Civilinė byla Nr. 2A-1366-436/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10196-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 2.1.6.3.; 2.5.1.1.; 2.5.1.2.; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1088-285/2016 pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. E., trečiajam asmeniui V. E. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.              Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais:
1. 2015-01-12 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas R. B. (vekselio davėjas) iki 2015-03-02 be sąlygų įsipareigojo atsakovui G. E. (vekselio turėtojui) sumokėti 300,00 Eur;
2. 2015-01-12 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas R. B. (vekselio davėjas) iki 2015-04-02 be sąlygų įsipareigojo atsakovui G. E. (vekselio turėtojui) sumokėti 2500,00 Eur;
3. 2015-01-12 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas R. B. (vekselio davėjas) iki 2015-05-04 be sąlygų įsipareigojo atsakovui G. E. (vekselio turėtojui) sumokėti 2500,00 Eur;
4. 2015-01-12 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas R. B. (vekselio davėjas) iki 2015-06-02 be sąlygų įsipareigojo atsakovui G. E. (vekselio turėtojui) sumokėti 2500,00 Eur;
5. 2015-01-12 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas R. B. (vekselio davėjas) iki 2015-07-02 be sąlygų įsipareigojo atsakovui G. E. (vekselio turėtojui) sumokėti 2500,00 Eur;
2. Ieškovas nurodė, kad šalims bendromis dalimis (G. E. 70/100 dalių ir R. B. 30/100 dalių) priklauso komercinės paskirties pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas G. E. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 sumokėjo Kauno miesto savivaldybei 2730,07 Lt (790,68 Eur) valstybinės žemės nuomos mokesčio bei papildomai kaip pastato bendrasavininkas patyrė 8350,84 Eur išlaidų, dėl kurių nėra pradėta teisminių procesų. Taip pat atsakovas dėl ginčų su ieškovu yra patyręs 4000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl šalys 2015-01-12 sudarė sutartį, kuria ieškovas R. B. įsipareigojo kompensuoti atsakovui G. E. jo patirtas išlaidas 10 300 Eur sumai, ją apmokėdamas paprastaisiais neprotestuojamaisiais vekseliais per tam tikrus laikotarpius.
4. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuolat darė psichologinį spaudimą dėl savavališkų ūkio statinių nugriovimo. Ieškovas, siekdamas išvengti neigiamų ir nenaudingų padarinių, pasirašė penkis minėtuosius vekselius, tačiau jokios asmeninės prievolės ieškovui niekuomet neturėjo. Atsakovo nustatytos sąlygos nulėmė situaciją, kurioje ieškovas buvo priverstas pasirašyti valios neatitinkančius dokumentus, todėl juos prašė pripažinti negaliojančiais, kadangi 2015-01-12 paprastuosius neprotestuotinus vekselius išdavė dėl suklydimo (LR CK 1.90 str. 3 d.) bei dėl apgaulės (LR CK 1.91 str.).
5. Atsakovas G. E. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas yra susiję kaip komercinės paskirties pastato – parduotuvės bendrasavininkai. Atsakovui priklauso 70/100 dalių (didžioji dalis) pastato, o ieškovui – tik 30/100 dalių. Žemės sklype, kuriame stovi pastatai, ieškovas yra neteisėtai pastatęs ūkinius statinius, kuriuos teismas dar 2000 m. pripažino savavališka statyba ir įpareigojo nugriauti. Ieškovas šių pastatų nenugriovė, juos rekonstravo ir pakartotinai kreipėsi į teismą dėl jų įteisinimo, tačiau ir šis ieškinys yra atmestas. Dėl ieškovo netinkamų veiksmų atsakovas patiria išlaidas, negali tinkamai naudotis komercinės paskirties pastatu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai: ieškovas – ginčo objektu esančių paprastųjų neprotestuotinų vekselių davėjas, atsakovas – nurodytų vekselių įgijėjas ir turėtojas. Ieškovo išduoti atsakovui 2015-01-12 vekseliai atitinka Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus.
8. Teismas ieškovo argumentus, kad vekselius pasirašė dėl patirto spaudimo, laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas nepateiks minėtų vekselių vykdymui ir vekselių nereikės apmokėti, šiuo atveju yra ieškovo savo teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas, todėl negali būti pripažintas suklydimu, kadangi jei ir buvo suklysta, tai tik dėl ieškovo neapdairumo. Be to, teismui nepateikta jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ieškovas buvo apgautas.
