika atliko atsakovės valdomos transporto priemonės remontą. Ieškovė išrašė atsakovei dvi sąskaitas-faktūras: 2019-04-12 NAV2019 Nr. 10358, 390,84 Eur sumai ir 2019-04-12 NAV2019 Nr. 10357, 2 510,33 Eur sumai. Sąskaitą-faktūrą Nr. 10358, buvo pateikta už darbus, atliktus šalinant žalą, kurios atlyginimą garantavo eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Tuo tarpu sąskaita-faktūra Nr. 10357 buvo pateikta už darbus, atliktus šalinant žalą, kurios atlyginimą turėjo garantuoti savanoriško transporto priemonės (KASKO) draudimas. Draudimo išmoka pagal sąskaitą-faktūra Nr. 10358 buvo išmokėta transporto priemonės savininkui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Atsakovė ieškovės prašymu dėl šios sumos išmokėjimo yra pasirašiusi 2019-04-12 atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė sutinka, jog draudimo išmoka už šį įvykį būtų išmokėta ieškovei. Ieškovė apsiėmė draudimo išmokų administravimą, todėl galėjo kreiptis į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl jam išmokėtos draudimo išmokos pervedimo ieškovei, tačiau ieškovė to nepadarė. Pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 10357 ieškovė pašalino transporto priemonės pažeidimus, kurie buvo padaryti kituose keliuose įvykiuose. Šalių susitarimas buvo toks, jog ieškovė suremontuos atsakovės valdomą automobilį už iš atsakovės draudiko gautą draudimo išmoką. Ieškovė atsakovei paaiškino, jog atsakovei už suteiktas paslaugas reikės sumokėti tik draudimo sutartyje nurodytą privalomą išskaitą (franšizę). Ieškovė taip pat įsipareigojo tarpininkauti atsakovei gaunant draudimo išmoką. Ieškovė, iš draudiko nesulaukusi atsakymo apie draudimo išmokos atsakovei išmokėjimą, pradėjo atsakovės transporto priemonės remontą. Atsakovės draudikas ERGO Incurance SE Lietuvos filialas atsisakė pripažinti atsakovės įvykius draudiminiais dėl to, kad tuo metu kai buvo padaryti įvykiai atsakovės savanoriškas transporto priemonės (kasko) draudimas negaliojo. Ieškovė gavusi šią informaciją iš atsakovės draudiko, nesikreipė į atsakovę bei jos neinformavo apie tai, kad už ieškovės suteiktas paslaugas privalės atsiskaityti pati atsakovė. Ieškovė be atsakovės žinios savarankiškai ėmėsi remontuoti transporto priemonę. Ieškovė nesilaikė LR CK 6.719 str. 1 d. nuostatų bei nesuderino su atsakove paslaugų atlikimo kainos bei kitų esminių paslaugų sutarties elementų.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad pavedė ieškovei įforminti draudiminius įvykius, kadangi eksploatuojant automobilį jo atskiros kėbulo detalės buvo nežymiai pažeistos. Kadangi turėjo KASKO draudimo sutartį ir mokėjo įmokas, pasikonsultavęs su ieškovės vadovu nutarė perduoti automobilį kėbulo remonto tvarkymo darbams, kurie turėjo kainuoti 200 Eur (draudiminė franšizė), o kitas sumas ieškovė turėjo gauti iš draudiko. Paaiškino, kad paslaugas iš ieškovės gavo, tačiau atsiimdamas automobilį turėjo pastabų dėl paskutinio draudimo įvykio (sąskaita Nr. 10358, 390,84 Eur), kurio metu buvo apgadintas automobilio galinis bamperis. Ieškovė po dažymo darbų automobilio nenupoliravo, bamperis pritvirtintas netinkamai. Kadangi tarp šalių kilo ginčas, ieškovė atsisakė atlikti šiuos darbus. Patvirtino, kad dėl draudiminių įvykių forminimo žinojo, kad bus forminami draudiminiai įvykiai draudimo išmokai gauti. Paaiškino, kad prieš atiduodamas automobilį ieškovei galėjo nepasidomėti, jog kažkokiu periodu draudimo įmokos nebuvo sumokėtos. Šiuo atveju pasikliovė ieškovės kaip profesionalo kompetencija. Automobilio perdavimo metu nežinojo, kad tam tikromis dienomis draudimo įmokos nebuvo sumokėtos, kadangi įmokų mokėjimą derina su draudimo brokeriu ir moka ketvirčiais. Kreipėsi į draudimo brokerį, jog negavo pranešimo dėl eilinių įmokų sumokėjimo, tačiau draudimo brokeris patvirtino, kad įmokos nebuvo sumokėtos.
