Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-891/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59132-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

1.2.14.3.1; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,

dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,

nuteistajam D. N. (D. N.), jo gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu skirta ir subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant (pridedama dalis – 1 metai) ir D. N. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. 

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. S. (V. S.), tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       D. N. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su V. S., panaudodamas fizinį smurtą, atimdamas galimybę nukentėjusiajam M. C. priešintis, pagrobė jo turtą, o būtent: 2018 m. gruodžio 14 d., apie 20.29 val., kieme, prie (duomenys neskelbtini), būdamas kartu su V. S., turėdamas tikslą apiplėšti nukentėjusįjį M. C., V. S. spyrus koja per kojas nukentėjusiajam M. C., nuo ko pastarasis parkrito ant žemės, trenkė M. C. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veidą ir pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle nuplėšė nuo peties M. C. priklausančią rankinę, kurios vertė 100 €, kurioje buvo piniginė, kurios vertė 100 €, su asmens dokumentais, mobilaus ryšio telefonas IPHONE 6S, kurio vertė 600 €, mobilaus ryšio telefonas MICROSOFT, kurio vertė 400 €, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. C. sveikatą bei pagrobė nukentėjusiajam M. C. priklausantį turtą, kurio vertė 1 200 €.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo jį išteisinti. Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu visiškai nesutinka, nes iš liudytojų parodymų aiškiai matosi, kad jis yra nekaltas.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo skundo nenagrinėti, kadangi savo kaltę pripažįsta, gailisi, bet dėl neblaivumo ne viską prisimena, tačiau prašė peržiūrėti jam paskirtą bausmės dydį ir pakeisti bausmės vykdymo tvarką, tai yra bausmės vykdymą pradėti nuo gegužės 1 d., kadangi turi nesantuokinį vaiką bei šeimyninių reikalų. Nuteistojo gynėjas palaikė savo ginamojo prašymą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad pagrindo sumažinti paskirtą bausmę nėra.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmestinas. 

4.       Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir neigia padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tiek apeliantas, tiek jo gynėjas nurodė, kad D. N. veikos kvalifikavimo ir kaltės neginčija, dėl savo veiksmų gailisi, nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu bei prašo pakeisti bausmės vykdymo tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina nuteistojo ir jo gynėjo teismo posėdyje išdėstytus argumentus, bendrai pasisakydama ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

5.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pateiktą baudžiamąją bylą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto, todėl teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl D. N. kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus (D. N., kito nuteistojo V. S., nukentėjusiojo M. C., liudytojų parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotus duomenis ir kitą bylos medžiagą) įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė pakankamai detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. C. ir liudytojos L. Š. parodymais teisėjų kolegija neįžvelgia. Minėta liudytoja betarpiškai matė įvykį, jos parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, duomenų, kad ji siektų apkalbėti nuteistąjį byloje nėra, be to, jos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

7.       Skirdamas nuteistajam D. N. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę, bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. 

8.       D. N. nuteistas už vieno tyčinio nusikaltimo nuosavybei, kuris priskiriamas apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymą. Tuo pačiu pažymėtina, jog šis nusikaltimas vertintinas kaip pavojingas, keliantis didelį pavojų ne tik asmenų nuosavybei bet ir jų sveikatai ar net gyvybei. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. N. savo kaltės nepripažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino iš dalies, todėl, kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

9.       Nuteistasis D. N., taip pat jo gynėjas, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad D. N. savo kaltę visiškai pripažįsta ir gailisi. Taigi iš apelianto ir jo gynėjo paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu galima suprasti, kad nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas.

10.       Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-140-511/2018, 2K-345-511/2018 ir kt.).

11.       Nagrinėjamu atveju D. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino iš dalies nurodydamas, kad gal kažkas ir buvo, bet dėl to, jog buvo neblaivus, neprisimena. Apeliaciniame skunde D. N. savo kaltę taip pat ginčijo ir tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad savo kaltę D. N. pripažino ne savanoriškai, o dėl surinktų įrodymų baudžiamoje byloje ir jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, siekdamas sumenkinti savo veiksmus, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė ir pakeista bausmės vykdymo tvarka, o jo gailėjimasis nėra nuoširdus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti esant D. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

12.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir D. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau pažymėtina, kad jam inkriminuotą nusikaltimą D. N. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuo 2015 m. kovo 24 d. recidyvisto padaryta nusikalstama veika pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas, vertindamas D. N. asmenybę, šios aplinkybės kaip atsakomybę sunkinančios nevertina. Nepaisant to, ši aplinkybė vertintina kaip nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojanti.

