Administracinė byla Nr. ATP-333-487/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-44-3-00408-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, taip pat nubaustas pagal ATPK 124 1 str. 7 d., paskiriant jam įspėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatomis, nuobaudos subendrintos ir A. P. paskirta galutinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
n u s t a t ė :
A. P. nubaustas už tai, kad 2012 m. gruodžio 1 d. apie 00 val. 13 min. Širvintų m. Upelio gatvėje priešais 20 namą vairavo automobilį VW Passat v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t.y., pažeidė KET 14 ir 16 punktus. Tokiais veiksmais A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 dalyje ir 1241str. 7 dalyje.
A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos. Teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi išskirtinai policijos pareigūnų parodymuose ir jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, nepagrįstai atmesdamas apelianto ir kitų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus. Nurodo, jog policijos pareigūnų nurodytos įvykio aplinkybės yra prieštaringos.
Apeliantas teigia, jog liudytojas E. K. tiek policijos pareigūnams, tiek teisme tvirtino, kad jis vairavo automobilį tuo metu, kai jis buvo užklimpęs bei vėliau, kai važiavo link Upelio g. 20, Širvintų mieste ir šį automobilį pastatė. Šios aplinkybės yra patvirtintos patikimais liudytojų A. M. bei L. L. parodymais. Teismas šių liudytojų parodymus nepagrįstai atmetė motyvuodamas vien tik tuo, jog jie yra apelianto kaimynai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog apylinkės teismas, pripažindamas A. P. kaltu, nepašalino esančių abejonių, netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog įsiteisėjus neteisėtam nutarimui, apeliantas netektų teisės vairuoti transporto priemones bei privalėtų sumokėti jam paskirtą baudą, tokiu būdu būtų pažeisti teisinės valstybės principai bei tikslai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. P. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Nors A. P. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, paaiškindamas, jog jis automobilio nevairavo, būdamas neblaivus, ši apelianto pozicija paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Tai, kad pažeidėjas padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), policijos pareigūnų L. J. ir A. A. tarnybiniais pranešimais (b.l. 2,3) ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, alkotesterio parodymų kvitu (b.l. 4), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 5).
Iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. P. 2012-12-01 apie 00 val. 13 min. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (b.l. 1).
Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai L. J. ir A. A. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 2,3) nurodytas įvykio aplinkybes ir nurodė, kad po 24 valandos važiuodami Upelio gatve link Žolyno gatvės pamatė atbuline eiga nuo 20 namo išvažiuojantį automobilį VW Passat, kurį daugiau kaip prieš valandą buvo matę užklimpusį prie degalinės ir jame tuo metu buvo A. P.. Automobilis, išvažiavęs atbulas, apsisuko ir, pavažiavęs į priekį, sustojo prie kito namo šaligatvio. Policijos pareigūnai važiavo iš paskos šiam automobiliui įjungtomis ilgomis šviesomis, taip pat iš kiemo krito šviesa, todėl jie matė, kad šį automobilį vairuoja A. P., automobilyje jis buvo vienas. Pareigūnai padidino greitį ir privažiavo prie sustojusio automobilio VW Passat. Iš šio automobilio iš vairuotojo pusės išlipo A. P., jis buvo vienas. Išlipęs iš automobilio ir pamatęs pareigūnus, A. P. ėmė eiti link Žolyno gatvės, pasigirdo ant šaligatvio krintančių raktų garsas. Pareigūnai liepė jam sugrįžti, jis neigė, vairavęs automobilį. A. P. jie nusivedė į policijos automobilį, raktus nuo automobilio VW Passat rado prie priekinio rato ant žemės. Iš pradžių A. P. nenorėjo tikrintis girtumo, tačiau susisiekęs žinutėmis su kažkuo telefonu, sutiko pūsti į alkoholio matuoklį. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Po 10-15 atvažiavo jo draugai, buvo jų apie dešimt. Jie elgėsi nemandagiai, reikalavo neforminti, nieko nedaryti. Jų tarpe buvo E. K. ir A. M.. E. K. bėgiojo apie policijos automobilį, atidarinėjo dureles, įkišęs galvą į automobilio vidų, šaukė, kad policijos pareigūnai daro nesąmones, iš jo elgesio galima buvo manyti, kad jis yra girtas. Niekas neprisistatė, kad vairavo automobilį. Atėjo A. P. tėvas ir motina, kuriai buvo atiduotas automobilis bei jo rakteliai.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai L. J. ir A. A. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. P., jų parodymai priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad teisme A. P. neprisipažino kaltu vairavęs automobilį, būdamas neblaivus, pripažino, kad policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Jis nurodė, kad protokole nurodytą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau automobilio nevairavo. Vakare prie degalinės „Lukoil“ jis su automobiliu VW Passat, kurį vairavo E. K., užklimpo. Atvažiavo draugai ir automobilį ištraukė. Kai mašiną ištraukė, E. K. jį atvežė prie Upelio g. 20-to namo, tačiau namo kieme nebuvo kur pastatyti mašinos. Tada jis apsisuko ir automobilį pastatė prie namo Nr.22, pats išlipo ir nuėjo. Tuo metu prie 20-to namo jų jau laukė atvažiavęs L. L. ir A. M.. A. P. buvo iš anksto L. L. paprašęs atvažiuoti ir jį paimti. A. P. iš mašinos paėmė savo daiktus ir išlipo, jos raktelius paliko mašinos spynelėje, nes dar tą naktį automobiliu būtų važiavusi jo mama, ji ir būtų raktelius paėmusi. Jis jau ėjo į savo namo kiemą, kur stovėjo L. L. automobilis, kai staiga privažiavo policijos automobilis, iš jo iššoko du policininkai A. A. ir L. J., griebė jį už rankų, ir nurodė jam sėsti, nes jis važiavo girtas. Į policijos automobilį atnešė raktelius nuo jo mašinos, sakė, kad rado ant žemės. Jis policininkams aiškino, kad jis nevairavo, parodė į tuo metu ateinančius prie policijos automobilio E. K., L. L. ir A. M.. Pastarieji pareigūnų paklausė, kas yra. Pareigūnai paaiškino, kad A. P. važiavo girtas. E. K. pasakius, kad vairavo jis, policininkai liepė eiti šalin, nes tai ne jo reikalas. Į alkoholio matuoklį A. P. pūtė, nes buvo girtas viešoje vietoje. Vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams nepateikė, nes su savimi jo neturėjo paėmęs.
Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. pozicija šioje byloje nenuosekli. Jis, kaip matyti iš jo rašyto paaiškinimo, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu paaiškino, kad draugas pastatė automobilį, o jis atėjo pasiimti raktų, tačiau asmens, vairavusio tą naktį jo automobilį, nenurodė. Teismo posėdyje A. P. teigė, kad automobilį, kuriame buvo ir jis pats, vairavo E. K., raktelius jis ketino palikti automobilyje, nes juo dar turėjo važiuoti jo motina. Pats E. K., kuris kartu su kitais asmenimis buvo atėjęs prie automobilio ir buvo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnams nenurodė, kad automobilį vairavo būtent jis.
Teismo posėdyje apklausti liudytojai E. K., A. M. ir L. L. nurodė, kad gruodžio 1 d. naktį jie buvo Upelio gatvėje ir matė, kad automobilį vairavo ne A. P., bet E. K., tačiau tos aplinkybės jie nenurodė protokolą rašiusiems policijos pareigūnams, L. L. prie pareigūnų net nebuvo priėjęs. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, šių liudytojų parodymai prieštarauja parodymams nesuinteresuotų policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas ir kategoriškai nurodžiusių, jog automobilį VW Passat visą laiką stebėjo, kol jis judėjo, taip pat matė, kaip iš sustojusio automobilio iš vairuotojo pusės išlipo A. P., jis automobilyje buvo vienas, kitų asmenų netoliese nebuvo, jie susirinko už maždaug 10-15 minučių. Apylinkės teismas, vertindamas liudytojų E. K., A. M. ir L. L. parodymais, pagrįstai juos atmetė, taip pat įvertinęs, kad jie yra artimi A. P. draugai ar geri pažįstami, o L. L. yra kaimynas, jie yra suinteresuoti padėti draugui, pažįstamam A. P. išvengti administracinės atsakomybės.
Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 19062 , kvitas patvirtina, kad A. P. 2012-12-01, 00.45 val. buvo nustatytas 1,01 promilių neblaivumas (b.l. 4). A. P. prisipažino, vartojęs alkoholinius gėrimus, su matuoklio parodymu sutiko.
Iš byloje esančio pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 5) matyti, jog A. P. 2012-12-01, 00.45 val. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neatliko jokio tyrimo, visai nenagrinėjo bylos, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo teismo posėdyje, naudojosi jam įstatymo procese suteiktomis teisėmis, tame tarpe teise turėti atstovą, teikti teismui prašymus dėl įrodymų rinkimo, tyrimo, visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti faktiniai duomenys buvo ištirti ir patikrinti betarpiškai teismo posėdyje. Vien nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad pirmos instancijos teismo išvados yra neteisingos ir asmuo nepagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimą A. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
Palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Jolanta Čepukėnienė