Civilinė byla Nr. e2A-1622-910/2019

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01730-2018-9                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2019 m. gruodžio 17 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo 3239,20 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis turi automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2018 m. gegužės 20–22 d. buvo tvarkomas autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), kur automobiliui buvo atliekami kėbulo rūdžių pašalinimo ir padengimo antikorozine danga darbai. Paslaugą suteikė atsakovas, kuris vėliau išdavė rašytinį patvirtinimą apie suteiktas paslaugas ir nurodė, kad prisiima atsakomybę už suteiktų darbų kokybę. Paslauga buvo suteikta nekokybiškai, nes po mėnesio po paslaugų suteikimo iš naujo pradėjo lįsti rūdys (tai reiškia, kad rūdys nuo kėbulo nebuvo pašalintos arba buvo pašalintos tik iš dalies, todėl antikorozinė danga neapsaugo kėbulo nuo rūdžių). 2018 m. birželio 20 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl darbų ištaisymo, tačiau atsakovas nurodė, kad perdaryti darbų nesutinka, gali tik papildomai užpurkšti pažeistas vietas antikorozine danga. Tada ieškovas kreipėsi į UAB „Autodaktaras“ dėl nekokybiškų darbų ištaisymo. Įmonė patvirtino atsakovo atliktų darbų nekokybiškumą ir papildomai nurodė, kad antikorozine danga užpurkšti stabdžių sistemos vamzdeliai, kitos guminės detalės, kurias purškiant būtina uždengti apsaugine juosta. Dėl šių pažeidimų automobilis nebeatitinka techninių reikalavimų ir negali būti eksploatuojamas, šiuos stabdžių sistemos elementus būtina pakeisti. Tai patvirtino ir techninę automobilių apžiūrą atliekanti įmonė UAB „Tuvlita“. UAB „Autodaktaras“ atliko sąmatą ir nustatė, kad nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo kaina sudaro 3170,20 Eur, taip pat buvo patirtos 69 Eur išlaidos, susijusios su žalos nustatymu ir įvertinimu.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 3239,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 436 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovas nurodė, kad dėl kosmetinio lengvojo automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo remonto į jį kreipėsi V. M., kuris prašė pašalinti nuo automobilio kėbulo akivaizdžiai matomas rūdis, automobilio dureles, slenksčius, sparnus ir dugną padengti antikorozine danga Gravitex. Jie sutarė, kad už atliktus darbus kartu su medžiagomis jam bus sumokėta 200 Eur. Į šią sumą įėjo ir 50 Eur vertės antikorozinės medžiagos. Automobilis yra 12 metų senumo, stipriai paveiktas korozijos. Visos dažų dangos pašalinimo bei kėbulo rūdžių visiško pašalinimo klientas nepageidavo. Tokių darbų kaina būtų artima arba net ir viršytų pačios transporto priemonės vertę. Atlikus darbus, automobilis buvo perduotas V. M., kuris jokių pretenzijų nepareiškė. Po kurio laiko pas jį atvyko automobilio savininkas T. M., atsivežė atspausdintą popieriaus lapą, kuriame buvo įrašyti automobilio duomenys, sutarta kaina bei įrašas, kad atsakovas prisiima atsakomybę už atliktus darbus. Ieškovas paprašė šiame lape savo ranka įrašyti apdorotų detalių pavadinimus ir pasirašyti, po to pareiškė pretenzijas dėl tariamai netinkamos atliktų darbų kokybės. Atsakovas atsakė, kad už 200 Eur neįsipareigojo pašalinti visų rūdžių, tačiau gali nemokamai pašalinti naujai po antikorozine danga iškilusias rūdis ir tas vietas papildomai apdoroti antikorozine danga. Ieškovas su pasiūlymu nemokamai atlikti papildomus darbus nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš jo tariamai padarytų nuostolių, kurie ženkliai viršija pačios transporto priemonės vertę, atlyginimo. Automobilių prekybos portalų duomenimis panašių transporto priemonių kaina, atsižvelgiant į jų būklę, svyruoja maždaug nuo 1500 eurų iki 3300 Eur. Iš ieškovo pateiktos UAB „Autodaktaras“ sąmatos matyti, kad norint preciziškai pašalinti visas kėbulo rūdis ir automobilio detales apdoroti dažų arba antikorozine danga, tokių darbų kaina pasiektų arba net ir viršytų paties automobilio liekamąją vertę. Atsakovo teigimu, jis savo prievolę pagal žodinį susitarimą dėl automobilio kosmetinio remonto, t. y. akivaizdžiai matomų kėbulo rūdžių pašalinimo bei automobilio detalių padengimo antikorozine danga iki „moldingų“ už sutartą 200 Eur atlygį už paslaugas, įskaitant sunaudotų medžiagų vertę, įvykdė sąžiningai. Atsakovo nuomone, ieškovas savo veiksmais siekia apgaulės būdu nepagrįstai praturtėti, reikalaudamas tariamų nuostolių atlyginimo sumos, viršijančios viso automobilio vertę.

6.       Ieškovas su atsakovo prieštaravimais nesutiko, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo papildomas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad buvo sutarta, jog automobilį į Varėną nuvarys ir perduos jį atsakovui V. M., tačiau dėl kėbulo rūdžių šalinimo procedūros ir padengimo antikorozine danga telefonu tarėsi jis asmeniškai, prašė darbus atlikti kokybiškai. Ieškovo teigimu, niekas atsakovo neprašė, kad darbai būtų atliekami, kuo pigiau. Atsakovas patvirtino, kad jis įsipareigojo atlikti ne tik antikorozinį padengimą, bet ir kėbulo rūdžių pašalinimo darbus už sutartą 200 Eur kainą. Aplinkybėms apie tai, kad jo įsipareigojimas buvo dalinis (atlikti „kosmetinį“ remontą, pašalinti tik akivaizdžiai matomas rūdis) pagrįsti atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Dėl visos dažų dangos pašalinimo ir kėbulo rūdžių visiško pašalinimo, perdažant automobilį, nebuvo sutarta, tačiau buvo sutarta, kad bus nuvalytos (pašalintos) tokios rūdys, kurios valosi ir kurios trukdo padengti automobilį antikorozine danga, iš esmės – nuo nedažytų, paslėptų automobilio vietų (kėbulo dugno, ratų arkų, slenksčių, kėbulo uždarų ertmių, važiuoklės ir pan.). Po atsakovo atlikto remonto naujos rūdys „išlindo“ iš po antikorozinės dangos praėjus trims savaitėms, o tai patvirtina, kad jos iš viso nebuvo valomos ar tvarkomos, o tiesiog užpurkštos. Tokiu būdu visas atsakovo atliktas padengimas tapo bevertis, netgi žalingas automobiliui, nes po antikorozine danga paslėptų rūdžių nebeįmanoma kontroliuoti, toliau vyksta rūdijimas, dabar reikalingas brangiai kainuojantis remontas, siekiant pašalinti atsakovo atliktą broką. Ieškovo teigimu, automobilio kėbulo dalių išrinkimas ir perdažymas tapo būtinu ne dėl to, kad reikėjo nuvalyti rūdis, bet dėl to, kad po atsakovo atlikto nekokybiško remonto tapo būtina išvalyti jo uždėtą antikorozinę dangą. Su atsakovu suderėtą kainą už jo paslaugas ir dabar reikalingo remonto kainą lyginti būtų nekorektiška, nes dėl susidariusios situacijos šių remontų apimtys smarkiai skiriasi. Reikalaujami atlyginti nuostoliai neviršija automobilio vertės, kuri svyruoja apie 3300 Eur. Priteisus iš atsakovo nuostolių atlyginimą, jis bus panaudotas atstatyti padarytai žalai, todėl ieškovas iš to nepraturtės ir nepasipelnys. Atsakovo siūlymas jo netenkina, nes negarantuoja tolimesnio tinkamo naudojimosi automobiliu. Atsakovas perdaryti darbus iš esmės, t. y. pašalinti užpurkštą dangą, pašalinti rūdis nuo tų plotų, kurie dabar yra padengti antikorozine danga, ir užpurkšti dangą iš naujo, nesutinka. Pats antikorozinis padengimas atliktas netinkamai – antikorozine danga užpurkšti stabdžių sistemos vamzdeliai, kitos guminės detalės. Dėl šių pažeidimų automobilis nebeatitinka techninių reikalavimų ir negali būti eksploatuojamas, šiuos stabdžių sistemos elementus būtina pakeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovo ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 701,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad atsakovas savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo prašymu atliko jo automobilio remonto darbus. Ieškovas ir atsakovas 2018 m. gegužės 20-22 d. žodiniu susitarimu per V. M. susitarė, kad atsakovas ieškovo automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliks kėbulo rūdžių pašalinimo ir padengimo antikorozine danga darbus. Sutarta darbų kaina – 200 Eur. Aplinkybės, kad šalių – fizinių asmenų – buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo ir padengimo antikorozine danga darbų, neginčijo nei ieškovas, nei atsakovas. Teismas byloje nustatė, kad visas ieškovo ir atsakovo bendravimas vyko per tarpininką V. M.. Ginčo dėl susitarimo apimties per tarpininką byloje nekilo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas jį tartis dėl automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo ir padengimo antikorozine danga darbų atvažiavo ieškovo draugas V. M.. Sutarus, jog atsakovas tokius darbus gali atlikti už 200 Eur, po kelių dienų V. M. atvarė ieškovo automobilį į atsakovo garažą. Atsakovui atlikus darbus, ieškovo automobilį atsiėmė taip pat V. M., kuris ir atsiskaitė su atsakovu.

