Baudžiamoji byla Nr. 1S-26-954/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00667-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.14.1; 2.5.19                

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (V. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 93-246 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. S. nuteistas 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui. 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 15 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 11 d.

2.       2019 m. spalio 28 d. Komisija nutarimu Nr. 93-246 nutarė taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.       Skunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3.1.                       Skunde nuteistasis nurodo, kad neprašo jo atleisti nuo bausmės, jis siekia tęsti bausmės atlikimą, tik kitomis sąlygomis. Apelianto teigimu, jis dirba, vykdo socialinės reabilitacijos programą. Nusikaltimai, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepriskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai.

3.2.                      Apeliantas pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatos, kurių apylinkės teismas nesilaikė, t. y. minėtose rekomendacijose nurodyta taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę. Nuteistojo teigimu, netaikant jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką, ką draudžia BK 2 straipsnio 6 dalis. 

3.3.                      Taip pat apeliantas pažymi, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą šiuo metu lygtinio paleidimo sąlygos siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Apelianto įsitikinimu, teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia jos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai.

4.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

5.       Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

7.       BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

8.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, V. S. nepateikė.

9.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju V. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 68 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinanti turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiai išvadai šiuo metu pagrindo nėra.

10.       V. S. pataisos įstaigoje pastaruoju metu charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Pataisos namuose jis dirba, skatintas 4 kartus, drausminės nuobaudos negalioja. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip ir minėta, būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Tokia pažanga turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

11.       Nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Iš 68 nusikalstamo elgesio rizikos balų 40 balų sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą, ir net 28 balus sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar privalo koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Pastebėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo nustatytų 82 balų yra sumažėjusi iki 68 balų, tačiau 28 balus sudaro kintantys taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės atlikimo metu skundo autoriaus elgesys nebuvo vien tik nepriekaištingas (nuteistasis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už kurias tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis). Pažymėtina tai, kad paskutinį pažeidimą nuteistasis padarė prieš metus, t. y. ne bausmės atlikimo pradžioje. Ši nuobauda buvo panaikinta tik 2019 m. birželio 28 d. ir šiuo metu yra negaliojanti, tačiau nepaisant to, ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

12.       Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. S. šis teistumas nėra pirmasis. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų apribojimų, todėl buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Teisminio nagrinėjimo metu V. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies, šiuo metu kaltę yra linkęs minimizuoti, kas rodo, jog nuteistasis dėl savo neteisėtų veiksmų atsakomybės pilnai neprisiima, t. y. nesuvokia priešingo teisei poelgio neleistinumo, kas leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamas elgesys gali pasikartoti. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad iki šiol nuteistajam išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai - ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, asocialios grupės įtaka, netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės, ir nei vieno pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančio veiksnio. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo V. S. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. 

13.       Nuteistasis V. S. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003) 22, tačiau pažymima, jog skunde nuteistojo minima rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

14.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo V. S. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. S. net ir su intensyvia priežiūra, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.

15.       Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Bausmių vykdymo kodekso nuostatų nepažeidė, nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. S. (V. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Algirdas Giedraitis

        Arūnas Paštuolis

        Jurga Vasiliauskienė