13.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, D. N. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 11 kartų, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo teistas net 14 kartų, daugiausia už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, skirtų baudų nemoka, Sodros duomenimis niekur nedirba. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. N. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos arešto bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apelianto nuo naujos nusikalstamos veikos darymo nesulaikė net jo atžvilgiu teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla. Be to, po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas 2019 m. liepos 1 d. bei 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiais. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad D. N. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus D. N. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

14.       Pažymėtina, kad už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. N. už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – 2 metus laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios bausmės vidurkis – 3 metai ir 1,5 mėnesio, o pirmosios instancijos teismas paskyrė žymiai mažesnę nei vidurkis bausmę, nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei D. N. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir apeliantas charakterizuojamas neigiamai. Taigi paskirta bausmė yra pakankamai švelni. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu D. N. skirta bausme apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu, dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apylinkės teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir prie skundžiamu nuosprendžiu skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tai yra 1 metus laisvės atėmimo. Taigi paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra pakankamai švelni ir ne per griežta, ją mažinti nėra jokio pagrindo.

15.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskutiniais trimis nuosprendžiais D. N. buvo taikomas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju D. N. atžvilgiu pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir nebeatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad taisymas neizoliuotam nuo visuomenės ir šeimos nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai D. N. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nustatė atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo daromų nusikaltimų pobūdį bei sistemiškumą, su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka. Nors D. N. atitinka formaliąsias BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau apelianto asmenybė kelia pagrįstų abejonių, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, todėl pagrindo dar kartą atidėti apeliantui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra.

16.       Kita vertus, apeliantas prašo pakeisti nuosprendžio vykdymo tvarką ir nustatyti jam bausmės vykdymo pradžią nuo 2020 m. gegužės 1 d., kadangi jis turi neatidėliotinų šeimos reikalų. Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžio vykdymo tvarką reglamentuoja BPK 7 dalis, o nuosprendį vykdanti valstybės institucija nuteistojo atžvilgiu veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – BVK) ir kitais teisės aktais. Remiantis BPK 335 straipsniu, pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BPK 342 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 5 punktu, įsiteisėjusį nuosprendį dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kai nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jį priėmęs teismas pateikia vykdyti policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. BVK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą (BVK 66 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek iš BPK VII dalies atitinkamų straipsnių, tiek ir iš BVK nuostatų matyti, kad yra numatyta griežta nuosprendžio, kuriuo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, vykdymo tvarka, kurios keitimo minėti teisės aktai nenumato.

18.       Kita vertus, BPK 338 straipsnyje yra numatyta galimybė tam tikram laikui atidėti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymą, jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Nuosprendžio, kuriuo asmuo, be kita ko, nuteistas laisvės atėmimu, vykdymas jam įsiteisėjus gali būti atidėtas: kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks (1 punktas); kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams (2 punktas); kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai (3 punktas); kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui (4 punktas). Apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad sirgtų kokia nors sunkia liga ar kad būtų kokių kitų nepaprastų aplinkybių, kurioms esant nedelsiamas bausmės atlikimas lemtų jam ar jo šeimai itin sunkias pasekmes. Dėl kokių neatidėliotinų šeimos reikalų jis bausmę galėtų atlikti tik nuo 2020 m. gegužės 1 d. nuteistasis taip pat nedetalizavo. Jokių kitų pagrindų, kuriems esant galėtų būti atidėtas nuosprendžio vykdymas, byloje nėra. Tokių pagrindų nenustatė ir teisėjų kolegija. Be to, pažymėtina, kad, kaip numatyta BPK 338 straipsnio 3 dalyje, nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimą nuteistojo, jo gynėjo, šeimos narių arba artimųjų giminaičių prašymu išsprendžia būtent nuosprendį priėmęs teismas, nagrinėjamu atveju – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai, motyvuota nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo metu nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą dėl nuosprendžio vykdymo tvarkos pakeitimo.

19.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas duomenis įrodymais pripažino ir juos vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl pagrįstai konstatavo D. N. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo bei už tai jam paskyrė teisingą ir savo esme ne per griežtą bausmę, kurią švelninti ar nustatyti kitokią jos vykdymo tvarką apelianto nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. N. (D. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                      Arūnas Budrys

              Jurgita Kolyčienė

              Ugnius Trumpulis