Administracinė byla Nr. I-1089-95/2013
(Proceso Nr. 3-61-3-02569-2012-0)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7; 74

(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui H. O., atsakovo atstovams S. Ž. ir K. R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. O. (H. O.) skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas H. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 19-20) (toliau – ir skundas), prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Vilniaus II teritorinio skyriaus (toliau – ir Vilniaus II skyrius) 2012-05-22 sprendimą Nr. R-17771 (toliau – ir Vilniaus II skyriaus sprendimas), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Kontrolės skyrius) 2012-06-29 sprendimą Nr. SS-2143 (toliau – ir Kontrolės skyriaus sprendimas) ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012-09-11 sprendimą Nr. S-307 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Vilniaus II skyrių iš naujo atlikti H. O. darbingumo lygio vertinimą ir priimti sprendimą pripažinti jį iš dalies nedarbingą.
Skunde nurodė, kad skundžiami sprendimai priimti klaidingai pritaikius teisės aktus. NDNT tinkamai įvertino asmens darbingumo lygį įtakojantį medicininį kriterijų, tačiau funkcinius bei profesinius kriterijus įvertino formaliai, sprendimo nepagrindė argumentais. Skunde Komisijai nurodė nesutikimo su NDNT sprendimu argumentus, tačiau Komisija apsiribojo teisės aktų citavimu bei pasikartojančiu tvirtinimu, kad NDNT pagrįstai atliko kriterijų reikšmių vertinimą bei pagrįstai įvertino aplinkybes. Nei NDNT, nei Komisija neišaiškino, kaip ir kokios kvalifikacijos darbus jis galėtų dirbti negalėdamas panaudoti turimos staliaus profesinės kvalifikacijos. Jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl jam netikslinga taikyti profesinės reabilitacijos priemones. Dėl savo priešpensinio amžiaus, išsilavinimo, darbo patirties ir įgūdžių stokos, kvalifikuotų darbų jis šiandieninėje darbo rinkoje nesugebėtų atlikti. Geriausiu atveju galėtų gauti nekvalifikuotus, fizinius darbus, kurių, dėl normaliai nefunkcionuojančios ir nuolat skaudančios kairės rankos, jis negali dirbti. Dėl išvardintų priežasčių jo profesinė kvalifikacija turėtų būti vertinama kaip nepalanki darbui aplinkybė. Taip pat abejoja, ar teisingai buvo įvertintas, turintis įtakos asmens įsidarbinimo galimybėms kriterijus – valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius. NDNT neatsižvelgė į aplinkybes, kurios neatsispindi nustatytame 80 proc. baziniame darbingume, kas jo atveju galėtų būti kairės rankos būklė, kuri neatsispindi koduose ir diagnozėse – nuolat juntamas kairės rankos skausmas, negalėjimas jos valdyti, nes netaisyklingai sugijusi, neįmanomi elementarūs plaštakos judesiai, lengvų daiktų kilnojimas. Dėl šių priežasčių jis gali dirbti ne daugiau nei 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, o tai vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes bazinio darbingumo procentai turi būti dauginami iš koeficiento 0,7, o ne NDNT nustatyto – 1,3, ir nustatytas 56 proc. darbingumas, o jis pripažintas iš dalies darbingu.
Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.
Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo H. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 39-41) teigia, kad Vilniaus II skyrius yra NDNT struktūrinis padalinys, todėl teikia vieną bendrą atsiliepimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nurodė, kad profesinės kvalifikacijos kriterijus vertinamas kaip nepalankus tuo atveju, kai asmuo neturi jokios profesijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos dėl labai sunkių sveikatos funkcinių sutrikimų ir taikomo intensyvaus gydymo (pvz., esant onkologiniams susirgimams, kai taikomas chemoterapinis gydymas). Šiuo atveju, kompleksiškai įvertinus bylos dokumentaciją ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi staliaus profesinę kvalifikaciją, tačiau pagal turimą specialybę niekada nedirbo, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo bei tai, kad asmeniui diagnozuoti lengvo pobūdžio sveikatos funkciniai sutrikimai - klausos pablogėjimas, potrauminė kairės rankos deformacija, vidutinė kontraktūra, vertinta, kad asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. Skunde nurodomas faktas, kad pareiškėjas nevaldo kairės rankos neatitinka objektyvių NDNT pateiktų duomenų. 2011-11-24 Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo ortopedo konsultacijos išvados duomenimis, pareiškėjui netaisyklingai sugijęs kairysis stipinkaulis, nustatyta potrauminė deformacija, artrozė, kontraktūra. 2012-03-07 ortopedo konsultacijos išvadoje nurodoma, kad asmens kairės rankos judesiai skausmingi, riboti, bet yra; susilpnėjusi pirštų funkcija. Valandų, kurias asmuo gali dirbti skaičius, funkcinis kriterijus vertinamas atsižvelgiant būtent į asmens darbingumą ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus - bazinį darbingumą. Taip pat būtiną vaistų vartojimą bei papildomas poilsio pertraukėles. Tik tuomet, kai asmuo pripažįstamas iš dalies darbingu (nustatomas 30 - 55 proc. bazinis darbingumo lygis) asmeniui rekomenduojama dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę. Pareiškėjui nustatytas 80% bazinis darbingumo lygis (diagnozuoti lengvi sveikatos funkciniai sutrikimai), todėl rekomenduojama įprastą 8 val. darbo dieną riboti iki 6 val. Darbingumo lygio vertinimas pareiškėjui atliktas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atskiro atsiliepimo į skundą nepateikė.
Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus II skyriaus 2012-05-22 sprendimo Nr. R-17771, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-06-29 sprendimo Nr. SS-2143 ir Komisijos 2012-09-11 sprendimo Nr. S-307 (b. l. 45-52, 54-56, 65).
Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o ginčo objektas – darbingumo lygio nustatymo sąlygos, tvarka ir kriterijai. Ginčo atveju, pareiškėjas siekia įrodyti, kad jis yra ne darbingas, kaip konstatuota skundžiamuose aktuose, o iš dalies darbingas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei kiti, su jų įgyvendinimu susiję, teisės aktai.
Įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad darbingumo lygis yra asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal paminėto straipsnio 6 d., neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis yra kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Įstatymo 2 str. 7 d). Darbingumo lygio nustatymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 20 str., kuris apibrėžia subjektus, kuriems gali būti nustatytas darbingumo lygis, taip pat darbingumo lygio nustatymo sąlygas, šio lygio nustatymo priemones ir vertinimą. Šio straipsnio 7 d. nustatyta, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu; 2) jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu; 3) jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos (apibrėžiančios darbingumą procentais) – imperatyvios ir alternatyvų, leidžiančių įvertinti darbingumo lygį kitaip, t. y. peržengti minėtoje normoje apibrėžtų procentų ribas, Įstatyme nenumatyta. Be kita ko, pastebi, kad Įstatymas nedetalizuoja darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos. Tai įpareigota nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (Įstatymo 20 str. 8 d.). Ši nuostata įgyvendinta bendrai priimtais poįstatyminiais aktais – minėtais Kriterijų aprašu ir Tvarkos aprašu, patvirtintais įsakymu.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus II skyrius 2012-05-21 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2462 (toliau – ir Aktas) H. O. nustatė 100 proc. darbingumo lygį (b.l. 66-71). Apie nustatytą darbingumo lygį pranešė 2012-05-22 sprendimu Nr. R-17771 „Dėl pripažinimo darbingu“ (b. l. 65). Akto 17 punkte „Duomenys apie sveikatos būklę ir organizmo funkcijų sutrikimo aprašymas“ nurodyta: „skauda dešinio riešo sąnarys. (duomenys neskelbtini) patyrė traumą, lūžo stipinkaulis. Lūžis suaugo, bet liko riešo deformacija. 2011-11-24 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išvada - kairysis stipinkaulis netaisyklingai sugijęs, potrauminė deformacija, artrozė, kontraktūra. Ligonis operacijos atsisako. 2012-03-07 ortopedas - judesiai T/O/L - 0/0/300, judesiai skausmingi, riboti, susilpnėjusi pirštų funkcija“. Akte nurodytos pagrindinės diagnozės pagal TLK-10 kodus: M19.14 - kitų sąnarių potrauminė artrozė, plaštaka (kairio riešo artrozė III stadija); M24.54 - sąnario kontraktūra, plaštaka (kairio riešo FN IV laipsnio); T79.8 - kitos ankstyvos traumos komplikacijos; T92.1 - rankos kaulų lūžimo padariniai. Gretutinės diagnozės: H90.3 - neurosensorinis prikurtimas, abipusis (2012-03-08 AS - 31 dB, o AD - 43 dB); J04.0 - ūminis laringitas; J37.0 - lėtinis laringitas. Konstatuotas lengvas klausos ir rankų funkcijų sutrikimas. Akte, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.12.2.3 punktu, IV dalies 33.1.4 punktu, pareiškėjui nustatytas 75 procentų bazinis darbingumas. Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai įvertinti nustačius tris palankias darbui aplinkybes, vieną nepalankią, vidutinio palankumo 3. Kadangi vertinant asmens darbingumo lygį, nustatytos darbui palankios aplinkybės, buvo taikytas darbo ir kitų aplinkybių koeficientas 1,3 ir nustatytas 100 procentų darbingumo lygis, galiojantis nuo 2012-05-15.
Kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2012-06-04 skundą dėl Akto, 2012-01-26 atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo vertinimą, surašė Aktą Nr. DL-1934. Akte Nr. DL-1934, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 33.1.4 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos H90.3 (TLK-10 kodas) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.12.2.2 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų T92.1, T79.8, M19.14, M24.54 (TLK-10 kodas) nustatė 85 procentų bazinį darbingumą, gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų J04 ir J37.0 (TLK-10 kodai) nevertino, įtakos koeficiento netaikė. Įvertinęs medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtaką asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, juos įvertino koeficientu 1,3 ir skundžiamu sprendimu nusprendė nekeisti Vilniaus II skyriaus Aktu priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjui nustatytas 100 proc. darbingumo lygis (b. l. 54-56, 57-62, 63).
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu atsakovės sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri savo sprendimu Kontrolės skyriaus sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 45-52).
Kaip jau minėta, pareiškėjas nesutinka su skundžiamais aktais, mano, kad jie yra nepagrįsti ir naikintini, motyvuodamas tuo, kad profesinės kvalifikacijos bei valandų, kurias asmuo gali dirbti per dieną ar per savaitę skaičiaus, kriterijų vertinimas nustatytas formaliai, todėl neteisingai nustatytas įtakos koeficientas 1,3 ir jis pripažintas darbingu.
Remiantis Kriterijų aprašo 3 p., asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Tvarkos aprašo 6.1 p. nustatyta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 p., medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra pateikta funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, palankumo skalė (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios aplinkybės). Priklausomai nuo to, kurių aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš konkretaus koeficiento (Kriterijų aprašo 17-19 p.) ir nustatomas darbingumo lygio procentas. Kriterijų aprašo 19 p.nustatyta, kad tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3.
NDNT Vilniaus II skyrius, Kontrolės skyrius ir Komisija tapačiai vertino pareiškėjo funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms: eil. Nr. 1 bazinį darbingumą, Nr. 2 valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičių, ir Nr. 7 fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymą pripažino kaip palankias darbui aplinkybes; Nr. 3 išsilavinimą, Nr. 4 profesinę kvalifikaciją vertinio vidutinio palankumo darbui aplinkybėmis ir Nr. 5 darbo patirtį ir darbinius įgūdžius, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje ir Nr. 6 amžių vertino kaip nepalankias darbui aplinkybes. Taigi pareiškėjui nustatytos trys palankios darbui aplinkybės, dvi vidutinio palankumo darbui aplinkybės ir dvi nepalankios darbui aplinkybės.
