Administracinė byla Nr. eA-2716-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01238-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.2.3.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. B. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., R. J., A. J., R. J., J. B., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B., I. D., E. B., J. B. ir T. B. dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas F. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (19.5) D3-2566 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą organizuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą (toliau – ir Prašymas); 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjas yra Žemės sklypų vienas iš bendraturčių. 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į atsakovą su Prašymu organizuoti Projekto rengimą su tikslu atidalinti dalinės nuosavybės teise turimų Žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus;

2.2.                       Atsakovas Sprendimu atsisakė rengti Projektą. Sprendimas grindžiamas dviem pagrindais. Atsakovas pažymėjo, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2230-588/2020 pagal ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K., B. K., N. J., L. S., J. S., R. B. ieškinį atsakovams F. B. ir I. D., tretiesiems asmenims E. B., Palangos miesto savivaldybei, J. B., T. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl Žemės sklypų apjungimo ir atidalijimo, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 30 straipsnio 9 dalimi bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punktu, žemės sklypai, esantys teisminio ginčo objektu, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijami;

2.3.                       Atsakovas Sprendime nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) patvirtino naujai formuojamų žemės sklypų minimalius dydžius Palangos mieste. Ginčo Žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje pagal Tarybos sprendimo 8 punktą nustatytas naujai formuojamų žemės sklypų minimalus dydis – 0,1500 ha. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik dalį (0,0980 ha) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2,5158 ha) ir dalį (0,0283 ha) žemės sklypo kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0,7290 ha). Atidalinant pareiškėjo priklausančias dalis nebūtų išlaikytas minimalus žemės sklypų dydis, nurodytas Tarybos sprendime;

2.4.                      Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies bei Taisyklių 10 punkto nuostatos yra taikomos, jeigu teisminio ginčo objektu nėra pats žemės sklypų pertvarkymas. Šios teisės normos skirtos ginti trečiųjų asmenų, dalyvaujančių teisiniuose santykiuose su bendraturčiais, interesus, bet ne ginče tarp pačių bendraturčių. Skundžiamame Sprendime minimoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo ir tam, kad šalys įrodytų teismui, kuris iš atsidalinimo būdų yra teisingiausias ir protingiausias, šalys privalo pateikti teismui nuosavybės dalių atsidalinimo projekto sprendinius, parengtus ir suderintus su atitinkamomis institucijomis Taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, ginčas yra kilęs tik tarp bendraturčių, o ne dėl trečiųjų asmenų suinteresuotumo, o tai lemia, kad bendraturčiai turi teisę Taisyklių nustatyta tvarka rengti alternatyvius Projekto sprendinius ir teikti teismui šio ginčo tinkamam išsprendimui;

2.5.                      Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybė neliečiama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu; naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Tarybos sprendimas nepagrįstai riboja pareiškėjo nuosavybės teises ir jame nėra jokio paaiškinimo, kodėl tai būtina daryti. Ginčo Žemės sklypai nepatenka nei į kultūros paveldo, nei į gamtos paveldo teritorijas. Tarybos sprendime ne tik motyvai nenurodyti, bet ir nenurodyta kokių įstatyminių nuostatų pagrindu jis priimtas. Tarybos sprendimas varžo Palangos mieste turinčių žemės sklypus savininkų nuosavybės teises, ribojant žemės sklypų dydžius, nors nuosavybės varžymas Konstitucijos prasme galimas tik įstatyminiu lygmeniu ir proporcingai siekiamiems tikslams. Tarybos sprendime siekiami tikslai taip pat nenurodyti. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad priimant norminį administracinį aktą (Tarybos sprendimą) buvo pažeisti teisėkūros reikalavimai. Ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto savivaldybės bendrasis planas, kuriame nėra jokių apribojimų dėl formuojamų naujų žemės sklypų dydžio;

2.6.                      Skundžiamas Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra nepagrįstas bei naikintinas.