9.       Teismas nenustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis ir ieškovas yra silpnesnioji tų santykių pusė (CK 6.2281 straipsnis). Įvertinęs byloje nustatytas susitarimo sudarymo faktines aplinkybes, šalių statusą (fiziniai asmenys), teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė buitinės rangos santykiai, kurie reguliuojami CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio normų.

10.       Atsakovui atlikus galimai šalių sutartus darbus ir per tarpininką perdavus automobilį ieškovui, šis po mėnesio tiesiogiai pats kreipėsi į atsakovą dėl to, kad darbai atlikti nekokybiškai. Byloje kilo ginčas dėl sutartų atlikti darbų apimties. Ieškovas teigia, kad buvo sutarta pašalinti visas automobilio kėbulo rūdis, įskaitant tas, kurių akivaizdžiai nesimato, o atsakovas teigia, kad buvo susitarta tik dėl akivaizdžiai matomų rūdžių pašalinimo.

11.       Spręsdamas dėl sutartų darbų apimties, teismas atsižvelgė į bylos šalių paaiškinimus ir sutartą darbų kainą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pas jį atvažiavęs tarpininkas V. M. tarėsi tik dėl matomų automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo ir padengimo antikorozine danga iki automobilio apdailos juostų („moldingų“). Atsakovas taip pat nurodė, kad tarpininkas prašė darbus atlikti kuo pigiau, nurodydamas, jog automobilio virinti nereikia. Įvertinęs tai, kad buvo sutarta, jog atsakovas darbus atliks už 200 Eur, teismas sprendė, jog labiau tikėtina yra tai, kad bylos šalys tarėsi tik dėl akivaizdžiai matomų automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo, juolab kad atsakovas nurodė, jog tarpininkas V. M. ardyti automobilio kėbulo dalių taip pat neprašė. V. M. posėdžio metu nebuvo apklaustas ir šalys to neprašė. Tai patvirtina, kad jo paaiškinimas nustatytų faktinių aplinkybių ir nustatytų susitarimo detalių iš esmės nepakeistų. Teismo vertinimu, ieškovo susitarimas su atsakovu per tarpininką, o vėliau susitarimo apimties ginčijimas, patvirtina ieškovo neapdairumą ir nerūpestingumą. Nors ieškovas prieštaravimuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo prašyta darbus atlikti kokybiškai ir nebuvo kalbėta apie kosmetinį remontą, tačiau ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paklaustas, ar turėjo būti šalinamos visos rūdys, ar tik akivaizdžiai matomos, į šį klausimą vienareikšmiškai neatsakė. Teismas nurodė, kad asmuo, sudarantis sutartį, juolab per tarpininką, turi elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, o jo veiksmai konkrečioje situacijoje turi būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas apdairus, atidus, rūpestingas ir protingas žmogus, galėjo ir turėjo numatyti, kad už sutartą 200 Eur darbų kainą, įskaitant medžiagas, kokybiškai gali būti atlikti tik akivaizdžiai matomų automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo darbai.

12.       Ieškovas teigė, kad darbai atlikti nekokybiškai, nes po darbų atlikimo pradėjo lįsti rūdys, o tai, jo nuomone, reiškia, kad jos nuo kėbulo nebuvo pašalintos arba pašalintos tik iš dalies. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad akivaizdžiai matomas rūdis jis pašalino ir pagal antikorozinės dangos instrukcijas padengė antikorozine danga, o tarpininkas, atsiėmęs automobilį, liko patenkintas atsakovo darbu. Įvertinęs tai, kad ieškovo automobilis remonto darbų metu jau buvo 12 metų senumo (2006 m.), taip pat jau buvo aprūdijęs, teismas sprendė, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog po sutartų darbų atlikimo atsiradusios naujos rūdys yra dėl atsakovo nekokybiškai atlikto darbo. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju taip pat neaišku, ar tai yra rūdys, atsiradusios toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo tvarkytos, ar tai – naujos rūdys, atsiradusios kitoje vietoje iš po automobilio dažų, kurių galbūt dar nesimatė atsakovui tvarkant ieškovo automobilį.

13.       Vertindamas ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, teismas pažymėjo, kad UAB „Autodaktaras“ apžiūros-defektų aktas nepasirašytas, todėl neaišku, kas jį surašė, neaiški aktą surašiusio asmens kvalifikacija. Ieškovo atstovas taip pat negalėjo paaiškinti, ar UAB „Autodaktaras“ yra įgaliota vertinti kitų asmenų ar bendrovių atliktus remonto darbus, ar jie turi specialistų, ekspertų, galinčių vertinti atliktų darbų kokybę. Apžiūros-defektų akte nurodyta, kad apžiūros metu buvo nustatyti automobilio kėbulo netinkamai atlikti darbai. Teismas pažymėjo, kad iš apžiūros-defektų akto neaišku, kokie darbai buvo vertinami, kas tuose darbuose buvo atlikta netinkamai ir pan.

14.       Iš Darbų ir detalių sąmatos Nr. 170042 matyti, kad joje nurodyti kuro magistralės keitimo, stabdžių magistralės keitimo, automobilio kėbulo dalių paruošimo ir dažymo darbai. Teismas sutiko su atsakovo atstovu, kad tai yra visai kiti darbai negu tie, kuriuos atliko atsakovas, todėl jie negali būti vertinami kaip galimai atsakovo atliktų darbų ištaisymas. Be to, neaišku, ar būtent tiek kainuotų galimai netinkamų atsakovo atliktų darbų pašalinimas, nes nurodytas ir kuro magistralės keitimas, nors apie kuro magistralės sugadinimą nei ieškovas, nei jo atstovas nenurodė.

15.       Nors UAB „Tuvlita“ pažymoje nurodyta, kad stabdžių sistemos vamzdeliai yra standūs, pažeisti arba per daug paveikti korozijos (užpurkšti antikorozine danga), tačiau teismas pažymėjo, kad šioje pažymoje nenurodyta, jog dėl standžių stabdžių sistemos vamzdelių ieškovo automobilis netinkamas naudoti, ar kad juo naudotis uždrausta. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad stabdžių sistemos vamzdeliais stabdžių skystis teka į stabdžių sistemą. Vamzdeliams esant tvarkingiems, jų padengimas antikorozine danga neturi jokios įtakos automobilio stabdymo kokybei bei saugiam jo naudojimui. Priešingu atveju, stabdžių magistralės keitimo darbai jau būtų atlikti, norint saugiai naudoti automobilį, tačiau ieškovas jokių nuostolių iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos dar nebuvo patyręs. Taip pat neaišku, ar stabdžių sistemos vamzdeliai yra standūs dėl atsakovo atliktų darbų, ar dėl pažeidimo, kaip nurodyta pažymoje.

16.       Teismas nurodė, kad į bylą pateikto V. M. paaiškinimo taip pat negalima vertinti kaip turinčio įrodomąją galią, nes negalima nustatyti, kas jį surašė ir pasirašė. Tas pats pasakytina ir apie prie ieškinio pridėtas automobilio nuotraukas, nes iš jų negalima nustatyti, kad nufotografuotas būtent ieškovui priklausantis automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi nesimato nei automobilio valstybinio numerio ženklų, nei automobilio markės.

17.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė to, jog atsakovas sutartus darbus atliko nekokybiškai. Vien tai, kad ieškovas tikėjosi, jog galimai bus pašalintos visos automobilio kėbulo rūdys, įskaitant tas, kurių akivaizdžiai nesimato, nereiškia, kad būtent dėl tokių automobilio remonto darbų buvo susitarta. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas neprašė perdažyti automobilio kėbulo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad automobilis nebuvo naujas, jau pažeistas korozijos, nepagrįsta tikėtis tokio paties automobilio kėbulo antikorozinio padengimo efektyvumo kaip, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu būtų antikorozine danga padengtas naujas arba bent jau nesurūdijęs automobilis.

18.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, ieškovui atvykus pas atsakovą pasirašyti rašytinio patvirtinimo apie suteiktas paslaugas bei pareiškus pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų, atsakovas ieškovui pasiūlė nemokamai pašalinti naujai atsiradusias rūdis ir jas papildomai padengti antikorozine danga, tačiau ieškovas su tuo nesutiko.

19.       Teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, kurie viršija jo automobilio vertę, elgiasi nesąžiningai. Iš transporto priemonių skelbimų portalo „autoplius.lt“ matyti, kad panašių į ieškovo automobilį transporto priemonių kaina, atsižvelgiant į jų būklę, svyruoja nuo 2750 Eur iki 3500 Eur. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3170,20 Eur transporto priemonės atkūrimo kaštus bei 69 Eur išlaidas, susijusias su žalos nustatymu ir vertinimu, iš viso – 3239,20 Eur nuostolių. Tai patvirtina, kad prašomi priteisti nuostoliai yra didesni nei ieškovo automobilio vertė. Be to, tai taip pat įrodo, kad kokybiškas visų automobilio rūdžių pašalinimas, atsižvelgiant į UAB „Autodaktaras“ sąmatą, kainuotų tikrai daugiau, negu sutarta 200 Eur kaina, o galbūt viršytų paties automobilio vertę.

