Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2A-754-210/2011
Teisėja E. Dambrauskienė Proceso Nr. 2-07-3-02460-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,
kolegijos narių Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams E. L., Ž. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui Viktorui Žilinskui, Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarei Neringai Vitkienei, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. R. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas S. R. ir atsakovų 2008-10-24 sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), likusį po S. R. mirties, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo mama S. R. nuo 2008 m. visiškai nevaikščiojo, be to, ieškovo teigimu, S. R. dėl savo psichinės būklės galėjo nesuvokti savo veiksmų, pasirašydama ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Be to, ieškovo manymu, dalis mamai priklausiusio turto po jos mirties turi atitekti ieškovui, kadangi jis šiame name pragyveno apie 22 metus. Nurodė, kad atsakovas E. L. S. R. prižiūrėjo, tačiau netinkamai, nes pats ieškovas ją prausdavo, parnešdavo jai maisto, jo nupirkdavo, pirkdavo S. R. vaistus, skalbdavo jos rūbus.
Atsakovai E. L. ir Ž. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2007 m. E. L. apsigyveno pas močiutę S. R.. Atsakovo E. L. teigimu, 2008 m. spalį jam nekilo jokių abejonių dėl S. R. psichinės būklės. Ji tik 2010 m. ištikus insultui nebekalbėjo, iki tol viskas buvo gerai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam ir jo sutuoktinei Ž. gimė vaikas, todėl Ž. L., būdama namuose, prižiūrėjo ir S. R.. Pažymėjo, kad Ž. L. gamino maistą ne tik S. R., bet ir ieškovui. Dėl to, kad močiutės S. R. sveikata pablogėjo, atsakovė Ž. L. trečius metus buvo vaiko auginimo atostogose, kadangi tuo pačiu ji prižiūrėjo ir močiutę S. R.. Atsakovo teigimu, ieškovas S. R. kartais nupirkdavo maisto, vaistų, tačiau iš jos duotų pinigų, kartais parnešdavo jai dėvėtų rūbų. Atsakovas nurodė, kad S. R. iš jos gaunamos pensijos mokėjo už elektros energiją, nes ji taip norėjusi padėti anūkui E. L., tačiau malkas ir maistą močiutei atsakovai pirko iš savo lėšų, taip pat iš savo lėšų darė pagerinimus name, močiutę palaidojo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirmą kartą į Šiaulių miesto 1-ąjį notarų biurą S. R. atvyko dėl įgaliojimo sudarymo, kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sandorio sudarymui reikėjo surinkti reikiamus dokumentus. Tuomet S. R. individualiai ir buvo paaiškintos tokio pobūdžio sutarties sudarymo sąlygos. Vėliau S. R. atvykus į notarinę kontorą su reikiamais dokumentais, buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Pažymėjo, kad jam jokių abejonių dėl S. R. psichikos būklės nekilo. Be to, notarui ji paaiškino, kad iš savo sūnaus R. R. ji nieko gero nesitiki, o anūkas E. L. su šeima rūpinasi jos turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškovo R. R. ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo atsakovui E. L. 1000 Lt išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimą pripažinti negaliojančia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį grindžia CK 1.89 straipsniu, 1.91 straipsniu, 1.86 straipsniu, t. y. kaip sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų, sudarytą apgaulės būdu ir sudarytą tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), tačiau visi šie ieškovo nurodyti sandorio negaliojimo pagrindai negali būti vienu metu. Teismo vertinimu, situacija, kad asmuo ir nesuprastų savo veiksmų esmės, ir būtų apgautas tuo pačiu metu, ir sandoris būtų sudarytas dėl akių, negalima. Atsižvelgęs į tai bei į ieškovo suformuluotą reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas padarė išvadą, kad ieškovas prašė pripažinti šią sutartį negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog S. R., sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Be to, teismas pažymėjo, kad S. R. prieš tris savaites iki ginčijamo sandorio sudarymo pas notarą Viktorą Žilinską pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo E. L. gauti visu dokumentus, reikalingus būtent nekilnojamojo turto perleidimo su išlaikymo sąlyga sutarčiai sudaryti. Teismo vertinimu, objektyvių įrodymų dėl S. R. būsenos ginčijamo sandorio sudarymo metu, kas galėjo įtakoti, kad ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, ieškovas nepateikė. Konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis S. R. buvo nenaudinga ar žalinga. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. R. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netinkamas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymas negali būti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu (CK 6.464 str.). Tačiau teismas neatsižvelgė, kad rentos sutarties sudarytoja yra mirusi ir sutarties nutraukti nebegalima, nes ji yra pasibaigusi, todėl ją galima tik pripažinti negaliojančia. Kadangi atsakovai S. R. išlaikymo neteikė, tik retkarčiais paduodavo sriubos, nemokėjo mokesčių, nepirko malkų, rūbų neskalbė ir kitaip ja nesurūpino, tai nėra reikalo nustatinėti rentos išpirkimo kainos.