3.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                      Žemės sklypai, dėl kurių Projekto rengimo kreiptasi, yra ginčo objektas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-2230-588/2020. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi ir Taisyklių 10 punkto nuostatomis, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdavimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai;

3.2.                       Vadovaujantis Tarybos sprendimo 8 punktu, formuojamų naujų žemės sklypų minimalus dydis – 0,1500 ha. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik dalį (0,0980 ha) žemės sklypo ir kitą dalį (0,0283 ha) žemės sklypo. Atidalijant pareiškėjui priklausančias dalis nebūtų išlaikytas minimalus žemės sklypo dydis, nurodytas Tarybos sprendime. Pareiškėjas nei Prašyme, nei skunde nepateikė informacijos, kad jam nuosavybės teise priklausanti žemės dalis bus jungiama su kitam bendraturčiui priklausančiu žemės sklypu ir tokiu būdu pasiektas Tarybos sprendime nustatytas minimalus dydis. Tarybos sprendimas yra nenuginčytas, teisėtas, todėl Administracija priimdama sprendimus privalo juo vadovautis.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Tarybos

4.2.                      Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis bei Taisyklių 10 punktas nustato, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu tvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, teisės aktuose nėra įtvirtinta išimtis, kuri leistų netaikyti draudimo, kai teisminio ginčo objektu yra pats žemės sklypo pertvarkymas. Civilinės bylos Nr. 2-2230-588/2020 ginčo nagrinėjimo dalyku yra Žemės sklypai, todėl atsakovas skundžiamu Sprendimu jame išdėstytais argumentais pagrįstai ir teisėtai atsisakė organizuoti Projekto rengimą.

3.       Kiti tretieji suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, pozicijos dėl skundo reikalavimų nepareiškė. 

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas, akcentuodamas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1–3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įvertinęs valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės Nr. 44/337851 bei Nr. 44/1478495 turinį, kad pareiškėjas yra ginčo Žemės sklypų bendraturtis, todėl, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, jis turi Projekto rengimo inicijavimo teisę.

6.       Teismas vertino pareiškėjo per atstovą 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikto Prašymo ir atsakovo priimto Sprendimo, netenkinti Prašymo, turinį. Teismas nustatė, kad Prašyme įvardintu Projektu siekiama pertvarkyti ginčo Žemės sklypus, atidalinant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų Žemės sklypų dalis ir suformuojant naujus žemės sklypus. Skundžiamame sprendime teigiama: 1) kad turima informacija, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla        Nr. 2-2230-588/2020 pagal ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K., B. K., N. J., L. S., J. Š. ir R. B. ieškinį atsakovui F. B. ir I. D. dėl ginčo žemės sklypų apjungimo ir atidalijimo. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai; 2) Tarybos sprendimu buvo patvirtinti naujai formuojamų žemės sklypų minimalūs dydžiai Palangos mieste. Ginčo Žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje Tarybos sprendimu nustatytas naujai formuojamų žemės sklypų minimalus dydis – 0.1500 ha. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik 0,0980 ha dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 0,0283 ha dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atidalijant pareiškėjui priklausančias dalis nebūtų išlaikytas minimalus žemės sklypų dydis, nurodytas Tarybos sprendime.

7.       Teismas vertino, kad Administracija atsisakė tenkinti Prašymą iš esmės šiais pagrindais: 1) teisės aktai draudžia pertvarkyti žemės sklypą, kuris yra teisminio ginčo objektu; 2) tenkinus prašymą ir atidalijus Žemės sklypus, naujai formuojamų žemės sklypų dydis neatitiktų Tarybos sprendimu patvirtinto galiojančio teritorijų planavimo sprendinio (duomenys neskelbtini) teritorijoje nustatytam minimaliam žemės sklypo plotui.

8.       Teismas akcentavo Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 10 punkto nuostatas ir pabrėžė, kad teisės aktai nustato imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypus, kurie yra areštuoti arba teisminio ginčo objektais. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2230-588/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00170-2018-5), kurioje ginčo objektu yra nekilnojamųjų daiktų – Žemės sklypų apjungimas ir atidalijimas. Tai reiškia, kad ginčo Žemės sklypai yra Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamo civilinio ginčo objektai.