9. Teismas pažymėjo, kad į teismą dėl vekselių nuginčijimo ieškovas nesikreipė nei iki vekseliuose nurodytos jų apmokėjimo dienos, nei vėliau, o vekselių teisėtumą pradėjo ginčyti tik pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus. Ieškovo atlikti teisiškai reikšmingi veiksmai – vekselių išrašymas, pasirašymas sąlygoja jo pareigą atsakyti už šių veiksmų teisinius padarinius. Išanalizavus ieškovo valios pasirašyti vekselius procesą, ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, jų sudarytą 2015-01-12 sutartį, ieškovo elgesį ir patirtį, tai, kad pats ieškovas pasirašė vekselius, juos užginčijo ne iš karto, o prasidėjus vykdymo procesui, teismas darė išvadą, kad ieškinys neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tik pakartojo atsakovo atsiliepimo argumentus. Teismas visiškai neanalizavo, kokių konkrečių aplinkybių sutapčiai ieškovas buvo priverstas pasirašyti sutartį ir penkis neprotestuotinus vekselius. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas pasiūlė civilinę bylą Nr. 2-7267-191/2014 dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo baigti taikos sutartimi. Atsakovo atstovas patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną iš atsakovo buvo gautas pasiūlymas baigti aukščiau minėtąją bylą taikos sutartimi. Sekančią dieną po sutarties pasirašymo, t. y. 2015-01-13 Kauno apygardos teismas turėjo paskelbti nutartį, tačiau šalims pateikus prašymą dėl mediacijos proceso paskyrimo dėl galimos taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje, nutarties paskelbimas buvo atidėtas. Ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, jog atsakovas pastarajam pasakė, kad nepasirašys prašymo dėl mediacijos proceso paskyrimo ir neduos sutikimo savavališkiems ieškovo statiniams įteisinti, jei šis nepasirašys 2015-01-12 sutarties ir penkių neprotestuotinų vekselių.
2. Atsakovas nuolat ieškovui deklaruodavo, jog apeliantas neturi kitos išeities. Šiuo metu ieškovo savavališki statiniai yra nugriauti, o priverstinių darbų griovimo suma siekia 25 000,00 EUR ir greitu laiku bus išieškoma iš ieškovo. Negana to, atsakovas apgaulės būdu ir psichologiniu spaudimu, dėl susiklosčiusių aplinkybių privertė pasirašyti ieškovo valios neatitinkančius dokumentus, dėl ko šiuo metu iš ieškovo senatvės pensijos ir darbo užmokesčio yra priverstinai išieškomos piniginės sumos, minėtųjų neapmokėtų vekselių pagrindu.
3. Apeliantas nurodo, jog vekseliai surašyti dėl apgaulės, kadangi pasirašydamas penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, ieškovas nesiekė sukurti naujos prievolės, tik norėjo pasirašyti tarp bendraturčių taikos sutartį ir suformuoti ieškovo ir atsakovo bendrai naudojamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat įsiteisinti savavališkus ieškovo ūkio paskirties statinius. Ieškovas jokių įsipareigojimų atsakovui neturėjo, nes ieškovas su atsakovu ir buvusiu bendrasavininku J. G. civilinėje byloje Nr. 2-7379-877/2014 jau buvo pasirašę taikos sutartį, pagal kurią ieškovas atlygino atsakovui ir buvusiam bendrasavininkui jų patirtus nuostolius susidariusius dėl žemės nuomos mokesčio valstybei (b. l. 27). Bendroje sumoje ieškovas atsakovui ir buvusiam bendrasavininkui sumokėjo 3185,00 Eur ir taikos sutartimi šalys susitarė, kad ateityje šalys viena kitos atžvilgiu pretenzijų nereikš, t. y. ieškovas visiškai atlygino atsakovo patirtus nuostolius, tačiau atsakovas vis vien privertė pasirašyti 2015-01-12 penkis vekselius bendrai 10 300 Eur sumai.
