Administracinė byla Nr. I-995-428/2010

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00588-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 14 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovei Romai Katinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K., E. B., Ž. N., S. D., D. E., V. S., J. M., V. G., A. M. prašymą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų dėl 70 procentų priedų ir priemokų ribojimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – K. K. – 426,18 Lt, E. B. – 1202,46 Lt, Ž. N. – 3468,39 Lt, S. D. – 231,81 Lt, D. E. – 3672,32 Lt, V. S. – 1863,80 Lt, J. M. – 2146,64 Lt, V. G. -341,74 Lt, A. M. – 867,29 Lt.

Pareiškėjai prašyme nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus ir 23 str. 2 d. nuostatų taikymo už atliktas pareigas jiems nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis. 2009-12-11 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame teigiama, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir konstituciniam valstybės principui. Pripažinus teisinį reguliavimą, remiantis kuriuo pareiškėjai negavo visos priklausančios darbo užmokesčio dalies, antikonstituciniu, atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais ir todėl jiems atsirado pareiga išmokėti negautą darbo užmokestį.

Pareiškėjų atstovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovė prašė pareiškėjų prašymą tenkinti, nesutiko su atsakovo prašymu taikyti senaties terminą bei sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimais į prašymą (b.l. 80-832, 171-174) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todėl atsakovas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Prašė taikyti senaties terminą, teismui patenkinus pareiškėjų prašymą, prašė atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai ir jų reikalavimai kildinami iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Pareiškėjai teismo prašo priteisti neišmokėtą priemokų ir priedų dalį viršijančią 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtų pažymų, pareiškėjams neišmokėta priedų ir priemokų dalis viršijanti 70 procentų pareiginės algos sudarė:

K. K. laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-12-31 – 426,18 Lt (b.l.99-106),

E. B. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-01-31– 1202,46 Lt (b.l. 115-122),

Ž. N. laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-11-30– 3468,39 Lt (b.l. 123-130),

S. D. laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2008-07-31– 231,81 Lt (b.l. 107-114),

D. E. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-12-31– 3672,32 Lt (b.l.131-139),

V. S. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31– 1863,80 Lt (b.l. 139-146),

J. M. laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2009-04-30– 2146,64 Lt (b.l.147-154),

V. G. laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-08-31-341,74 Lt (b.l.155-162),

A. M. laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31– 867,29 Lt (b.l. 163-170).

Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso šalių nėra.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23  d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą priedų ir priemokų ribojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23  d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio  reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės  tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies   nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus  valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A¹²-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,   administracinėje byloje Nr. A¹-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno  rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog  ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai  nėra pasibaigę  taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjams nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiąja prasme, todėl konstatuojama, kad tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė. Šiuo atveju pareiškėjams priteistina darbo užmokesčio nepriemoka iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, būtent tokią poziciją dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje  išdėstė  2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse  išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtose administracinėse bylose A¹-638/2005 ir A⁶⁶² – 1735/2010.  Todėl reikalavimas priteisti iš abiejų atsakovų nesumokėto darbo užmokesčio dalį, netenkintinas.

Pareiškėjai atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, tačiau jiems nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškėjams priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjai yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjų  prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis.  Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjams yra išnykęs. 

Pareiškėjai su prašymu į teismą kreipėsi 2010-06-10 (b.l. 4). Pažymėtina, kad reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.   Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė taikyti pareiškėjų reikalavimams senaties terminą.

Pareiškėjai K. K., S. D., D. E. kreipėsi į teismą nepažeisdami terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti ( Darbo kodekso  27 straipsnio 2 dalis). Todėl jiems iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina visa jų prašoma priteisti suma – K. K. – 426,18 Lt, S. D. – 231,81 Lt, D. E. – 3672,32 Lt.

Pareiškėjų E. B., Ž. N., V. S., J. M. V. G., A. M. reikalavimams  taikytinas trejų metų senaties terminas ir iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato jiems priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-06-10 iki 2010-06-10 - E. B. – 1177,76 Lt, Ž. N.-3374,77 Lt, V. S.-939,43 Lt, J. M.-2068,77 Lt, V. G.-341,74 Lt, A. M.-575,67 Lt (b.l. 85-86).           

Toks priteisimas neprieštarauja DK 298 str. nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus.

Atsakovo prašymas sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui tenkintinas. Atsižvelgdama į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-09 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai. Todėl, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja

 

n u s p r e n d ž i a :

         Prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. K. 426,18 Lt (keturis šimtus dvidešimt šešis litus, 18 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato E. B. 1177,76 Lt (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt septynis litus, 76 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ž. N. 3374,77 Lt (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis litus, 77 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato S. D. 231,81 Lt (du šimtus trisdešimt vieną litą, 81 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato D. E. 3672,32 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt du litus, 32 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. S. 939,43 Lt (devynis šimtus trisdešimt devynis litus, 43 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato J. M. 2068,77 Lt (du tūkstančius šešiasdešimt aštuonis litus, 77 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. G. 341,74 Lt (tris šimtus keturiasdešimt vieną litą, 74 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato A. M. 575,67 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus, 67 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Likusioje dalyje pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                     Jolanta Medvedevienė