20.       Teismas byloje konstatavo, kad atsakovas savo prievoles įvykdė tinkamai, t. y. kokybiškai atliko sutartus ieškovo automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo ir padengimo antikorozine danga darbus, o ieškovas neįrodė, jog buvo sutarta dėl visų automobilio kėbulo rūdžių, įskaitant tas, kurių akivaizdžiai nesimato, pašalinimo, bei kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, o priimtą preliminarų sprendimą panaikino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teismas nepagrįstai šalių sudarytos sutarties nelaikė vartojimo sutartimi, o tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip buitinės rangos santykius. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai akivaizdžiai atitinka vartojimo sutarties santykius: ieškovas yra fizinis asmuo; jis susitarė dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio (ne komercinio, skirto šeimos, namų ūkio interesams tenkinti), remonto. Atsakovas, nors veikė kaip fizinis asmuo, tačiau šia veikla verčiasi profesionaliai, turi įsteigęs autoservisą. CK 6.2281 straipsnio 3 dalis nustato, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Remiantis įstatymu ir teismų praktika, fizinis asmuo taip pat gali būti laikomas verslininku, todėl teismo išvada, kad tarp šalių (fizinių asmenų) susiklostė buitiniai (ne vartojimo) rangos teisiniai santykiai, yra akivaizdžiai klaidinga – atsakovo, kaip fizinio asmens statusas nepašalina aplinkybės, kad jis veikė kaip verslininkas. 

21.2.                      Ieškovui net nekilo abejonė, kad jis kreipiasi į autoservisą, t. y. profesionalias automobilių remonto paslaugas teikiantį subjektą. Be to, atsakovas, teikdamas teismui prieštaravimus, neginčijo, kad užsiima automobilių remontu (tai yra jo pagrindinė veikla), tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Dėl to ginčo santykiams turėjo būti taikomos vartojimo rangos teisės normos (CK 6.672, 6.680 straipsniai). CK 6.672 straipsnio 2 dalis nustato, kad vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pagal CK 6.674 straipsnio 1 dalį rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje. 

21.3.                      Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019). Esant vartojimo santykiams, taikoma sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012).

21.4.                      Pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs šalių santykius, nepagrįstai visą įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui, nurodydamas, kad jis neįrodė susitarimo turinio, t. y. kad buvo sutarta dėl visų automobilio kėbulo rūdžių, įskaitant tas, kurių akivaizdžiai nesimato, pašalinimo. Tuo tarpu, remiantis CK 6.674 straipsnio nuostatomis, sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisykle, atsakomybė už netinkamos, netikslios informacijos apie darbų apimtis, kainą suteikimą, netinkamo darbo atlikimą atsakomybė tenka būtent rangovui, t. y. atsakovui.

21.5.                      Pareiga sudaryti tinkamą sutartį (užsakymą, paraišką) atsakovui kyla ir remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintu Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), nes atsakovas neįformino užsakymo paraiškos (Aprašo 11 punktas). Nors atsakovas ginčijo pagrindą jam taikyti Aprašo reikalavimus, remdamasis Aprašo 3.3 punktu, nustatančiu, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga neapima transporto priemonės antikorozinio kėbulo dengimo, tačiau ši pozicija nepagrįsta, nes su atsakovu buvo sutarta ne tik dėl automobilio antikorozinio dengimo, bet ir dėl kėbulo rūdžių šalinimo (šią aplinkybę atsakovas patvirtino pateikdamas raštišką patvirtinimą ir teismo posėdžio metu, o ši paslauga yra vertintina kaip transporto priemonės remonto paslauga, kuriai Aprašo reikalavimai yra taikytini). Vadovaujantis Aprašo 9.3 punktu, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti transporto priemonės valdytojui žalą, padarytą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo metu.

21.6.                      Nagrinėjamu atveju tiek pagal CK, tiek pagal Aprašo nuostatas būtent atsakovui kilo pareiga sudaryti aiškią, rašytinę sutartį (užsakymą–paraišką), kurioje būtų tiksliai įvardyti atsakovo atliktini darbai, jų apimtys, kaina. Nesudarius rašytinės sutarties, visi neaiškumai turi būti vertinami vartotojo (ieškovo) naudai.

21.7.                      Teismas, spręsdamas, kad ieškovas neįrodė susitarimo turinio, nepagrįstai vadovavosi vien tik atsakovo pateiktais paaiškinimais (esą buvo susitarta tik dėl „kosmetinio“ remonto, tik matomų rūdžių pašalinimo ir pan.; esą atsakovas darbus atliko kokybiškai, t. y. šalino rūdis pagal antikorozinės dangos instrukcijas padengė antikorozine danga). Atsakovo paaiškinimai nebuvo paremti jokiu juos pagrindžiančiais įrodymais, be to, jo žodžius paneigė byloje esantys rašytiniai įrodymai, nuotraukos. Atsakovas nepateikė teismui jokių instrukcijų, pagal kurias dirbo. Pagal visas internete skelbiamas antikorozinių medžiagų naudojimo instrukcijas, antikorozinė medžiaga dengiama ant švaraus, nuvalyto metalo, tuo tarpu atsakovas ją užpurškė tiesiai ant rūdžių. Teismas į tai neatsižvelgė, nevertino vartotojo (silpnesnės pusės) naudai, neatsižvelgė į atsakovo, kaip rangovo padarytus susitarimo įforminimo pažeidimus, nepagrįstai jo atliktus darbus vertino kaip kokybiškus. Teismas netaikė kasacinio teismo išaiškinimų įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais, vadovavosi išimtinai atsakovo argumentais.

21.8.                      Iš byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, kad automobilio apsaugos nuo korozijos darbai buvo atlikti nekokybiškai: tai patvirtina tiek kvalifikuotų autoservisų pažymos, tiek nuotraukos. Atsakovas nekėlė klausimo, kad UAB „Autodaktaras“ pažyma būtų suklastota, nes nėra pasirašyta, todėl parašo nebuvimas vertintinas tik kaip techninis trūkumas, neaktualus, nes išvadą apie darbų nekokybiškumą patvirtina pati įmonė, o ne konkretus parašą dedantis asmuo. Atsakovo argumentai, neva turi būti vertinama pasirašiusio asmens kvalifikacija, taip pat vertintinas kritiškai, kaip perteklinis, nes išvadą pateikė įmonė, užsiimanti automobilių remonto, o ne kitokios rūšies paslaugomis. Be to, pas atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo paties, kaip tinkamo ir sugebančio atlikti nurodytus darbus, kvalifikaciją, taip pat neteigė, kad nuotraukose užfiksuotas kitas, o ne jo remontuotas automobilis. Vietoje to, jis tik kėlė formalias abejones, kad iš nuotraukų neaišku, koks tai automobilis.

21.9.                      Nors ieškovas į bylą pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių automobiliui padarytą žalą (UAB „Autodaktaras“ apžiūros–defektų aktą ir sąmatą, UAB „Tuvlita“ pažymą, automobilio nuotraukas, vadovavosi įrodymais neparemtais atsakovo paaiškinimais ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovas savo teiginių, kad darbus atliko kokybiškai, nepagrindė jokiais įrodymais: nepateikė nei vaizdinės medžiagos, kuria būtų fiksuotas darbų atlikimas, darbams atlikti panaudotų medžiagų įsigijimo dokumentų, jų kokybės ir atitikimo darbų rūšiai sertifikatų, savo paties turimą išsilavinimą, įgytą profesinį pasirengimą ir pan.

21.10.                      Remdamasis tik atsakovo paaiškinimais, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, būdamas apdairus, atidus, rūpestingas ir protingas žmogus, galėjo ir turėjo numatyti, kad už sutartą 200 Eur darbų kainą, įskaitant medžiagas, kokybiškai gali būti atlikti tik akivaizdžiai matomų automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo darbai. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog automobilis nebuvo naujas, jau pažeistas korozijos, yra nepagrįsta tikėtis tokio pačio automobilio kėbulo antikorozinio padengimo efektyvumo kaip pavyzdžiui tuo atveju, jeigu būtų antikorozine danga padengtas naujas arba bent jau nesurūdijęs automobilis. Šių išvadų dėl darbų apimties ir antikorozinio padengimo efektyvumo teismas plačiau nepaaiškino, nepagrindė jokiais įrodymais ar ekonominiais skaičiavimais.

21.11.                      Teismo nuostata spręsti dėl sutartų darbų apimties atsižvelgiant į bylos šalių paaiškinimus ir sutartą darbų kainą, yra nelogiška ir neteisinga. Kokybiška, sąžininga, visų rūdžių pašalinimo paslauga su antikoroziniu padengimu kokybiškomis medžiagomis, Vilniuje kainuoja 250–350 Eur. Be abejo, ieškovas, kaip ir kiekvienas asmuo, siekė sutaupyti, sumokėti pigiau, tačiau ne kokybės sąskaita. Pirma, ieškovas rado meistrą provincijoje, kur paslaugų kainos įprastai yra mažesnės nei sostinėje. Antra, jis kreipėsi pas individualiai dirbantį meistrą (ne įmonę), kurio mokami mokesčiai ir veiklos sąnaudos yra mažesnės, todėl jis gali pasiūlyti mažesnes kainas. Dėl to atsakovo aiškinimai, kad už tokią sumą negalima pasiūlyti kokybiškos paslaugos, ir kad buvo susitarta tik dėl matomų rūdžių pašalinimo, yra melagingi ir nelogiški.