- Teismas ieškinio faktinį pagrindą analizavo ir tyrė nepilnai, tik ieškovo nurodytos teisės normos - CK 1.89 straipsnio – prasme. Tačiau ieškinyje nurodytos kitos aplinkybės bei byloje surinkti duomenys liko teismo neįvertinti, kiek jie reikšmingi, taikant CK 1.89 straipsnį, ar net esant faktiniam pagrindui kitų normų taikymui. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, apklausus liudytoją – mirusiosios S. R. gydytoją, buvo atsisakyta prašymo skirti psichiatrijos pomirtinę ekspertizę ir tuo parodyta, kad ieškovas pripažįsta, jog sutarties sudarymo metu S. R. buvo veiksni, tačiau teismas nagrinėjo ieškinį remiantis būtent ta materialinės teisės norma. Ieškinyje be kitų pagrindų, buvo nurodyta, kad atsakovai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus mirusiosios S. R. atžvilgiu ir liudytojų (ieškovo ir atsakovų) parodymai tą patvirtino (CK 6.205 str.).
- Mirusioji S. R. nesuvokė, kokią sutartį ji pasirašė (CK 1.89 str.), nes sirgo sunkiomis ligomis jau nuo 2005 m., kai jai buvo mikroinsultas, diagnozuotas kaip lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumo pablogėjimas, taip pat ji buvo senyvo amžiaus, labai vartojo alkoholį. Šios aplinkybės nulėmė tai, kad jai sandorio sudarymo metu buvo sudėtinga adekvačiai suvokti savo veiksmų pobūdį ir pasekmes, dėl to atsakovų noras sudaryti sandorį S. R. visiškai nenaudingomis sąlygomis ir nulėmė tokio sandorio sudarymą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovei E. L. ir Ž. L. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas prašė pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.89 str. pagrindu. Nėra pagrindo nesutikti su teismo motyvu šiuo klausimu, kad vienu metu tokie sandorio negaliojimo pagrindai, kaip sandorio sudarymas asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.), sandorio sudarymas apgaulės būdu (CK 1.91str.) ir tik dėl akių sandorio sudarymas (CK 1.86 str.), negali būti, nes asmuo, kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, negali būti apgautas. Pažymėtina, kad ieškovas byloje naudojosi teisine pagalba, viso proceso metu buvo atstovaujamas, jo atstovas suformulavo ieškinio dalyką, todėl ieškovas galėjo ir buvo pajėgus tinkamai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą.
- Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog S. R., sudarydama sandorį nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad sandorio sudarymo metu S. R., galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo nenaudinga ar žalinga, kad atsakovai vykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ši byla nagrinėjama ieškovo R. R. paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
Byloje kilęs ginčas dėl sandorio - išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškinio reikalavimas grindžiamas CK 1.89 str. pagrindu, kartu nurodomos kitos aplinkybės, kurios, ieškovo nuomone, turi įtakos šios bylos esmei. Motyvuojamojoje dalyje nurodomi kiti galimi teisiniai pagrindai nustatyti CK 1.91 str., 1.86 str., t. y. ieškovas nurodo, kad sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, nes sudarytas:
- asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų;
- apgaulės būdu ir
- sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių),
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas R. R. yra S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (t. 1, b. l. 10 – 11).
S. R. 1992-02-12 buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, ūkio pastatus, bei kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) paliko R. R. (t. 1, b. l. 48).
Byloje esančių duomenų pagrindu darytina išvada, kad S. R. anūkas E. L. pas močiutę (duomenys neskelbtini) jai priklausančiame name apsigyveno 2007 m. Šią aplinkybę patvirtino atsakovas bei pripažino ieškovas R. R..
Byloje esantis dokumentas (įgaliojimas) patvirtina, kad 2008-09-02 išduotu įgaliojimu S. R. įgaliojo anūką E. L. atstovauti ją (S. R.) ir gauti iš atitinkamų institucijų žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto perleidimo su išlaikymo sąlyga sutarčiai sudaryti (t. 1, b. l. 124).
2008-10-24 S. R. ir atsakovai E. L. ir Ž. L. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (t. 1, b. l. 121 – 123, CK 6.460 str. 1 d., 6.461 str. 1 d.), kurios 1 punktu rentos gavėja S. R. įsipareigojo perduoti rentos mokėtojams E. L. ir Ž. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 0,0669 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 52,66 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio ūkio paskirties pastatus: sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausinį: kitos paskirties statinius (inžinieriniai) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Rentos mokėtojai sutartimi įsipareigojo rentos gavėjai iki jai gyvai esant už jos gaunamą pensiją nupirkti jai maistą, drabužius, vaistus, slaugyti ją ligos atveju, esant reikalui, padėti materialiai savo lėšomis ir kita, ją palaidoti, be to, atsakovai įsipareigojo leisti S. R. iki jai gyvai esant nemokamai gyventi perleidžiamame gyvenamajame name, nemokamai naudotis pastatais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini) (šios išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 3, 4 punktai).
S. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ją savo lėšomis palaidojo anūkas (atsakovas šioje byloje) E. L.. Bylos duomenimis per laikotarpį nuo aukščiau paminėtos sutarties sudarymo nei viena sutarties šalių sudarytos sutarties neginčijo, nereiškė reikalavimo sutartį nutraukti ar ją pakeisti, S. R. iki mirties per dvejus sutarties galiojimo metus pretenzijų E. L. dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo nereiškė. Tokių duomenų byloje nėra. Kartu pažymėtina, kad CK 6.464 straipsnyje konstatuota, jog netinkamas tokios sutarties vykdymas negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas. Jeigu rentos mokėtojas pažeidžia sutartį, tai tik rentos gavėjas turi reikalavimo teises į rentos mokėtoją pagal sutartį (CK 6.464 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą sprendė, kad ieškovas savo reikalavime nurodydamas prieštaringus sandorio negaliojimo pagrindus, pateikė prieštaringą ieškinį ir pagal ieškovo teikiamų įrodymų turinį ir įrodinėjamas faktines aplinkybes bylą nagrinėjo CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. teismas pagal ieškinyje suformuluotą teisinį reikalavimą nustatė ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau kartu, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantas, iš esmės svarstė ir kitus ieškovo nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus, pasakydamas dėl jų savo poziciją, paremtą byloje ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija ir įrodymų vertinimu sutinka ir kartu konstatuoja, kad teismo pareiga pagal teisinio ginčo esmę teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius, jeigu to aiškiai nepadaro proceso šalys.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo teisinis reikalavimas yra pakankamai aiškiai suformuluotas ieškinio reikalavime. Ieškovas, nors aprašomojoje dalyje kalba apie galimus kitus pagrindus, savo prašymą formuluoja taip: „pripažinti sandorį negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 1.89 straipsnio pagrindu“. Tai reiškia, kad ieškovas formuluoja konkretų materialinį teisinį reikalavimą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas sandorį prašė pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, jog S. R. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Todėl pripažintina, kad ieškovas apibrėžė ir nustatė bylos nagrinėjimo ribas (dispozityvumo principas), teisminio nagrinėjimo dalyką, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas prašė pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija primena, kad įstatymas, apibrėždamas teisinę ir faktinę sandorių sampratą sako, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ar daugiašaliai. Sutartis – dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 str. 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių - teisinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o sutarties laisvės principas leidžia šalims pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 str. 1 d.).