4. Teismo skundžiamame sprendime nurodyta abstrakti išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vekseliai buvo išrašyti šalių abipusio susitarimo pagrindu, taip iškraipant faktinės situacijos prasmę. Konkrečiai nenurodyta, kokie būtent byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad vekseliai buvo išrašyti šalių abipusio susitarimo pagrindu. Atsakovas nei sutarties ir vekselių pasirašymo metu, nei teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl vekseliai buvo išrašyti būtent tokiomis sumomis.
5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju labai sunku ar net neįmanoma gauti tiesioginių bei neabejotinai atsakovo naudoto ekonominio spaudimo faktą patvirtinančių įrodymų. Tokiu atveju esminę reikšmę įgyja netiesioginių įrodymų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, tinkamas tikėtinumo taisykles taikymas. Teismas neturėjo teisės apsiriboti paviršutinišku aplinkybių tyrimu vien dėl to, kad sutarties pasirašymo metu dalyvavo abiejų šalių atstovai ir tik šiuo vieninteliu argumentu daryti išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis ieškovui sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas šį skundžiamą sprendimą neatskleidė bylos esmes, vekselių pasirašymas buvo nenaudingas jį davusiam asmeniui, nesant apgaulės, toks sandoris nebūtų sudarytas.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. E. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčydamas vekselius, ieškovas nurodė, jog juos pasirašė dėl suklydimo, t. y. siekdamas išvengti neigiamų pasekmių dėl savavališkų statinių ir pagrįstai tikėdamasis, kad atsakovas šių vekselių nepateiks vykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju turi būti taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačioms aplinkybėms.
2. 2015-01-12 sutartimi šalys susitarė dėl atsakovui ieškovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo užtikrinimo vekseliais. Visos sutarties bei vekselių sąlygos buvo derinamos šalims pasitelkus profesionalius teisininkus, kurie išaiškino susitarimo pasekmes ir taip pat užtikrino, kad pati sutartis būtų sąžininga abiejų šalių atžvilgiu ir atitiktų teisės aktus, kad šalių pasirinktas būdas – paprastųjų neprotestuotinų vekselių išrašymas – yra vienas iš pigiausių būdų, užtikrinančių atsakovui prievolės įvykdymą. Akivaizdu, jog tokiu atveju suklysti pasirašant vekselius neįmanoma. Apeliantas net neginčijo 2015-01-12 sutarties pagrįstumo ir teisėtumo, neprašė jos pripažinti negaliojančia.
3. Ieškovas ieškinį pareiškė po sutarties ir ginčijamų vekselių pasirašymo dienos praėjus beveik keturiems mėnesiams, kai antstolis jau ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų. Jeigu susitarimai ir vekseliai būtų pasirašyti neteisėto veikimo, spaudimo įtakoje ir nebūtų atitikę ieškovo valios, ieškovas vekselius būtų ginčijęs iš karto po jų pasirašymo. Vien tai, kad vekselis yra nenaudingas ieškovui, nėra pagrindas vekselį naikinti. Siekdamas įrodyti, kad vekseliai buvo pasirašyti nesant jokio faktinio pagrindo, o tik nesąžiningai siekiant apgauti ieškovą, šis turėjo pareigą tai įrodyti (CPK 178 str.). Tačiau nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir šios pareigos neįvykdė, dėl to teismas neturėjo pagrindo ieškovo ieškinio tenkinti.
4. Sutarties ir vekselių esmė – ieškovo padarytos žalos atsakovui atlyginimas. Priešingai negu nurodo apeliantas, atsakovas teismo posėdžių metu nuosekliai davė tokio paties turinio paaiškinimus apie vekselių išrašymo aplinkybes, tikslą ir vekselių sumos pagrindimą. Sutartyje nėra numatyta jokių papildomų sąlygų, kuriomis būtų pažeisti ieškovo interesai ar jis būtų nepagrįstai įpareigotas sumokėti didesnę sumą, nei atsakovas patyrė žalos apskritai. Kaip minėta, atsakovo praradimai ir negautos pajamos yra gerokai didesnės nei vekselių suma, tačiau šioje stadijoje šalys derybų būdu susitarė būtent dėl tokios atlygintinos žalos dalies. Dokumentų pasirašyme, pasinaudodamos teisine pagalba, šalys aiškiai suprato sutarties ir pasirašytų vekselių sukeliamas pasekmes, žinojo savo veiksmų padarinius, to norėjo ir to siekė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Teismas, spręsdamas apelianto R. B. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, atsižvelgiant į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių išdavimo, apeliantui įrodinėjant, jog vekseliai išduoti dėl suklydimo (CK 1.90 str.) ir apgaulės (CK 1.91 str.).
15. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.), dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str.). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Šio vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2015 m. sausio 12 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas R. B. įsipareigojo G. E. kompensuoti jo patirtas išlaidas 10 300 Eur, jas apmokėdamas paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais (t. I, b. l. 12.). Šalys sutartį pasirašė atsižvelgdamos į tai, kad susitarimo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (G. E. – 70/100, R. B. – 30/100) priklauso komercinės paskirties pastatas – parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl bendraturčio R. B. veiksmų atsakovas negalėjo naudotis jam priklausančiu turtu, tačiau už žemės naudojimą atsakovas valstybei už 2013 metus sumokėjo 2730,07 Lt (790,68 Eur) bei papildomai patyrė 8350,84 Eur išlaidų, o dėl ginčų su apeliantu 4000 Lt (1158,48 Eur) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Šios sutarties 1 punkte šalys nurodė, kad atsakovo patirtas išlaidas 10 300 Eur ieškovas apmokės pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius tam tikrais terminais.
17. Minėtos sutarties pagrindu ieškovas R. B. tą pačią dieną (2015 m. sausio 12 d.) atsakovui G. E. išdavė penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 1) 300 Eur sumai, įsipareigodamas šią sumą sumokėti iki 2015 m. kovo 2 d.; 2) 2 500 Eur sumai, įsipareigodamas šią sumą sumokėti iki 2015 m. balandžio 2 d.; 3) 2 500 Eur sumai, įsipareigodamas šią sumą sumokėti iki 2015 m. gegužės 4 d.; 4) 2 500 Eur sumai, įsipareigodamas šią sumą sumokėti iki 2015 m. birželio 2 d.; 5) 2 500 Eur sumai, įsipareigodamas šią sumą sumokėti iki 2015 m. liepos 2 d. Ieškovas vekseliuose nustatytais terminais skolos nesumokėjo, todėl atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 3 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 2148 dėl 316,04 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo (t. I, b. l. 165), 2015 m. balandžio 7 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 19KU-1076 dėl 2517,35 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo (t. I, b. l. 166), 2015 m. gegužės 6 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 19KU-1521 dėl 2517,35 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo (t. I, b. l. 167), 2015 m. birželio 6 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 19KU-2079 dėl 2517,35 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo (t. I, b. l. 168), 2015 m. liepos 8 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 19KU-2809 dėl 2517,35 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo (t. I, b. l. 168) iš apelianto. Šie vykdomieji įrašai pateikti vykdymui antstolio M. P. kontorai ir jų pagrindu yra pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. 
19. Apeliantas nurodo, kad atsakovas apgaulės būdu, naudodamas psichologinį spaudimą dėl ieškovo atžvilgiu susiklosčiusių aplinkybių, privertė pasirašyti ieškovo valios neatitinkančius dokumentus, todėl jie turi būti pripažinti negaliojančiais. Apeliantas nurodo, jog suklydo pasirašydamas ginčijamus vekselius, nes atsakovas jam nuolat darė psichologinį spaudimą dėl savavališkų ūkio statinių nugriovimo, grasino, jog nepasirašius susitarimo, imsis veiksmų ieškovą su šeima iškeldinti. Todėl ieškovas, siekdamas išvengti neigiamų padarinių, pasirašė susitarimą ir 5 paprastuosius neprotestuotinus vekselius tikėdamasis, kad atsakovas šių vekselių nepateiks vykdymui.
20. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).
21. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys 2015 m. sausio 12 d. pasirašė susitarimą, kuriame aiškiai įvardijo ieškovo skolos atsakovui susidarymo aplinkybes – ieškovo kaip nekilnojamojo turto bendraturčio neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas patyrė 10 300 Eur išlaidų. Pasirašant susitarimą dalyvavo ne tik šalys, bet ir jų atstovai, profesionalūs teisininkai – ieškovo R. B. atstovas advokato padėjėjas H. R., o atsakovo G. E. atstovas advokatas G. D.. Susitarimo 5 punkte šalys nurodė, kad ši sutartis nedaro žalos šalių interesams ir atitinka jų interesus. Šalys patvirtino, kad joms išaiškintos sutarties teisinės pasekmės bei teisės normos, reglamentuojančios paprastųjų neprotestuotinų vekselių išdavimą, pateikimą apmokėti, apmokėjimą, vekselių galią. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasirašyme dalyvavę šalių atstovai užtikrino, jog šalių sandoriai būtų sudaryti teisės aktų nustatyta tvarka, atitiktų šalių valią, taip ateityje išvengiant teisminių ginčų.
23. Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tarp G. E., J. G. ir R. B. patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria apeliantas pripažino skolą buvusiam savininkui J. G. ir G. E., į kurią įėjo žemės mokestis valstybei už 2013 metus (t. I, b. l. 27–28). Tačiau 2015 m. sausio 12 d. susitarimo, kuriame aiškiai apibrėžta ieškovo visa skola atsakovui, ieškovas neginčija, tačiau ginčija šios sutarties pagrindu išduotus vekselius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ginčyti vekselius pradėjo po to, kai antstolis ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti apelianto argumentais, jog išduoti vekseliai neatitiko jo valios ir, kad apeliantas juos išdavė dėl apgaulės. Ieškovo argumentai, kad jis pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas nepateiks minėtų vekselių vykdymui ir vekselių nereikės apmokėti, vertintini kaip klaidingas savo teisių ir pareigų įsivaizdavimas, todėl negali būti pripažinta suklydimu. Jokių kitokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad apeliantas buvo apgautas, teismui nėra nepateikta.
24. Apeliantas nurodo, kad teisme nagrinėjamą civilinę bylą tarp ieškovo R. B. ir atsakovo G. E. dėl teisės įteisinti statinius be bendraturčio sutikimo pripažinimo, tikėjosi užbaigti taikiai, nes apygardos teisme buvo inicijuotas mediacijos procesas. Tačiau atsakovas prieš pat meditacijos procesą persigalvojo ir kreipėsi į notarą dėl pirmojo vykdomojo įrašo išdavimo.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėjimasis sudarant sandorį, kad jo vykdymo metu nekils prievolė įvykdyti sandorį, nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Ieškovo tikėjimasis, jog pagal jo išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius atsakovas nepradės priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, negali būti pagrindu pripažinti, kad jis buvo suklaidintas dėl sandorio esmės.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad 2015 m. sausio 12 d. išdavė atsakovui penkis vekselius, patyręs atsakovo psichologinį spaudimą ir grasinimus.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis CK 1.91 straipsniu sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-169/2013; kt.).
28. Teismas prieš tai konstatavo, kad ginčijami vekseliai išduoti 2015 m. sausio 12 d. šalių sudaryto susitarimo, kuriuo ieškovas pripažino 10 500 Eur skolą atsakovui ir kurio apeliantas neginčija, pagrindu, tačiau vekselius ieškovas pradėjo ginčyti tik pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus.
29. Vertimas kitą asmenį sudaryti sutartį, nesant tam teisinio pagrindo, reiškia to asmens laisvos valios ribojimą ir sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Todėl tokiu atveju, kai sutarties sudarymas ir tuo pagrindu išduoti vekseliai neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų nedelsdamas ginčyti tiek pačią sutartį, tiek vekselius, nelaukdamas, kada bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas minėto šalių susitarimo neginčijo, o ginčija tik jo pagrindu išduotus vekselius, kai jau pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, nėra pagrindo konstatuoti, jog vekseliai buvo išduoti akivaizdžiai ieškovui nenaudingomis sąlygomis, ar patiriant atsakovo spaudimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo valios pasirašyti vekselius procesą, ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, jų sudarytą 2015 m. sausio 12 d. sutartį, ieškovo elgesį ir patirtį, tai, kad pats ieškovas pasirašė vekselius, juos užginčijo tik prasidėjus vykdymo procesui, sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo G. E. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sudarė 363 Eur (t. II, b. l. 45, 46), todėl ši suma atsakovui priteistina iš ieškovo R. B. (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo G. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                         Galina Blaževič

                                                                                         Arūnas Rudzinskas

                                                                                         Mindaugas Šimonis