Baudžiamoji byla Nr. 1-17-760/2016

                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00148-2013-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3.;             

(S)

                      2.3.6.4.5.;                                      

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė,

sekretoriaujant Gitanai Gečienei, Remigijai Stepanenko, Agnei Vaičiulytei,

dalyvaujant prokurorui Raimundui Aukštakalniui, Irinai Paulauskienei,

vertėjai Svetlanai Bulotienei,

gynėjui advokatui Romualdui Juščiui,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. D. atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. V., jos atstovei advokato padėjėjai S. M.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. C., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

civilinio ieškovo įmonės „SIGILO“ atstovui advokatui A. B.,

kaltinamajam ir civiliniam atsakovui M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis,  Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 5 dalį,

n u s t a t ė :

2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 132 km, (duomenys neskelbtini), M. G. vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. viršydamas leistiną važiavimo greitį ir pamatęs kliūtį staiga stabdė, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu vilkiku Scania G 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Bodex KIS3CB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. C.. Šie M. G. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. kartu su juo važiavusios J. G. mirtimi bei keleiviui J. D. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis M. G. kaltės nepripažino, teigė, kad įvykio metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Nurodė, kad 2013-06-25, apie 18 val. kartu su sutuoktine J. G., draugu J. D. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis vairavo jam priklausantį automobilį Peugeot 406. Sutuoktinė sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, J. D. galinėje. Jis su žmona buvo užsisegę saugos diržus, ar jį buvo užsisegęs J. D., neprisimena. Važiavimo sąlygos buvo geros, buvo saulėta, nelijo. Važiavo apie 95 km/h. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) k., įvažiavus į įkalnę pamatė dideliu greičiu jo važiavimo juostoje, priešais atvažiuojantį krovininį automobilį - „fūrą“, kuris lenkė dviratininkus. Jis staiga pradėjo stabdyti automobilį. „Fūra“ nestabdė, toliau važiavo jo kelio puse, todėl jis atleido stabdį ir automobilį pasuko į dešinėje pusėje esantį kelkraštį. Tačiau automobilį sumėtė ir jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su krovininiu automobiliu. Pačio susidūrimo neprisimena, nes eismo įvykio metu prarado sąmonę. Nuo smūgio jo vairuotas automobilis buvo nublokštas į jo eismo juostos griovį, krovininis automobilis buvo savo važiuojamojoje kelio dalyje. Jį ir žmoną iš automobilio ištraukė vokiečiai dviratininkai. Jeigu jis būtų važiavęs savo eismo juosta, jis būtų kliudęs krovininį automobilį, kuris nespėjo pilnai grįžti į savo eismo juostą. Eismo įvykio metu žuvo jo sutuoktinė ir sunkiai buvo sužalotas J. D.. Žmonos laidotuves organizavo jos mama, jis prie laidotuvių neprisidėjo. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, mano, kad jie per dideli, neturi galimybės jų atlyginti. Jo mėnesio pajamos siekia 500 Eur, jokio turto neturi.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. G. teigė, kad pamatęs krovininį automobilį lenkiantį dviratininkus, išsigando, kad jis nesuspės sugrįžti į savo eismo juostą, todėl pradėjo stabdyti savo automobilį. Po to pasuko automobilį dešiniau, į šalikelę, pasimetė, išsigando. Kadangi automobilio greitis buvo per didelis, jo nebestabdė. Sumėtė automobilio galinius ratus, nebesuvaldė automobilio, jį pradėjo mėtyti po visą važiavimo kelią, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiavusiu vilkiku (2 t., b. l. 75).

Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, ji įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. parodė, kad 2013 m. birželio 25 d. vyko namo iš (duomenys neskelbtini) pieninės. Vairavo Latvių įmonei „Sigilo“ priklausantį automobilį Scania su priekaba. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Transporto priemonės gamintojas yra įmontavęs greičio ribotuvą, todėl maksimalus važiavimo greitis 90 km/h. Važiavimo sąlygos buvo geros. Gerai matė 200-250 metrų kelio ruožą. Įsitikinęs, kad priešingoje eismo juostoje neatvažiuoja jokia transporto priemonė, aplenkė dviratininką. Sugrįžus į savo eismo juostą, staiga pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kuris „mėtėsi“ po kelią, įvažiavo į jo eismo juostą ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu. Nuo smūgio jo automobilis buvo nublokštas į kanalą, o kaltinamojo automobilis nuskriejo į savo važiuojamąją kelio pusę. Vairuotojo durelės buvo sudaužytos, išlipo pro keleivio pusę. Į įvykio vietą atvažiavo dviratininkas vokietis, su kuriuo jie iš kaltinamojo automobilio keleivio vietos ištraukė moterį. Kad buvo dar vienas keleivis, nežinojo. Vėliau jam pasakė, kad keleivis iškrito iš automobilio. Prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Eur neturtinei ir 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Įvykio metu sužalotas nebuvo, tačiau dėl sutrenkimų jautėsi blogai, gėrė raminamuosius vaistus. Vaistus išrašydavo šeimos gydytojas, tačiau nei receptų nei pirkimo kvitų neišsaugojo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. V. parodė, kad įvykio aplinkybių nematė, tuo metu automobiliu nevažiavo. Kaimynės sūnus pranešė, kad žentas padarė avariją, su juo kartu važiavo ir dukra. Pranešė, kad abu yra gyvi. Nuvykusi į ligoninę bendravo su dukra, ji buvo sąmoninga. Dukra jai pasakė, kai žentui automobiliu atvažiavus ant kalno, latvis važiavo jų važiuojamąja kelio puse, t. y. cisterna dar buvo likusi jų kelio pusėje. Teigė, kad Mindaugas, pamatęs sunkvežimį, suko automobilį į pakraštį. Dukra mirė ligoninėje. Prašo priteisti jai 2500 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, prašo priteisti iš kaltinamojo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iki įvykio dukra su žentu gyveno jos namuose, su dukra buvo labai artimos, iki šiol negali susitaikyti su jos netektimi. Turtinę žalą sudaro laidotuvių, paminklo išlaidos. 1040 Lt laidojimo išlaidų skyrė valstybė.

Nukentėjusysis J. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jokių eismo įvykio aplinkybių neprisimena  (1 t., b. l. 126). 

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. D. atstovė advokatė Stanislava Jorudienė teigė, kad 2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min. J. D. važiavo M. G. vairuojamame automobilyje Peugeot 406. Eismo įvykio metu J. D. patyrė sunkius sužalojimus, jis komoje išbuvo 9 paras, gulėjo Klaipėdoje vaikų ligoninėje. Pats įvykio aplinkybių neprisimena. Iki šiol nevaldo rankos, ji yra nejautrumo būsenoje, reikalinga operacija. Po komos J. D. tapo nervingas, irzlus, su juo sunku susikalbėti, šlubuoja atmintis. J. D. po eismo įvykio buvo nustatytas neįgalumas, tačiau dėl draugų, bendraamžių patyčių jis nevyko antrą kartą nustatyti neįgalumo. Prašo tenkinti J. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl sužalojimo tapo neįgalus, patyrė didžiulius dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, fizinį skausmą. Draudikas sutinka sumokėti J. D. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl likusią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Prašo priteisti 1148,92 Eur turtinę žalą, kurią patyrė už gydymą, vaistus, degalus. Receptų niekas nerašė, medikų nurodymu artimieji pirkdavo vaistus, sauskelnes, kitus medikamentus. J. D. būnant ligoninėje, pas jį vyko šeimos atstovai įvairiomis transporto priemonėmis. Po to daugiau nei tris mėnesius J. D. iš namų buvo vežamas masažams, taip pat konsultacijoms į Šiaulių,  Klaipėdos miesto gydymo įstaigas. Visą turtinę žalą prašo priteisti iš draudiko.

Civilinio ieškovo SIGILO atstovas advokatas A. B. nurodė, kad įvykio metu įmonės darbuotojas S. C. vairavo įmonei priklausantį vilkiką su priekaba. Prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl 1605,17 Eur patirtų nuostolių atlyginimo. Prašomą sumą priteisti solidariai iš civilinių atsakovų. Prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo 5199,07 Eur, už teisines paslaugas ir atliktą specialisto tyrimą.

Liudytojas J. W., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. birželio 25 d. apie 18 val. 30 min. dviračiu važiavo iš Kauno link Klaipėdos miesto. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) k., važiavo (duomenys neskelbtini) kaimo link tiesiu asfaltuotu keliu. Važiavo dešiniąją kelio puse, šviesiu paros metu, matomumas buvo geras. Išgirdo kaip iš galo atvažiuoja automobilis. Iš garso suprato, kad atvažiuoja sunkvežimis ir gana dideliu greičiu. Kitoje eismo juostoje nevažiavo joks kitas automobilis, toje pačioje juostoje, kurioje važiavo jis ir sunkvežimis taip pat nevažiavo joks kitas automobilis. Sunkvežimis lenkimo metu visiškai išvažiavo į kitą kelio juostą. Kai sunkvežimis jį aplenkė, pavažiavus maždaug 100 metrų, išgirdo didelį garsą, pakėlęs galvą pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Jis nematė, ar prieš įvykstant susidūrimui, sunkvežimis buvo spėjęs visiškai grįžti į savo eismo juostą (t. 1, b. l. 114, 116-118).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. G. mirė nuo autoįvykio metu padarytų sužalojimų, kurie sukėlė sunkų trauminį šoką ir gyvybei pavojingą būseną - komą bei ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. J. G. mirė 2013-07-02 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 68-71).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. D. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, galvos smegenų kaktinės bei abipus smilkininės skilčių daugybinės kontūzijos su pakraujavimu, smegenų sukrėtimas, kairio žąstikaulio apatinio 1/3 lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas, trauminis šokas. Padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti 2013-06-25 autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales ir iškritus iš jo ant kieto pagrindo (t. 1, b. l. 77-78).