9.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies kontekste, pabrėžė, kad įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypą, kuris yra teisminio ginčo objektu. Nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato jokių šio draudimo išimčių, todėl akivaizdu, kad nepasibaigus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamam teisminiam ginčui, teisės aktai nenumato galimybės atidalinti ginčo Žemės sklypus, rengiant Projektą, todėl atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi bei Taisyklių 10 punktu, nėra teisinio pagrindo pradėti rengti Projektą.

10.       Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 2 punktu, Tarybos sprendimo 8 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 980/25158 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir 283/7290 dalis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,7290 ha, o žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), plotas – 2,5158 ha. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0283 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,7290 / 7290 x 283) ir 0,0980 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (2,5158 / 25158 x 980). Pareiškėjo siekiamos atidalinti turimų Žemės sklypų dalis ir ketinamų formuoti naujų žemės sklypų plotas neatitinka Tarybos sprendime 8 punkte nustatyto minimalaus žemės sklypo dydžio.

11.       Teismas vertino pareiškėjo argumentus dėl jo nuosavybės teisių ribojimo kaip abstrakčius. Pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymas suteikia teisę savivaldybėms savarankiškai savo teritorijoje vykdyti teritorijų planavimo funkcijas, numatyti kaip įgyvendinami savivaldybės teritorijoje galiojantys bendrieji bei detalieji planai. Tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams. Nėra jokių duomenų, kad Tarybos sprendimas būtu priimtas viršijant Tarybos kompetencijos ribas bei jo teisėtumas būtu nuginčytas teisme. Administracija, atsižvelgdama į tai, jog Tarybos sprendimas yra galiojantis, jo teisėtumas nenuginčytas, privalėjo vadovautis jame nustatytomis nuostatomis ir pagrįstai jomis vadovavosi priimant Sprendimą. Atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, kad planuojamo rengti Projekto sprendiniai prieštarauja Tarybos sprendimo 8 punkto reikalavimams.

12.       Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti Administracijos Sprendimą, netenkino išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

13.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

14.       Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens A. S. prašymą priteisti iš pareiškėjo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – iš viso 1408,63 Eur, pagrįstumą, vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi bei nustatęs, kad sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, darė išvadą, kad jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, akcentavo, kad pareiškėjas skunde nurodė A. S. trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taigi pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažino, kad nagrinėjamas ginčas gali jam sukelti teisines pasekmes. Taip pat A. S. yra vienas iš ginčo Žemės sklypų bendraturčių, todėl akivaizdu, kad sutikimas rengti Projektą turi įtakos jo teisių ir pareigų turiniui.

15.        Teismas, išanalizavęs trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų turinį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, sprendė, kad prašomos priteisti išlaidos už prašymo dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės suteikimo parengimą (18,33 Eur), pranešimo teismui dėl sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka parengimą (36,67 Eur) ir pranešimo teismui dėl šaukimų įteikimo kitiems suinteresuotiems asmenims parengimą (18,33 Eur), yra sudėtinės atsiliepimo į skundą parengimo ar pasirengimo atstovauti klientą teisme išlaidos, todėl yra perteklinės. Teismas vertino, kad prašoma priteisti 1 063,33 Eur suma už atsiliepimo į skundą parengimą, įskaičiuojant advokato susipažinimą su pareiškėjo skundu, kliento konsultavimą ir teisės aktų analizę, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, taip pat Rekomendacijose nustatyto dydžio neviršija ir prašoma priteisti 27,50 Eur patirtų išlaidų už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą suma. Atsižvelgiant į tai, teismas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas 1 090,83 Eur (neišskiriant PVM).