21.12.                      Atsakovo pažadėtos suteikti paslaugos esmė – automobilio apsauga nuo rūdžių. Tinkamai pašalinus esamas rūdis, ir automobilio problemines vietas padengus antikorozine medžiaga, nėra pagrindo atsirasti naujoms rūdims. Šią paslaugą teikiantis antikoroziniai centrai paprastai suteikia poros metų garantiją naujų rūdžių atsiradimui. Tuo tarpu po atsakovo atliktų darbų rūdys atsirado ir pradėjo plisti jau po trijų savaičių nuo darbų atlikimo. Vertinant ieškovo į bylą pateiktas nuotraukas, matyti, kad atsakovas nešalino rūdžių, tiesiog jas užpurškė su antikorozine medžiaga, tuo padarydamas dar didesnę žalą automobiliui, nes po šia medžiaga esančių rūdžių plitimo neįmanoma pašalinti (be pačios antikorozinės medžiagos pašalinimo). Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Autodaktaras“ išvada, kurioje konkrečiai nurodoma, kad atsakovas darbus atliko netinkamai, nesilaikydamas instrukcijų ir siekdamas tik paslėpti matomas rūdis. Ieškovas su atsakovu tarėsi dėl visiško rūdžių pašalinimo tam, kad pakankamai ilgą laiką (bent kelis metus) neturėtų problemų dėl rūdijimo, o ne dėl rūdžių paslėpimo mėnesiui. Su atsakovu buvo susitarta dėl tokių rūdžių, kurias įmanoma apdirbti, pašalinimo, tą ieškovo atstovas patvirtino teikdamas paaiškinimus, tačiau teismas pasirėmė tik vienu iš konteksto išimtu sakiniu.

21.13.                      CK 6.662 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011). Ginčo atveju darbŲ trūkumai vertintini kaip neakivaizdūs, paslėpti, mes nepašalintos rūdys buvo užpurkštos antikorozine medžiaga, ir ši aplinkybė išaiškėjo tik po trijų savaičių.

21.14.                      Teismas netinkamai vertino UAB „Tuvlita“ pažymos turinį, argumentuodamas, kad minėtoje pažymoje nėra nurodyta, kad dėl standžių stabdžių sistemos vamzdelių ieškovo automobilis nėra tinkamas naudoti, ar kad juo naudotis uždrausta. Šiuo atveju reikėjo vadovautis ne tik pažymos turiniu, bet ir teisės aktais, t. y. Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, patvirtintais Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 ir Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406. 

21.15.                      UAB „Tuvlita“ išduotoje pažymoje nurodyta, kad nustatytas didelis trūkumas (DT) – „Transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai. Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos (užpurkšti antikorozine danga)“. Tik žinant pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, galima suprasti, kad nurodyta išvada yra nuoroda į Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedo 1.1.11 punkto c papunktį, o nustatytas pažeidimas yra būtent „(užpurkšti antikorozine danga)“. Todėl teismo išvada, kad nėra aišku, ar stabdžių sistemos vamzdeliai yra standūs dėl atsakovo atliktų darbų, ar dėl pažeidimo kaip nurodyta pažymoje, yra neteisinga. Vienintelis nustatytas pažeidimas – ne korozija ar pan., bet būtent – užpurškimas antikorozine danga.

21.16.                      UAB „Tuvlita“ pažymoje tiesiogiai nenurodoma, kad automobilis nėra tinkamas naudoti, ar kad juo naudotis uždrausta (ir iš tiesų, nėra uždrausta), tačiau esant tokiam trūkumui, ieškovo automobiliui negalima atlikti techninės apžiūros, t. y. pasibaigus dabar galiojančiai techninei apžiūrai, naujos jis negalės praeiti (t. y. toks trūkumas, kuriam esant, pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 12 punkto nuostatas, privalomoji apžiūra užbaigiama nepatikrinus transporto priemonės). Šias aplinkybes patvirtina ir naujas įrodymas – UAB „Tuvlitos“ 2019 m. vasario 12 d. raštas, kuriame konkrečiai paaiškinama pažeidimo esmė. Šiuo raštu patvirtinama, kad nereiškia, jog visais atvejais yra būtinas standžių stabdžių sistemos vamzdelių keitimas (o ne antikorozinės dangos nuo jų pašalinimas) ir (ar), kad tokie vamzdeliai tinkamai neatlieka jiems transporto priemonės gamintojo nustatytų funkcijų, taigi teismo nurodyta aplinkybė, kad nenustatyta, jog ieškovo automobilis nėra tinkamas naudoti, ar kad juo naudotis uždrausta nėra esminė ar svarbi (ja ieškovas ir nesirėmė), tačiau esminė aplinkybė ta, kad dėl atsakovo atlikto užpurškimo transporto priemonės tinkamo veikimo neįmanoma patikrinti ir dėl atsakovo netinkamai atliktos paslaugos ieškovo transporto priemonė, pasibaigus galiojančiai techninei apžiūrai, nebegalės dalyvauti viešajame eisme.

21.17.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Darbų ir detalių sąmatoje Nr. 170042 nurodyti kuro magistralės keitimo darbai, nors apie kuro magistralės sugadinimą nei ieškovas, nei jo atstovas nenurodė. Šių darbų reikalingumas sietinas su UAB „Autodaktaras“ išvada, kuria pažymėta, kad automobilio padengimo antikorozine danga darbai atlikti nekokybiškai, o šios išvados priedas ir yra sąmata, kurioje nurodyti darbai, reikalingi nekokybiškai atliktų darbų ištaisymui. Kuro magistralė, kaip ir stabdžių sistemos vamzdeliai, buvo apipurkšta antikorozine danga, o tai daro jų veikimo patikrinimą neįmanomu (analogiškai stabdžių sistemai). Kadangi UAB „Tuvlita“ nutraukė techninę apžiūrą pagal pirmą nustatytą didelį trūkumą, kiti trūkumai (kuro magistralės uždengimas) liko nenustatyti.

21.18.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, kurie viršija jo automobilio vertę, elgiasi nesąžiningai, nes prašomi priteisti nuostoliai yra didesni nei ieškovo automobilio vertė. Pirma, ieškovas neteikė į bylą duomenų apie automobilio vertę. Byloje esančiuose portalo „autoplius.lt“ skelbimuose nurodyti automobiliai pagal savo techninę būklę, įrangos komplektaciją galimai neatitinka ieškovo automobilio. Be to, atsakovas, grįsdamas savo poziciją, pateikė mažiausiai vertų, pigiausių automobilių skelbimus, kuriais vadovautis, nustatant vidutinę panašaus automobilio vertę, negalima. Ieškovas savo eksploatuojamą automobilį buvo iš esmės pagerinęs, daug investavęs, kapitaliai suremontavęs variklį, važiuoklę, todėl jo vertė yra didesnė nei bet kurio panašaus naudoto automobilio, parduodamo pagal skelbimą, nes tokį automobilį įsigijus, neabejotinai tektų į jį vėl papildomai investuoti.

21.19.                      Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad didelė remonto kaina įrodo, jog kokybiškas visų automobilio rūdžių pašalinimas, atsižvelgiant į UAB „Autodaktaras“ sąmatą, kainuotų tikrai daugiau nei sutarta 200 Eur kaina, o galimai ir viršytų paties automobilio vertę. Byloje pateikti išrašai patvirtina, kad kokybiškas rūdžių pašalinimas įprastai kainuoja neženkliai daugiau, t. y. apie 250–350 Eur. Šiuo atveju dideli nuostoliai susidarė ne dėl to, kad reikia pašalinti neįprastai daug rūdžių ar pan., tačiau dėl to, kad atsakovas savo nekokybišku darbu sugadino automobilį. Kadangi po antikorozine danga paslėptų rūdžių nebeįmanoma kontroliuoti, toliau vyksta rūdijimas, dabar iš tiesų tapo reikalingas brangiai kainuojantis remontas, siekiant pašalinti atsakovo atliktą broką. Automobilio kėbulo dalių išrinkimas ir perdažymas tapo būtinu ne dėl to, kad reikėjo nuvalyti rūdis, bet dėl to, kad po atsakovo atlikto nekokybiško remonto tapo būtina išvalyti jo uždėtą antikorozinę dangą (jei rūdis iš pat pradžių buvo galima palyginti nesunkiai nuvalyti, jas vietiškai nušveičiant ir apdorojant rūdis surišančiomis medžiagomis, tai dabar, kai atsakovas, jų nenuvalęs, jas uždengė sunkiai nuvaloma bitumine antikorozine medžiaga, nebelieka nieko kito, kaip rūdis valyti sudėtingu ir brangiu būdu – ardant automobilį, nuimtas dalis valant smėliasrove ir perdažant). 

21.20.                      Teismo išvada, kad ieškovo pateiktoje Darbų ir detalių sąmatoje Nr. 170042 nurodyti kuro magistralės keitimo, stabdžių magistralės keitimo, automobilio kėbulo dalių paruošimo ir dažymo darbai yra „visai kiti darbai negu tie, kuriuos atliko atsakovas, todėl jie negali būti vertinami kaip galimai atsakovo atliktų darbų ištaisymas“, yra neteisinga ir nelogiška. Ieškovas ir nereikalavo trūkumų ištaisymo. Jis reikalavo netinkamu, nekokybišku darbu padarytų nuostolių atlyginimo. Dėl atsakovo atlikto nekokybiško darbo susidarė situacija, kai, siekiant ištaisyti padarytus nuostolius, yra reikalingi kiti, gerokai brangesni darbai, tačiau dėl šių brangių, beveik automobilio vertę siekiančių darbų atlikimo yra atsakingas būtent atsakovas, todėl jis ir privalo atlyginti šiuos nuostolius. Ginčo atveju ieškovas iš atsakovo reikalauja būtent tokios sumos, kuri reikalinga atstatyti automobilį į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei būtų suteikta kokybiška paslauga.