Iš specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. G. bei automobilio Scania G440 vairuotojas S. C. įvykio metu automobilius vairavo blaivūs (1 t., b. l. 64, 66).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, apžiūros protokolų, vaizdo lentelių nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 132,4 km. Važiuojamosios dalies kelio dešiniame griovyje rastas apgadintas automobilis - Peugeot 406, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), važiuojamosios dalies kelio kairiajame griovyje – apgadintas automobilis Scania G440, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), su priekaba. (t. 1, b. l. 13-30, 31, 33-36, 37-43).

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio Scania G440, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), sulaužytos priekinės grotelės, deformuotas priekinis bamperis, išdaužtas kairysis priekinis žibintas, deformuoti kairės pusės laiptai į kabiną, sugadintas kairės pusės purvasaugis, kabinos kairės pusės šono nubraižyti raudonos spalvos dažai. Iš transporto priemonė aprašo nustatyta, kad automobilio Peugeot 406, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) apgadintas priekis, aplankstytas stogas, durelės, galinis sparnas, o iš transporto priemonės apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis sugadintas nepataisomai (t. 1, b. l. 33-36, 37-43, 54).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto V. P. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Peugeot 406 vairuotojas M. G. įvykio metu važiavo didesniu nei 99,6 km/h greičiu, viršijo leistiną eismo įvykio vietoje greitį išslydo į kairiąją priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su automobiliu Scania G440 (t. 1, b. l. 84-92).

Specialisto V. M. išvada (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. G. turėjo techninę galimybę, išvengti susidūrimo su automobiliu Scania G440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jei stabdant būtų suvaldęs vairuojamą automobilį ir neįvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą; šio eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to šis automobilis prarado judėjimo stabilumą ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su priešinga kryptimi atvažiuojančiu vilkiku Scania G440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-15).

Eismo įvykio ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagrindinė sąlyga nulėmusi nagrinėjamo eismo įvykio kilimą buvo nepriimtini vairuotojo M. G. automobilio valdymo veiksmai, važiuojant didesniu už maksimalų leistiną greičiu, dėl kurių automobilis prarado šoninį stabilumą ir išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę. Šie M. G. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 43-54).

Iš įmonės Scania Latvia pažymos nustatyta, kad transporto priemonėje Scania G 440 LA4x2MNA gamintojas yra įrengęs greičio ribotuvą, kur nustatyta 90 km/h greičio riba (3 t., b. l. 74a,b).

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad M. G. įvykio metu vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. viršydamas leistiną važiavimo greitį ir pamatęs kliūtį staiga stabdė, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu vilkiku Scania G 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Bodex KIS3CB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. C.. Dėl šių M. G. padarytų KET reikalavimų pažeidimų žuvo automobilio Peugeot 406 keleivė J. G., o keleiviui J. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors M. G. teismo posėdžio metu teigė, kad kaltės nepripažįsta. Tačiau apklaustas pripažino, jog viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo apie 95 km/h greičiu, pamatęs lenkimo manevrą atliekantį sunkvežimį, staiga pradėjo automobilį stabdyti, po to pasuko jį į dešinėje pusėje esantį kelkraštį dėl ko automobilį sumėtė ir jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su krovininiu automobiliu. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, apžiūros protokolai, eismo įvykio ekspertizės aktas, specialisto išvada (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio vietos planas, fotonuotraukos įrodo, kad automobilio Peugeot 406 susidūrimas su vilkiku Scania G 440 įvyko būtent vilkiko judėjimo eismo juostoje. Ekspertai atlikę eismo įvykio ekspertizę, nustatė iš esmės analogišką eismo įvykio mechanizmą, kaip nurodė M. G.. Tai yra, kad automobilio Peugeot 406 vairuotojas M. G., važiuodamas kelio dešine, pagal važiavimo kryptį, puse, ėmė stabdyti savo automobilį, kuris stabdomas 1 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nuslydęs 20 m nuo matomos stabdymo pėdsako pradžios, buvo atstabdytas ir toliau judėdamas į priekį 15 m ilgio kelio ruože prarado stabilumą ir pasuko į kairę, tuo pačiu pakeisdamas į kairę ir judėjimo kryptį. Tada automobilis Peugeot 406 ir vėl buvo imtas stabdyti ir nestabiliu šoniniu judesiu judėdamas iš dešinės važiuojamosios kelio dalies į kairę, išslydo į priešingos krypties važiuojamosios dalies pusę, kur tuo metu priešinga kryptimi važiavo vilkikas su puspriekabe, vairuojamas S. C.. Susidūrimas įvyko automobiliui Peugeot 406 nestabiliu šoniniu judesiu nuo pakartotinio stabdymo pradžios įveikus daugiau kaip 24,6 m, automobiliui esant įstrižai važiuojamosios kelio dalies, priešingos krypties eismui skirtoje eismo juostoje. Specialistas V. M. išvadoje taip pat nurodė, kad betarpiškai prieš eismo įvykį, automobilio Peugeot 406 vairuotojas, viršydamas leistiną važiavimo greitį, du kartus efektyviai stabdė (per 20 ir 24,8 atkarpas), automobilis prarado judėjimo stabilumą ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria tuo metu artėjo vilkikas Scania su puspriekabe ir su juo susidūrė. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad Peugeot 406 vairuotojas M. G. įvykio metu viršijo leistiną eismo įvykio vietoje greitį išslydo į kairiąją priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su automobiliu Scania G440.