III.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir iš atsakovo priteisti 611,25 Eur bylinėjimosi išlaidų arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17.       Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse aptartos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Nurodytose bylose ginčo sklypai buvo areštuoti dėl vieno iš bendraturčio bankroto, o nagrinėjamoje byloje Žemės sklypai nėra areštuoti, jiems nėra pritaikyti jokie apribojimai, jie yra tik ginčo objektai bendrosios kompetencijos teisme dėl to paties dalyko, t. y. dėl kitų bendraturčių tokio paties noro (kaip ir pareiškėjo) atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės;

17.2.                      Teismo išvada, kad Žemės sklypai taip pat yra Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamo civilinio ginčo objektai, yra formali, padaryta nesusipažinus su civilinės bylos medžiaga. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, dėl ko buvo iškeltas civilinis ginčas, nesiaiškino sąsajų su civiline byla, todėl nenustatė esminių aplinkybių, reikšmingų šios bylos teisingam išsprendimui. Pareiškėjas įrodinėjo, kad jis bandė atsidalinti savo nuosavybės dalį iš bendros dalinės nuosavybės įstatymų nustatyta tvarka;

17.3.                      Nagrinėjamas administracinis ginčas yra ginčo, kilusio Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2230-588/2020, tęsinys. Civilinėje byloje kiti bendraturčiai (tretieji asmenys šioje byloje) organizavo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, gavo projektavimo reikalavimus, parengė Žemės sklypų pertvarkymo projekto sprendinius, juos suderino su projektus derinančiomis institucijomis, tačiau pareiškėjas nesutinka su jų atsidalinimo būdu ir todėl siekė inicijuoti kito Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės tik jam priklausančias dalis. Tam, kad civilinėje byloje Nr. 2-2230-588/2020 jis galėtų pareikšti priešieškinį pagal jo norimą atsidalinimo būdą, jis privalėjo teismui pateikti Taisyklių nustatyta tvarka parengto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, suderinto su projektus derinančiomis institucijomis, sprendinius, tačiau tam užkirto kelią atsakovas ir teismas skundžiamais sprendimais, tokiu būdu apribojant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą;

17.4.                      Nagrinėjamu atveju iškeltas ginčas yra civilinio pobūdžio. Pareiškėjas Projekto pagalba siekė atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės kaip galutinio tikslo, t. y. išspręsti civilinio pobūdžio ginčą, kilusį civilinėje byloje Nr. 2-2230-588/2020, todėl ši byla turėjo būti perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui ją prijungiant prie civilinės bylos Nr. 2-2230-588/2020, kurioje, be kita ko, būtų išspręstas klausimas dėl Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 10 punkto nuostatų, kurias pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė, taikymo neaktualumo;

17.5.                       Tarybos sprendimas nėra teritorijų planavimo dokumentas ir jis nėra skirtas įgyvendinti kokio nors teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Tarybos sprendimas prieštarauja ir pačios Tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu (norminiu aktu) Nr. T2-317 patvirtintam Palangos miesto savivaldybės bendrajam planui, kuriame nėra jokių apribojimų dėl dydžių formuojant naujus žemės sklypus. Liko neatsakyta, kuriuo iš minėtų Tarybos sprendimu nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis bei dėl pareiškėjo argumentų, jog ginčui aktualios Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatos;

17.6.                      Teismas Tarybos sprendimą, netirdamas, kaip prašė pareiškėjas, šio teisės akto teisėtumo, jo paskirties ir sąsajos su teritorijų planavimo procesu, jo įtakos ginčo objektui, taikė su intencija, kad tai galimai yra teritorijų planavimo dokumentas, tačiau neaišku ar Tarybos sprendimas laikytinas teritorijų planavimo dokumentu, o jei taip, tai kokio jis lygmens ir rūšies. Atsižvelgiant į tai, kad teismo taikytas Tarybos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus (turėjo būti Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas ir patikrintas teritorijų planavimo priežiūros institucijos, paskelbtas vietinėje spaudoje) šis dokumentas negali būti pripažintas nei teritorijų planavimo dokumentu, nei teisės aktu. Tokiu būdu, teismas ginčui spręsti taikė dokumentą, kuris nėra teisės aktas ir negali riboti pareiškėjo nuosavybės teisės. Teismo išvada, kad Tarybos sprendimas yra teritorijų planavimo dokumentas, yra nemotyvuota. Bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad norminis administracinis aktas prieštarauja aukštesnės teisinės galios poįstatyminiams aktams, neturi tokiu aktu vadovautis ir turi išspręsti bylą, remdamasis teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklėmis;

