Administracinio nusižengimo byla 

                                                         Nr. II-156-1100/2020

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00725-2020-9

 (S)

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4                  

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. R. (V. R.),

institucijos atstovei J. S.,

vertėjaujant Vandai Žitkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R., (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio (toliau – Komisariatas) vyriausiosios patrulės J. S. 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-737-2020. 

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

Komisariato vyriausioji patrulė J. S. 2020 m. sausio 15 d. nutarimu nustatė, kad V. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis, 2019 m. spalio 18 d. apie 14 val. vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti arčiau kaip 5 m. atstumu iki Vilniuje M. K. Čiurlionio–Suvalkų g. esančios sankryžos, kai ten nebuvo stovėjimo vietą nurodančių kelio ženklų, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.8 punkto reikalavimus.

V. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.

II.                      Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

V. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato vyriausiosios patrulės J. S. 2020 m. sausio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.  

 Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisariato nutarimas nemotyvuotas, jį priimant nebuvo vadovaujamasi galiojančiais įstatymais, nusistovėjusia teismų praktika, nebuvo gilinamasi į bylos esmę, padaryta daug proceso pažeidimų. Visų pirma, neatliktas išsamus tyrimas, t. y byloje nėra nuotraukų, patvirtinančių galimą administracinį nusižengimą (neužfiksuotas jo padarymo laikas), neišmatuotas tikslus 5 m atstumas, nenurodytas asmuo, kuris surašė pranešimą. Antra, asmens siųstas elektroninis laiškas, kuriuo informuojama apie neva padarytą administracinį nusižengimą, yra ne valstybine lietuvių kalba, be parašo, dėl to pareiškėjui buvo apribota galimybė žinoti, kokiu pagrindu jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pažeista jo teisė į gynybą. Trečia, nebuvo vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu, kaip tą nustato ANK 566 straipsnio 1 dalis. Ketvirta, ta pati pareigūnė negalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Tokiu atveju ji tiek rinko V. R. kaltinančius įrodymus, tiek nubaudė jį. Todėl buvo pažeistos ANK 576 straipsnio 2 dalies ir  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 59 straipsnio nuostatos. Taigi pareigūnė turėjo nusišalinti nuo bylos išnagrinėjimo.

Komisariato vyriausioji patrulė J. S. atsiliepime į V. R. skundą prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad V. R. administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, administracinis nusižengimas įrodytas nuotraukomis. KET 150.8 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti daužiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 13 d. Nr. 3-83 įsakymu „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“. Duomenų, kuriais remdamasis bylą nagrinėjęs pareigūnas turėjo konstatuoti, kad pranešėjas buvo suinteresuotas į bylą pateikti neteisingus duomenis apie teisės pažeidimo užfiksavimo aplinkybes, nenustatyta.

Vyriausioji patrulė J. S. vadovavosi per portalą e.policija gautu pranešimu ir ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinio nusižengimo protokolo surašymą transporto priemonės savininkui. V. R. pateikė duomenis, kad 2019 m. spalio 8 d. apie 14 val. Vilniuje, M. K Čiurlionio–Suvalkų g. sankryžoje, jis vairavo transporto priemonę, kuri minėtu laiku ir vietoje buvo pastatyta arčiau kaip 5 m. atstumu nuo sankryžos. Todėl, vadovaujantis ANK 577 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 569 straipsnio 3 dalimi, 611 straipsnio 1 dalimi bei suformuota teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. ATP-319-211/2016, AN2-224-365/2017), V. R. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

V. R. teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir paduotame skunde.

III.                      Teismo išvados

V. R. skundas tenkinamas iš dalies.

V. R. skunde kelia administracinio nusižengimo byloje padarytus proceso teisės pažeidimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016, Nr. 2AT-13-976/2019).

Vienas iš pareiškėjo skunde nurodytų Komisariato vyriausiosios patrulės J. S. 2020 m. sausio 15 d. nutarimo panaikinimo argumentų yra tas, kad skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis dokumentu, kuris nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. Byloje iš tiesų yra atspausdintas W. W. B. siųstas elektorinis laiškas, kuris parašytas anglų kalba (b. l. 24). Nors šio dokumento neišvertė Institucija į lietuvių kalbą, tačiau tokį proceso pažeidimą pašalino apylinkės teismas (b. l. 30). Todėl aptariamas proceso pažeidimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti aptariamą nutarimą.

V. R. skunde taip pat abejoja Komisariato vyriausiosios patrulės J. S. nešališkumu, nes ji surašė V. R. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-99225-2019 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (b. l. 12). Kaip minėta, ta pati policijos pareigūnė, be kita ko, priėmė 2020 m. sausio 15 d. nutarimą nubausti pareiškėją  (b. l. 11).

ANK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Taigi toks reglamentavimas nustato taisyklę, jog tas pats pareigūnas negali tirti administracinio nusižengimo bylos ir priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, ir toks reglamentavimas nėra rekomendacinio pobūdžio, numatytos yra tik tam tikros išimtys, kuomet tas pats pareigūnas gali atlikti paminėtame straipsnyje (ANK 615 straipsnio 3 dalyje) numatytus veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-898/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių pateisinamų išimtinių aplinkybių, kurios sudarė pagrindą tai pačiai policijos pareigūnei J. S. dėl V. R. surašyti tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimti skundžiamą nutarimą. Jos priimtame 2020 m. sausio 15 d. nutarime nenurodytos tokios aplinkybės. Nagrinėjant V. R. skundą apylinkės teisme, Institucijos atstovė J. S. paaiškino dėl tokios situacijos, kad darbovietėje yra specifika, jog administracinio nusižengimo bylas nagrinėjančių pareigūnų yra mažai. Skyriuje dirba vienuolika darbuotojų, trys iš jų vertina iš www.epolicija.lt gaunamus duomenis apie pažeidimus. Nagrinėjamo įvykio dieną ji buvo viena, o kitų pareigūnų nebuvo, juolab jie nagrinėjamo dienomis reaguoja į eismo įvykius. J. S. neįžvelgė šališkumo, nes nepažįsta pareiškėjo ir neturi jokio suinteresuotumu. Teismas, įvertinęs visą susidariusią situaciją ir J. S. paaiškinimus, konstatuoja, kad policijos pareigūnės paaiškinimai nesudaro pagrindo pripažinti, jog ji turėjo teisę nubausti V. R., kai prieš tai surašė administracinio nusižengimo protokolą jam. J. S. teismo posėdžio metu nepaneigė, kad galima spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo perdavimo kitam pareigūnui. Tai, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dieną gali būti vienas policijos pareigūnas, kuris vykdo tokią funkciją, nelaikytina pakankama pateisinama priežastimi, kad tiek administracinio nusižengimo protokolą surašyti, tiek administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti galima leisti tam pačiam policijos pareigūnui. ANK 569 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi vienas iš reikalavimų vertinant įrodymų tiek teismui, tiek administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnai) yra nešališkumas. Šiuo atveju negalima pripažinti, kad buvo laikomasi minėto reikalavimo, jei policijos pareigūnė J. S. tiek atliko galimo administracinio nusižengimo tyrimą (į tai patenka ir įrodymų rinkimas), tiek atliko šio tyrimo pagrindu surinktų įrodymų vertinimą. Taigi ši policijos pareigūnė atliko dvi savarankiškas funkcijas, kurias paprastai turi atlikti du skirtingi pareigūnai, todėl buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

Kaip minėta, V. R. skunde ir teismo posėdžio metu ginčijo minėtos policijos pareigūnės nešališkumą. Esant aptartai situacijai, teismas savaime negali pašalinti pareiškėjo keliamų abejonių dėl policijos pareigūnės nešališkumo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad pati J. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji yra nešališka, kadangi nepažįsta pareiškėjo ir neturi jokio suinteresuotumo. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolą surašyti ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimti teisę turi įgaliotos institucijos pareigūnai, o ne teismas. Tokiu atveju, norint užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises bei interesus, nutarimą, kuriuo asmuo patraukiamas atsakomybėn ir jam paskiriama nuobauda, turi priimti būtent institucijos, įgaliotos atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pareigūnas. Norint priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pareigūnai turi atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą bei įvertinti visas bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes, tuo pačiu laikytis įstatymų nuostatų. Tik išsamiai ir nešališkai ištyrus įvykio aplinkybes, galima padaryti išvadą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. ANK 641 straipsnio nuostata įpareigoja teismą patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau ši nuostata nesuteikia teismui galimybės savo iniciatyva priimti nutarimo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą vietoje įgaliotos institucijos atstovo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-898/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Komisariato vyriausiosios patrulės J. S. 2020 m. sausio 15 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su galimo administracinio nusižengimo įrodytumu. Taip pat pažymėtina, kad dėl nustatyto proceso pažeidimo savaime nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti bylą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

V. R. (V. R.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. S. 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-737-2020 ir grąžinti šiai institucijai administracinio nusižengimo bylą.

        Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Darius Lukaitis