Ekspertizės aktas, specialistų išvados neabejotinai patvirtina, kad M. G. vairuodamas automobilį Peugeot 406, viršijo leistiną 90 km/h greitį. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. G. prieš pat stabdymą važiavo didesniu nei 99,6 km/h greičiu, specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad prieš eismo įvykį M. G. važiavo ne mažesniu nei 104 km/h, ekspertizės akte nustatyta, kad automobilio Peugeot 406 važiavimo greitis prieš pat stabdymą, neįvertinus greičio dalies, ekvivalenčios energijai, sunaudotai padaryti automobilio sugadinimams, buvo nemažesnis kaip 96 km/h. Atsižvelgiant ir į M. G. parodymus, kad jis važiavo apie 95 km/h greičiu, laikytina įrodyta, kad automobilio Peugeot 406 važiavimo greitis prieš pat stabdymą buvo ne nemažesnis kaip 96 km/h.

Atmestina kaltinamojo versija, kad autoįvykio kilimo priežastis buvo nukentėjusiojo S. C. neteisėti veiksmai, kad jis atlikdamas lenkimo manevrą važiavo viršydamas leistiną greitį, nebuvo grįžęs į savo eismo juostą. Iš nukentėjusiojo S. C. parodymų nustatyta, kad jis jau buvo aplenkęs priekyje važiuojantį dviratininką ir iki susidūrimo važiavo savo eismo juosta. Iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad automobilio Peugeot 406 susidūrimas su vilkiku Scania įvyko pastarojo judėjimo eismo juostoje, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Liudytojas dviratininkas J. W. taip pat nepaneigė, kad prieš įvykstant susidūrimui, sunkvežimis buvo spėjęs visiškai grįžti į savo eismo juostą. Liudytojas nurodė, kad jis lenkimo metu visą dėmesį buvo sutelkęs į važiavimą dviračiu ir tik išgirdęs didelį garsą, pakėlė galvą ir pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Liudytojas teigė, kad susidūrimas įvyko ne iš karto jį aplenkus, o vilkikui pavažiavus apie 100 metrų. Be to, eismo įvykio ekspertizės metu buvo tiriama, ar 80 km/h greičiu važiuojantis vilkikas su puspriekabe, būdamas išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, per 136,4 m. atstumą (per laiką, kol stabdomas automobilis Peugeot), galėjo persirikiuoti į dešinę nedarydamas staigaus manevro. Tyrimo metu, įvertinus įvairius išvažiavimo į priešingos krypties eismo juostą atstumus, buvo nustatyta, kad vilkikas turėjo galimybę persirikiuoti į dešinę.

Nebuvo nustatyta, kad S. C. įvykio metu būtų viršijęs leistiną 90 km/h greitį. S. C. teigė, kad jis važiavo ne dideliu nei 80 km/h greičiu. Jo parodymus patvirtina ekspertizės aktas, kur nurodyta, kad atlikus tyrimą pagal vilkiko eismo įvykio vietoje paliktą 26,5 m ilgio stabdymo pėdsaką, nustatyta, kad jis važiavo ne didesniu nei 80 km/h greičiu. Be to, iš įmonės Scania Latvia pažymos nustatyta, kad transporto priemonėje Scania G 440 gamintojas yra įrengęs greičio ribotuvą, kur nustatyta 90 km/h greičio riba, kas patvirtina,  kad S. C. neturėjo techninių galimybių viršyti leistiną greitį.