Šalia to civilinėje teisėje egzistuoja sandorių negaliojimo institutas, kurio paskirtis tam tikra prasme - apsauginis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, pagarba teisei ir gerai moralei. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja esmines sąlygas, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, bei šalių ar trečiųjų asmenų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sandorį negaliojančiu įrodinėjo, kad S. R. sandorio sudarymo metu, t. y. 2008-10-24 dėl senatvės ir ligos nesuprato savo veiksmų reikšmės, todėl mano, kad toks sandoris negalioja. Tačiau savo teiginio, apart abejones, kurių nepatvirtino byloje ištirti įrodymai nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais teismas sprendė, kad ieškovas ir jo teikiami įrodymai nepatvirtino, jog S. R., sudarydama ginčijamą sandorį, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo suprasti bei įvertinti sudaromo sandorio pasekmių. Vertinant visumą byloje ištirtų įrodymų, pažymėtina, kad visus sandoryje dalyvavusius asmenis, kartu ir ieškovą sieja artimi giminystės ryšiai, atsakovas pas savo močiutę apsigyveno gerokai anksčiau nei buvo sudaryta sutartis, kartu su mirusiąja S. R. viename name iki jos mirties pragyveno gana ilgai – apie trejus metus, ieškovas pats pripažino, kad atsakovas rūpinosi mirusiąja, nurodydamas, kad ja rūpinosi ir jis pats. Tik po S. R. mirties ieškovas pradėjo teigti, kad S. R. turi psichikos sutrikimų, nors to nepatvirtino ją gydęs ir nuolat prižiūrėjęs gydytojas, nuolat su ja bendravę asmenys, byloje teikti medicininiai dokumentai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės mirusiosios psichinei būklei įvertinti, nes visuma byloje surinktų duomenų bei kitų įrodymų tokią galimybę paneigė.
Minėta, kad teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad teismas neįvertino ir neištyrė kitų ieškinyje nurodytų svarbių aplinkybių ir duomenų apie ieškovo teigimu netinkamą atsakovų prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų vykdymą, šios sutarties nenaudingumą S. R. ir kt. Jau buvo teigta šioje nutartyje priešinga šiems teiginiams nustatyta situacija. Pirmosios instancijos teismas tyrė visumą įrodymų ir padarė išvadas, jog ištirti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad sudaryta sutartis pagal jos sąlygas S. R. buvo nenaudinga, prieštaraujanti jos interesams, o atsakovai sutarties sąlygų nevykdė. Byloje nustatyta, kad atsakovai rūpinosi ir pastatais ir teikė S. R. maistą, drabužius, kartu su ja gyveno visą sutarties galiojimo laiką iki S. R. mirties, atsakovė Ž. L. augino vaiką, todėl nuolat būdavo namuose, atsakovai palaidojo S. R. savo lėšomis. Ta aplinkybė, kad ieškovas taip pat rūpinosi mirusiąja iki jos mirties, aprašytos situacijos nekeičia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisinį santykį kvalifikavo teisingai, įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas CPK nustatytų taisyklių, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo, todėl naikinti priimtą sprendimą apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Vytautas Kursevičius
Teisėjai Danutė Burbulienė
Birutė Simonaitienė