Civilinė byla Nr. e2A-47-210/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09800-2018-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.1.;3.3.1.20.;

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-688-769/2019 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. S. dėl tėvo valdžios apribojimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. K. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama apriboti R. S. tėvo valdžią į nepilnametę dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jai sukaks keturiolika metų, ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas, nebūdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė bendro vaiko – dukters K. K.. Dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, yra jos išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama. Atsakovas niekaip neprisidėjo prie dukters išlaikymo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-24 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-12701-512/2017, kuriuo priteisė iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas ir toliau nemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai, todėl ieškovė vykdomąjį raštą vykdyti pateikė antstoliui. Antstolis per visą laiką išieškojo: 2018 m. birželio mėn. 2,74 Eur, 2018 m. liepos mėn. 4,34 Eur. Iki šiol daugiau jokių piniginių lėšų nėra išieškota, tai, ieškovės teigimu patvirtina, jog atsakovas vengia išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Atsakovas, būdamas nepilnametės K. K. tėvas, vengia atlikti savo pareigą auklėti nepilnametę dukrą, nesirūpina ja, neteikia jai paramos, neteikia išlaikymo, nors tokia pareiga yra nustatyta teismo sprendimu, todėl yra visi pagrindai jam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu laikinai apriboti tėvo valdžią.

2.       Atsakovas R. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3.       Institucija, teikiančios išvadą, nurodė, kad atsakovas neišlaiko vaiko, nebendrauja su vaiku, nevykdo savo tėvo pareigų, todėl yra pagrindas apriboti tėvo valdžią. Duomenų apie atsakovą neturi, jis yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad tokie klausimai, kaip ieškovės siekis užkirsti kelią galimam vaiko išvežimui į užsienį, sprendžiami kitomis teisinėmis priemonėmis nei parinko ieškovė. Teismas vertino tai, kad atsakovas R. S. pats į antstolės depozitinę sąskaitą mokėjo dalį teismo priteisto išlaikymo: nuo 20 iki 50 Eur per mėnesį, 7 kartus nuo 2017-12-29 iki 2019-05-03. VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, LR Gyventojų registro duomenimis, skolininkas nevedęs, jo deklaruota gyvenamoji vieta – Norvegija, piniginių lėšų sąskaitų skolininkas neturi, VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, Valstybinio ginklų registro duomenimis, skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Nesant duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas užsienyje, jo darbingumą, galimybes dirbti ir pan., teismas sprendė, kad pagrindo išvadai, kad atsakovas vengia išlaikyti dukrą ir dėl to būtinas tėvo valdžios apribojimas, nėra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškiniu prašoma tėvo valdžią apriboti terminuotai, iki 2024-08-19, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinį dėl laikino tėvo valdžios į nepilnametę dukrą apribojimo iki vaikui sukaks 14 metų teismas atmetė.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė I. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     6.1. Šiuo atveju teismas neteisingai vertino aplinkybes, kurioms esant buvo būtina apriboti tėvo teises, o būtent nenorą bendrauti su vaiku, atsisakymą jį išlaikyti. Apeliantė pažymi, kad atsakovas turi ir kitų vaikų ir dėl vengimo juos išlaikyti yra nuteistas, ši aplinkybė yra svarbi ir ji privalėjo būti vertinama priimant teismo sprendimą, tačiau teismas šias aplinkybes laikė nesvarbiomis, nepagrįstai atmetė ieškinį, tuo pažeisdamas nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantės įsitikinimu, teismas veikė ne vaiko interesais ir nesilaikė įstatymu nustatytų teisės normų, tokiu būdu pažeidė tiek materialines, tiek procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

     6.2. Teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų. Susisiekus su Norvegijoje gyvenančiais giminėmis, buvo nustatyta, kad viešoje erdvėje R. S. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti nepilnamečio vaiko atskyrimą nuo tėvo ir netenkino ieškinio dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

11. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

12. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ).

13. Įstatymas numato ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tėvų valdžia gali būti apribojama ne tik tais atvejais, kai prieš vaiką yra smurtaujama ar su juo agresyviai elgiamasi, tačiau ir tuomet, kai juo nėra rūpinamasi ar tėvai vengia atlikti savo pareigas, kurios, be kita ko, taip pat įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (38 straipsnio 6 dalis), kurioje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

14. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinio pagrindu nurodytas vengimas atlikti pareigą auklėti nepilnametį vaiką ir teikti išlaikymą, įvertinęs ieškovės poziciją, jog ji nenori, kad mergaitės tėvas bendrautų su dukra (dalyvautų jos auklėjime) bijant vaiko išvežimo į užsienį, nustatęs tam tikrus prieštaravimus tarp ieškinio pagrindo ir ieškovės paaiškinimų, įvertinęs duomenis, kad atsakovas iš dalies moka priteistą išlaikymą savo dukrai ir nesant duomenų dėl atsakovo darbingumo, gaunamų pajamų, teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad terminuotai apriboti tėvo valdžią nėra pagrindo.

15. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes, kurioms esant buvo būtina apriboti tėvo teises, o būtent tėvo nenorą bendrauti su vaiku ir atsisakymą jį išlaikyti.

16. Byloje nustatyta, kad atsakovo R. S. atžvilgiu Skuodo rajono apylinkės teisme 2016-01-12 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką) padarymą. Tačiau teisėjų kolegija vertina tai, kad atsakovas yra nuteistas už vengimą išlaikyti sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų teistas už vengimą išlaikyti dukrą K. K., todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės dėl atsakovo vengimo išlaikyti kitą vaiką.

17. Nagrinėjant bylą dėl tėvo valdžios terminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvo veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jo kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvo valdžia, ir pateikti jo veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

18. 2017 m. liepos 25 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K. K. iš atsakovo priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovui neteikiant išlaikymo nepilnametei dukrai, ieškovė vykdomąjį raštą dėl priteisto materialinio išlaikymo išieškojimo perdavė antstoliui. Antstolės pažymoje apie išlaikymo vaikui mokėjimą nurodyta, kad R. S. mokėjo pats į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą: 2017-12-29 20,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 20,00 Eur (sumokėtų būtinų vykdymo išlaidų grąžinimas), 2018-03-09 30,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 12,00 Eur (sumokėtų būtinų vykdymo išlaidų grąžinimas), 2018-06-01 50,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 2,74 Eur, 2018-07-13 50,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 4,34 Eur, 2018-09-03 20,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 3,44 Eur, 2018-11-14 30,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 5,48 Eur, 2019-02-20 30,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 5,48 Eur. Taip pat nurodyta, kad. VSDFV duomenimis, skolininkas nedirba, LR Gyventojų registro duomenimis, skolininkas nevedęs, jo deklaruota gyvenamoji vieta – Norvegija, piniginių lėšų sąskaitų skolininkas neturi, VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, Valstybinio ginklų registro duomenimis, skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

19. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog vaiko tėvas neturi darbo, nepašalina iš tėvų valdžios kylančios jo pareigos išlaikyti savo vaiką, teikti jam materialinį aprūpinimą. Atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją, tačiau nėra aišku, ar atsakovas dirba ir kokio dydžio darbo užmokestis jam yra mokamas. Tokių duomenų apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

20. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teisme, siekdama, kad atsakovui būtų apribota tėvo valdžia dėl vengimo išlaikyti dukrą. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas 7 kartus laikotarpiu nuo 2017-12-29 iki 2019-05-03, nuo 20 iki 50 Eur per mėnesį gera valia į antstolės depozitinę sąskaitą mokėjo dalį teismo priteisto išlaikymo. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovė būtų ketinusi į Norvegiją pateikti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ar būtų kreiptasi dėl vaiko išlaikymo išmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas vengia išlaikyti dukrą ir dėl to būtinas tėvo valdžios apribojimas.

21. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl tėvo nenoro bendrauti su vaiku, pažymi, kad ribojant tėvų valdžią turi būti analizuojama kiekvieno iš tėvų gyvenimo būdas, santykis su vaiku ir pastangos įgyvendinant tėvų valdžią. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

22. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybės, susijusios su terminuotu tėvo valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

23. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad 2011 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4284-613/2011 buvo nuginčyta kito asmens tėvystė ir nustatyta, kad K. K. tėvas yra atsakovas R. S.. Antra, apeliantė yra pripažinusi, kad ji pati su atsakovu bendravo trumpai, dukrai gimus jų tarpusavio santykiai nesusiklostė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad atsakovas nesidomi dukra, nebendrauja su ja, paskutinį kartą tėvas vaiką aplankė prieš penkerius metus, susidarė būtent dėl tarp vaiko tėvų esančios situacijos, natūralu, kad tarp dukters ir jos tėvo nėra susiformavusio socialinio ryšio ir tai neigiamai veikia jų santykius. Dėl nurodytų aplinkybių, atlikus proporcingą šalių ir vaiko atitinkamų interesų vertinimą ir nenustačius CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti atsakovui laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Išanalizavusi ir visapusiškai įvertinusi įrodymų byloje visumą ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti vieną iš griežčiausių atsakovo tėvo teisių ir pareigų savo dukrai įgyvendinimą suvaržančią priemonę laikiną tėvo valdžios apribojimą.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

26. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai Danutė Burbulienė

                                                                                                   Vytautas Kursevičius

                                                                                                   Egidijus Mockevičius