Civilinė byla Nr. 2-36318-608/2014

Proceso Nr. 2-68-3-28886-2014-8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                          2014 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič, dalyvaujant atsakovo atstovei I. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir             

nustatė:

Ieškovė M. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ veiksmus, vienašališkai nutraukiant kreditavimo sutartį Nr. 07-095080-FA, bei sprendimą išieškoti iš ieškovės M. Z. susidariusią skolą prieš terminą, neteisėtais bei įpareigoti atsakovą akcinę bendrovę „Swedbank“ tęsti kreditavimo sutarties vykdymą, t. y. šalis sugrąžinti į padėtį, buvusią iki kreditavimo sutarties nutraukimo. Nurodė, kad minėtos sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktas 187000,00 Lt dydžio kreditas būstui pirkti, o ieškovė įsipareigojo paskolą kartu su nustatytomis palūkanomis grąžinti iki 2039-09-04. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypo bei 68,68 kv. m bendro ploto pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). SB (duomenys neskelbtini) skl., hipoteka. Minėto kredito grąžinimą bankui ieškovė 2007-09-18 apdraudė uždarojoje akcinėje bendrovėje „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2007-09-18 draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija BPD Nr. 037733. Galutinis draudimo sutarties terminas 2026-05-30. Kai Lietuvą pasiekė pasaulinė ekonominė krizė, pasunkėjus ieškovės turtinei padėčiai, ieškovės prisiimtus įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį vykdė bei padengė ieškovės 7823,63 Lt skolą bankui pagal kredito sutartį uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, kuris sudarė su ieškove trijų mėnesių draudimo išmokų mokėjimo grafiką 4751,00 Lt sumai. Bankui pateikus perskaičiuotą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ ir ieškovė sudarė priedą Nr. 1 prie 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 037733-1/62, kuriuo pakeitė susitarimo 8 punktą ir sudarė 9 mėnesių draudimo išmokų mokėjimo grafiką 14564,22 Lt sumai. 2010-03-10 buvo sudarytas priedas Nr. 2 prie 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD037733-1/62, kuriuo pakeistas susitarimo 8 punktas ir sudarytas 12 mėnesių draudimo išmokų mokėjimo grafikas 16903,96 Lt sumai. Uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ visas 12 mėnesių draudimo išmokas bankui išmokėjo. Ieškovė dėl ekonominės krizės neteko darbo ir nuo 2010-07-30 negalėjo vykdyti mokėjimų draudimo susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, todėl uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į Vilniaus rajono teismą su ieškiniu dėl 23865,78 Lt skolos ir 108,59 Lt delspinigių priteisimo. Ar ieškinys buvo patenkintas, ieškovei nežinoma. Ieškovė pažymi, kad būdama sąžininga, ji stengėsi vykdyti prievoles pagal kredito sutartį, nors ir mažesnėmis sumomis, nei numatyta šalių suderintame grafike, tačiau mokėjo kredito gražinimo įmokas ir palūkanas. Ieškovė 2014-06-17 gavo antstolės Brigitos Palavinskienės 2014-06-12 patvarkymą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo hipotekos kreditoriaus akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2014-05-13 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2440, vykdomosios bylos Nr. 0171/14/03427. Ieškovė tvirtina, kad apie kredito sutarties nutraukimą sužinojo tik gavusi antstolės raginimą vykdyti sprendimą. Kreditoriaus pranešimo apie sutarties nutraukimą prieš terminą, kuriame būtų nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai, ieškovė nėra gavusi. Ieškovė nebuvo informuota, kokio dydžio susidarė įsiskolinimas atsakovui. Ieškovė nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką būsto kreditavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir kad kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (LR CK 6.188 str. 7 d.). Ieškovė laiko, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, viską vertino iš savo pozicijos ir siekė kuo didesnės naudos sau. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. 1 d. ir pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi, neleido keisti sutarties sąlygų, o visus teikiamus pasiūlymus arba ignoruodavo, arba atmesdavo remdamasis savo vidinėmis taisyklėmis. Siekdamas įgyvendinti materialiosios teisės normoje nustatytas priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sąlygas, atsakovas turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad sutartis yra tinkamai nutraukta, tačiau jų nepateikė.

Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad bankas bendradarbiavo su kredito gavėja ir stengėsi ieškoti skolininko mokumo atkūrimo priemonių, tačiau pastarajai vis tiek nevykdant kredito sutarties, bankas buvo priverstas imtis kraštutinės priemonės – kredito sutarties nutraukimo. Nuo kredito suteikimo ieškovė neatsakingai vykdė savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Dėl nuolatinių vėlavimų bankas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl įmokų mokėjimo. Draudimo bendrovė du kartus įmokas mokėjo už klientę laikotarpiais nuo 2009-06-30 iki 2010-05-30 ir nuo 2010-10-30 iki 2011-09-30, tačiau draudimo bendrovės atlikti mokėjimai neatkūrė tinkamo kredito sutarties vykdymo. Bankas ilgą laiką ragino ieškovę pašalinti kredito sutarties pažeidimus ir iš karto nesiėmė savo pažeistų teisių ginti, nutraukiant kredito sutartį prieš terminą. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta kredito gavėjai nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio visiškai nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį. Todėl bankas 2012-01-05 registruotu paštu išsiuntė kredito gavėjai pranešimus dėl susidariusių įsiskolinimų ir vienašališko sutarties nutraukimo. Pranešimai buvo siunčiami skolininkės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir kredito sutartyje nurodytu adresu. Kredito sutarties 16.1 punktu šalys susitarė, kad paštu siųsta korespondencija bus laikoma gauta penktą kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Atsakovas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad minėtas pranešimas ieškovei buvo įteitas asmeniškai 2012-01-11, ką patvirtina Lietuvos pašto įteikimo pranešimai. Todėl atsakovo nuomone, ieškovė klaidina teismą teigdama, jog apie sutarties nutraukimą jai nebuvo pranešta. Atsakovas laiko, kad ieškovė be teisės normų pažeidimo nurodymo, nutraukiant kredito sutartį, privalėjo teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų skolininko gebėjimą toliau vykdyti kredito sutartį. Priešingu atveju tiek ieškinys, tiek teismo sprendimas atkurti sutartinius santykius, įgytų tik formalų charakterį, nes iš esmės skolininkas ir toliau neturės galimybių vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas laiko, kad bankas turėjo pareigą imtis veiksmų kredito rizikai suvaldyti bei teisėtai ir pagrįstai inicijavo kredito grąžinimą prieš terminą, todėl tenkinti ieškinį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Ieškinys atmetamas.

Ieškovė M. Z., kaip kredito gavėja, ir atsakovas akcinė bendrovė „Swedbank“, kaip kredito davėjas, 2007 m. rugsėjo 4 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-095080-FA, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovei 187000,00 Lt kreditą žemės sklypo su sodo nameliu įsigijimui, o kredito ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą pagal nustatytą grafiką mokėdama iki kiekvieno mėnesio 30 dienos kredito grąžinimo įmokas bei palūkanas; galutinis kredito grąžinimo terminas – 2039 m. rugsėjo 4 d. (b.l. 6-15). Minėto kredito grąžinimo užtikrinimui kredito gavėja banko naudai įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su sodo nameliu, esančius sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)skl., (duomenys neskelbtini). Vykdant kredito sutarties specialiosios dalies 3 punkte numatytas sąlygas, kreditas buvo apdraustas banko naudai uždarojoje akcinėje bendrovėje „Būsto paskolų draudimas“, ką patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ 2007 m. rugsėjo 18 d. išduotas draudimo polisas, serija BPD Nr. 037733 (b.l. 16). Kredito gavėja praleido kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų mokėjimo terminus, tačiau ieškovės prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė bei padengė ieškovės 7823,63 Lt skolą bankui pagal kredito sutartį uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, kuris sudarė su ieškove trijų mėnesių draudimo išmokų mokėjimo grafiką 4751,00 Lt sumai. Bankui pateikus perskaičiuotą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ ir ieškovė sudarė priedą Nr. 1 prie 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 037733-1/62, kuriuo pakeitė susitarimo 8 punktą ir sudarė 9 mėnesių draudimo išmokų mokėjimo grafiką 14564,22 Lt sumai. 2010-03-10 buvo sudarytas priedas Nr. 2 prie 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD037733-1/62, kuriuo pakeistas susitarimo 8 punktas ir sudarytas 12 mėnesių draudimo išmokų mokėjimo grafikas 16903,96 Lt sumai. Uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ mokėjo už ieškovę įmokas pagal kredito sutartį laikotarpiais nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 ir nuo 2010 m. spalio 30 iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Po uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ susitarimo pagrindu atliktų kredito grąžinimo įmokų pabaigos nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. kredito gavėja toliau nevykdė kredito sutarties, visiškai nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų už naudojimąsi kreditu. Bankas 2012 m. sausio 5 d. pranešimu Nr. SR-681 suteikė kredito gavėjai papildomą terminą iki 2012 m. vasario 5 d. pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus, t. y. padengti susidariusią skolą 1747,09 Lt, bei įspėjo kredito gavėją, kad jai iki 2012 m. vasario 6 d. nepadengus visos susidariusios skolos, kredito sutartis bus laikoma banko vienašališkai nutraukta prieš terminą nuo 2012 m. vasario 7 d. (b.l. 90). Per banko nustatytą terminą kredito gavėja nepadengė skolos, taip pat toliau tęsė sutarties pažeidimą, jos nevykdydama, todėl kredito sutartis laikytina nutraukta nuo banko pranešime nurodyto termino, t.y. 2012 m. vasario 7 d.  Kadangi ieškovei suteiktas kreditas buvo apdraustas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Būsto paskolų draudimas“, bankas, nutraukęs sutartį, 2012 m. vasario 22 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos. 2012 m. kovo 30 d. uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, kuriuo nusprendė išmokėti bankui draudimo išmoką dalimis, padengiant 100 proc. negrąžinto būsto kredito ir nesumokėtų palūkanų už tris mėnesius. Bankas 2014 m. balandžio 8 d. kreipėsi į notarą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Vilniaus miesto dvidešimt aštuntojo notarų biuro notarė S. B. 2014 m. gegužės 13 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuris 2010 m. gegužės 20 d. bendradarbiavimo sutarties pagrindu perduotas draudimo bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“.

