Civilinė byla Nr. 2S-2413-260/2013,

Proceso Nr.2-69-3-11363-2013-0,

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

122.4; 128.11;

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-15203-191/2013 pagalpareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio 2013 m. kovo 27 d. išieškojimo negalimumo aktu ir patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo, pateikė skundądėl antstolio M. P. veiksmų (b.l. 5) prašydamas panaikinti 2013 m. kovo 27 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo beiaktą dėl išieškojimo negalimumo irtęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/02/02434. Pareiškėjo teigimu, antstolis skundžiamu patvarkymu nepagrįstai užbaigė vykdomąją bylą nenustačius skolininko K. T. gyvenamosios vietos ir nesant žinių apie jo darbo vietą ir jo vardu registruotą turtą. Antstolis rėmėsi CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nors pagal jį vykdomoji byla užbaigiama perduodant vykdomąjį raštą kitam antstoliui, bet ne nesant duomenų apie skolininko gyvenamąją ir darbo vietas, registruotą turtą. Išieškojimo negalimumo aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi antstolis netinkamai aiškino ir taikė CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nepagrįstai nurodė, kad jis įvykdė skolininko įpareigojimą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Be to, antstolis nesiėmė priemonių teismo sprendimui tinkamai įvykdyti, skolininko gyvenamajai ir darbo vietoms nustatyti, nesikreipė į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo ir naujo termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymo.