17.7.                      J. T. sprendimas yra teritorijų planavimo dokumentas, teismas turėjo nustatyti sąsają su Palangos miesto savivaldybės bendruoju planu ir pašalinti koliziją, kai vienas teritorijų planavimo dokumentas leidžia rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o kitas – ne, t. y. pašalinti prieštarą individualioje byloje, nes ji yra kliūtis pareiškėjui įgyvendinant nuosavybės teises į Žemės sklypus;

17.8.                      Teismas pažeidė pareigą būti aktyviam, kai ginčas kyla dėl įstatymo viršenybės principo pažeidimo. Teismo pareiga buvo patikrinti ne tik, ar Tarybos sprendimo, su kuriuo nesutiko pareiškėjas, turinys nepažeidžia teisės aktų, pareiškėjo teisių, bet ir ar nebuvo pažeistos procedūros jį priimant, t. y. procedūros, numatytos Teritorijų planavimo įstatyme ir įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“;

17.9.                      Tai, kad A. S. buvo įtrauktas į bylą kaip Žemės sklypų bendraturtis, kad jis prašė teismo netenkinti pareiškėjo skundo, nereiškia, kad A. S. teisės buvo pažeistos ir kad jas reikėjo ginti, tuo labiau, kad skundo reikalavimai nesusiję su trečiųjų asmenų teisių ir pareigų pasikeitimu. Be to, teismas net nenurodė, kokios tos teisės buvo pažeistos, todėl liko neaišku, kaip jos galėjo būti pažeistos, ir tai traktuotina, kad teismas priėmė sprendimą priteisti A. S. bylinėjimosi išlaidas be jokių motyvų;

17.10.                      Pareiškėjas Projektu ketino atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės, kas reiškia bendraturčių daugeto sumažėjimą ir kitų bendraturčių paprastesnį bendros nuosavybės valdymą, o tai yra palanku būtent tretiesiems asmenims. Pats A. S. civilinėje byloje Nr. 2-2230-588/2020 įrodinėjo, kad jis projektu norėjo atidalinti bendraturčių nuosavybės dalis, tačiau to negalėjo padaryti dėl Tarybos sprendimo 8 punkto, todėl buvo priverstas formuoti žemės sklypus ne mažesnius nei po 15 arų ir su bendra daline nuosavybe. Pareiškėjo skundo patenkinimas ir Tarybos sprendimo pripažinimas neteisėtu būtų apgynęs ne tik A. S., bet ir kitų bendraturčių interesus. Teismo sprendimu trečiųjų asmenų, kaip ir pareiškėjo, teisės atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės nebuvo apgintos, todėl teismas netinkamai taikė ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš pareiškėjo nepagrįstai priteisė trečiojo asmens naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, akcentuodamas, kad skundžiamas teismo sprendimas yra aiškus, pagrįstas, išsamus.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas šiais pagrindiniais argumentais:

20.       Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 10 punkto imperatyvaus reguliavimo kontekste nėra galimybės atidalinti Žemės sklypus, rengiant Projektą. Žemės sklypai yra Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamo civilinio ginčo objektai. Todėl net netaikant teismo cituotos teismų praktikos, teismo išvada yra pagrįsta. Pareiškėjas nenurodė nė vienos teisės normos, kuri numatytų draudimo išimties galimybę. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka;

21.       ABTĮ 17 straipsnio 2 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste atsakovo atisakymas patenkinti pareiškėjo prašymą priskirtinas išimtinai tik administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjas skundą dėl atsakovo priimto Sprendimo padavė administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui, o tai reiškia ne ką kitą, o tik tai, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog ši byla priskirtina administraciniam teismui, o nurodomas argumentas dėl neteismingumo yra tik siekis panaikinti nepalankų teismo sprendimą;