Atmestina specialisto V. P. išvada, kad vairuotojo S. C. veiksmai, kai kelio ruože priešpriešinio eismo juostas skiriant ištisinei kelio ženklinimo linijai vykdė ta pačia kryptimi važiavusio dviratininko lenkimą ir sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui Peugeot 406, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Šią aplinkybę paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvada, kurioje konstatuota, kad būtent vairuotojo M. G. nepriimtini automobilio valdymo veiksmai, kai važiuojant didesniu už maksimalų leistiną greičiu, dėl kurių automobilis prarado šoninį stabilumą ir išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo priežastimi. Teismas neturi pagrindo netikėti šia eksperto išvada, nes analogišką išvadą pateikė ir specialistas V. M.. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, apžiūros protokolų, vaizdo lentelių nustatyta, kad kelias, kur S. C. atliko dviratininko lenkimą buvo pažymėtas ištisine kelio ženklinimo linija. Taigi, S. C. neturėjo teisės jos kirsti, nes tai prieštaravo Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkto reikalavimui. Tačiau eismo įvykio ekspertizės metu nustatyta, kad ne šie vairuotojo S. C. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, o vairuotojo M. G. anksčiau nurodyti veiksmai. Nustatyta, kad važiuodamas leistinu greičiu ir stabdydamas automobilį dešinėje, pagal savo važiavimo kryptį, važiuojamosios dalies pusėje, vairuotojas M. G. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su vilkiku Scania G440.

Byloje įrodyta, kad M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 127, 128 punktų reikalavimus, kur numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtent šių KET reikalavimų pažeidimas buvo kilusių pasekmių priežastis. Akivaizdu, kad tuo atveju jeigu kaltinamojo vairuojamas automobilis nebūtų įvažiavęs į S. C. važiavimo eismo juostą, automobiliai nebūtų susidūrę ir nebūtų sužaloti automobilio Peugeot 406 keleiviai J. G. ir J. D. Todėl būtent M. G. veiksmai buvo kilusių pasekmių sąlyga ir šių pasekmių priežastimi. Teismo medicinos specialistų išvadose konstatuota, kad visi sužalojimai nukentėjusiesiems keleiviams J. D. ir J. G. buvo padaryti 2013-06-25 eismo įvykio metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. G. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 5 d. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.). Jis pats patvirtino, kad įvykio metu dėl per didelio greičio nesuvaldė automobilio. Vadinasi, jis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad viršydamas leistiną greitį galėtų nesustabdyti transporto priemonės iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad M. G. padarė neatsargų nusikaltimą, jo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas (t. 2, b. l. 79), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 80). Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausmė numatyta už įvykdytą nusikaltimą. Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina ir į sunkias nusikaltimo pasekmes, kad eismo įvykio metu vienas žmogus žuvo, kitas buvo sunkiai sužalotas. Kaltinamajam skirtinas sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis – 4 metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas jauno amžiaus – 22 metų, šiuo metu dirba, anksčiau niekada nebaustas ir neteistas, nesant duomenų, kad po nusikaltimo įvykdymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 75 str.). Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas - neišvykti  už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. G. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 57). M. G. automobilyje veždamas du keleivius ir viršydamas leistiną važiavimo greitį šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko žuvo jo sutuoktinė ir sunkiai buvo sužalotas nepilnametis vaikas. M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, 6 mėnesiams. Nustatant teisės vairuoti uždraudimo terminą atsižvelgtina, kad automobilį vairavo būdamas blaivus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. G. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

                                         Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. prašo atlyginti iš kaltinamojo ir draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nusikaltimu jam padarytą 200 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos medikamentams ir kurui vykstant pas medikus ir pas advokatą į Lietuvą bei 500 Eur neturtinę žalą, kurią sudaro patirti išgyvenimai dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio (t. 3, b. l. 20-22).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. V. prašo atlyginti iš kaltinamojo ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nusikaltimu jai padarytą 2500 Eur turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo, paminklo pastatymo, kapavietės sutvarkymo išlaidos ir 30 000 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė žuvus dukrai J. G. Prašo priteisti iš kaltinamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas  (t. 3,  b. l. 9-15).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. D. įstatyminė atstovė D. L. prašo priteisti sūnui nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Prašo iš kaltinamojo ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo solidariai priteisti 1148,92 Eur turtinės žalos ir 5792,40 Eur neturtinės žalos bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 144-145).

