KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei, Mildai Gailiūtei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams Monikai Maldauskaitei, Eligijui Oršauskui,

atsakovėms K. S., I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms K. S., I. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovių K. S., I. J. (toliau – atsakovės) 2 480,75 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 56,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškovas ieškinyje nurodė, atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės K. S., vairavusios I. J. priklausančią transporto priemonę AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė LIGIER JS50DCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „GJENSIDIGE“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 2 480,75 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas kompensavo ADB „GJENSIDIGE“ išmokėtą 2 480,75 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – K. S.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – I. J.) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakoves, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Bendraatsakovės negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir yra skolingos 2 480,75 Eur.

Atsakovė K. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad aplinkybė, kad atsakovė nedalyvavo ieškovui susitariant su ADB „GJENSIDIGE” dėl geranoriškai atlygintinos žalos dydžio, reikšminga būtent atsakovės, kaip asmens, kuriai pareikštas regresinis reikalavimas, teisės ginčyti tokiu susitarimu nustatytą žalos atlyginimo dydį aspektu. Iš byloje pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad dalis remonto darbų ir pakeistų detalių nėra susiję su 2018 m. gegužės 16 d. eismo įvykiu: 2018 m. gegužės 16 d. eismo įvykio deklaracijoje dalyviai pažymėjo, kad yra apgadintas automobilio LIGIER bamperis ir sparnas. 2018 m. gegužės 17 d., t. y. sekančią dieną po įvykio, ieškovo techninės apžiūros protokole nurodyta, kad priekinis bamperis ir priekinės dešinės pusės sparnas bus dažomi. UAB „Autofortas” pateiktose transporto priemonės LIGIER fotonuotraukose matyti, kad automobilio apgadinimai yra daug žemiau nei priekinis žibintas, o dešinės pusės priekinis ratlankis yra nepažeistas arba pažeidimai nėra pastebimi. UAB „Autofortas” pateiktoje remonto sąmatoje nurodyta, kad automobiliui LIGIER nuspręsta sudėti naujas detales už 1 011,60 Eur sumą: priekinį bamperį (357 Eur), dešinės pusės žibintą (214,99 Eur), dešinės pusės sparną (239,50 Eur), dešinės pusės priekinį ratlankį (200,11 Eur), t. y. detalės, kurios turėjo būti tik perdažomos arba kurios buvo nepažeistos. Orų archyvo duomenų bazės duomenys patvirtina, kad nuo įvykio dienos (2018 m. gegužės 16 d.) iki transporto priemonės LIGIER apžiūros (2018 m. gegužės 17 d.) Lietuvoje ir konkrečiai Kauno mieste temperatūra svyravo nuo 17 iki 23 laipsnių Celsijaus ir jokių kritulių nebuvo. 2018 metų gegužės mėnesį Kauno mieste jokių kritulių nebuvo nuo pat gegužės mėnesio 1 dienos ir pirmieji krituliai iškrito tik 2018 m. gegužės 18 d. vakare, t. y. po transporto priemonės apžiūros. Ta aplinkybė, kad transporto priemonės LIGIER savininkas nusprendė susitvarkyti (susiremontuoti) ir kitus transporto priemonės defektus, kurie nėra susiję su 2018 m. gegužės 16 d. autoįvykiu, nesukelia atsakovės pareigos kompensuoti tokių defektų šalinimo kaštus. UAB „Autofortas” pateiktoje remonto sąmatoje nurodyta, kad detalėms taikytas 14 proc. nusidėvėjimas. Atsakovei susiekus su Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro atestuotais specialistais, gauti patvirtinimai, kad: 2014 metų transporto priemonės LIGIER detalių ir remonto darbų nusidėvėjimui turi būti taikytinas 28 proc. nusidėvėjimas ir UAB „Autofortas” pateiktoje remonto sąmatoje nurodytas nusidėvėjimo procentas taikytinas 2,0 litro ir didesnio tūrio transporto priemonėms. Skirtumas sudaro 173,65 Eur (1 240,33 x 28 proc.-1 240,33 Eur x 14 proc. = 173,65 Eur).

Posėdyje atsakovė K. S. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra, sutinka dėl 1 000,00 Eur nuostolių. Kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad panaudotos ne to automobilio detalės, detalių kainos didesnės, per didelė darbų kaina. Paaiškino, kad jei nuostoliai būtų priteisti, tai priteistą sumą išdėstyti dalimis dėl sunkios materialinės padėties.