21.21.                      Teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, negalėjo remtis argumentu, kad ieškovui atvykus pas atsakovą pasirašyti rašytinio patvirtinimo apie suteiktas paslaugas bei pareiškus pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų, atsakovas ieškovui pasiūlė nemokamai pašalinti naujai atsiradusias rūdis ir jas papildomai padengti antikorozine danga, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Tokie papildomi darbai visiškai nepataisytų padėties, nes rūdys pradėjo lysti praktiškai visose vietoje, kur buvo purškiama danga, t. y. iš naujo tvarkyti automobilį reikia ne keliose papildomose vietose, o visiškai. Be to, joks papildomas antikorozinės dangos užpurškimas situacijos neištaisytų, nes rūdys po kelių savaičių vėl pasirodytų, kadangi nepašalinta jų pirminė priežastis – rūdžių židiniai ant paties metalo, kuriuos reikėjo sutvarkyti – nuvalyti ir apdoroti rūdis surišančiomis medžiagomis. Todėl atsakovas, neturėdamas nei tinkamo pasiruošimo, nei techninės įrangos, leidžiančios pašalinti užpurkštą antikorozinę dangą, net ir neturėjo galimybės tinkamai ištaisyti trūkumų, o tik juos trumpam laikui užmaskuoti.

21.22.                      CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato užsakovo teisę savo pasirinkimu reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 3 dalis nustato užsakovo teisę, jei trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.678 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi teisė pasirinkti reikalavimą priklauso užsakovui (ieškovui), todėl jis turėjo teisę nepriimti atsakovo siūlomo trūkumų ištaisymo ir reikalauti visiško nuostolių atlyginimo.

22.       Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi apeliacinės teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas susitarimo sudarymo faktines aplinkybes, šalių statusą, pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė buitinės rangos santykiai. Šiuo atveju su atsakovas su ieškovu dėl remonto darbų nesudarė rašytinės sutarties, todėl teismas tarp šalių kilusį ginčą sprendė pagal jų paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus.

22.2.                      Pas atsakovą atvykęs tarpininkas V. M. su atsakovu tarėsi tik dėl matomų automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo ir kėbulo padengimo antikorozine danga iki automobilio apdailos juostų („moldingų“). V. M. taip pat prašė darbus atlikti kuo pigiau, nurodydamas, kad automobilio virinti, ardyti nereikia, tereikia pašalinti nuo automobilio kėbulo akivaizdžiai matomas rūdis, automobilio dureles, slenksčius, sparnus ir dugną padengti antikorozine danga. Sutartus darbus atsakovas atliko, o automobilį atsiėmęs tarpininkas jokių pretenzijų atsakovui dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė. Matomų kėbulo rūdžių pašalinimas nuo ieškovo automobilio ir korozijos paveiktų automobilio durelių, slenksčių, sparnų ir dugno padengimas antikorozine danga niekaip negalėjo užtikrinti, kad korozijos paveiktos vietos toliau neberūdys, o ieškovas, būdamas apdairus, atidus, rūpestingas ir protingas žmogus, galėjo ir turėjo numatyti, kad už sutartą 200 Eur darbų kainą, įskaitant medžiagas, gali būti atlikti tik akivaizdžiai matomų automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo ir jau minėtų automobilio dalių padengimo antikorozine danga darbai.

22.3.                      Savo esme antikorozinis padengimas yra tokia procedūra, kurios metu antikorozine danga yra padengiamos sveikos automobilio kėbulo dalys, kad jos kuo ilgiau liktų apsaugotos nuo žalingo įvairių veiksnių poveikio, t. y. antikorozinė danga nepašalina jau esančių rūdžių, jeigu automobilio kėbulo dalys jau buvo paveiktos korozijos, jos turi būti keičiamos kitomis arba atitinkamai apdorojamos jas nuėmus ir tik po to apdorojamos antikorozine danga ir vėl sumontuojamos. Tačiau nei automobilio dalių, kurios jau buvo paveiktos korozijos, keitimo, jų korozijos paveiktų dalių virinimo ar kitų apdorojimo darbų ieškovo atstovas nepageidavo, nurodydamas, kad jam reikalingas tik kosmetinis remontas, nes automobilis yra jau 12 metų senumo, stipriai paveiktas korozijos, visos dažų dangos pašalinimo bei kėbulo rūdžių visiško pašalinimo procedūros yra brangiai kainuojančios ir tokių darbų kaina būtų artima arba net ir viršytų pačios transporto priemonės vertę.

22.4.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, teikdamas paslaugą, pažeidė Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo reikalavimus. Šio Aprašo 3.3 punktas nustato, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga – paslauga, kurios metu atliekama transporto priemonės techninis aptarnavimas ir remontas. Paslauga neapima transporto priemonės plovimo, antikorozinio kėbulo dengimo, kėbulo poliravimo, vaškavimo, salono valymo, padangų pūtimo paslaugų, taip pat transporto priemonės gamintojo nenumatytos įrangos, prietaisų, elementų arba dalių (pvz., vaizdo ar garso aparatūros, papildomos bagažinės, dviračių laikiklių, papildomų šviesos žibintų, aptakų, apsauginių plėvelių, įvairių dekoratyvinių elementų) montavimo, įrengimo ar jų taisymo. Prieš atliekant kėbulo padengimą antikorozine danga yra privaloma paruošti patį kėbulą pagal antikorozinės dangos gamintojo parengtas rekomendacijas ir medžiagos instrukcijas. Todėl akivaizdu, kad matomų kėbulo rūdžių pašalinimas prieš kėbulo padengimą antikorozine danga yra tik vienas iš padengimo antikorozine danga etapų. Dėl to šiuo atveju minimas teisės aktas man nėra taikytinas.

22.5.                      Ieškovas nepagrįstai prašo dar nepatirtų nuostolių, kurie galėtų atsirasti kapitaliai remontuojant ieškovui priklausančią transporto priemonę, atlyginimo, tačiau tai niekaip nėra susiję su atsakovo atliktais automobilio padengimo antikorozine danga darbais. Atsakovas neįsipareigojo užtikrinti, kad po kėbulo padengimo antikorozine danga korozijos jau paveiktos automobilio dalys toliau neberūdys, ar kad neatsiras naujų rūdžių antikorozine danga nepadengtose vietose. Teismas teisingai konstatavo, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog po sutartų darbų atlikimo atsiradusios naujos rūdys yra dėl atsakovo nekokybiškai atlikto darbo. Nagrinėjamos bylos atveju taip pat nėra aišku, ar tai yra rūdys, atsiradusios toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo tvarkytos, ar tai yra naujos rūdys, atsiradusios kitoje vietoje iš po automobilio dažų, kurių galbūt dar nesimatė atsakovui tvarkant ieškovo automobilį.

22.6.                      Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad kokybiška, sąžininga, visų rūdžių pašalinimo paslauga su antikoroziniu padengimu kokybiškomis medžiagomis Vilniuje kainuoja 250-350 Eur. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad už tokią kainą suteikiama tik kėbulo dalių padengimo antikorozinėmis medžiagomis paslauga, prieš tai nuplovus transporto priemonę. Ir šią paslaugą rekomenduojama atlikti per pirmuosius trejus automobilio eksploatavimo metus, o linkusiems rūdyti automobiliams – kuo anksčiau. Tuo tarpu ieškovo atstovas atsakovo prašė antikorozine medžiaga padengti jau korozijos stipriai paveiktas kėbulo dalis, prieš tai pašalinus tik akivaizdžiai matomas rūdis. Todėl riziką dėl pasekmių, t. y. dėl tolesnio kėbulo detalių rūdijimo turi prisiimti pats ieškovas.

22.7.                      Nors ieškovas pagrįstai nurodo, kad tinkamai pašalinus esamas rūdis, ir automobilio problemines vietas padengus antikorozine medžiaga, nėra pagrindo atsirasti naujoms rūdims, tačiau pažymėtina, kad išorėje matomos rūdys yra tik kosmetinė problema. Kai metalo korozijos židiniai yra metalo viduje ar po nepašalintu dažų sluoksniu, metalas ir toliau rūdija. Ieškovo atstovas visų kėbulo rūdžių pašalinimo paslaugos ir neužsakė, keisti surūdijusių dalių neprašė, todėl tikėtis, kad neatsiras naujų rūdžių ar, kad jos neplis jau esamose vietose, negalėjo.

22.8.                      Ieškovo teiginys, kad jis dėl darbų su atsakovu jis susitarė pats, telefonu, neatitinka tikrovės. Byloje nustatyta, kad visos sąlygos dėl darbų apimties ir atlygio už atliktus darbus buvo derinamos su tarpininku, t. y. V. M.. Tačiau ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neprašo į teismą iškviesti liudyti šį asmenį, tuo pačiu sutikdamas su atsakovo teiktais paaiškinimais.