Antstolis 2013 m. liepos 12 d. patvarkymu dėl pateikto skundo (b.l. 4) skundžiamame patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ištaisė ir nurodė vykdomosios bylos užbaigimo pagrindą – CPK 632 straipsnio 2 punktą, kitais pagrindais skundo netenkino ir jį atmetė, skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis sutiko su skundo argumentu, jog 2013 m. kovo 27 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo nurodytas netinkamas CPK straipsnis, kurio pagrindu vykdomoji byla užbaigta, todėl nurodė tinkamą CPK straipsnį, atitinkantį faktiškai nurodytą vykdomosios bylos užbaigimo pagrindą. Su kitais skundo argumentais antstolis nesutiko, nurodė, kad nenustačius skolininko buvimo vietos tolimesnis vykdymo veiksmų atlikimas neįmanomas, vykdomosios bylos toliau vykdyti nėra galimybių. Be to, antstolis nurodė, kad 2004 m. vasario 2 d. įteikdamas skolininkui raginimą įvykdyti teismo sprendimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją jis tinkamai įvykdė savo pareigas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24d. nutartimi (b.l. 8–9) pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė nurodydamas, kad antstolis vykdomojoje byloje įvykdė visus įmanomus veiksmus skolininko gyvenamajai ir darbo vietai nustatyti bei tinkamai taikė civilinio proceso normas vykdomojo dokumento įvykdymui užtikrinti (kreipėsi dėl baudų skolininkui paskyrimo), dėl ko sprendė, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, atsižvelgdamas į vykdomojo dokumento esmę, t. y. kad pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolio pareiga yra įpareigoti skolininką atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus – paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, sprendė, kad antstolis teismo sprendimą įvykdė 2004 m. vasario 2 d. įteikdamas skolininkui įpareigojimą įvykdyti teismo sprendimą. Teismaspažymėjo, kad baudžiamosios atsakomybės klausimo iniciavimas vykdymo procese galimas paties pareiškėjo iniciatyva, kadangi antstolis vykdymo procese neatstovauja nei skolininko, nei išieškotojo, o CPK nenumato antstolio pareigos kreiptis dėl ikiteisminio proceso pradėjimo. Teismastaip pat pažymėjo, kad vykdomojoje byloje neatsispindi duomenys, susiję su ikiteisminio tyrimo vykdymu, kadangi antstolis nėra ikiteisminio tyrimo dėl teismo sprendimo nevykdymo proceso šalis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundo motyvas dėl netinkamo vykdomosiosbylos užbaigimo pagrindo išnagrinėtas antstolio, šio motyvo nenagrinėjo. Teismas nurodė, kad kiti skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, kad jie yra paremti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, dėl ko nenagrinėtini. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai ir motyvai, kuriais pareiškėjas grindė skunde išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėjasatskiruoju skundu (b.l. 27–28) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 6–8 straipsnių, 290–291 straipsnių nuostatas, kadangi atsisakė vykdyti ir įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5566-521/2000.
2. Teismas nutartyje nurodė, kad antstolis dėl pareiškėjo skundo priėmė patvarkymą, tačiau tyčia nenurodė, ar antstolis patvarkymą priėmė per 5 dienas nuo skundo gavimo. Teismas taip pat nenurodė, kodėl antstolis neatsiuntė patvarkymo nuorašo pareiškėjui taip pažeisdamas pareiškėjo teises, numatytas CPK 639 straipsnyje.
3. Teismas nepagrįstai atsisakė išnagrinėti skundo motyvą dėl netinkamo CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo remdamasis tuo, kad skundo motyvas dėl netinkamo vykdymo bylos užbaigimo pagrindo neva yra išnagrinėtas antstolio patvarkyme. Kreipiantis su nurodytu reikalavimu tiek į antstolį, tiek ir į teismą buvo pagrįstai tikimasi, kad reikalavimas bus išnagrinėtas iš esmės, bus nurodyti argumentai, dėl kurių reikalavimas tenkinamas arba ne. Todėl teismas, jei antstolis šio reikalavimo netenkino, privalėjo išnagrinėti skundo reikalavimą įvertindamas patvarkyme antstolio motyvų pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau negalėjo palikti reikalavimo nenagrinėto, nes tokios teisės teismui nesuteikia įstatymas.
4. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra galimas vykdomojo dokumento, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba nevisiškai įvykdytas, grąžinimas. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas negalėjo būti grąžintas, kadangi jis buvo vykdomas ir buvo visiškai neįvykdytas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vykdomasis dokumentas, atsižvelgiant į jo esmę, buvo įvykdytas 2004 m. vasario 2 d. skolininkui įteikiant įpareigojimą įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nenurodė jokio teisės akto, vadovaudamasis kuriuo padarė šią išvadą, taip pat nepaaiškino, kodėl tuomet antstolis po 2004 m. vasario 2 d. nepriėmė patvarkymo dėl vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir nesurašė išieškojimo negalimumo akto, jei pagal teismą vykdomąjį dokumentą antstolis buvo įvykdęs dar 2004 m. vasario 2 d.
5. Pagal CPK 634 straipsnį antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdymo veiksmus, o ne įsiteisėjusius teismo sprendimus, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis teismo sprendimą įvykdė 2004 m. vasario 2 d. Teismo sprendimą turi įvykdyti skolininkas K. T..
6. Teismui nustačius, kad vykdomasis dokumentas buvo pradėtasvykdyti, tačiau neįvykdytas skolininkui atsisakiusjį vykdyti, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad vykdomasis dokumentaspagrįstai grąžintas remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pradėjus vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau jo neįvykdžius iki nurodyto termino, antstolis neturi teisės surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą. Tokiu atveju antstolis privalo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą aktą ir kreiptis į teismą dėl naujo termino nustatymo ir baudos skyrimo.
7. Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 270 straipsnio 4 dalies ir 624 straipsnio nuostatas, kadangi nutartyje nenurodė argumentų, remiantis kuriais atmetė kuriuos nors pareiškėjo pateiktus įrodymus, ir motyvų, kuriais vadovaujantis padarė išvadą, jog skolininkas nedirba, nėra duomenų apie jo gyvenamąją ar darbo vietą, kad jis neturi turto, kad antstolis ėmėsi visų įmanomų veiksmų ir priemonių sprendimui kuo greičiau įvykdyti, kad tinkamai taikė CPK normas vykdymo dokumentui užtikrinti, nenurodyti teisės aktai išvadai pagrįsti, todėl nutartis yra absoliučiai negaliojanti ir nusikalstamas pagrindas padėti skolininkui išvengti baudžiamosios atsakomybėsuž teismo sprendimo tyčinį nevykdymą, nors teismo sprendimais skolininkas buvo įpareigotas teismo sprendimą įvykdyti iki nustatytų terminų.