Pareiškėjas neginčija medicininių kriterijų įvertinimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos darbingumui ir įsidarbinimo galimybėms, vertinimu. NDNT Vilniaus II skyrius, Kontrolės skyrius ir Komisija pareiškėjo profesinės kvalifikacijos kriterijų įvertino vidutinio palankumo aplinkybe, nes pareiškėjas negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. Pareiškėjo nuomone šis kriterijus įvertintas neteisingai, kadangi dėl savo priešpensinio amžiaus, išsilavinimo, darbo patirties ir įgūdžių stokos, kvalifikuotų darbų jis šiandieninėje darbo rinkoje nesugebėtų atlikti, galėtų gauti nebent nekvalifikuotus, fizinius darbus, kurių dėl normaliai nefunkcionuojančios ir nuolat skaudančios kairės rankos negali dirbti, todėl jo profesinė kvalifikacija turėtų būti vertinama kaip nepalanki darbui aplinkybė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodytais argumentais, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nors ir turi staliaus kvalifikaciją, tačiau pagal turimą specialybę niekada nedirbo, yra registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, be to, jam diagnozuoti lengvo pobūdžio sveikatos sutrikimai, kurių negalima vienareikšmiški vertinti kaip tokius, dėl kurių asmuo negalėtų dirbti kitokio pobūdžio darbų. Taigi skundžiamuose aktuose pagrįstai įvertinta, kad asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. Tokiu atveju vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priede įtvirtintomis funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimo taisyklėmis, profesinės kvalifikacijos kriterijus pagrįstai įvertintas vidutinio palankumo darbui aplinkybe. Taip pat, nors pareiškėjas teigia, kad negali valdyti kairės rankos, tačiau medicininių dokumentų duomenys patvirtina, dėl netaisyklingo stipinkaulio sugijimo nėra visiškai nejautri. Kita vertus, pats pareiškėjas atsisakė nuo operacijos, kas leidžia manyti, jog pareiškėjo ranka nėra nefunkcionuojanti. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų, galinčių paneigti nustatytas aplinkybes.
Pareiškėjas taip pat nesutinka dėl kito - funkcinio kriterijaus vertinimo, t.y. valandų, kurias gali dirbti per dieną ar per savaitę skaičiaus, ir mano, kad dėl nuolat juntamo kairės rankos skausmo, negalėjimo jos valdyti, neįmanomi elementarūs plaštakos judesiai, lengvų daiktų kilnojimas, todėl jis gali dirbti ne daugiau nei 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, o tai vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Skundžiamuose sprendimuose nustatyta, pareiškėjas gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dieną ar 5 ir daugiau dienų per savaitę ir šis kriterijus įvertintas kaip palanki darbui aplinkybė. Pažymėtina, kad, vertinant šį kriterijų, atsižvelgiama į asmeniui nustatytą bazinį darbingumo lygį bei sveikatos būklės ypatumus, kurie tiesiogiai įtakoja asmens galimybę dirbti valandų, dienų skaičių. Šiuo atveju pareiškėjui nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis ir tik rekomenduojama įprastą darbo dieną riboti iki 6 val. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atliktu nurodyto kriterijaus vertinimu, kadangi pareiškėjui nustatytas pakankamai didelis, t.y. 80 procentų bazinis nedarbingumo lygis, kurio neginčijo ir pats pareiškėjas, be to, kaip jau minėta, pareiškėjo sveikatos būklė nėra sunki - jam konstatuoti lengvi klausos ir rankų funkcijų sutrikimai, todėl laikyti, kad pareiškėjas negali dirbti daugiau nei 6 val. ar 5 ir daugiau dienų per savaitę, nagrinėjamu atveju būtų teisiškai ir faktiškai nepagrįsta.
Įvertinus nurodytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas panaikinti aktus (sprendimus), kuriais jam nustatytas 100 procentų darbingumo lygis, negali būti tenkinamas, nes darbingumas jam nustatytas pagrįstai, t.y. visapusiškai ir išsamiai ištyrus jo medicininius dokumentus, juose konstatuotas diagnozes bei sveikatos sutrikimus ir tinkamai įvertinus funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Darbingumo lygis įvertintas atsižvelgiant į siuntimo į NDNT duomenis, ligos istorijos duomenimis, papildomų medicininių tyrimų duomenimis, specialistų, konsultantų išvadomis, apžiūros ir pokalbio duomenimis.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami aktai (sprendimai) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nurodytais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo H. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Liuda Arlauskienė
Arūnas Kaminskas
Milda Vainienė