22.9.                      Nors ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino UAB „Tuvlita“ pažymos turinį, tačiau pats sutinka, kad šioje pažymoje nėra nurodoma, jog dėl standžių stabdžių sistemos vamzdelių automobilis yra netinkamas naudoti. Be to, ieškovas pats pripažįsta, kad automobilį naudoti nėra uždrausta ir jis yra naudojamas, o ieškovo prašomoje prijungti papildomoje UAB „Tuvlita“ pažymoje aiškiai konstatuojama, kad vien ta aplinkybė, jog standūs stabdžių sistemos vamzdeliai yra apipurkšti antikorozine danga, <...> savaime nereiškia, kad visais atvejais yra būtinas standžių stabdžių sistemos vamzdelių keitimas (o ne antikorozinės dangos nuo jų pašalinimas) ir (ar), kad tokie vamzdeliai tinkamai neatlieka jiems transporto priemonės gamintojo nustatytų funkcijų.

22.10.                      Ieškovas ir nurodo, kad būtent dėl atsakovo atlikto tariamai nekokybiško darbo susidarė situacija, kai, siekiant ištaisyti padarytus nuostolius, yra reikalingi kiti, gerokai brangesni darbai, o dėl šių brangių, beveik automobilio vertę siekiančių darbų atlikimo yra atsakingas būtent atsakovas, tačiau savaime suprantama, kad ne atsakovas yra atsakingas už tai, kad ieškovo lengvojo automobilio kėbulas yra surūdijęs, o ieškovo automobiliui yra reikalingi kuro magistralės keitimo, stabdžių magistralės keitimo, automobilio kėbulo dalių paruošimo ir dažymo darbai.

22.11.                      Atsakovas savo prievolę pagal žodinį susitarimą dėl automobilio kosmetinio remonto, t. y. akivaizdžiai matomų kėbulo rūdžių pašalinimo ir automobilio detalių padengimo antikorozine danga iki „moldingų“ už sutartą 200 Eur atlygį, įskaitant sunaudotų medžiagų vertę, įvykdė tinkamai, todėl, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, ieškovui dar nepatyrus nuostolių, kuriuos jis prašo atlyginti, nesant ryšio tarp atsakovo atliktų veiksmų ir tariamai būtinų atlikti ieškovo automobilio remonto darbų, atsakovui negali atsirasti civilinė atsakomybė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

25.       Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 2018 m. vasario 8 d. išrašą iš atsakovo Facebook paskyros, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2019 m. vasario 21 d. raštą, 2019 m. vasario 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų bazės išrašą, UAB „Autodaktaras“ 2019 m. vasario 5 d. apžiūros-defektų aktą, fotonuotraukas, išrašus iš interneto tinklapių apie antikorozinio automobilių padengimo kainas, UAB „Tuvlita“ 2019 m. vasario 23 d. raštą, UAB „Tuvlita“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas), 2019 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Autodaktaras“ užsakymo atlikimo aktą.

26.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu pažymėtina, kad nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

27.       Iš ieškovo apeliacinio skundo matyti, kad jis naujų įrodymų pateikimą iš esmės grindžia tuo, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, reaguojant į skundžiamame sprendime išdėstytą argumentaciją ir tikslinant bylai reikšmingas aplinkybes. Ieškovo teigimu, bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtinto, kad užsiima automobilių remonto veikla, todėl teikti papildomus įrodymus, patvirtinančius atsakovo, kaip verslininko statusą, nebuvo pagrindo. Tik po sprendimo priėmimo, teismui netikėtai ginčo santykius kvalifikavus kaip ne vartojimo, atsirado poreikis pateikti papildomus įrodymus. Ieškovas taip pat teigia, kad abejones dėl byloje esančių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas atliktų darbų nekokybiškumas ir automobilio sugadinimas, atsakovas pradėjo kelti tik teismo posėdžio, nagrinėjant bylą iš esmės, metu, todėl, teismui sprendime pritarus šiems atsakovo argumentams, atsidaro poreikis teikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų ir papildytų ieškovo nurodytas aplinkybes. Būtinybę priimti likusius įrodymus, kuriuos ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. rugsėjo mėnesį (UAB „Tuvlita“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Autodaktaras“ užsakymo atlikimo aktą), ieškovas grindė tuo, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šių įrodymų dar nebuvo.

28.       Atsižvelgiant į naujai pateiktų įrodymų pobūdį, darytina išvada, kad jie galėjo ir turėjo būti surinkti bei pateikti teismo proceso pirmojoje instancijoje metu, juolab kad ieškovas nuo teismo proceso pradžios buvo atstovaujamas advokato. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje egzistuojantį viešąjį interesą (byloje kilęs ginčas dėl vartotojo teisių gynimo), ieškovo (apelianto) pateiktus naujus įrodymus priima tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės

29.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas žodžiu, tarpininkaujant ieškovo pažįstamam V. M., susitarė, jog atsakovas už 200 Eur kainą atliks ieškovo automobiliui Opel Zafira kėbulo rūdžių pašalinimo ir padengimo antikorozine danga darbus.

30.       V. M. pristačius ieškovo automobilį į atsakovo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas 2018 m. gegužės 20-22 d. atliko rūdžių pašalinimo ir padengimo antikorozine danga darbus. Ieškovo automobilį iš atsakovo atsiėmė ir su atsakovu už atliktus darbus atsiskaitė taip pat V. M.. Praėjus maždaug mėnesiui laiko po ginčo darbų atlikimo, pats ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl to, kad darbai atlikti nekokybiškai (iš naujo pradėjo lįsti rūdys, antikorozine danga buvo užpurkšti stabdžių sistemos vamzdeliai).

31.       Manydamas, kad atsakovas nepajėgus pašalinti atliktų darbų trūkumų, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

32.       Byloje yra kilęs ginčas dėl žodine rangos sutartimi sutartų atlikti darbų apimties ir kokybės bei atsakovo (rangovo) prievolės atlyginti ieškovui (užsakovui) žalą, atsiradusią dėl nekokybiškai atliktų darbų.

Dėl šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo

33.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo nenustatęs, kad šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis ir kad ieškovas yra silpnesnioji tų santykių pusė (CK 6.2281 straipsnis). Įvertinęs byloje nustatytas susitarimo sudarymo faktines aplinkybes ir šalių statusą (fiziniai asmenys), teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė buitinės rangos santykiai, kurie reglamentuojami CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio normų.

34.       Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai atitinka vartojimo sutarties santykius: ieškovas yra fizinis asmuo, jis susitarė dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio, skirto šeimos, namų ūkio interesams tenkinti, remonto. Atsakovas, nors veikė kaip fizinis asmuo, tačiau šia veikla verčiasi profesionaliai, turi įsteigęs autoservisą, todėl laikytinas verslininku. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

35.       Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

36.       CK 6.2281 straipsnio 2 dalyje vartotojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nagrinėjamos bylos atveju nekilo ginčo, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, susitarė su atsakovu dėl asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti skirto automobilio remonto, todėl darytina išvada, kad ieškovas atitinka nurodytą vartotojo sampratą.

37.       Kartu pažymėtina, jog vartojimo sutarties subjektinės sudėties reikšmingumas lemia būtinybę identifikuoti ne tik vartotoją, bet ir kitą vartojimo sutarties šalį – verslininką. Pagal CK 6.2281 straipsnio 3 dalį verslininkas – tai fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Pažymėtina, kad nei procesiniuose dokumentuose, nei teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė aplinkybės, jog užsiima automobilių remonto veikla. Šią aplinkybę patvirtina ir 2018 m. vasario 8 d. atsakovo Facebook paskyros įrašas, kuriuo atsakovas informuoja savo klientus ir kviečia juos atvykti į ieškovo įkurtą autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12), kuriame buvo remontuojamas ir ginčo automobilis.

38.       Byloje nustačius, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta rangos sutartis atitinka visus pirmiau aptartus vartojimo sutarties esminius požymius, ši sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi, o tarp šalių susiklostę santykiai – vartojimo rangos teisiniais santykiais, kuriems kaip specialiosios visų pirma taikytinos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) nuostatos, atitinkamai ieškovui (užsakovui) suteikiant galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisių garantijomis.

Dėl šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties aiškinimo ir atliktinų darbų apimties nustatymo

39.       Jau nurodyta, kad byloje ginčas, be kita ko, yra kilęs ir dėl ieškovo užsakytų atlikti darbų apimties. Ieškovas byloje įrodinėja, kad su atsakovu buvo sutarta pašalinti visas automobilio kėbulo rūdis, įskaitant tas, kurių akivaizdžiai nesimato. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigia, kad su ieškovu buvo susitarta tik dėl kosmetinio remonto ir akivaizdžiai matomų rūdžių pašalinimo bei antikorozinės dangos padengimo.

40.       Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde teigia, kad tiek CK, tiek  Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) įpareigoja rangovą sudaryti rašytinę sutartį, kurioje būtų tiksliai įvardyti rangovo atliktini darbai ir jų apimtys, o rašytinės formos sutarties nesudarius, visi neaiškumai turi būti vertinami vartotojo naudai.

41.       CK 6.672 straipsnis, reglamentuojantis vartojimo rangos sutarties sampratą, nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK XXXIII skyrius, reglamentuojantis rangos teisinius santykius, įskaitant šio skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normas, įsakmiai nenustato rangos sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Taigi ieškovo (apelianto) argumentas, kad CK įpareigoja rangovą (šiuo atveju – atsakovą) sudaryti su užsakovu rašytinę rangos sutartį, laikytinas teisiškai nepagrįstu.

