Civilinė byla Nr. 2-466-792/2011

(Proceso Nr. 2-06-3-07041-2010-6)

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I MA S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Julijai Paulikienei, dalyvaujant ieškovams S. L., N. P., ieškovų atstovei advokatei L. Š., atsakovui S. N., atsakovo atstovei advokato padėjėjai S. B., vertėjai L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų S. L. (S. L.), N. P. ieškinį atsakovui S. N. (S. N.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo bei atsakovo S. N. priešieškinį ieškovams S. L., N. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo,

n u s t a t ė :

ieškovai S. L., N. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. N. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo, kuriuo prašo atidalyti ieškovams natūra bendra nuosavybes teise jiems priklausančias 267/1000 dalis buto (24,70 kv.m.), esančio (duomenys neskelbtini) paskiriant jiems naudotis 13,35 kv.m. kambariu, patalpų padalijimo projekte pažymėtu 40-3 indeksu; 1,56 kv.m. bendro koridoriaus, plane pažymėto 40-1; 4,24 kv.m. pereinamo kambario (holo), plane pažymėto 40-4 indeksu; 2,97 kv.m. virtuvės, plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1,05 kv.m. patalpos, plane pažymėtos 40-6 indeksu.; 0,87 kv.m. vonios, plane pažymėtos 40-8 indeksu; 0,30 kv.m. tualeto, plane pažymėto 40-8 indeksu; 0,36 kv.m. tamsiojo kambario, plane pažymėto 40-9 indeksu.be to, prašo atidalyti atsakovui S. N. 1,34 kv.m. ploto kambario dalį, plane pažymėto 40- 2 indeksu, kas sudaro 73/1000 buto dalis ir atitinkamai sumažinti ieškovams nuosavybės teise priklausančią turto dalį; nustatyti, kad ieškovams N. P. ir S. L. buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendroji nuosavybės dalis sudaro 267/1000, o atsakovui S. N. - 733/1000 dalys. Be to, prašo priteisti ieškovams iš atsakovo 2554,26 Lt piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkančią 73/1000 buto dalį bei įkeldinti ieškovus į paskirtą naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Nurodo, kad 2008-10-31 mirė ieškovų mama ir atsakovo močiutė - E. L., kuri iki mirties buvo registruota ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini. Po E. L. mirties atsirado palikimas - trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kurį lygiomis dalimis (po 1/4 dalį) paveldėjo jos vaikai - T. N., S. L., N. P., bei sutuoktinis T. Š.. 2009-12-02 Klaipėdos miesto 2-sis notaro biuras ieškovams išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr.GB-7514, pagal kurį ieškovams N. P. ir S. L. atiteko po 137/800 dalis minėto buto. Ieškovai savo nuosavybės teises įregistravo VĮ Registrų centre. Pagal dovanojimo sutartį Nr.GB-996 2010-02-19 atsakovas S. N. įgijo nuosavybės teisę į 526/800 dalis minėto buto. Šiuo metu mėtas trijų kambarių butas priklauso bendrąja dalinės nuosavybės teise trims bendraturčiams – ieškovams (34/100 dalys) ir atsakovui (66/100 dalys). Ieškovai jiems priklausančiu turtu naudotis negali, nes jį yra užėmęs ir naudojasi atsakovas, nors mokesčius pagal atskirai sudarytas sutartis už teikiamus komunalinius patarnavimus ieškovai moka kiekvieną mėnesį. Bendru susitarimu pasidalyti turtą atsakovas atsisakė, taip pat atsisakė išpirkti bendrosios nuosavybės turto dalį iš ieškovų už nustatytą rinkos kainą. Nurodo, kad pagal  ieškovų pateikiamą buto patalpų padalijimo projektą, kurį padarė VĮ Registrų centras, yra galimas ieškovams priklausančios buto dalies atskyrimas natūra, nepadarant padarys žalos turto paskirčiai.  Kadangi pagal pateiktą padalijimo projektą, kuriame iš atidalijamo natūra 18,32 kv.m. kambario, plane pažymėto 40-2 indeksu, ieškovams priklauso 1,34 kv.m., o atidalyti ieškovams kambario dalį be žalos šiam daiktui neįmanoma, todėl mano, kad geriausiai šalims būtų, jeigu atsakovui būtų atidalintas visas kambarys, o ieškovams būtų sumokėta piniginė kompensacija už atskiriamą 1,34 kv.m. turto dalį. Viso buto plotas sudaro 76,07 kv.m., buto rinkos vertė - 145 000 Lt., todėl reikalaujamos iš atsakovo piniginės kompensacijos dydis už jam atitenkančią didesnę turto dalį sudaro 2554,23 Lt. Pagal pateikiamą buto atidalijimo projektą ieškovams atitektų vienas atskiras kambarys, o atsakovui du atskiri kambariai, atitinkamai yra paskaičiuotos vonios, koridoriaus, virtuvės, holo, pagalbinio kambario, tualeto ploto dalys.