Ieškinys tenkintinas visiškai
Iš byloje esančios 2019-03-14 aptarnavimo sutarties Nr. 0001571 matyti, kad atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“ kaip užsakovė perdavė transporto priemonę BMW 530xD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Nuostolių valdymas“ atlikti dvi paslaugas 1) draudiminių įvykių forminimą ir 2) atstatomąjį remontą. Tai patvirtino ir šalių atstovai teismo posėdžio metu. Atsakovės vadovas po 2019-03-14 šalių žodinio susitarimo perdavė automobilį ieškovei, pateikė transporto priemonės techninio paso duomenis, nurodė draudimo bendrovę, kurioje transporto priemonė apdrausta KASKO draudimu. Minėti šalių santykiai atitinka paslaugų sutarties požymius, todėl šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal paslaugų sutartį reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas (CK 6.716 straipsnis).
CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, išaiškinta, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-421/2017, 20 punktas).
Ginčas tarp šalių kilo dėl šalių žodinio susitarimo pagrindu atsakovei suteiktų automobilio remonto darbų apmokėjimo. Pagal šalių susitarimą šalys sutarė dėl automobilio draudiminių įvykių įformino ir automobilio atstatomojo remontų darbų. Kaip patvirtino abiejų šalių atstovai, ieškovė įsipareigojo įforminti draudiminius įvykius pagal atsakovės sudarytą KASKO draudimo sutartį, sutvarkyti atsakovės automobilį ir už atliktus remonto darbus gauti apmokėjimą iš atsakovės draudimo kompanijos, o atsakovė ieškovei turėjo sumokėti tik draudimo franšizę, t. y. po 100 Eur už kiekvieną draudiminį įvykį. Minėtą šalių susitarimą patvirtina ir byloje esanti 2019-03-14 aptarnavimo sutartis Nr. 0001571, iš kurios matyti, kad atsakovė įgaliojo ieškovę atstovauti jos interesus draudimo kompanijoje. Taip pat minėtoje sutartyje paryškintu šriftu nurodyta, jog paaiškėjus, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju arba nepriemokų atvejais, atsakovė įsipareigojo ieškovei už atliktus darbus sumokėti pagal PVM sąskaitas-faktūras. Teismas atkreipia dėmesį į atsakovės atsiliepime nurodytą aplinkybę, jog aptarnavimo sutarties atsakovė nesudarė, taip pat į pačios aptarnavimo sutarties turinį, iš kurios matyti, kad sutartis nėra pasirašyta užsakovo, t. y. atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“. Atsižvelgiant į tai, minėta sutartimi, teismas nesivadovauja kaip įrodymu, patvirtinančiu ieškovės ir atsakovės teises ir pareigas, tačiau pažymėtina, jog šalys patvirtino, kad analogiškas aplinkybes, nurodytas šioje aptarnavimo sutartyje šalys buvo numačiusios 2019-03-14 žodinio susitarimu pagrindu, todėl laikytina, kad aptarnavimo sutartyje numatytos sąlygos laikytinos šalių sulygtomis žodiniu susitarimu. Juolab, šalių tolimesni veiksmai patvirtina, jog šalys veikė taip kaip buvo susitarusios (atsakovės atstovas po 2019-03-14 žodinio susitarimo perdavė automobilį, jo techninius duomenis, informaciją apie draudimo kompaniją ieškovei, o ieškovė parengė ir suderino su draudimo kompanija remonto sąmatas Nr. 21601 ir 21600 bei pradėjo automobilio remonto darbus, atsakovo atstovas patvirtino, kad suremontuotą automobilį pasiėmė iš ieškovo).