43.       Ieškovas (apeliantas) taip pat teigia, kad pareiga sudaryti tinkamos formos sutartį (užsakymo paraišką) atsakovui kilo ir iš Aprašo 11 punkto nuostatos, pagal kurią techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką. Atsakovas, nesutikdamas su šiais ieškovo argumentais, teigia, kad Aprašo 11 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl užsakymo įforminimo užpildant užsakymo paraišką šiuo atveju netaikytinas, nes pagal Aprašo 3.3 punktą transporto priemonės techninis aptarnavimas ir remontas neapima transporto priemonės antikorozinio kėbulo dengimo. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju su atsakovu buvo sutarta ne tik dėl automobilio antikorozinio dengimo, bet ir dėl kėbulo rūdžių šalinimo, o ši paslauga vertintina kaip transporto priemonės remonto paslauga, kuriai Aprašo reikalavimai taikytini.

44.       Vadovaujantis Aprašo 1 punktu, šis Aprašas nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims. Aprašo 3.3 punktas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą apibrėžia kaip paslaugą, kurios metu atliekama transporto priemonės techninis aptarnavimas ir remontas. Paslauga neapima transporto priemonės plovimo, antikorozinio kėbulo dengimo, kėbulo poliravimo, vaškavimo, salono valymo, padangų pūtimo paslaugų, taip pat transporto priemonės gamintojo nenumatytos įrangos, prietaisų, elementų arba dalių (pvz., vaizdo ar garso aparatūros, papildomos bagažinės, dviračių laikiklių, papildomų šviesos žibintų, aptakų, apsauginių plėvelių, įvairių dekoratyvinių elementų) montavimo, įrengimo ar jų taisymo.

45.       Byloje nėra ginčo, kad šalys rangos sutartimi susitarė tiek dėl automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo, tiek dėl antikorozinės dangos padengimo. Apraše tiesiogiai įtvirtinta, kad jo nuostatos netaikytinos antikorozinio kėbulo dengimo paslaugai, tačiau atskirai neaptariama kėbulo rūdžių šalinimo paslauga. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad antikorozinio kėbulo dengimo procedūra apima keletą etapų, iš kurių vienas – kėbulo rūdžių pašalinimas (jų nušveitimas, apdorojimas specialiomis medžiagomis ir pan.). Dėl to šiuo atveju atsakovo atliktų rūdžių šalinimo darbų nėra pagrindo laikyti savarankiška remonto paslauga Aprašo prasme.

46.       Ieškovas (apeliantas), remdamasis CK 6.674 straipsniu, taip pat teigia, kad tuo atveju, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, neapmokėdamas už atliktus darbus, bei reikalauti atlyginti nuostolius.

47.       Vienas iš vartojimo rangos teisinių santykių reglamentavimo ypatumų yra tas, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas (netinkamas vykdymas) suteikia užsakovui teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

48.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos atveju CK 6.674 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti rangovo atsakomybę už pateiktos informacijos nepakankamumą ar netikslumą, nėra aktuali, todėl netaikytina, nes ginčas byloje kilęs ir ieškinys atsakovui pareikštas dėl žalos, atsiradusios ne dėl informacijos nepakankamumo, o dėl nekokybiškai atliktų darbų.

49.       Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad, nors teisinis reglamentavimas analizuojamu atveju tiesiogiai ir neįpareigojo užsakymą dėl automobilio remonto darbų įforminti rašytine forma, tačiau atsakovas (rangovas), objektyvia forma nesuteikęs ieškovui (užsakovui) visos reikalingos informacijos apie atliktinų darbų apimtį, taip pat raštu neįforminęs šalių susitarimo dėl darbų atlikimo, prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui dėl sutartų darbų apimties, suvaržys galimybes įrodyti savo poziciją. Tačiau vien tai, kad šalys nesudarė rašytinio susitarimo ar kita objektyvia forma neišreiškė valios dėl atliktinų darbų apimties, savaime nereiškia, jog tikroji šalių valia turi būti nustatoma tik pagal tai, ką ieškovas, kaip vartotojas, turėjo omenyje, juolab kad ieškovas byloje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pageidavęs ar prašęs užsakymą dėl atliktinų darbų įforminti bei reikiamą informaciją iš atsakovo gauti raštu.

50.       Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, jog nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją esminiai sutarčių aiškinimo principai  – nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai – lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

51.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir sutartą darbų kainą, sprendė, kad labiau tikėtina yra tai, jog bylos šalys tarėsi tik dėl akivaizdžiai matomų automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovas, būdamas apdairus, atidus, rūpestingas ir protingas žmogus, galėjo ir turėjo numatyti, jog už sutartą 200 Eur darbų kainą, įskaitant medžiagas, kokybiškai gali būti atlikti tik akivaizdžiai matomų automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo darbai.

52.       Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad su atsakovu buvo sutarta dėl visų rūdžių, kurias įmanoma apdirbti, pašalinimo, siekiant, jog automobilis pakankamai ilgą laiką (bent kelis metus) neturėtų problemų dėl rūdijimo. Pasak ieškovo, kokybiška, sąžininga, visų rūdžių pašalinimo paslauga su antikoroziniu padengimu kokybiškomis medžiagomis Vilniuje kainuoja 250-350 Eur, todėl natūralu, kad provincijoje individualiai dirbantis meistras šias paslaugas gali suteikti pigiau.

53.       Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).

54.       Jau nurodyta, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog šalys žodine rangos sutartimi susitarė tiek dėl automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo, tiek dėl antikorozinės dangos padengimo darbų. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis jau po ginčo darbų atlikimo ieškovo parengtas ir atsakovo pasirašytas raštas, kuriuo atsakovas patvirtino, kad už 200 Eur atlygį buvo atliekama kėbulo rūdžių šalinimo procedūra ir padengimas antikorozine danga (atliktais darbais nurodoma: durys – 4 vnt., slenksčiai – 2 vnt., sparnai – 4 vnt., dugnas). Remiantis bylos medžiaga ir šalių teiktais paaiškinimais nustatyta, kad šalių susitarimu nebuvo sutarta, jog automobilio kėbulo dalys būtų ardomos ir kiekviena iš jų būtų apdorojama atskirai, taip pat nebuvo numatyti automobilio kėbulo virinimo ar dažymo darbai. Iš byloje esančių interneto tinklapių išrašų matyti, kad standartinė antikorozinio kėbulo padengimo paslauga, apimanti ir esamų rūdžių modifikavimą, kainuoja apie 250-350 Eur.

55.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nesant objektyvių įrodymų, kad buvo susitarta dėl siauresnės apimties darbų, darytina išvada, jog sudaryta žodine rangos sutartimi ieškovas užsakė, o atsakovas įsipareigojo pašalinti tas ieškovo automobilio kėbulo (durų, slenksčių, sparnų, dugno) rūdis, kurias galima apdoroti neišardžius atskirų kėbulo dalių, bei padengti automobilio kėbulą antikorozine danga.

Dėl atliktų automobilio kėbulo rūdžių šalinimo ir antikorozinio dengimo darbų kokybės

56.       Ieškovas (apeliantas) teigia, kad atsakovas automobilio kėbulo rūdžių šalinimo ir antikorozinio dengimo darbus atliko nekokybiškai, nes, praėjus maždaug mėnesiui nuo paslaugų suteikimo, iš naujo pradėjo lįsti rūdys, o taip, ieškovo nuomone, atsitiko dėl to, jog rūdys nuo automobilio kėbulo nebuvo pašalintos arba buvo pašalintos tik iš dalies. Šias aplinkybes ieškovas byloje įrodinėjo UAB „Autodaktaras“ parengtu apžiūros-defektų aktu bei Darbų ir detalių sąmata, UAB „Tuvlita“ pažyma, automobilio fotonuotraukomis.

57.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo automobilis remonto darbų metu jau buvo 12 metų senumo, taip pat kad jau buvo aprūdijęs, sprendė, jog negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad po sutartų darbų atlikimo atsiradusios naujos rūdys yra dėl atsakovo nekokybiškai atlikto darbo. Vertindamas byloje esantį UAB „Autodaktaras“ apžiūros-defektų aktą, teismas pažymėjo, kad jis nepasirašytas, todėl neaišku, kas jį surašė, taip pat neaiški aktą surašiusio asmens kvalifikacija, be to, iš akto turinio neaišku, kokie darbai buvo vertinami ir kas tuose darbuose buvo atlikta netinkamai.

58.       Ieškovo (apelianto) nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atliktų darbų kokybės, netinkamai vertino ieškovo byloje pateiktus įrodymus, pirmenybę nepagrįstai teikdamas atsakovo paaiškinimams ir teismo posėdžio metu iškeltoms abejonėms dėl ieškovo byloje pateiktų įrodymų patikimumo ir įrodomosios vertės. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas kartu su apeliaciniu skundu, be kitų papildomų įrodymų, pateikė patikslintą UAB „Autodaktaras“ apžiūros-defektų aktą (t. 2, b. l. 17) ir papildomas automobilio fotonuotraukas (t. 2, b. l. 18-29), kuriuos, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėmė.