22.       Atidalijus Žemės sklypus pagal pareiškėjo prašymą naujai formuojamų žemės sklypų dydis neatitiktų Tarybos sprendimu patvirtinto galiojančio teritorijų planavimo sprendinio (duomenys neskelbtini) teritorijoje nustatytam minimaliam žemės sklypo plotui (8 punktas);

23.        Taisyklių 2 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste Projekto sprendiniai negali prieštarauti ne tik kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, tačiau ir kitiems norminiams teisės aktams. Savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams. Nėra jokių duomenų, kad Tarybos sprendimas būtu priimtas viršijant Palangos miesto savivaldybės tarybos kompetencijos ribas bei jo teisėtumas būtu nuginčytas teisme, todėl privalu juo vadovautis;

24.       Pagrįsti teismo sprendimo argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso ir jo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo priteisimą. Be to, papildomai akcentuotina, kad A. S. ir kiti Žemės sklypų bendraturčiai (šioje byloje suinteresuoti tretieji asmenys), siekdami suformuoti naujus žemės sklypus iš esamų Žemės sklypų, dar 2014 metais pradėjo Žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą, kur projekto organizatoriumi nurodytas būtent A. S.. Projektas buvo rengiamas ieškant visiems bendraturčiams racionaliausio sprendimo. Rengiant projektą ir formuojant naujus sklypus buvo nuspręsta atsižvelgti į bendraturčių tarpusavio giminystės ryšį (šeimas) ir sklypus suformuoti būtent pagal šį kriterijų, bei atsižvelgiant į bendraturčių turimas nuosavybės teise žemės sklypų dalis bei norminių teisės aktų reikalavimus. 2017 metais UAB „Project 28“ parengė ir pateikė patikrinti NŽT Projektą, pagal kurį Žemės sklypai buvo sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus. Projektas yra suderintas su Administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir jis buvo patikrintas NŽT, kurios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, jog visi paruošto projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo išvada – teigiama. Parengto Projekto sprendinių brėžinys buvo bendraturčių pasirašytas, išskyrus vienintelį bendraturtį – pareiškėją. Pareiškėjas parengtą Projekto sprendinių brėžinį atsisakė pasirašyti. Būtent dėl pareiškėjo atsisakymo ir buvo inicijuota civilinė byla, kurioje A. S. ir kiti bendraturčiai prašo teismo suteikti teisę A. S. be F. B. (pareiškėjo) sutikimo vykdyti Žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. parengtą projektą, sujungiant Žemės sklypus ir atidalijant į 4 žemės sklypus. Taigi, A. S. siekia, kad Žemės sklypai būtų suformuoti ir atidalinti būtent pagal projektą, kuris buvo parengtas vadovaujantis 2014 m. spalio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytomis sąlygomis. Šiuo atveju atmetus pareiškėjo skundą ir toliau liko galioti tik vienos Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotos Žemės sklypų projektavimo sąlygos. Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, jog priimtu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (19.5) D3-2566, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

26.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu F. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą bei priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir rašytinių įrodymų visumą, nenustatė Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (19.5) D3-2566 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ neteisėtumo pagrindų. Taip pat netenkino ir išimtinai iš pirmojo skundo reikalavimo reiškiamo išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

27.       Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas ne tik nukrypo nuo teismų praktikos, bet pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė sprendimą be motyvų, netinkamai ginčo objektui taikė ir aiškino aukščiau nurodytas teisės normas, todėl buvo pažeistos tiek procesinės teisės, tiek materialinės teisės normos. 

28.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė aktualias minėtų teisės aktų normas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja. 

30.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 10 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Visiškai tapati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 10 punkte (negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai). 