A. S. N. pateikė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi taisyklių nustatymo, kuriuo su ieškovų ieškiniu nesutiko, pateikė VĮ Registrų centras atliktą pastato patalpų padalinimo projektą, pagal kurį prašo atidalinti jam atsakovui S. N. 63/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinamos dalies plotas 48,28 kv.m., paskiriant atsakovui naudotis šiomis patalpomis: 1/2 dalimi patalpos (28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (18,32 kv.m.), plane pažymėtos 40-2 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (13,35 kv.m.), plane pažymėtos 40-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,20 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,34 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane  pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,53 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu. Atidalinti ieškovams S. L. ir N. P., 37/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinamos dalies plotas 27,79 kv.m., paskiriant ieškovams naudotis šiomis patalpomis: 1/2 dalimi patalpos (2,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (11,22 kv.m.), plane pažymėtos 40-10 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,19 kv.m.), plane pažymėtos  40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,33 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi  patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,27 kv.m.), plane  pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,52 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu. Nurodo, kad padalijant butą tokiu būdų neatsiras jokios žalos jo paskirčiai, bylos šalims neteks mokėti piniginių kompensacijų už gaunamą  didesnį plotą, atsakovas į savo buto dalį galėtų įrengti atskirą įėjimą, gyventi izoliuotai nuo ieškovų ir taip išvengti nuolatinio konfliktinio bendravimo su ieškovais.

Teismo posėdžio metu ieškovai bei ieškovų atstovė ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, su priešieškiniu nesutinka. I. S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus jų mamai butas buvo padalintas jam ir jos seseriai N. P. bei patėviui. Mirus patėviui jų jaunesnioji sesuo, kuri buvo patėvio dukra, nusprendė, kad jai priklauso didesnioji dalis buto. Jis su seserimi sutiko. Iš pradžių buvo nutarta šitą butą parduoti, bet sesuo nesutiko. Atsakovas yra jų jaunesniosios sesers sūnus, kuriam ji ir padovanojo savo dalį buto. Jie prašo atidalinti butą pagal jų siūlymą, nes ieškovė N. P. gyvena Baltarusijoje, yra pensininkė ir nori grįžti į Lietuvą gyventi. Su atsakovu dėl padalinimo niekaip nesutaria, vyksta konfliktai, tenka kviesti policiją. Atsakovas neįsileidžia jo į butą, pakeitė buto duris, raktų jam neduoda, ir sakė, kad neduos. Jis pateikė duomenis iš policijos, kad prieš jį buvo naudotas smurtas, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo dėl to pradėtas. Šiuo metu jis tame bute negyvena, nes nesutaria su atsakovu, kuriame kambaryje jis turėtų gyventi. Ten gyvena atsakovas ir dar viena pora, kuri gyvena kambaryje, dėl kurio vyksta ginčas, yra keletas šunų. Jis su seserimi moka už buto šildymą ir administracinį mokestį pagal jiems priklausančią buto dalį, kitų mokesčių nemoka, nes ten negyvena. Jie nori, kad butas būtų padalintas taip, kad kambarys, pažymėtas indeksu 40-3, atitektų jiems, nes sudėjus jų paveldėtas dalis, atitinka kvadratūra ir dar lieka 1,30 kv.m., už kurį jie nori gauti piniginę kompensaciją. Pagal žodinę vertintojo išvadą, šito buto rinkos vertė yra 145000 Lt. Jie sutinka, kad bendro naudojimo patalpos būtų padalintos pagal VĮ Registrų centas nurodytą padalinimą, taip kaip jie nurodė ieškinyje. I. N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos mama sakydavo, kad kambarys, dėl kurio kilo ginčas, priklausys jai, kai ji grįš iš Baltarusijos gyventi į Lietuvą. Mirus mamai, jie norėjo butą parduoti, bet jų jaunesnioji sesuo nesutiko dėl to ir savo dalį padovanojo sūnui – atsakovui. Dabar, kai atvažiuoja į Lietuvą, ji negali į šitą butą patekti, nes neturi raktų, negali gyventi tame kambaryje, nes ten gyvena atsakovo tėvas. Su atsakovu niekaip taikiai nesutaria. Mano, kad atidalinus dalis taip, kaip nurodyta ieškinyje, jos interesai būtų patenkinti. Jie nepretenduoja į didesnę dalį. Ji matė kaip atsakovas su savo mama puolė brolį, matė, kad tarp jų buvo konfliktas. Atsakovas su ja visiškai nesiskaito. Jai pasakius atsakovui, kad ji nori grįžti ir gyventi minėtame kambaryje, atsakovas pasakė, kad taip nebus ir įleido į tą kambarį gyventi kitus žmones. Kai tik bus atidalintas butas, ji žada grįžti į Lietuvą ir gyventi jame. Ji nesutinka ir neįsivaizduoja kaip būtų galima padaryti atskirą įėjimą į butą, kaip siūlo atsakovas. Kai ji grįžta, buto raktai jau būna pas brolį, bet šis jai sakė, kad norint pasiimti raktus, reikia bartis.