59.       Patikslintame UAB „Autodaktaras“ apžiūros–defektų akte nurodyta, kad 2018 m. liepos 11 d. UAB „Autodaktaras“ servise buvo atlikta ieškovo automobilio apžiūra ir atliktų kėbulo remonto darbų (rūdžių šalinimo ir antikorozinio padengimo) įvertinimas. Apžiūroje dalyvavo dažytojas I. A., turintis 14 metų kėbulo remonto ir dažymo patirtį, šaltkalvis S. B., turintis 15 metų antikorozinio kėbulo dengimo ir automobilių remonto patirtį, ir įmonės direktorius D. S., turintis 7 metų automobilių remonto ir techninės priežiūros patirtį. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio dugnas, slenksčiai, durų apačios, sparnų apačios ir iš dalies tarpduriai padengti apsaugine antikorozine danga. Ant padengtos dangos matomi nauji korozijos židiniai. Padengtas sluoksnis vietomis per plonas. Graviteksas ir analogiškos medžiagos, skirtos apsaugoti automobilio kėbulo dugną nuo mechaninio ir cheminio aplinkos poveikio, dengiamos ant sausų, švarių paviršių. Mechaniškai apdirbti paviršiai, prieš dengiant antikorozine danga, turi būti apdirbti rūdžių surišėjais, specialiais gruntais. Pagal tai, kad apdirbtose (nušveistose) vietose naujų korozijos židinių atsiradę gerokai daugiau, panašu, jog rūdžių surišėjai ir gruntas nebuvo naudoti. Antikorozinė danga padengta tik matomos vietos. Šiek tiek atitraukus posparnius, apdailas ant slenksčio, matoma, kad po jomis kėbulas nepadengtas. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad stabdžių ir kuro vamzdeliai yra padengti antikorozine danga.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors atsakovas byloje teigia, jog sutartus darbus atliko tinkamai ir kokybiškai – rūdis pašalino ir automobilio kėbulą antikorozine danga padengė pagal antikorozinės dangos instrukcijas, tačiau byloje nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Kartu pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, kad jis nėra antikorozinio kėbulo dengimo specialistas, šiuos darbus atlieka retai, paprastai užsiima kitokio pobūdžio automobilių remonto darbais. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien atsakovo teiginiai apie kokybiškai atliktus darbus, nesant juos pagrindžiančių objektyvių duomenų, nėra pakankami atliktų darbų kokybei įrodyti ir nepaneigia UAB „Autodaktaras“ apžiūros-defektų akte nurodytų aplinkybių, nustatytų automobilio apžiūros metu.

61.       Ieškovas (apeliantas) atliktų darbų nekokybiškumą taip pat sieja su tuo, kad atsakovas, atlikdamas užsakytus darbus, antikorozine danga padengė stabdžių sistemos vamzdelius bei kitas gumines detales, ir dėl šios priežasties automobilis nebeatitinka techninių reikalavimų.

62.       Byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas, dengdamas ginčo automobilio kėbulą antikorozine danga, ja užpurškė ir stabdžių sistemos vamzdelius. Ši aplinkybė nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (UAB „Tuvlita“ 2018 m. liepos 23 d. ir 2019 m. vasario 12 d. pažymomis, UAB „Autodaktaras“ 2019 m. vasario 5 d. apžiūros–defektų aktu). UAB „Tuvlita“ 2019 m. vasario 12 d. pažymoje nurodyta, kad aplinkybė, jog standūs stabdžių sistemos vamzdeliai yra apipurkšti antikorozine danga, lemia tai, jog techninės apžiūros metu jie negali būti visapusiškai vizualiai apžiūrėti, atitinkamai negali būti užtikrintas objektyvių privalomosios techninės apžiūros rezultatų pasiekimas, todėl apžiūros atlikimas yra nutraukiamas.

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas antikorozine danga užpurškė stabdžių sistemos vamzdelius, tuo sudarydamas transporto priemonių techninės apžiūros specialistams kliūtis vizualiai juos apžiūrėti techninės patikros metu ir atlikti (užbaigti) šią procedūrą, UAB „Autodaktaras“ atliktos apžiūros metu nustatytos aplinkybės dėl netinkamai atliktos antikorozinio padengimo procedūros (nutarties 58 punktas) ir tai, kad, praėjus vos mėnesiui nuo paslaugų suteikimo, automobilio kėbule iš naujo pradėjo lįsti rūdys, įskaitant tas vietas, kurios buvo apdirbtos, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovas rangos sutartimi sutartus darbus atliko nekokybiškai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Aplinkybę, kad sutartus darbus atsakovas atliko netinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir paties atsakovo elgesys: ieškovui pareiškus atsakovui pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, šis pasiūlė ieškovui nemokamai pašalinti naujai po antikorozine danga iškilusias rūdis ir tas vietas papildomai apdoroti antikorozine danga. Šią aplinkybę, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas.

64.       Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje esančių įrodymų visuma teikia pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas sutartus rūdžių šalinimo ir antikorozinio dengimo darbus atliko nekokybiškai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas byloje neįrodė, jog atsakovas sutartus darbus atliko netinkamai, pripažintina nepagrįsta.

Dėl žalos, atsiradusios dėl nekokybiškai atliktų darbų, dydžio nustatymo

65.       Vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku. Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje; rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius.

66.       Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

67.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą vertina atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

68.       Pagal CK 6.666 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.666 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atsakovo atliktų darbų trūkumus nustatė ir vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų atsakovui pareiškė nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo, todėl darytina išvada, kad ieškovas įstatyme įtvirtintu pažeistų vartotojo teisių gynimo būdu pasinaudojo tinkamai ir laiku (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.666 straipsnio 1 dalis).

69.       Nagrinėjamu atveju ieškovas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3239,20 Eur nuostolių, atsiradusių dėl nekokybiškai atliktų darbų, atlyginimą. Pasak ieškovo, jo patirtus nuostolius sudaro automobilio atkūrimo kaštai – 3170,20 Eur ir išlaidos, susijusios su žalos dydžio nustatymu – 69 Eur. Ieškovo teigimu, jis šioje byloje reikalauja būtent tokios sumos, kuri reikalinga, atstatyti jo automobilį į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei būtų suteikta kokybiška paslauga.

70.       Pažymėtina, kad vien neteisėtų veiksmų (šiuo atveju – nekokybiškų darbų) atlikimas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį. Tuo tarpu teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi pareigą nustatyti tikrąjį žalos dydį, kad nukentėjusio asmens teisės būtų tinkamai apgintos ir kartu išvengta nepagrįsto praturtėjimo.

71.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustačius, jog atsakovas sutartus automobilio kėbulo rūdžių šalinimo ir antikorozinio dengimo darbus atliko netinkamai, ieškovui pareikštu ieškiniu prašant priteisti nuostolių atlyginimą, būtina nustatyti, ar šiais veiksmai buvo padaryta žala, o jei buvo, tai kokio dydžio.

72.       Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismui priėjus prie nepagrįstos išvados, kad atsakovas savo prievoles įvykdė tinkamai, t. y. kokybiškai atliko sutartus ieškovo automobilio kėbulo rūdžių pašalinimo ir padengimo antikorozine danga darbus, iš esmės nebuvo nustatinėjama, ar atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala ir kokio dydžio. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio darytina išvada, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, be to, dalis naujų įrodymų buvo pateikta būtent apeliacinės instancijos teisme, kur jie būtų tiriami pirmą kartą. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

73.       Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

        Dėl įrodinėjimo proceso

74.       Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

75.       Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.

76.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas naujus įrodymus pateikė apeliacinės instancijos teisme. Tokį savo procesinį elgesį ieškovas grindė tuo, kad abejones dėl byloje esančių įrodymų, kuriais ieškovas įrodinėjo atliktų darbų nekokybiškumą ir automobilio sugadinimą, atsakovas pradėjo kelti tik teismo posėdžio, nagrinėjant bylą iš esmės, metu, todėl, teismui sprendime pritarus šiems atsakovo argumentams, atsidaro poreikis teikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų ir papildytų ieškovo nurodytas aplinkybes.

77.       Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas dalį ieškovo pateiktų įrodymų vertino kritiškai arba jais nesivadovavo dėl tam tikrų jų trūkumų (pavyzdžiui, UAB „Autodaktaras“ apžiūros-defektų aktas buvo nepasirašytas; nebuvo aišku, kas surašė ir pasirašė į bylą pateiktą V. M. paaiškinimą; pateiktose fotonuotraukose nebuvo matyti automobilio valstybinio numerio ir automobilio markės).

78.       Vadovaudamasi pirmiau aptarta teismų praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui kilus pagrįstų abejonių dėl ieškovo byloje pateiktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, teismas turėjo pareigą pasiūlyti jam pateikti papildomų įrodymų ir nustatyti terminą jiems pateikti.

79.       Kita vertus, rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

80.       Atsižvelgus į naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų pobūdį, teisėjų kolegijos konstatuota, kad šie įrodymai galėjo ir turėjo būti surinkti bei pateikti teismo proceso pirmojoje instancijoje metu. Tuo tarpu ieškovas, kuris nuo teismo proceso pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, dalį naujų įrodymų pateikė 2019 m. vasario 27 d. kartu su apeliaciniu skundu, o likusią dalį pateikė dar vėliau – 2019 m. rugsėjo 12 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nenurodė tokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis ieškovui surinkti šiuos įrodymus ir pateikti juos pirmosios instancijos teisme.

81.       Nors apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas byloje yra kilęs dėl vartotojo teisių gynimo, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, priėmė ieškovo pateiktus naujus įrodymus, tačiau toks ieškovo elgesys nelaikytinas tinkamu. Į šią aplinkybę, gali būti atsižvelgiama paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Asta Pikelienė  

                                            Laima Ribokaitė

                                                                                                    Margarita Stambrauskaitė