Antstolis M. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas be kita ko teigiant, jog teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, neteisingai pritaikė nurodytą klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra nepagrįsta ir neteisėta, ji naikintina, o pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pažymėtina, kad priverstinio vykdymo priemonės gali būti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai ir nustatyti terminą sprendimui įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/02/02434 pradėtoje pagal pareiškėjo pateiktą 2002 m. kovo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5566-521/2000 dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0123/02/02434 duomenimis nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-5566-521/2000 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui K. T., 2000 m. spalio 31 d. sprendimu įpareigojo atsakovą K. T. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuvykti į Kauno miesto prokuratūrą ir raštu paneigti apie ieškovą A. B. paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias, kad K. T. 1996 m. gegužės 14 d. rašytame pareiškime teiginiai „1996 m. gegužės 9 d. apie 11.30 val. man būnant tarp Kęstučio - Mickevičiaus sankryžos prie manęs priėjo A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris mane grasino, jeigu dar kartą parašysiu arba pasakysiu teisybę apie apgautą A. M. ir A. S. pinigus, ar kam nors prasitarsiu, tokiu atveju gausiu kulką į kaktą arba teks pasivažinėti su juo į gamtą, o grįžęs į darbą Kauno m. Saugumo departamentą suteiks malonę iš kalėjimo neišeiti. Noriu įspėti Gerb. Prokurorą, kad A. B. tikrai turi Makarovo tikrą pistoletą su kovinėmis kulkomis ir gyrėsi, kad tai tarnybinis, nors jau nedirba daugiau kaip du metai, kadangi B. protu nepasižymi iš jo galima visko tikėtis“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo A. B. garbę ir orumą. Atsakovui nevykdant nurodyto sprendimo, Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis atsakovui buvo nustatytas naujas terminas teismo sprendimui įvykdyti bei skiriamos piniginės baudos. Paskutine Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi (vykdomosios bylos Nr. 0123/02/02434 b.l. 118–120) atsakovui K. T. buvo paskirta 2 340 Lt bauda už teismo sprendimo nevykdymą bei paskirtas naujas terminas iki 2013 m. kovo 7 d. šiam sprendimui įvykdyti.

Skundžiamais 2013 m. kovo 27 d. išieškojimo negalimumo aktu (vykdomosios bylos Nr. 0123/02/02434 b.l. 127) antstolis, remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies4 punkto normomis, vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui, o tą pačią dieną priimtu patvarkymu dėl vykdomosiosbylos užbaigimo (vykdomosios bylos Nr. 0123/02/02434 b.l. 128) antstolis remdamasis CPK 632 straipsnio 4 punktu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą, kadangi nenustatė skolininko gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolis, surašydamas tiek skundžiamą išieškojimo negalimumo aktą, tiek ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamu atveju buvo vykdomas nepiniginio pobūdžio vykdomasis dokumentas, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, dėl ko šį vykdomąjį dokumentą gali įvykdyti tik pats skolininkas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad antstolis yra įvykdęs teismo sprendimą. Teismo sprendimo, kuriuo K. T. yra įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas yra tol, kol teismo sprendimas yra neįvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas nepiniginio pobūdžio vykdomąjį dokumentą, turėjo nustatyti, ar skolininkas iki 2012 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nustatyto termino įvykdė teismo sprendimą, o nustatęs, kad teismo sprendimas neįvykdytas, pakartotinai turėjo imtis CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje yra tik 2004 m. birželio 15 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo aktas (vykdomosios bylos Nr. 0123/02/02434 b.l. 54), o vėlesnių aktų, kuriais būtų konstatuotas teismo sprendimo neįvykdymo faktas, byloje nėra. Kaip nurodyta CPK 771 straipsnio 1 dalyje tais atvejais, kai neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje po 2013 m. kovo 7 d., t. y. po datos, iki kurios skolininkui buvo nustatytas teismas teismo sprendimui įvykdyti, ne tik kad nėra pirmiau nurodytų aktų, bet nėra ir duomenų, kad antstolis būtų ėmęsis veiksmų nustatyti, ar teismo sprendimas yra įvykdytas. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, antstolis iki tol kreipdavosi į prokuratūrą prašydamas pateikti duomenis, ar skolininkas teismo sprendimą įvykdė, tačiau po 2004 m. birželio 15 d. akto surašymo tokių veiksmų nėra ėmęsis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytus argumentus, sutikdamas su atskirojo skundo argumentu, sprendžia, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymą. Sutinkant su apelianto argumentu, tuo atveju, jei skolininkas iki nustatyto termino nebuvo įvykdęs teismo sprendimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio nuostatomis ir surašęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, turėjo kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui paskyrimo ir naujo termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymo.

Remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba nebuvo visiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, kad skolininkas neturi turto, nedirba, kad jis nerandamas išieškotojo nurodytu adresu, 2013 m. kovo 27 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, sprendė, kad tolimesnis teismo sprendimo vykdymas nėra galimas, todėl remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad antstolis vykdomojoje byloje įvykdė visus įmanomus veiksmus skolininko gyvenamajai ir darbo vietai nustatyti bei tinkamai taikė CPK nuostatas vykdomojo dokumento įvykdymui užtikrinti, sprendė, kad vykdomojo dokumento grąžinimas CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad skolininko turtinė padėtis, jo turimas turtas ar darbo vieta nėra reikšmingi sprendžiant dėl galimybės įvykdyti nepiniginio pobūdžio teismo sprendimą, įpareigojantį paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, dėl to nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant dėl galimumo įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsižvelgiant į vykdomojo dokumento pobūdį, tiek nurodytos aplinkybės, tiek ir aplinkybė, kad skolininko gyvenamoji vieta nėra žinoma, nėra pakankamos spręsti, kad tolimesnis teismo sprendimo įvykdymas nėra galimas. Be to, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomosios bylos duomenys leidžia spręsti, kad antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių skolininko gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad antstoliui buvo žinoma apie atliekamą skolininko atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, tačiau antstolis jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti duomenis apie skolininko gyvenamosios vietos adresą esančius ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nesiėmė. Be to, antstolis nepasiūlė išieškotojui patikslinti skolininko gyvenamąją vietą ar pateikti prašymą dėl skolininko paieškos paskelbimo, nors antstolis turi imtis visų įmanomų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, esant nurodytoms aplinkybėms vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitinka proceso ekonomiškumo, tikslingumo principų, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Priešingai, jei nebūtų patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, pageidaujantis, kad ir toliau būtų vykdomas vykdomasis dokumentas, būtų priverstas iš naujo kreiptis į antstolį, o tai, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, prieštarautų pirmiau nurodytiems principams.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, sprendžia, kad antstolis nagrinėjamu atveju netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo vykdymą, be pagrindo priėmė skundžiamą išieškojimo negalimumo aktą, vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui ir vykdomąją bylą užbaigė, dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria antstolio skundžiami veiksmai laikyti teisėtais, panaikinti, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti, skundžiamą išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo panaikinti įpareigojant antstolį nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų toliau tęsti vykdymo veiksmus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakytina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.

Panaikinti 2013 m. kovo 27 d. išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, surašytus antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/02/02434, ir įpareigoti antstolį toliau tęsti vykdymo veiksmus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                  Raimondas Buzelis