Civilinis ieškovas įmonė „SIGILO“ prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 1605,17 Eur nuostolių, patirtų dėl autoįvykio ir pripažinti proceso išlaidomis 5199,07 Eur už teisines paslaugas bei atliktą specialisto tyrimą (3t., b. l. 24-25).

M. G. su civiliniais ieškiniais nesutinka, teigia kad jie per dideli ir pagal savo turtinę padėtį neturi galimybės jų atlyginti.

Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas su ieškiniais sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad nuo 2013-06-17 iki 2013-09-16 buvo apdraudę transporto priemonės Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo M. G. civilinę atsakomybę. Dėl eismo įvykio nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams jokių draudimo išmokų nėra sumokėję. Atsakovas rašytiniame paaiškinime (t. 3, b. l. 60-63) nurodė, kad sutinka atlyginti 3000 eurų neturtinę žalą O. V. dėl jos dukros žūties ir 2000 eurų J. D. dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. S. C. civilinis ieškinys dėl žalos priteisimo turi būti atmestas, nes neturtinę žalą draudikas atlygina tik tada, kai ji atsirado dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, o turtinės žalos reikalavimas nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. O. V. nepateikė rašytinių įrodymų dėl patirtų laidojimo išlaidų dydžio, taip pat nepateikė kapavietės sutvarkymo projekto, todėl bendrovė negali nustatyti draudimo išmokos dydį. J. D. įstatyminė atstovė D. L. pateikė tik vaistų ir gydymo priemonių pirkimo kvitus bei degalų pirkimo kvitus, tačiau nepateikė kuro sąnaudų pagrindimo, todėl negali nustatyti draudimo išmokos. Įmonės SIGILO reikalavimas dėl 855,93 Eur išlaidų už automobilio Scania G440 transportavimą iš Lietuvos į Latviją būtų tenkinamas jeigu būtų pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. 749,24 Eur išlaidos už automobilio Scania G440 remontą būtų atlygintos gavus iš ieškovo patvirtinančius dokumentus, kad draudimo bendrovė pagal KASKO draudimo sutartį neatlygino 749,24 Eur franšizės.

Iš draudimo liudijimo nustatyta, kad eismo įvykio metu M. G. vairuojama transporto priemonė buvo drausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 60). Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo  įstatymu (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose. Įstatymo 11 straipsnyje numatyta maksimali suma draudikui neturtinei žalai atlyginti - 5000 eurų nepaisant to kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų dėl vieno eismo įvykio, bei 1000 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

O. V. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Iš 2014-06-25 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvito nustatyta, kad O. V. už paminklą, granito tvorelę, kitus kapo tvarkymo darbus viso sumokėjo 4752 Lt (1376,27 eur). Iš O. V. jos atstovės paaiškinimo nustatyta, kad pinigai buvo skirti eismo įvykio metu žuvusios dukros J. G. paminklo pastatymui ir jos kapavietės sutvarkymui, todėl šios išlaidos susijusios su eismo įvykio metu padaryta žala ir priteistinos O. V. iš draudiko. O. V. civiliniame ieškinyje nedetalizavo kokios konkrečiai išlaidos sudaro laidojimo išlaidas. O. V. ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad J. G. laidojimo išlaidas sudaro – 1300 Lt karstas, 400 Lt mirusiosios rūbai, 200 Lt jos aprengimas, 350 Lt salės nuoma, 350 Lt gėlės, 150 Lt žvakės, 450 Lt giedoriams, 1750 Lt gedulingiems pietums, viso 4950 Lt (1433,62 eur). Nors O. V. neišsaugojo šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji šių išlaidų nepatyrė. Nurodytos laidojimo išlaidos nėra neprotingai didelės, jos atitinka susiklosčiusią praktiką. Nustatyta, kad O. V. buvo išmokėta 1040 Lt (301,20 eur) laidojimo pašalpa. Šis suma vadovaujantis LR CK 6.291 str.2d., bei Taisyklių 55 p. įskaitoma į laidojimo išlaidas. Nors pagal pateiktus duomenis, laidojimo išlaidų suma būtų 1132,42 eur, tačiau iš draudiko O. V. priteistina jos prašoma 1123,73 eur suma. Viso O. V. priteistina iš draudiko 2500 eur turtinei žalai atlyginti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiosios O. V. dukra, kuriai buvo tik 21 metai. Iki įvykio dukra gyveno kartu su O. V., jos palaikė artimus, nuoširdžius santykius, abi puikiai sutarė. Akivaizdu, kad dėl staigios, netikėtos, nesavalaikės dukros mirties nukentėjusioji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, dvasines kančias. Tikėtina, kad tuos išgyvenimus patiria iki šiol. Dukros mirtis neigiamai paveikė nukentėjusiosios gyvenimą. O. V. buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 5 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, kad jo mėnesio pajamas sudaro apie 500 eura, jokio turto neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad O. V. prašoma priteisti 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti - yra per didelė, todėl jos ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas nustato, kad O. V. buvo padaryta 20 000 eurų neturtinė žala.  3000 eurų suma priteistina iš draudiko, likusi 17000 eurų suma priteistina iš kaltinamojo. 