Iš atsakovo 2012 m. sausio 5 d. pranešimo Nr. SR-681 turinio matyti, kad kredito sutartis nutraukta vadovaujantis kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1 punktu, numatančiu banko kaip kredito davėjo teisę nutraukti vienašališkai kreditavimo sutartį, įspėjus raštu prieš 15 kalendorinių dienų, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų, bei po nutraukimo reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, palūkanas bei sumokėti kitas sumas. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog tokia kredito sutarties sąlyga, kuri numato ilgalaikės sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą teisę, skolininkui negrąžinus laiku bent vienos kredito įmokos, yra nesąžininga ir pažeidžia kredito gavėjo kaip vartotojo teises, todėl negalioja ab initio. Tokį sutarties aiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012. Tačiau minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto, todėl visais atvejais, vertinant kredito sutarties, kaip vartojimo sutarties, nutraukimo teisėtumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju bankas nesąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant sutartį, ar vartotojas pažeidė sutartį iš esmės ir ar sutartis gali būti laikoma nutraukta. 

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė kredito grąžinimo terminus pažeidinėjo sistemingai ir visiškai nevykdė kredito sutarties nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio. Bankas tik po to, kai kredito gavėja tris mėnesius visiškai nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų už naudojimąsi kreditu, išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Ieškovė nei po banko įspėjimo, nei po pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo nesikreipė į banką dėl susidariusios situacijos išsprendimo, nebendradarbiavo su kredito davėju. Teismas taip pat atsižvelgi į tai, jog bankas 2012 m. sausio 5 d. pranešimu Nr. SR-681 nustatė ieškovei ilgesnį, nei numatyta kredito sutartyje, terminą sutarties pažeidimui pašalinti, t. y. net trisdešimties dienų. Atsakovas taip pat tik praėjus daugiau nei dviem metams po sutarties nutraukimo kreipėsi į notarą dėl priverstinio skolos pagal kredito sutartį išieškojimo iš hipoteka įkeisto ieškovės nekilnojamojo turto. Per visą minėtą laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo iki atsakovo kreipimosi į notarą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto ieškovė neatliko nei vienos įmokos pagal kredito sutartį. Teismas laiko, jog paminėtų aplinkybių visuma leido atsakovui kaip kredito davėjui pagrįstai abejoti, jog kredito sutartis bus vykdoma ateityje, o ieškovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos turtinė padėtis šiuo momentu leidžia jai toliau vykdyti kredito sutartį. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog kredito sutartis visiškai nevykdoma daugiau nei du metus. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės įvykdytas kredito sutarties pažeidimas vertinamas kaip esminis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str. 2 d. nustatytus kriterijus.

Dėl kredito sutarties nutraukimo tvarkos ir kredito davėjo pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo skolininkui tvarkos. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas registruotu laišku ne tik kredito sutartyje nurodytu, taip pat ieškovės deklaruotu ieškovės gyvenamosios vietos adresu išsiuntė pranešimus apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str. numato sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Šalys kredito sutarties bendrųjų sąlygų 15.2 punktu susitarė, kad pranešimai kitai sutarties šaliai yra siunčiami paštu ir laikomi kitos šalies gauti vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 str. 3 d. numatyta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos nevykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė yra pranešusi bankui apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Lietuvos pašto registruotos siuntos įteikimo pranešimas patvirtina, kad atsakovo 2012 m. sausio 5 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą buvo siųstas ieškovei registruotu laišku ir įteiktas ieškovei asmeniškai 2012 m. sausio 11 d. (b.l. 91). Taigi ieškovės teiginys, jog apie sutarties nutraukimą prieš terminą jai nebuvo tinkamai pranešta, neatitinka tikrovės. Taip pat nepagrįstas ieškovės teiginys, jog jai nebuvo žinoma apie susidariusios skolos pagal kredito sutartį dydį, nes minėtame atsakovo 2012 m. sausio 5 d. pranešime, įteiktame ieškovei asmeniškai 2012 m. sausio 11 d. nurodyta, jog skola pagal kredito sutartį yra 1747,09 Lt.

Taigi, ieškinyje nurodytos aplinkybės nepatvirtina kredito sutarties vienašališko nutraukimo neteisėtumo, todėl ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

              Ieškinį atmesti.

              Priteisti iš ieškovės M. Z. valstybės naudai 20,58 Lt (dvidešimt litų, penkiasdešimt aštuonis centus) (5,96 EUR) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Lidija Valentukonytė