Atsakovė I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visiškai palaiko atsakovės K. S. poziciją.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

(duomenys neskelbtini) dėl atsakovės K. S., vairavusios I. J. priklausančią transporto priemonę AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė LIGIER JS50DCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „GJENSIDIGE“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 2 480,75 Eur dydžio draudimo išmoką. 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, Lietuvos draudikų biuras pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 51, 52, 54 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). 

Dėl pareigos drausti transporto priemones valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo teisinių padarinių.

Ieškovas turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų solidariai atsakingas už žalos padarymą asmuo ir automobilio savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 3 dalies nuostata, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios. Šioje byloje nebuvo nustatytos tokios aplinkybės, todėl iš atsakovių solidariai priteistini nuostoliai.

Dėl nuostolių atlyginimo

Teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovėms, kurios įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Taigi, atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovėms, kurios teigia, jog tokios sąlygos egzistuoja, ir yra suinteresuotos sumažinti atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės paaiškino, kad byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios aiškinamajame rašte nurodyta, jog tikėtinos atkūrimo sąnaudos (įvertinus dalių nuvertėjimą pagal grupes) yra 1 576,70 Eur.

Pateikto 2020 m. kovo 17 d. ekspertizės akto Nr. 20/003 išvadose nurodyta, jog gamintojo deklaruojamų kainų neatitinka, tačiau jos yra artimos nurodytoms kainoms. Nėra nurodyti detalių paruošimo dažymui darbai. Taip pat nurodyta, jog UAB „Autofortas“ atliktų darbų įkainiai yra didesni už veikiančių autoservisų vidutinius valandinius įkainius. Apgadintas automobilis LIGIER yra retas automobilio modelis. Atkūrimo kaštai buvo prilyginami remontuojant panašią transporto priemonę FIAT/Abarth markės automobiliams. 

Ieškovo pateiktose sąmatose matyti, jog keičiant originaliomis detalėmis buvo įvertintinas nusidėvėjimas, o detalės, kurios pakeistos neoriginalios ar originalios ne naujos, yra pigesnės. Atsakovės, sutikdamos su 1 000,00 Eur nuostolių atlyginimu, negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kodėl netinka paskaičiuoti atkūrimo kaštai jų prašymu atliktoje ekspertizėje.

Iš šalių pateiktų ir paminėtų įrodymų matyti, kad remontuojant sugadintą automobilį, pagrindinį skirtumą sudaro valandiniai darbų įkainiai. Atkreiptinas dėmesys, jog įmonė pati nusistato įkainius, vystant verslą bei atsižvelgiant į rinkos pokyčius. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovo pateikti nuostolių paskaičiavimai yra neteisingi, neatitinkantys realios kainos. Taip pat nenustatyta, jog nurodytomis sąmatoje detalėmis buvo suremontuotas ne tas automobilis. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės apsiribojo tik niekuo nepagrįstomis abejonėnis dėl prašomų priteisti nuostolių atlyginimo dydžio ir nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų jų poziciją dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio nepagrįstumo, manytina, kad nėra realaus pagrindo abejoti ieškovo reikalavimo pagrįstumu. Todėl laikytina, kad ieškinys šioje dalyje yra įrodytas ir tenkintinas, iš atsakovių solidariai priteistina 2 480,75 Eur nuostolių atlyginimo.

Iš atsakovių, laiku neatsiskaičiusių su ieškovu, priteistinos ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuotolių mokėjimo išdėstant dalimis

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs esminių neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Atsakovė K. S. paaiškino, kad jei būtų priteisti nuostoliai, tai prašo dėl sunkios materialinės padėties išdėstyti mokėjimą dalimis.

Į bylą nepateikti įrodymai apie turtinę atsakovės padėtį, todėl laikytina, kad prašymas neįrodytas ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 28,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašė priteisti kelionės išlaidas, pagal pateiktus rašytinius dokumentus, tokios išlaidos sudaro 19,40 Eur, todėl ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 9,70 Eur ieškovo patirtų kelionės išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos, skaičiuojant šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Algirdo g. 38, įmonės kodas 125709291, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas 70440, solidariai iš atsakovių K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 480,75 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 75 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 480,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Algirdo g. 38, įmonės kodas 125709291, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas 70440, iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 9,70 Eur (devynių eurų 70 ct) kelionės išlaidas.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Algirdo g. 38, įmonės kodas 125709291, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas 70440, iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 9,70 Eur (devynių eurų 70 ct) kelionės išlaidas.

Atmesti atsakovės K. S. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                 Artūras Šafronas