Atsakovas bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. A. S. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus jo močiutei, jo mama, teta ir dėdė pasiūlė jam eiti gyventi pas senelį ir jį prižiūrėti. Jie visi žadėjo jam padėti. Tačiau nei dėdė, nei teta jam nepadėjo, padėjo tik mama. Mirus seneliui, visi nusprendė, kad jam kaip vieninteliam anūkui atiteks didesnioji buto dalis, bet vėliau jie nesutiko su tuo. Padalinus butą pagal įstatymą, jam vis tiek atiteko didesnė dalis, nes mama jam padovanojo savo dalį. Šiuo metu tame bute gyvena jis, jo draugė M. R., kartais ateina jo tėvas A. N.. Jis netrukdo ieškovui ateiti į butą. Parodė, kad ieškovas, būdamas bute pats jį provokuoja, o fizinį smurtą panaudojo prieš ieškovą todėl, kad šis irgi prieš jį naudojo fizinį smurtą. Dėl to jis kreipėsi į policiją, turi specialisto išvadą. Kai pakeitė buto duris, jis skambino ieškovui, kad šis atvyktų pasiimti raktų. Ieškovui atėjus, šis pradėjo jį apvardžiuoti, todėl buvo iškviesta policija. Jis davė raktus ieškovui. Teta buvo sutikusi su tuo, kad jai atiteks mažiausias kambarys. Jis įleidžia ieškovus į butą, turi liudytojus, kurie tai gali patvirtinti. Už vandenį, elektrą moka jis, nors kai ateina ieškovas, jis irgi naudoja elektrą ir vandenį. Paskutinį kartą ieškovas su draugu buvo atėjęs 2011 metų sausio mėnesį, anksčiau ateidavo dažniau, pasidarydavo kavą, plaudavosi rankas. Jam atėjus, jis neribodavo ieškovo naudojimosi patalpomis. Konfliktas tarp jo ir ieškovo įvyko todėl, kad ieškovas puolė jo mamą, ją įžeidinėjo, jis gynė mama, todėl įvyko muštynės. Jo nuomone butas turėtų būti padalintas taip: bendro naudojimo patalpos turėtų būti padalintos per pusę, o ieškovams skirti kambarį, pažymėtą 4-10 indeksu. Padalinus bendrą plotą po lygiai, pagal ieškovų paveldėtą kvadratūrą, ieškovams atitenka tik šitas kambarys. Tokiu atveju ieškovams atitektų netgi 1,74 kv.m. daugiau. Mano, kad taip padalinus butą, konfliktų nebeturėtų būti, nes ieškovai galėtų įsirengti atskirą įėjimą. Pagal jo siūlomą padalinimą, ieškovams atitektų ir pusę holo, kuriuo jie galėtų laisvai naudotis.

Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovo S. L. žmona. Nurodė, kad nuo 2009 metų gruodžio mėnesio ieškovas S. L. negyveno bute Laukininkų g., tik ateidavo į jį. Po ieškovo tėvų mirties ji nebuvo tame bute. Šiuo metu ieškovas gyvena bute, esančiame Žolynų gatvėje. Po tėvų mirties ieškovas ne visada galėdavo patekti į butą Laukininkų gatvėje, nes jam trukdydavo atsakovas. Ji pati nematė, kad buvo kilęs konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo, nes ieškovas jai neleisdavo kartu eiti į tą butą, kad ji pati neįsipainiotų į tą konfliktą.

Liudytojas J. G. (J. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra G. L., ieškovo S. L. žmonos, brolis. Jis žino dėl ko kilo šitas ginčas. Jam ieškovas pasakojo, kad jo sūnėnas nenori jo įsileisti į butą ir pan. Jis matė konfliktą, kuris kilo tarp ieškovo, atsakovo ir jo mamos. Atsakovas neįsileido ieškovo į butą, kilo konfliktas, įvyko muštynės, buvo iškviesta policija. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, ieškovas gali įeiti į tą butą. Jam kartu su ieškovu nuvykus į butą, visos patalpos buvo užimtos atsakovo, jie buvo kambaryje, pažymėtame 40-2 indeksu. Jis negali pasakyti, kuriame kambaryje gyvena atsakovas.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra atsakovo tėvas, minėtame bute jis gyvena nuo 2010 m. vasario mėnesio. Jis matė vieną konfliktą, į kurį jį iškvietė sūnus. Atvažiavęs jis pamatė, kad ieškovas iš vieno kambario išnešė sofą ir pastatė ją hole, pasakė, kad taip jis nori. Po kelių mėnesių jiems skambino policija ir pasakė, jog ieškovas skundėsi, kad yra neįleidžiamas į butą. Tas konfliktas buvo kažkur prieš du mėnesius. Jo sūnus gyvena kambaryje, pažymėtame indeksu 40-2, jis gyvena kambaryje – 40-3, o kambaryje 40-10 ir hole niekas negyvena.

Liudytojas O. G. (O. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2010 metų žiemą, apie 2 savaites padėjo daryti buto, esančio(duomenys neskelbtini), remontą. Tuo metu jis nuolat dienomis būdavo bute. Parodė, kad ieškovas visada, kai tik ateidavo į tą butą, pats provokuodavo atsakovą, keldavo konfliktines situacijas, konfliktai apsiribodavo žodžiais. Ieškovas atėjęs buto duris atsirakindavo pats. Buvo vieną kartą, kad jis atėjo su draugu, kurį laiką pabuvo, išėjo ir grįžo su policija, teigdamas, kad atsakovas jį mušė, kad neduoda buto raktų. Realiai tada niekas nesimušė. Per tą laiką, kai jis remontavo butą, jis nematė jokių konfliktų, jokių muštynių.

Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovo S. N. draugė, tame bute ji gyvena nuo 2010 metų vasaros vidurio. Parodė, kad ieškovas tikrai turi buto raktus. Ieškovas kelis kartus buvo atėjęs į butą, jos manymu būdamas išgėręs, nešiojo baldus iš vieno kambario į kitą, išdaužė sekcijos stiklus. Ji matė konfliktus tarp ieškovo ir atsakovo. Jie gyvena kambaryje, pažymėtame indeksu 40-2, kambaryje 40-3 – gyvena ieškovo tėvas, kambaryje 40-10 niekas negyvena, nes ten yra sunešti ieškovo baldai, kuriuos ten jis pats ir susinešė. Ji žino apie konfliktą, kurio metu ji pati ir iškvietė policiją, nes buvo labai išsigandusi. Ji neatsimena kada tiksliai tas konfliktas įvyko.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui S. L. ir ieškovei N. P. nuosavybės teise priklauso po 137/800 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. N. priklauso 256/800 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9). Minėtame bute patalpa, pažymėta indeksu 40-1 yra koridorius, 40-2 – didžiausias kambarys, 40-3 – vidutinis kambarys, 40-4 – holas, 40-5 – virtuvė, 40-6 – koridorius, 40-7 – vonia, 40-8 – tualetas, 40-9 – sandėliukas, 40-10 – mažesnis kambarys (b.l. 12).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, t.y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi butu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymo.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 str.). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl kreipėsi į teismą. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi, naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 str.) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 str.). Byloje yra pareikšti reikalavimai ir dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą patalpų padalinimo projektą (b.l. 11), ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, bei priešieškinis dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo pateiktą patalpų padalinimo projektą (b.l. 98) ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasi Teismas 2005-11-04 nutartyje (Nr. 3K-3-485/2005) konstatavo, jog vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminio pablogėjimo, meninės vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais) Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad butas iš principo nėra nedalus daiktas, todėl atidalijimo atveju esminę reikšmę turi CK 4.80 str. 2 d. nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiasi Teismas 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. NTKĮ 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir toks - atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.). NTKĮ 7 str. 3 d. nustatyta, jog statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju šalių bendras turtas, kurį prašoma padalinti, pagal Registrų centro duomenis, yra 3 kambarių butas. Ieškovų ir atsakovo reikalavimas - atidalinti jiems iš buto bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktus projektus – suprantamas kaip prašymas suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą – butą (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 4.8 p.). Reglamento IX skyriuje yra numatyti reikalavimai butų perplanavimui, atidalijimui ir sujungimui. Projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį (Reglamento 265 p.). Tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose patalpų padalinimo projektuose nėra nurodyta kaip bus įgyvendinti minėti Reglamento reikalavimai, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar ieškovų ir atsakovų pateikti atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektai atitinka Reglamento reikalavimus. Pavyzdžiui, ieškovai nurodo reikalavimą dėl vonios, tualeto dalies atidalinimo, tačiau nepateikia jokių duomenų, įrodančių, jog yra techninės galimybės įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui. Taip pat nei ieškovai, nei atsakovas nepateikia duomenų, įrodančių galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį, nepateikti techniniai sprendiniai dėl atskiro įėjimo iš laiptų aikštelės ar lauko arba atskirų laiptų pastato išorėje įrengimo ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl minėtų trūkumų yra negalimas buto atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovų ir atsakovo prašomu būdu. Kadangi ginčo objektas yra butas, todėl norint suformuoti du atskirus butus yra reikalinga parengti buto rekonstrukcijos projektą, pagal kurį vienas butas galėtų būti rekonstruojamas į du atskirus butus, atitinkančius minėtus teisės normų reikalavimus, bei atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų būti nurodyti Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Tuo tarpu, šiuo metu pagal ieškovų ir atsakovo pateiktus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektus galėtų būti nustatyta tik naudojimosi ginčo butu tvarka.

Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausis Teismas formuoja praktiką, pagal kurią tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausis Teismas nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Pagal atsakovo siūlomą atidalinimo variantą (projektą), bendram šalių naudojimui lieka 33 kv.m. bendrojo buto ploto, taigi, tokiu atidalinimu nepasiekiamas tas tikslas, kuris turėtų būti pasiektas atidalinimo pasėkoje - bendroji dalinė nuosavybė tam tikroje apimtyje nepasibaigia.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepateikė tinkamai parengto, t.y. atitinkančio teisės aktų reikalavimus, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projekto, teismas neturi pagrindo padalinti ginčo turto natūra. Kaip minėta, CK 4.80 str. 2 d. yra nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausis Teismas 2006-02-01 nutartis Nr. 3K-3-85/2006). Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nepareiškė reikalavimo gauti kompensaciją pinigais vietoje daikto dalies išskyrimo natūra. Priešingai, ieškovas S. L. procesiniuose dokumentuose bei ieškovė N. P. teismo posėdžio metu pareiškė, jog N. P. ruošiasi grįžti gyventi į Lietuvą ir jai reikalingas būstas. Be to, ginčo butas, teismo nuomone, pagal savo erdvinę – planinę struktūrą yra dalus ir yra įmanomas buto padalijimas nepadarant žalos jo paskirčiai. Kadangi, kaip minėta, yra nepanaudotos visos galimybės atidalyti butą natūra, derinant tai su kitos šalies teisėtais interesais, teismo nuomone, piniginės kompensacijos priteisimas vienai iš šalių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ir tai būtų vertinamas kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atmestini ieškinio bei priešieškinio reikalavimai dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pažymi, jog minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio bendraturčiams, tinkamai įvykdžius nurodytus reikalavimus, kreiptis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo

CK 4.81 str. 1 d. nustatyta, jog buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 str. 1 d. nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tačiau tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, turi būti atsižvelgta į tai, kokie yra tarp bendraturčių susiklostę faktiniai santykiai dėl naudojimosi bendru daiktu, taip pat įvertinta, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarka yra racionali, ar nepažeis kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. CK 4.93 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 str. 1 d. - civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Nagrinėjamoje byloje ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra trys izoliuoti kambariai – 18,32 kv. m. (indeksas 40-2), 13,35 kv. m. (indeksas 40-3) ir 11,22 kv. m. (indeksas 40-10). P. R. centro duomenis ieškovams priklauso 274/800 dalys buto, o atsakovui 526/800 dalys buto. Minėto buto bendras plotas 76,07 kv. m., o gyvenamasis plotas – 42,89 kv. m. Tarp šalių esminis ginčas kilo ne dėl naudojimosi bendruoju plotu, o gyvenamuoju plotu bute tvarkos nustatymo. Ieškovai prašė paskirti jiems naudotis 13,35 kv. m (indeksas 40-3) kambarį, atsakovui kambarius, turinčius 18,32 kv. m. (indeksas 40-2) ir 11,22 kv. m. (indeksas 40-10) ploto. Atsakovas prašė paskirti jam naudotis kambarius, turinčius 18,32 kv. m. (indeksas 40-2) ir 13,35 kv. m (indeksas 40-3) ploto, o ieškovams 11,22 kv. m. (indeksas 40-10) kambarį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas S. N. bute naudojasi 18,32 kv. m. ploto kambariu, pažymėtu indeksu 40-2. Kambaryje, pažymėtame indeksu 40-3 gyvena atsakovo tėvas, o kambariu, pažymėtu indeksu 40-10 nesinaudoja niekas, jame sukrauti baldai. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino šalys bei liudytojai A. N., M. R.. Pažymėtina, jog paskaičiavus ieškovams ir atsakovui priklausančias turimas buto dalis (idealiąsias), darytina išvada, jog ieškovams priklauso 14,69 kv. m. gyvenamojo ploto, o atsakovui – 28,2 kv. m. gyvenamojo ploto. Taip pat teismas pažymi, jog nustatant tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, kadangi iš esmės jos yra nedalios ir būtinos visiems bendraturčiams tam, kad pagal paskirtį galėtų naudotis jiems paskirtomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje tokios nekilnojamojo daikto dalys, kurios turėtų būti naudojamos bendrai yra patalpos bute, pažymėtos indeksais 40-1, 40-4, 40-5, 40-6, 40-7, 40-8, 40-9. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog bendraturčiai turi siekti išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl tiek dėl atidalijimo, tiek dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo ar pasirinkto naudojimosi tvarkos nustatymo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausis Teismas nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į šalių dalis bendrojoje nuosavybėje, į proporcingumo principą, t.y. į tai, kad bendraturčiui turėtų būti paskiriamas naudotis tas turtas, kuris labiausiai atitinka jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, įvertinant tai, kad atsakovas faktiškai nesinaudoja turto dalimi bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatytina tokia naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka – ieškovai S. L. ir N. P. naudosis 1/1 dalimi patalpos (13,35 kv.m.), plane pažymėtos 40-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,19 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,33 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,27 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,52 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu; o atsakovas S. N. naudosis 1/1 dalimi patalpos (18,32 kv.m.), plane pažymėtos 40-2 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (11,22 kv.m.), plane pažymėtos 40-10 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,20 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,34 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,53 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimas. Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra patenkinami iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini, tvarką – ieškovai S. L. ir N. P. naudosis 1/1 dalimi patalpos (13,35 kv.m.), plane pažymėtos 40-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,19 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,33 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,27 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,52 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu;

atsakovas S. N. naudosis 1/1 dalimi patalpos (18,32 kv.m.), plane pažymėtos 40-2 indeksu; 1/1 dalimi patalpos (11,22 kv.m.), plane pažymėtos 40-10 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (28 kv.m.), plane pažymėtos 40-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (6,20 kv.m.), plane pažymėtos 40-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (4,34 kv.m.), plane pažymėtos 40-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,54 kv.m.), plane pažymėtos 40-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,28 kv.m.), plane pažymėtos 40-7 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,44 kv.m.), plane pažymėtos 40-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,53 kv.m.), plane pažymėtos 40-9 indeksu.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Darius Kurpavičius