Nukentėjusioji O. V. dėl ieškinio surašymo kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę. Ji iš savo lėšų sumokėjo advokatei 350,44 eurus (3t., b. l. 16-17). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str.2d.).

J. D. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu J. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Įvykio metu jis buvo nepilnametis. Jam buvo padaryta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, galvos smegenų kaktinės bei abipus smilkininės skilčių daugybinės kontūzijos su pakraujavimu, smegenų sukrėtimas, kairio žąstikaulio apatinio 1/3 lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas, trauminis šokas. Iš specialisto išvados nustatyta, kad J. D. dėl padarytų sužalojimų nuo 2013-06-26 iki 2013-07-19 gydėsi Klaipėdos vaikų ligoninėje. Jam buvo taikytas chirurginis gydymas dėl daugybinių kontūzinių židinių, taikyta ilgalaikė koma. Atsigavus iš komos buvo operuotas dėl žąstikaulio lūžimo. Užbaigus stacionarų gydymą, toliau J. D. buvo gydomas Palangos Gintaro sanatorijoje. Po eismo įvykio nukentėjusysis tapo neįgalus, jam reikalingas dar vienas operacinis gydymas sužalotai rankai atstatyti (3t., b. l. 72). Akivaizdu, kad dėl sužalojimų J. D. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, iki šiol išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis kaltais veiksmais būtų prisidėjęs prie žalos atsiradimo. 

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. D. prašoma priteisti 5792,40 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė. 2000 eurų suma priteistina iš draudiko, likusi 3792,40 eurų suma priteistina iš kaltinamojo. 

J. D. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. J. D. iš draudiko priteistina 396,52 eur (1369,13 Lt) už vaistus, tyrimus, masažus bei 578,62 eurai (1997,87 Lt) kuro išlaidų. Šias išlaidas ieškovas pagrindė rašytiniais dokumentais, tai yra kuro, vaistų, tyrimų, masažų pirkimo kvitais (1t., b.l. 133-138). Visos nurodytos išlaidos  buvo patirtos J. D. gydymosi laikotarpiu. Laikytina, kad išlaidos vaistams, tyrimams, masažams buvo būtinos gydant nukentėjusįjį. Išlaidos degalams nėra per didelės, jos atitinka susiklosčiusią situaciją bei protingumo kriterijus. J. D. buvo nepilnametis, jis su šeima gyveno Pagėgių sav., o gydomas buvo Klaipėdoje, Palangoje. Atmestina J. D. ieškinio dalis dėl 173,78 eurų turtinės žalos priteisimo, nes nepateikė šiai sumai patvirtinančių įrodymų.

Nukentėjusiojo J. D. įstatyminė atstovė pakvietė advokatę atstovauti sūnaus interesus teisme. Ji iš savo lėšų apmokėjo advokatei 500 eurų atstovavimo išlaidas (3t., b. l. 73-74). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos J. D. iš kaltinamojo (BPK 104 str.2d.).

S. C. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atmestinas S. C. reikalavimas priteisti jam 200 eurų turtinės žalos, nes šio reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Nenustatyta, kad S. C. po įvykio būtų kreipęsis į medikus, kad jam būtų paskirtas gydymas, kad dėl gydymo būtų turėjęs išlaidų vaistams ar kurui. 

Jo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad S. C. įvykio metu vairavo vilkiką, į kurį atsitrenkė M. G.. Jis matė sunkiai sužalotus žmones. Dėl patirtų išgyvenimų, iš karto po įvykio negalėjo dirbti vairuotojo darbo. Dėl atliekamo tyrimo privalėjo nuolatos atvykti iš Latvijos į Lietuvą. Laikytina, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tai yra neturtinę žalą. S. C. neįrodė, kad dėl sukelto eismo įvykio buvo sutrikdyta jo sveikata. Todėl teismas mažina prašomo priteisti neturtinės žalos dydį iki 300 eurų. Įstatymas ir Taisyklės reglamentuoja, kad draudimo bendrovė atlygina asmenims neturtinę žalą, atsiradusią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo. Kadangi S. C. eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, todėl draudikas neturi pareigos atlyginti jo  neturtinę žalą. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo.

Civilinio ieškovo bendrovės „SIGILO“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų (3t., b. l. 116-117) nustatyta, kad dėl transporto priemonės – vilkiko transportavimo iš Lietuvos į Latviją (Ryga-Vilkyškiai-Ryga) bendrovė patyrė 855,93 Eur (601,55 LVL)  išlaidų. Taip pat iš pateiktų dokumentų (3t., b. l. 26-35) nustatyta, kad dėl transporto priemonės remonto bendrovė 2013-09-24 sumokėjo įmonei Scania Latvia 749,24 eur (526,57 LVL). Nėra duomenų, kad šią remonto išlaidų sumą, kuri atitinka  frančizės sumą civiliniam ieškovui būtų atlyginusi draudimo bendrovė pagal Transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutartį (Kasko). 1605,17 eurų turtinė žala „Sigilo“ priteistina iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

„Sigilo“ civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl vilkiko prastovos, bendrovė patyrė nuostolių, tačiau iki įrodymų tyrimo pabaigos reikalavimo jas priteisti ir įrodymų, pagrindžiančių nuostolius,  nepateikė. Pažymėtina, kad bendrovė ir po bylos išnagrinėjimo turi teisę kreiptis į draudiką dėl nuostolių, susijusių su eismo įvykiu, atlyginimo.

Civilinis ieškovas „Sigilo“ savo nuožiūra pakvietė specialistą V. M., kuris atliko eismo įvykio tyrimą. Taip pat įmonė savo iniciatyva pakvietė dalyvauti byloje atstovus advokatą A. B., kuris atstovavo bendrovę ir advokato padėjėją Dainių Mažylį, kuris atstovavo nukentėjusįjį S. C. (t. 2, b. l. 1-25, t. 3., b. l. 42, 45, 46). Bendrovė iš savo lėšų apmokėjo už specialisto tyrimą 1700 Eur (t. 3, b. l. 41), advokatui A. Biguzui atstovavimo išlaidas – 1910,88 Eur (t. 3, b. l. 47, 51), advokatui D. Mažyliui atstovavimo išlaidas – 1579,24 Eur (t. 3, b. l. 43, 44).

Civilinio ieškovo proceso išlaidomis pripažįstamos 500 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 500 eurų išlaidos specialistui ir jos priteistinos iš M. G. (BPK 104 str.2d.). Civilinio ieškovo proceso išlaidos mažintinos atsižvelgiant į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį. Be to, atsižvelgiama į aplinkybę, kad bendrovė ir S. C. po specialisto V. P. išvados turėjo teisę iš karto kreipti į prokurorą su prašymu skirti eismo įvykio ekspertizę. Nėra duomenų, kad prokuroras tokį prašymą būtų atmetęs. Taip pat, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į atstovo sugaištą laiką procese, į jo paruoštų procesinių dokumentų kiekį, laikytina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės ir jo mažintinos iki 500 eurų. „Sigilo“ apmokėjo išlaidas advokato padėjėjui už S. C. atstovavimą, tačiau jos nepripažintinos civilinio ieškovo proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos. Byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo atliekama daug procesinių veiksmų, todėl dviejų atstovų dalyvavimas nebuvo būtinas siekiant apginti bendrovės ar jos darbuotojo teises.

Pagėgių policijos komisariatas nurodė, kad dėl dokumentų vertimo jie patyrė 219,21 Eur proceso išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu (t. 1, b. l. 94, 97, 98, 101, 104), prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į sunkią turtinę kaltinamojo padėtį, vertimo išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 105 str. 4d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui nagrinėti – vokai su kraujo mėginiais, saugomi Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK pagal 2013-11-11 kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkui M. G. (1t., b. l. 55).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., atidėti bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. 2d. 1p., 3d., 68 str., paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. G. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.  

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo J. D. 975,14 eurų turtinei bei 2000 Eur  neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai O. V. 2500 eurų Eur turtinei žalai bei 3000 Eur  neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo įmonei „SIGILO“ 1605,17 eurų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. G. nukentėjusiajai O. V. 17000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. G. nukentėjusiajam J. D. 3792,40 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. G. nukentėjusiajam S. C. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusiose dalyse civilinius ieškinius atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. įmonei „Sigilo“ 1000 Eur  advokato ir specialisto išlaidoms padengti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. nukentėjusiajam J. D. 500 eurų advokato išlaidoms padengti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. nukentėjusiajai O. V. 350,44 eurus advokato išlaidoms padengti.

Sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikaltimui nagrinėti –  du vokus su kraujo mėginiais, saugomus Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK pagal 2013-11-11 kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti nuosprendžiui įsiteisėjus M. G. automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.  

Teisėja                                                                                                                                     Loreta  Bajorinienė