Atsakovė ginčija tai, jog ieškovė atliko remonto darbus, prieš tai negavusi iš draudimo kompanijos draudimo išmokų ir dėl to veikė savo rizika. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė, kaip paslaugų teikėja, būtų įsipareigojusi sutvarkyti atsakovės automobilį tik tada, kai bus gauta draudimo išmoka (-os). Kaip nustatyta iš bylos duomenų bei šalių atstovų paaiškinimų, atsakovė užsakė paslaugas faktiškai perduodama automobilį pagal šalių 2019-03-14 susitarimą 1) draudiminių įvykių forminimui ir 2) jo atstatomajam remontui. Nei ieškovė, nei atsakovė nenurodė, jos šalys buvo sutarusios, jog automobilio remonto darbai galės būti pradėti tik tada, kai bus gautos draudimo išmokos, todėl atsakovės teiginiai nedaro pagrindo išvadai, jog ieškovė, nelaukdama draudimo išmokų, veikė savo rizika. Iš šalių paaiškinimų darytina išvada, jog 2019-03-14 žodinio susitarimo metu atsakovės atstovas nurodė, jog galioja KASKO draudimo sutartis, todėl ieškovė, pagrįstai manė, jog galiojant draudimo apsaugai, draudimo išmokos bus gautos ir jomis bus sumokėta už remonto darbus, o atsakovei beliks sumokėti iš draudiko negautą franšizės sumą. Ta aplinkybė, kad įvykai, dėl kurių buvo padaryta žala automobiliui, nebuvo pripažinti draudiminiais, nekeičia šalių tarpusavio santykių. Ieškovė suteikė paslaugas atsakovei pagal jų iš anksto sudarytą susitarimą, kuris sukūrė šalims teises ir pareigas, todėl atsakovei atsirado prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus, nepriklausomai nuo atsakovės santykių su savo draudiku, transporto priemonė savininku ar kitais asmenimis.
Atsakovė neginčijo fakto, jog paslaugos jai buvo suteiktos, taip pat neginčijo ieškovės suteiktų paslaugų kokybės dėl kurių buvo išrašyta sąskaita-faktūra Nr. 10357, 2 510,33 Eur sumai, todėl laikytina, jog paslaugos atsakovei buvo suteiktos pagal šalių iš anksto aptartas ir suderintas sąlygas, kurios atsakovei, kaip paslaugų gavėjai, tiko. Nors atsakovės atstovas nurodė, jog turi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, kurioms buvo išrašyta sąskaita-faktūra Nr. 10358, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei būtų pareiškusi minėtas pretenzijas, byloje nepateikė. Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovės prašomos apmokėti sumos už transporto priemonės remonto paslaugas viršija rinkos kainas, tačiau kaip nurodyta aukščiau, įrodymų, jog ieškovės sudarytos remonto sąmatos Nr. 21601 ir 21600 būtų netikslios, darbų įkainiai aiškiai neatitinkantys rinkos kainų, atsakove teismui nepateikė ir tinkamai nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovo 2019-04-02 sudarytos remonto sąmatos Nr. 21601 matyti, kad sąmata parengtos atestuota AUDATEX sistema, sąmatoje išsamiai nurodyti darbų įkainiai, laiko sąnaudos, darbų kiekiai, todėl teismas neturi pagrindo mažinti ar laikyti nepagrįstomis ieškovės remonto kainų.
Iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2019-04-19 pranešimo matyti, jog dėl atsakovės neatliktų draudimo įmokų, 2019-03-07, 2019-03-10, 2019-03-12 įvykiai, kurių metu buvo apgadintas atsakovės automobilis, pripažinti nedraudiminiais, kadangi nurodytų įvykių metu draudimo sutartis nebuvo įsigaliojusi.
Kaip teigia atsakovės atstovas, draudiminių įvykių datų jis su ieškove nederino, tik pavedė ieškovei pačiai atlikti draudiminių įvykių forminimą ir kartu atlikti automobilio remontą. Šalys patvirtino, kad realių eismo ar kitų įvykių 2019-03-07, 2019-03-10, 2019-03-12 dienomis, kurių metu būtų apgadinta atsakovės transporto priemonė nebuvo, tačiau atsakovė, nurodydama, jog turi galiojančią KASKO draudimo sutartį kreipėsi į ieškovę dėl draudiminių įvykių forminimo ir automobilio remonto. Vadovaujantis ERGO Insurance SE Lietuvos filialas transporto priemonių KASKO draudimo taisyklių (galiojusių iki 2019-02-28 (atsakovės draudimo laikotarpio pradžia 2019-02-20)) 5.1.1. p., atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį per 7 kalendorines dienas raštu informuoti draudiką. Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog realiai neegzistavę įvykiai gali būti pripažinti draudiminiais, o laiku nesumokėjusi draudimo įmokų, gaus draudimo išmokas. Ieškovė, suteikusi atsakovei sutartas paslaugas, negavo apmokėjimo iš draudimo kompanijos dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl atsakovės neveikimo ir neapdairumo. Atsakovės atstovo teiginys, kad nežinojo, jog draudimo apsauga tam tikru laikotarpiu negaliojo, nepaneigia CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės, jog „teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai“. Atsakovės nerūpestingumas nėra kriterijus, leidžiantis jai nepaisyti šalių teisėtai sudaryto ir galiojančio susitarimo ir nemokėti už faktiškai gautas paslaugas. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2 510,33 Eur skolos pagal 2019-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 10357, vertintinas kaip pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti skolą iš atsakovės pagal 2019-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 10358, 390,84 Eur sumai už automobilio remontą po 2019-03-13 eismo įvykio. Iš 2019-05-17 draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimo matyti, kad draudimo išmoka, vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 2 d., buvo pervesta automobilio savininkui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Atsižvelgiant į tai, jog teisiniai santykiai atsirado tarp ieškovės ir atsakovės pagal šalių sudaryta susitarimą dėl automobilio remonto darbų, ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo už suteiktas paslaugas iš atsakovės, nepaisant to, jog draudiminė išmoka buvo pervesta transporto priemonės savininkui. Nors atsakovė nurodė, jog ieškovė turi teisę kreiptis dėl šios išmokos į transporto priemonės savininką UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, tačiau šių asmenų nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti apmokėti už jos suteiktas paslaugas iš kito asmens, kuris šių paslaugų neužsakė ir negavo. Kadangi ieškovės suteiktos paslaugos pagal 2019-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 10358 neapmokėtos, atsakovė neginčijo šių paslaugų kainos ir apimties, todėl ieškovės reikalavimas dėl 390,84 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ pagal 2019-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 10358 yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti 40 Eur baudą vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Minėto įstatymo 7 str. 1 d. numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, įtatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, šalys privatūs juridiniai asmenys, tarp šalių sudarytas susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo, kurį atsakovė pažeidė, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis į teismą, todėl ieškovė turi teisę į minėtame įstatyme numatytą išlaidų kompensavimą. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintas ir iš atsakovės priteistina 40 Eur bauda pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. 2019 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - 66 Eur žyminis mokestis ir 745 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 93, 185, 259, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai:
priteisti iš UAB „Kietaviškių statyba“ 2 901,17 Eur skolą, 40 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 811 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Nuostolių valdymas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Ramunė Valiulytė