31.       Aiškinant anksčiau nurodytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 10 punkto nuostatas pažymėtina, jog šiame punkte normos adresatui nustatytas draudimas sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar perdalijimo būdu pertvarkyti areštuotus arba esančius teisminio ginčo objektu žemės sklypus. Iš esmės šioje normoje nustatytos dvi alternatyvios sąlygos (negali būti <...> pertvarkomi areštuoti (1) arba esantys teisminio ginčo objektu (2) žemės sklypai), kurios suponuoja normoje įtvitintos elgesio taisyklės (draudimo) taikymą. 

32.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2230-588/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00170-2018-5) pagal ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K., B. K., N. J., L. S., J. Š. ir R. B. ieškinį atsakovui F. B. ir I. D. dėl ginčo žemės sklypų apjungimo ir atidalijimo.  

33.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypą, kuris yra teisminio ginčo objektu, o nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato jokių šio draudimo išimčių, todėl akivaizdu, kad nepasibaigus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamam teisminiam ginčui, teisės aktai nenumato galimybės atidalinti ginčo žemės sklypus, rengiant Projektą. Be to, ir pats pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog ginčas tarp bendraturčių yra kilęs ir sprendimo priėmimo metu buvo nagrinėjamas teisme. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog tarp bendarurčių kilęs ginčas nėra reikšmingas ir jie turi teisę Taisyklių nustatyta tvarka rengti alternatyvius Projekto sprendinius ir teikti teismui šio ginčo tinkamam išsprendimui.

34.       Nagrinėdamas analogišką ginčą (inicijuota civilinė byla dėl atidalijimo bendrosios kompetencijos teisme) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1778-415/2021 pažymėjo, kad nutarties 57 ir 58 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, <...>, negali būti rengiamas ir įgyvendinamas dėl teisminio ginčo civilinėje byloje <...>.

35.       Bylos medžiaga nustatyta, jog F. B. nuosavybės teise valdo tik 0,0980 ha dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 0,0283 ha dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės taryba 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 44 patvirtino naujai formuojamų žemės sklypų minimalius dydžius Palangos mieste, kuriuo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypai, nustatytas naujai formuojamų žemės sklypų minimalus dydis – 0.1500 ha. kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik 0,0980 ha dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 0,0283 ha dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl atidalijant jam priklausančias dalis nebūtų išlaikytas minimalus žemės sklypų dydis, nurodytas Tarybos sprendime. Vadinasi, tenkinus prašymą ir atidalijus ginčo žemės sklypus, naujai formuojamų žemės sklypų dydis neatitiktų Tarybos sprendimu patvirtinto galiojančio teritorijų planavimo sprendinio (duomenys neskelbtini) teritorijoje nustatytam minimaliam žemės sklypo plotui. Tai reiškia, kad egzistuoja ir antra aplinkybė, sąlygojanti atsisakymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

36.       F. B. apeliaciniame skunde išreiškia abejonę dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 44 „Dėl naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo" atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Nagrinėjamu atveju vykstant teisminiam procesui, t. y. esant nustatytai vienai aplinkybei, dėl kurios negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi žemės sklypai, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principais, nėra tikslinga plačiau tirti šį pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentą.

37.       Pagrįstai pirmosios instancijos teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.   

38.       Kiti apeliacinio skundo argumentai (teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir pan.) nėra reikšmingi šios bylos procesinei baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija į juos neatsako. Be kita ko pažymėtina, jog šios pareiškėjo teisės nebuvo apribotos ar pažeistos.

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, tai nėra jokio pagrindo jam priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

40.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 798,60 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

41.       ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

42.       Anksčiau minėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

43.       Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. patirtoms išlaidoms už advokato suteiktas teisines paslaugas – už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teismui, pagrįsti pateikė 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija ir Nr. ADV-2021/353), 2021 m. kovo 31 d. teisinių paslaugų suteikimo aktą ir 2021 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymą.  

44.       Pažymėtina, kad trečiojo suinteresuo asmens A. S. prašoma priteisti suma – 798,60 Eur neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas, kuris šiuo atveju sudarytų 1 891,24 Eur (2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1 454,8 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. iš pareiškėjo F. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 798,60 Eur.

45.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo F. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 798,60 (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 60 cnt.) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas 

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas